Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-09-17 · Administracinė byla Nr. I-1930-583/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-09-17
Bylos Nr.
I-1930-583/2015
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-01118-2015-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Remigijus Arminas
Pareiškėjas
D.J.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1930-583/2015Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01118-2015-4Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 17 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas,sekretoriaujant Neringai Keršienei,dalyvaujant pareiškėjui D.J.,

2015 m. rugsėjo 7 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D.J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

D.J. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde nurodo, jog nuo 2010-05-21 įvairiais laikotarpiais buvo nežmoniškomis sąlygomis laikomas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės kamerose. Tvirtina, kad kamerų plotas buvo itin mažas, vienam asmeniui teko mažiau nei 3,6 kv.m. Argumentuoja, jog kamerose buvo drėgna, purvina, nehigieniška, netvarkingas apšvietimas ir elektros instaliacija. Teigia, kad dėl blogo apšvietimo susigadino regėjimą, o nuo kameroje tvyrančios drėgmės daug kartų sirgo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjas prašė skundą tenkinti. Nurodė, jog teikė skundus Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracijai, tačiau jie neregistruojami. Nesutiko, kad būtų taikomas senaties terminas.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į skundą su pareiškėjo reikalavimais nesutinka. Nurodo, kad pareiškėjas su skundu į teismą kreipėsi 2015-07-22, todėl prašo taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą ir nagrinėti pareiškėjo skundą dalyje dėl laikotarpio nuo 2012-07-22. Pažymi, jog D.J. po 2012-07-22 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje buvo laikomas tik 2 dienas nuo 2015-06-30 iki 2015-07-02. Pabrėžia, jog atsakovas neturi duomenų, kad pareiškėjas kokiu nors būdu būtų skundęsis Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl pareiškėjo teisių pažeidimų, ar kad būtų kreipęsis į medicinos darbuotojus dėl medicininės pagalbos suteikimo. Argumentuoja, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės kamerose įrengtas apšvietimas, lempučių skaičius, langų dydis atitinka Lietuvos Respublikos higienos normos HN 37:2002 „Areštinės. Įrengimo bei eksploatavimo taisyklės“ nustatytus reikalavimus, kurie Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje turi būti taikomi ir šiuo metu, nes vėlesnės, t. y. Lietuvos Respublikos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 2 punkte yra įtvirtinta, kad veikiančioms policijos areštinėms taikomi tik tie HN 37:2009 reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pabrėžia, kad Klaipėdos visuomenės sveikatos centras 2015-03-30 atlikto Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės patikrinimo metu konstatavo, kad norint padidinti areštinės kamerose esamą dirbtinę apšvietą reikalingą atlikti patalpų rekonstrukcijos darbus, todėl Lietuvos Respublikos higienos normoje nustatyti HN 37:2009 dirbtinės apšvietos reikalavimai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje šiuo metu (iki šiol) netaikytini. Teigia, jog areštinės kamerose yra įrengta mechaninė ventiliacija, jos vėdinamos ir per langus. Be to, niekada nebuvo nustatyta, kad kamerose būtų drėgmė ar pelėsiai. Atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis Areštinių veiklos taisyklių 7.12 punktu, visi areštinėje laikomi asmenys turi teisę ne rečiau kaip kartą per savaitę nusiprausti po šiltu dušu, gauti išskalbtą patalynę, todėl pareiškėjui galėjo būti nesuteikta galimybė pasinaudoti dušu tik tuo atveju, jeigu jis buvo laikomas areštinėje trumpiau nei 7 dienas. Tvirtina, jog pareiškėjas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės kamerose laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2015-07-02 viso buvo laikomas 2 dienas, nepažeidžiant teisės aktais nustatyto minimalaus kameros ploto tenkančio vienam laikomam asmeniui, t. y. ne mažiau kaip 3,6 kv. m. Kadangi D.J. nebuvo laikomas areštinėje blogesnėse sąlygose nei kiti sulaikyti asmenys, todėl prašo pareiškėjo skundą atmesti.

Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai, atsiliepime prašoma bylą nagrinėti nedalyvaujant. Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės atsakovo atstovui nedalyvaujant (ABTĮ 78 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, pareiškėjo teigimu, atsiradusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos (toliau ir Institucijos) bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Nurodytos žalos atlyginimas siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų Institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Tai reiškia, kad žala atlygintina Institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis). Civilinio kodekso 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal šio straipsnio 4 dalį, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal Civilinio kodekso 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Pažymėtina, jog tam, kad pareiškėjo reikalavimas būtų pripažintas pagrįstu, turi būti konstatuotos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos: valstybės institucijų neteisėti veiksmai, pareiškėjo patirta žala ir priežastinis ryšys tarp valstybės institucijų neteisėtų veiksmų bei pareiškėjo patirtos žalos. Kaltės klausimas nėra teisiškai reikšmingas, kadangi valstybės civilinė atsakomybė šiuo atveju atsiranda nepaisant valstybės institucijų kaltės.

