- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-07-07
- Bylos Nr.
- I1-5671-414/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00840-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Rimantas Giedraitis (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. K. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 500 Eur neturtinę žalą.
Pareiškėjas skunde ir vėliau patektame atsikirtime (b. l. 1–2, 43–44; toliau – ir skundas) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 31 d. jis buvo laikomas Marijampolės pataisos namuose 9 kameroje, kurioje iki 2021 m. vasario 25 d. nebuvo kabelinės antenos įvado. Į daugkartinius prašymus nebuvo atsižvelgta, todėl 2021 m. vasario 24 d. pareiškėjas paskelbė bado akciją ir kabelinė televizijos antena buvo pajungta per langą iš kaimyninės kameros. Nuo 2021 m. balandžio 16 d. televizoriaus vėl nebuvo galima žiūrėti ir tik 2021 m. balandžio 21 d. buvo įvestas atskiras įvadas į kamerą ir televizijos programos buvo gerai matomos. Pažymėjo, kad kameroje nėra dieninio apšvietimo jungiklio, apšvietimą įjungia arba išjungia budintis pareigūnas. Apšvietimą budintis pareigūnas įjungia ryte apie 6 val. ir jis būna įjungtas iki pusiaudienio, nors kameroje jau būna šviesu. Pareiškėjas keletą kartų rašė prašymus dėl to, kad dieninio apšvietimo jungiklis būtų įrengtas kameroje ir pats pareiškėjas galėtų reguliuoti dieninio apšvietimo įjungimą ir išjungimą, tačiau į prašymą nebuvo atsižvelgta.
Pareiškėjui nebuvo užtikrintas tinkamas televizijos programų žiūrėjimas ir dieninio apšvietimo reguliavimas, todėl silpo regėjimas, patyrė psichinės ir fizinės sveikatos pablogėjimą.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas – Marijampolės pataisos namai (toliau – ir atsakovas, ir Marijampolės PN) su skundu nesutiko. Atsiliepime (b. l. 11–14) pažymėjo, kad patikrinus Marijampolės PN gedimų apskaitos žurnalą, laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 31 d. iki 2021 m. balandžio 12 d. kameroje Nr. 9 buvo užfiksuoti du su televizijos antena esantys gedimai, kurie kiek įmanoma per trumpiausią laiką buvo sutvarkyti, todėl negalėjo sukelti tokių išgyvenimų ir nepatogumų, kurie galėtų būti įvertinti neturtinės žalos priteisimu.
Pažymėta, kad remiantis Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389, 12.8 papunktyje nurodyta, kad elektros instaliacija montuojama paslėptu būdu kameros sienose ir lubose, be to, koridoriuje prie kameros sumontuojami elektros jungikliai, atliekantys ir saugiklių funkciją, kuriais būtų galima valdyti apšvietimą ir elektros energijos tiekimą į kamerą. Todėl pareiškėjo kameros viduje atsakovas negali įrengti apšvietimo jungiklio, kadangi galiojantys teisės aktai tokios galimybės nenumato. Remiantis 2021 m. balandžio 28 d. pažyma dėl duomenų apie nuteistojo R. K. sveikatos būklę, galima daryti išvadą, jog jo teiginiai yra nepagrįsti, nes pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 31 d. iki 2021 m. balandžio 12 d. į šeimos gydytoją, dėl regėjimo problemų, nėra kreipęsis. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Pareiškėjas skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių, nenurodo, kuo grindžiamas prašomos priteisti žalos dydis, kaip jis apskaičiuotas, todėl darė išvadą, kad jis į teismą kreipiasi galimai siekdamas sau turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjui ir atsakovui apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai (ABTĮ 74 str. 4 d., 7 d.; b. l. 40, 47), byla nagrinėtina proceso dalyviams nedalyvaujant (ABTĮ 77 str. 3 d., 78 str. 6 d.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, dėl netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 31 d. iki 2021 m. balandžio 12 d. patirtą neturtinę žalą laikant jį 9 kameroje, kurioje pasireiškė televizijos signalo trikdžiai ir šioje kameroje nebuvo dieninio apšvietimo jungiklio. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes nagrinėjo nuo 2019 m. gruodžio 31 d. iki 2021 m. balandžio 12 d. (2021 m. balandžio 12 d. pareiškėjas pateikė skundą teismui). Pareiškėjas šios aplinkybės teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose neginčijo, todėl byloje vertintinas ginčui aktualus atsakovo nurodytas laikotarpis nuo 2019 m. gruodžio 31 d. iki 2021 m. balandžio 12 d.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas turi teisę turėti televizorių ir jo priedėlį antžeminei televizijai (Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25, 20.4.1 papunktis, 21 punktas).
