Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Klavdija Kruminienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubaustos E. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo, kuriuo E. A. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 straipsnį ir jai paskirta administracinė nuobauda – 400 Lt bauda, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. A. nubausta už tai, kad 2011 m. birželio 11 d. apie 19.30 val., iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), vagystės būdu pagrobė nukentėjusiajai Ž. I. priklausantį maišelį su 39, 99 Lt vertės batais.

E. A. manymu, PC „(duomenys neskelbtini)“ esančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ matavimosi kabinoje ant pakabos neturi kabėti jokio maišelio su asmeniniais pardavėjos daiktais. Teigia, kad toks atvejis pažeidžia jos, kaip pirkėjos, teises, kadangi matavimo kabina skirta pirkėjams, o ne pardavėjos asmeniniams daiktams saugoti. Jeigu parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ matavimosi kabinoje nebūtų buvęs neteisėtai laikomas pardavėjos Ž. I. maišelis su jos daiktais, tai šio incidento nebūtų buvę. Kadangi ji nežinojo ir nematė, kad parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ matavimosi kabinoje ant pakabos kabo pardavėjai Ž. I. priklausantis maišelis su jos daiktais, todėl neturėjo galimybės suprasti savo veikimo arba neveikimo pobūdžio, numatyti žalingas šių veiksmų pasekmes ir jų norėti arba sąmoningai leisti joms kilti. Prieš jai einant matuotis suknelės į matavimosi kabiną, pardavėja Ž. I. jos neperspėjo, kad ant pakabos kabo jos daiktai. Būdama parduotuvėje su vaiku ir labai skubėdama, sutelkusi dėmesį į suknelę, kurią matavosi, ji neturėjo galimybės įsigilinti į matavimosi kabinos išplanavimą ir ten buvusius daiktus, kurių ten neturėjo būti, todėl nesąmoningai, per atsitiktinumą, pati to nežinodama ir nesuprasdama, ji per apsirikimą įsidėjo ne tik maišelį su vaiko daiktais, bet ir maišelį su asmeniniais pardavėjos Ž. I. daiktais. Mano, kad tokie jos veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip veiksmai, padaryti tyčia. Pagal ATPK 10 straipsnį, administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.

Atkreipia dėmesį ir į tai, kad ji nevengė apsaugos darbuotojui parodyti rankinuko turinio, kuriame buvo rastas ir maišelis su jos vaiko daiktais, ir maišelis su pardavėjos daiktais, iš parduotuvės nepasišalino, Ž. I. priklausančių daiktų neužvaldė ir jų nepagrobė, paprašius apsaugos darbuotojui, daiktai buvo grąžinti pardavėjai Ž. I.. Pažymi, kad šias aplinkybes patvirtino ir teisme apklausti liudytojai V. A. ir S. K..

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apygardos teismo nuomone, E. A. kaltė padarius ATPK 50 straipsnyje numatytą pažeidimą yra visiškai įrodyta, pirmosios instancijos teismas apeliantės veiką kvalifikavo ir nuobaudą paskyrė teisingai.