Vadinasi, sprendžiant D.J. skundo pagrįstumo klausimą, svarbu nustatyti, kad Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ar jo areštinės pareigūnai deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme neteisėtai veikė arba neveikė, taip pat tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.

Vertintina, kad pareiškėjas neturtinę žalą prašo priteisti už netinkamas kalinimo sąlygas laikotarpiu nuo 2010-05-21, tuo tarpu skundą teismui dėl neturtinės žalos priteisimo pateikė 2015-07-22 (išsiuntimo paštu data). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011, 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2711-520/2015).

Pažymėtina, kad CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą taikomą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Ieškinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.

D.J. nepateikė įrodymų, jog pažeidimų metu nežinojo ir negalėjo žinoti apie neatitinkančias reikalavimų kalinimo sąlygas. Pareiškėjas nei skunde, nei teismo posėdžio metu nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjas žinojo arba turėjo žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus. Atsakovas atsiliepime reikalauja taikyti ieškinio senatį, todėl pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą laikotarpiu nuo 2010-05-21 iki 2012-07-22 yra pagrindas taikyti ieškinio senatį ir skundą šio reikalavimo dalyje tuo pagrindu atmesti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2711-520/2015). Atsižvelgiant į konstatuotas aplinkybes dėl ieškinio senaties termino praleidimo, nagrinėjamu atveju teismas vertins tik atsakovo veikos teisėtumą laikotarpiu nuo 2012-07-22 iki 2015-07-22.

Teismui pateiktame skunde pareiškėjas, prašomą priteisti neturtinę žalą, be kita ko, kildina iš to, jog bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Atsižvelgiant į tai, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą byloje V. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 44558/98 ir kt.). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, pareiškimo Nr. 28524/95). Tačiau netgi tokio tikslo nebuvimas dar nereiškia, kad nebus pripažintas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Be to, EŽTT savo praktikoje yra ne kartą nurodęs, jog kameros erdvės trūkumas yra labai reikšmingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sąlygos buvo „žeminančios“ Konvencijos 3 straipsnio požiūriu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali būti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą; atsižvelgus į tai, toliau nėra būtina tirti kitus kalinimo sąlygų aspektus (žr., pvz., EŽTT 2005 m. balandžio 7 d. sprendimą byloje K. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53254/99; 2008 m. vasario 14 d. sprendimą byloje Dorokhov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 66802/01; 2012 m. sausio 10 d. sprendimą byloje Ananyev ir kiti prieš Rusiją).

Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, iki jų pasiuntimo į tardymo izoliatorių gali būti laikomi teritorinės policijos įstaigos areštinėje, tačiau ne ilgiau kaip penkiolika parų. Suimtieji ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi iš tardymo izoliatoriaus gali būti perkelti (uždaryti) ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti ar dėl bylų nagrinėjimo teisme į teritorinės policijos įstaigos areštinę, tačiau ne ilgiau kaip penkiolika parų. Toks laikymas teritorinės policijos įstaigos areštinėje turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nebereikalinga. Šiems asmenims taikomos šio įstatymo, išskyrus 23, 25, 26, 28, 40-43 straipsnius, nuostatos. Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisykles tvirtina vidaus reikalų ministras, suderinęs su teisingumo ministru. Šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vykdant suėmimą draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Minėto įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.

Areštinių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-06-18 įsakymu Nr. 182, 7 punkte nurodyta, jog areštinės savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais, teisingumo ministro ir Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymais, kitais teisės aktais ir šiomis taisyklėmis. Šių taisyklių 274 punkte įtvirtinta, kad nuteistiesiems areštu skirtos patalpos, ypač miegamosios, turi atitikti sveikatos ir higienos reikalavimus. Turi būti skiriamas reikiamas dėmesys klimato sąlygoms, kubinei oro talpai, reikiamam vietos plotui, apšvietimui, šildymui ir vėdinimui. Nuteistųjų nuolat naudojamos areštinės patalpos turi būti gerai sutvarkytos ir švarios.

