Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-07-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. N-444-1370-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-07-19
Bylos Nr.
N-444-1370-07
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Stasys Gagys, Virgilijus Valančius, Anatolijus Baranovas
Administracinė byla Nr. N–1–1370/2007Procesinio sprendimo kategorija – 32 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. liepos 19 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Anatolijaus Baranovo, Stasio Gagio ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 5 d. nutarties V. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Tauragės rajono policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros poskyrio (toliau – Institucija) 2007 m. sausio 11 d. nutarimu V. V. paskirta administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 31 mėnesiui, už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje, padarymą.

Nuobauda paskirta už tai, kad V. V. 2006 m. gruodžio 12 d. apie 18 val. 30 min. Šakių rajone, kelio Pilviškiai – Šakiai – Jurbarkas 32 km. 200 m., Giržėnų kaimo ribose, neblaivus (nustatytas sunkus girtumo laipsnis) vairuodamas automobilį „MB 308“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į kitą automobili ir apgadino abi transporto priemones. Nutarime nurodoma, kad V. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 53, 68, 172, 173 punktų reikalavimus.

II.

V. V. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, skundu prašydamas pakeisti jam paskirtą administracinę nuobaudą į piniginę baudą.

Nurodė, kad prisipažįsta padaręs pažeidimą, nuoširdžiai dėl jo gailisi. Dirba vairuotoju AB „Tauragės maistas“, darbo funkcijoms atlikti būtina teisė vairuoti transporto priemones, kartu su sutuoktine, kuri gauna tik minimalią algą, augina mažametį vaiką. Be to, teisė vairuoti transporto priemones reikalinga norint prižiūrėti senyvo amžiaus ligotą tėvą, gyvenantį Batakių kaime, iki kurio iš Tauragės miesto yra apie 25 km, o susisiekimas visuomeniniu transportu labai sudėtingas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į skundą pirmosios instancijos teismui Institucija prašė skundo netenkinti. Nurodė, kad V. V. per metus padarė analogišką teisės pažeidimą - vairavo būdamas neblaivus, padarytas pažeidimas sukėlė sunkias pasekmes kitiems asmenims. Vairuodamas automobilį būdamas sunkaus girtumo laipsnio V. V. padarė vieną grubiausių administracinių teisės pažeidimų. Vairuodamas automobilį neblaivus jis galėjo numatyti galimas pasekmes už KET reikalavimų nevykdymą. Nuobaudos skyrimo tikslai ir sukeliamos pasekmės nesiejamos su asmens darbinėmis pareigomis ar šeimynine padėtimi. Asmens profesinė veikla ar darbo pobūdis nesudaro pagrindo administracinės atsakomybės švelninimui.

III.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. vasario 5 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nurodė, kad byloje surinkti faktiniai duomenys pakankami ir patikimi administracinio teisės pažeidimo - KET pažeidimo, padaryto esant neblaiviam ir nulėmusio kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės sugadinimą (apgadinimą) įrodymui. Pareiškėjas V. V. tyčia pakartotinai įvykdė vieną iš sunkiausių kelių eismo taisyklių pažeidimų. Tai rodo, kad jis iš anksčiau paskirtosios administracinės nuobaudos, nesusijusios su specialiosios teisės atėmimu, reikiamų išvadų nepadarė. Pareiškėjas žinojo ir suprato, jog už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam jis gali būti baudžiamas specialiosios teisės atėmimu, tačiau sąmoningai pasirinko priešingą teisei elgesį. Dėl jo kaltės autoįvykio metu nukentėjo kito asmens turtas - buvo apgadintas automobilis. Įstatymų leidėjas, įvertinęs tokio pobūdžio pažeidimų pavojingumą, galimas pasekmes, už tokio pobūdžio pažeidimus yra numatęs griežtas sankcijas, todėl teismas neturi pagrindo formalius kriterijus pripažinti atsakomybę švelninančiais ir skirti teisės pažeidėjui jo pageidaujamą nuobaudos rūšį. Asmens asmeniniai interesai ir dėl paties kaltės padaryto teisės pažeidimo sukeltos pasekmės nesudaro pagrindo administracinei atsakomybei švelninti. Administracinės nuobaudos tikslas būtent ir yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą - tuo siekiama prevencijos tikslų. Tuo pačiu įstatymas teikia prioritetą visuomenės interesui, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeniniam interesui, galėjimui išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su administracinės nuobaudos taikymu. Pirmosios instancijos teismo nuomone, nuobaudos, nesusijusios su specialiosios teisės atėmimu, paskyrimas šiuo atveju prieštarautų ne tik ATPK 20 straipsnio nuostatoms, bet ir protingumo kriterijui.

IV.

Apeliaciniu skundu V. V. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – jo skundą patenkinti.