Nors į bylą pateiktas Marijampolės PN gedimų registracijos žurnalas patvirtina, jog 9 kameroje užfiksuoti du su televizijos antena esantys gedimai, kurie per trumpiausią laiką buvo sutvarkyti (b. l. 35–37), tačiau pareiškėjo bado paskelbimas dėl kabelinės televizijos įvado problemų (b. l. 21), bado akcijos atšaukimas sutvarkius kabelinės televizijos įvadą (b. l. 23), 2021 m. vasario 23 d. pareiškėjo pakartotinis skundas dėl antenos įvado problemų (b. l. 31) patvirtina, kad Marijampolės PN veiksmai atlikti reaguojant į pareiškėjo skundus (b. l. 4–7, 25), pažeidė pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, todėl vertintini neteisėtais. Todėl yra pagrindas valstybės civilinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumą.
Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas skundėsi ir tuo, kad 9 kameroje nebuvo dieninio apšvietimo jungiklio.
Nuo 2020 m. gruodžio 22 d. galiojo Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389. Taisyklių 12.8 papunktyje nustatyta, kad elektros instaliacija montuojama paslėptu būdu kameros sienose ir lubose. Koridoriuje prie kameros sumontuojami elektros jungikliai, atliekantys ir saugiklių funkciją, kuriais būtų galima valdyti naktinį apšvietimą ir elektros energijos tiekimą į kamerą. Iki 2020 m. gruodžio 21 d. galiojo Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82. Šių taisyklių 11.7 punkte nustatyta, kad lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamuose kambariuose elektros instaliacija montuojama paslėptu būdu, gyvenamųjų kambarių sienose ir lubose ir tik drausmės grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamuose kambariuose elektros instaliacija montuojama paslėptu būdu, gyvenamųjų kambarių sienose ir lubose. Kameroje ir koridoriuje prie gyvenamųjų kambarių įmontuojami elektros jungikliai, atliekantys ir saugiklių funkciją, kuriais galima būtų valdyti naktinio, dieninio apšvietimo veikimą ir elektros energijos tiekimą į patalpas (Taisyklių 13.9 punktas).
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pretenzijas dėl dieninio apšvietimo jungtuko pareiškėjas pradėjo reikšti 2021 metais (galiojo Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389), todėl pareiškėjo argumentai dėl dieninio apšvietimo jungiklio nebuvimo kameros viduje negali būti laikomi teisės normų pažeidimu. Vertintina ir tai, kad pataisos namuose visą parą budint ir dirbant apsaugos pareigūnams, esant poreikiui, pareiškėjui išsikviesti budintį pareigūną dieninės šviesos išjungimui/įjungimui nebūtų problema. Aplinkybės dėl elektros jungiklių sumontavimo kamerose, kuriose bausmę atlieka nuteistieji iki gyvos galvos, nenurodant konkretaus tokių aplinkybių pasireiškimo laikotarpio, konkrečių pataisos namų, nedetalizuojant konkrečių kamerų, laikytinos deklaratyviomis, nepagrįstomis galimais įrodymais, todėl atmestinos, kaip nepagrįstos.