Kaip matyti iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro areštinės viršininko D.P. 2015-08-10 tarnybinio pranešimo ir Asmens paskirstymo į kameras išrašo kortelės Nr. 30-01147-15 (b.l.17-18), pareiškėjas D.J. buvo pristatytas į Klaipėdos AVPK areštinę 2015-06-30 18:23 ir patalpintas į kamerą Nr. 27, kurios plotas 13,62 kv. m. (b. l. 17- 18). Laikotarpiu nuo 2015-06-30 18:23 val. iki 2015-07-01 08:55 areštinės kameroje Nr. 27 pareiškėjas buvo patalpintas su dar vienu asmeniu, nuo 2015-07-01 08:55 val. iki 2015-07-01 15:21 val. pareiškėjas buvo laikomas vienas, nuo 2015-07-01 15:21 val. iki 2015-07-02 09:01 val. pareiškėjas buvo laikomas su dar vienu asmeniu. Taigi pareiškėjo laikymo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės kameroje Nr. 27 laikotarpiu nuo 2015-06-30 iki 2015-07-02 vienam asmeniui tekusio ploto dalis viršijo minimalų normatyvą ir pareiškėjas buvo laikomas nepažeidžiat Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 Nr. 5-V-356 įsakymu patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 80 punkto reikalavimų.

Pareiškėjas skunde savo pažeistą teisę kildina ne tik iš vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto neužtikrinimo, bet ir atsakovo nesilaikymo kitų higienos reikalavimų – šviesos trūkumo areštinės kamerose, nešvaros, netinkamos ventiliacijos, drėgmės. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas D.J. būtų skundęsis atsakovui ar Klaipėdos visuomenės sveikatos centrui dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Klaipėdos visuomenės sveikatos centras 2015-02-25 atliko patikrinimą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro areštinėje, tačiau kamera Nr. 27, kurioje ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, tikrinta nebuvo. Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2015-04-13 patikrinimo akte Nr. K3-98 konstatuota, jog tirtose areštinės kamerose yra skaidraus stiklo langai; kamerų grindys lygios, lovų čiužiniai nesuplyšę, švarūs, dalis čiužinių su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, patvaraus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio; kamerose yra mechaninė ištraukiamoji ventiliacija; kameros vėdinamos ir per skaidraus stiklo atidaromus langus; kameros ir jose esantys įrenginiai švarūs; profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją) vykdo UAB „Kauno grūdai“; areštinės dušinės sienos ir grindys lygios, lengvai valomos ir dezinfekuojamos; duše UAB „Radvydė“ vykdo valymo darbus; dušinėje ant sienų, lubų pelėsių nėra, pasivaikščiojimo kiemai išvalyti (b.l.27-30). Duomenų, kad pats pareiškėjas kreipėsi dėl netinkamų laikymo sąlygų į valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą ar visuomenės sveikatos centrą, nėra. Šias aplinkybes patvirtina 2015-08-04 Klaipėdos visuomenės sveikatos centro raštas Nr. (10.5) V4-2346 ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos raštas Nr. 37V7-(37.5)-479 (b. l. 12 – 13).

Pabrėžtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A882-81/2014). Nors atsižvelgiant į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.), tačiau tai nereiškia, kad pareiškėjai tokiose bylose atleidžiami nuo pareigos pagrįstai detalizuoti kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-81/2013).

Atkreiptinas dėmesys, kad abstraktūs teiginiai, kuriais pakartotas CK pateiktas neturtinės žalos apibrėžimas, negali būti pagrindas tenkinti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, jog tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai patyrė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Pareiškėjas nei skunde, nei teismo posėdžio metu nenurodė jokių argumentų, kurie patvirtintų pareiškėjo patirtos neturtinės žalos mastą ir dydį, o D.J. tvirtinimai dėl pablogėjusios sveikatos nepagrįsti bylos rašytiniais įrodymais.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys rašytiniai įrodymai nesudaro pagrindo tvirtinti, kad D.J. kalinimo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje laikotarpiu nuo 2015-06-30 iki 2015-07-02 buvo pažeistos kalinimo sąlygos ir padaryta neturtinė žala.

Byloje surinktų įrodymų ir ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų pagrindu konstatuotina, jog nenustačius, kad Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas veikė neteisėtai ar pažeidė jo veiklą ir kompetenciją reglamentuojančius teisės aktus, teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra paneigiama, nesant bent vieno privalomo elemento valstybės viešajai atsakomybei atsirasti – neteisėtų veiksmų. Remiantis tuo, kas išdėstyta pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo D.J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjas Remigijus Arminas