Byloje surinkti duomenys paneigia apeliantės tvirtinimą apie tai, kad jos veiksmuose nebuvo tyčios, o pardavėjai Ž. I. priklausančius batus, buvusius matavimosi kabinoje kabojusiame maišelyje, ji į savo rankinuką įsidėjo atsitiktinai, per neapdairumą ir klaidą. Iš Ž. I. pareiškimo matyti, kad 2011 m. birželio 11 d. apie 18.50 val., jai dirbant parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, klientei išėjus iš matavimosi kabinos, pastebėjo, kad dingo jos maišelis su jame buvusiais 39,99 Lt vertės batais. Klientei išėjus iš parduotuvės, ji paprašė grąžinti maišelį su batais, tačiau klientė jų negrąžino. Tuomet buvo iškviestas apsaugos darbuotojas ir jam atėjus buvo paimtas jos (Ž. I.) maišelis su batais (2 b. l.). Apsaugos darbuotojas L. Š. savo paaiškinime nurodė, kad 2011 m. birželio 11 d. apie 18.50 val., jis iš apsaugos posto gavo pranešimą, jog į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ kviečiama apsauga. Nuėjęs į įvykio vietą už parduotuvės ribų pastebėjo pardavėją ir grupelę žmonių. Pardavėja pasakė, kad tarp jų buvusi moteris pavogė jai priklausantį maišelį su batais. Minėtas maišelis buvo rastas pardavėjos nurodytos moters rankinėje ir grąžintas savininkei (3 b. l.). Teismo posėdžio metu nukentėjusioji Ž. I. parodė, kad parduotuvės klientė E. A. į matavimosi kabiną matuotis suknelės nuėjo turėdama tik rankinę, jokio kito maišelio ji pas pastarąją nematė. Kai E. A. pasimatavo suknelę ir padavė jai, ji, uždarinėdama širmos duris, pastebėjo, kad E. A. rankinėje yra juodas maišelis, o jai priklausančio maišelio su batais parduotuvės kabinoje nebėra. Kai E. A. išėjo iš matavimosi kabinos, ji paprašė parodyti rankinę. Kai E. A. pradėjusi šaukti: „Kuo jūs mane laikote ?“, puolė eiti iš parduotuvės, ji (Ž. I.) iškvietė apsaugos darbuotoją. E. A. buvo sulaikyta koridoriuje, jos rankinėje buvo rastas jai (Ž. I.) priklausantis maišelis (23 b. l.). Liudytoju teismo posėdyje apklaustas apsaugos darbuotojas L. Š. nurodė, jog gavus pavojaus signalą iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios PC „(duomenys neskelbtini)“, jis atėjęs rado dvi moteris – atsakomybėn traukiamą moterį ir Ž. I.. Jam buvo pasakyta, kad įvykdyta vagystė ir nurodyta Ž. A.. Pamena, kad maišelis iš rankinės buvo ištrauktas prie parduotuvės. Rankinė, iš kurios buvo ištrauktas maišelis, buvo ant E. A. peties. Maišelyje buvo batai (23 b. l.). Apeliantės skundo argumentą, kad ji atsitiktinai paėmė Ž. I. priklausantį maišelį su batais, kolegija laiko nepagrįstu. Šio skundo argumento nepatvirtina ir teismo posėdžio metu E. A. duoti parodymai, kad nusprendusi pirkti suknelę ji, paėmusi maišelį su vaiko daiktais, kurį buvo pasikabinusi matavimosi kabinoje, įsidėjo į rankinuką, kad būtų patogiau išsiimti piniginę ir susimokėti už prekę. Visiškai nelogiška teigti, kad piniginę iš rankinės išsiimti lengviau yra tuomet, kai rankinėje yra daugiau, o ne mažiau daiktų. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Ž. I. maišelyje buvo ne kokie nors smulkūs pastarosios daiktai, o gana didelis daiktas – batai, užimantys pakankamai vietos ne tik moters rankinėje. Be to, kaip matyti iš nukentėjusiosios Ž. I. ir liudytojo L. Š. parodymų, E. A. parduotuvėje paprašyta parodyti savo rankinės turinį, to nepadarė, išėjo iš parduotuvės ir buvo sulaikyta ne parduotuvėje, o prie parduotuvės, jau užvaldžiusi svetimą turtą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas E. A. veiksmus 2011 m. birželio 11 d. PC „(duomenys neskelbtini)“ esančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ pripažįsta sąmoninga prekių vagyste, o jos teikiamą įvykio versiją vertina kaip pasirinktą gynybos taktiką siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Apeliantės skunde nurodytų liudytojų A. A. ir S. K. parodymai pastarosios kaltę padarius ATPK 50 straipsnyje numatytą pažeidimą nei patvirtina, nei paneigia (24 b. l.). E. A. kaltės nepaneigia ir ta aplinkybė, kad nuosavybės teise jai (Ž. I.) priklausantį daiktą – batus – pardavėja Ž. I. buvo palikusi parduotuvės, kurioje dirba, matavimosi kabinoje. Pažymima, kad jokiu atveju asmuo be savininko leidimo neturi teisės imti jam nuosavybės teise nepriklausančio daikto, nežiūrint to, kur jis yra padėtas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje surinktus įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Šiaulių miesto apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, tenkinti apeliantės skundą ir šį nutarimą naikinti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarimą nepakeistą ir E. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.