Byloje nėra duomenų, kad dėl badavimo vieną parą ir dėl dieninio apšvietimo nesavalaikio išjungimo 9 kameroje pareiškėjui pablogėjo sveikata (regėjimas). Taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas raštu būtų reiškęs pretenzijas Marijampolės PN administracijai (kreipęsis į medicinos įstaigą), dėl sveikatos problemų ar dėl akių ligų specialisto nebuvimo įkalinimo įstaigoje (b. l. 17– 18), o pataisos įstaigos administracija nebūtų į tokius skundus (prašymus) reagavusi. Todėl teismas vertina, kad pareiškėjo nurodyti sveikatos (regėjimo) pablogėjimai nebuvo itin intensyvūs, nes specialistų pagalbos padėti juos sušvelninti jam neprireikė. Kreipimosi į pataisos įstaigos administraciją aspektas yra svarbus ir tuo, jog siekiant įvertinti, ar administracija, žinodama apie patiriamus nepatogumus, ėmėsi galimų veiksmų sprendžiant kalinimo sąlygų klausimus. Nesant pareiškėjo kreipimosi tuo metu, kai tokios aplinkybės egzistavo, ir duomenų, jog administracija į tokius skundus (prašymus) nereagavo arba reagavo netinkamai, minėti argumentai laikytini abstrakčiais, nedetalizuotais ir neįrodytais, o teismas neturi teisinio pagrindo išvadai, jog atsakovas galėjo atlikti neteisėtus veiksmus.
Teismas vertina, kad Marijampolės PN pareiškėjui į jo skunduose aprašomas situacijas paaiškino išsamiai, pateikti atsakymas iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio reikalavimus. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas galėdamas pasinaudoti jam suteikta teisminės gynybos teise (Marijampolės PN atsakymus skųsti Kalėjimų departamento direktoriui), tokia galimybe būtų pasinaudojęs, t. y. ginčijęs juos teisės aktų nustatyta ir atsakymuose nurodyta apskundimo tvarka. Teismas neturi pagrindo abejoti aiškinant situaciją pateiktu aplinkybių teisingumu ir visapusiškumu, todėl pareiškėjo argumentai, jog į jo teikiamus skundus nereaguojama, jis galėjo patirti neturtinę žalą, atmestini kaip nepagrįsti.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jis patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, fizines ir dvasines kančias, emocinę depresiją, pažeminimą, tačiau minėtas aplinkybes patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė. Be to, byloje esanti pažyma apie nuolatinį atsisakymą nuo medikamentų cukraus kiekiui kraujyje mažinti, nesirūpinimas sveikata, atsisakinėjimą glikemiją mažinančių medikamentų (b. l. 17), leidžia daryti išvadą, kad skunde nurodytus patiriamus nepatogumus galėjo lemti jo paties pasirinktas elgesio modelis, toks kaip – atsisakymas vartoti paskirtus vaistus.
Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 4 punktas numato, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Tiek EŽTT (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimą (pareiškimo Nr. 42095/98), 2006 m. spalio 10 d. sprendimą (pareiškimo Nr. 7508/02) ir kt.), tiek LVAT, gindami visuotinai įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartą yra konstatavę, kad teisės pažeidimo pripažinimas tam tikrais atvejais savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Todėl ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.
Pagal bylos duomenis ir atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo teigti, kad dėl kabelinės televizijos įvado problemų pareiškėjas patyrė sunkius padarinius. Byloje nėra duomenų, kad Marijampolės PN veiksmai, atlikti reaguojant į pareiškėjo skundus ir delsiant spręsti kabelinės televizijos įvado problemų klausimą, pareiškėjui sukelti nepatogumai buvo itin intensyvūs ar ilgalaikiai. Taip pat nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Todėl atsižvelgdamas į tai, kad kabelinės televizijos įvado problema yra išspręsta, vertintina, jog atsakovui neveikiant taip, kaip teisės aktai įpareigojo veikti, pareiškėjui tam tikru laikotarpiu kilę nepatogumai buvo mažareikšmiai ir šioje byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant tik jo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę teisės aktais nustatytomis sąlygomis pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą. Todėl pripažintina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo. R. K. skundą patenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad pareiškėjo R. K. teisė atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytomis bausmės atlikimo sąlygomis buvo pažeista. Pareiškėjo reikalavimą dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.