Apeliaciniame skunde pakartojami skunde pirmosios instancijos teismui išdėstyti argumentai. Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, įvertino tik jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – tai, kad jis per metus padarė analogišką pažeidimą, tačiau visiškai neatsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis nuoširdžiai gailisi padaręs pažeidimą, tai pat į žmogišką aplinkybę, kad teisė vairuoti transporto priemones yra tiesiogiai reikalinga jo darbui, kuris yra vienintelis jo pragyvenimo šaltinis, iš kurio išlaikoma ir jo šeima. Teigia, kad kitos specialybės nei vairuotojo neturi, pragyvena tik iš darbo užmokesčio. Pažeidimo metu jis apgadino kito asmens automobilį ir darbdaviui UAB „Tauragės maistas“ priklausantį automobilį, remonto išlaidas atlygino UAB „Tauragės maistas“, ir jis privaląs atlyginti darbdaviui padarytą žalą, o praradęs darbą to padaryti negalės. Padarytas pažeidimas nesukėlė neigiamų pasekmių žmonių sveikatai, o transporto priemonės jau yra suremontuotos. Apelianto manymu, skiriant jam nuobaudą nėra atsižvelgta į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo apeliacinį skundą atmesti, ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pagal ATPK 27 straipsnio nuostatas specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas už šiurkštų ar sistemingą naudojimosi šia teise tvarkos pažeidimą, jis gali būti taikomas ir tada, kai teisė vairuoti yra pagrindinis asmens pragyvenimo šaltinis. Institucijos manymu, pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino faktines bylos aplinkybes ir teisingai pritaikė įstatymo nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad apeliantas padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, t.y. vairuodamas automobilį neblaivus (nustatytas sunkus girtumo laipsnis) sukėlė autoįvykį, kurio metu buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis automobilis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad transporto priemonės vairavimas vairuotojui esant neblaiviam yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai, todėl įstatymo leidėjas, nustatydamas sankcijoje už šį pažeidimą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams (Žr. pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N15-18/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N1–1101/2007). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra atkreipęs dėmesį ir į tai, kad ta aplinkybė, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbas yra tiesiogiai susijęs su automobilio vairavimu, reikalauja ypatingą dėmesį skirti prevenciniam administracinės nuobaudos tikslui, ypač tais atvejais, kai pažeidimas yra padarytas pakartotinai, nes sąmoningai pasirinkdamas priešingą teisei elgesį, vairuodamas transporto priemones būdamas neblaivus, toks asmuo kelia didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, o dėl šio asmens darbo pobūdžio (dažno transporto priemonės vairavimo) pavojus tampa dar didesnis (Žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje N1–748/2007).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pažeidimo padarymo metu apeliantas turėjo galiojančią administracinę nuobaudą už pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą (transporto priemonės vairavimas vairuotojui esant neblaiviam kai nustatomas lengvas girtumo laipsnis) (b.l. 30). Tai, kad apeliantas per vienerius metus padarė analogišką pažeidimą, liudija, jog reikiamų išvadų pirmą kartą paskyrus jam administracinę nuobaudą, nesusijusią su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, apeliantas nepadarė. Antrą kartą vairuodamas transporto priemonę neblaivus apeliantas sukėlė autoįvykį, kurio metu buvo apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad paskyrus apeliantui nuobaudą, nesusijusią su specialiosios teisės atėmimu, administracinės nuobaudos tikslai, pirmiausia prevencinis tikslas, nebūtų pasiekti. Nors apeliantas nurodo, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, atsižvelgiant į tai, kad jis analogišką pažeidimą padarė antrą kartą per metus, po to, kai jau buvo nubaustas bauda, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šios aplinkybės nepripažino pakankamu pagrindu pakeisti apeliantui paskirtą administracinę nuobaudą.

Prašymą neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo apeliantas grindžia socialinio pobūdžio aplinkybėmis – tuo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Žr. pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N3-34/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N1–413/2007). Apeliantas žinojo, jog už pažeidimą, kurį jis padarė, yra baudžiama teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, suvokdamas, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas kliudys jam atlikti darbines funkcijas, sąmoningai pakartotinai pasirinko priešingą teisei elgesį, tuo prisiimdamas atsakomybę už kilusias pasekmes. Atsiliepime į apeliacinį skundą pagrįstai nurodoma, kad specialiosios teisės atėmimas už šiurkštų ar sistemingą naudojimosi šia teise tvarkos pažeidimą gali būti taikomas ir tada, kai teisė vairuoti yra pagrindinis asmens pragyvenimo šaltinis. Apeliantas pakartotinai šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus, tokiu elgesiu sukeldamas didelę grėsmę kitiems eismo dalyviams, todėl aplinkybei, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas gali sukelti apeliantui ir jo šeimos nariams neigiamų padarinių, šiuo atveju negali būti teikiamas prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuobaudos, nesusijusios su specialiosios teisės atėmimu, paskyrimas apeliantui šiuo atveju prieštarautų ne tik ATPK 20 straipsnio nuostatoms, bet ir teisingumo bei protingumo kriterijams. Priešingai nei teigia apeliantas, teisingumo ir protingumo kriterijai neleidžia teikti prioriteto pažeidimą padariusio asmens ir jo šeimos narių interesams tuo atveju, kai pažeidimą padaręs asmuo savo tyčiniu elgesiu sąmoningai kelia grėsmę kitų visuomenės narių gyvybei ir sveikatai. Apelianto darbo pobūdis negali suteikti jam palankesnės nei kitiems asmenims padėties. Priešingai, kaip jau buvo minėta, dirbdamas darbą, kuriam atlikti būtina teisė vairuoti transporto priemones, apeliantas privalėjo elgtis ypač atidžiai ir rūpestingai, įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio pasekmes tiek sau ir savo šeimos nariams, tiek kitiems eismo dalyviams.

Apelianto atsakomybės nesušvelnina ir apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad padarytas pažeidimas nesukėlė neigiamų pasekmių žmonių sveikatai. Atsižvelgdamas į tai, kokį pavojų transporto eismo saugumui kelia vairavimas esant neblaiviam, įstatymų leidėjas numatė griežtas nuobaudas už patį vairavimo neblaiviam faktą, net ir tuo atveju, jei tai realiai nesukėlė jokių pasekmių (ATPK 126 str.). Tuo atveju, jei apelianto padarytas pažeidimas būtų sukėlęs sunkias pasekmes kitų asmenų sveikatai, atsakomybė jam kiltų ne pagal administracinės teisės, o pagal baudžiamosios teisės nuostatas.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė pakeisti apeliantui paskirtą administracinę nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, bauda. Naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį vadovaujantis apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. V. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasStasys GagysVirgilijus Valančius