Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-05-19 · Byla Nr. ATP-547-312/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-19
Bylos Nr.
ATP-547-312/2014
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02238-2014-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
Kategorijos
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 7.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)2014Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-02238-2014-3Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.5; 7.9.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTI S2014 m. gegužės 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - VPK) Kelių policijos valdybos įgaliotojo asmens (toliau tekste – institucijos atstovas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d. nutarimo, kuriuo A. B. pripažinta kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste - ATPK) 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą, už kurį jai skirta 100,00 Lt (vieno šimto litų) bauda. Administracinio teisės pažeidimo byla A. B. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. už tai, kad ji 2014 m. sausio 30 d., apie 15.40 val., prie (duomenys neskelbtini)-ojo namo, Vilniuje, vairuodama automobilį „Škoda Yeti“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir važiuodama atbula, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, atsitrenkė į stovintį automobilį „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir apgadino abu automobilius. Taip A. B. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau tekste – KET) 9, 134 punktų reikalavimus.

Administracinio teisės pažeidimo byla A. B. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., dėl to, kad ji iš eismo įvykio vietos išvažiavo, pažeidusi KET 234 p. reikalavimus nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu institucijos atstovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teisme arba pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d. nutarimą ir pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. paskirti A. B. 3000,00 Lt piniginę baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 mėnesiams.

Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu nutarimu patvirtino, kad automobilio „Škoda Yeti“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotoja 2014 m. sausio 30 d. eismo įvykyje, prie (duomenys neskelbtini)-ojo namo, Vilniuje, dalyvavo ir apgadino kito asmens turtą, t. y. transporto priemonę „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Tačiau bylą nagrinėjusios institucijos nuomone, A. B. iš eismo įvykio vietos išvažiavo, nesuvokdama, jog įvyko eismo įvykis. Apeliantas su tokia teismo išvada nesutinka. Bylos tyrimo metu apklausti liudytojai T. K. ir Č. D. raštu nurodė, kad 2014 m. sausio 30 d., apie 15.40-16.00 val., matė, kaip (duomenys neskelbtini)-ojo namo kieme, važiuodamas atbulas, automobilis „Škoda Yeti“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į stovintį automobilį „Ford Mondeo“. Po susidūrimo, automobilį „Škoda Yeti“ vairavusi mergina buvo išlipusi iš automobilio ir apžiūrėjusi transporto priemones, tačiau pasikalbėjusi mobiliuoju telefonu, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Teismo posėdyje duoti A. B. parodymai liudytojų nurodytas aplinkybes iš esmės patvirtino. Proceso metu A. B. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini)-ojo namo kieme, vairuodama „Škoda Yeti“, manevravo. Judant atbulom, pajuto krestelėjimą. Nesupratusi nežymaus automobilio pakratymo priežasties, pavažiavo į priekį, išlipo iš transporto priemonės ir nepamačiusi jokių apgadinimų ant „Škoda Yeti“ kėbulo, išvažiavo. Vertinant liudytojų T. K. bei Č. D. paaiškinimus su surinkta rašytine bylos medžiaga ir išanalizavus eismo įvykio vietos schemą, automobilio „Ford Mondeo“ apgadinimus, vaizdinę medžiagą, akivaizdu, jog A. B. „Ford Mondeo“ priekinio buferio apgadinimų nepastebėti negalėjo.

Iš nutarimo turinio matyti, kad teismas A. B. administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. pažeidimo nutraukė, remdamasis policijos pateikta medžiaga. Įrodymų vertinimas atliktas apklausiant tik atsakomybėn traukiamą asmenį, neatlikus savarankiškų veiksmų (neapklausus nukentėjusiojo, liudytojų, bylą tyrusio pareigūno), būtinų objektyviai tiesai nustatyti. Toks teismo sprendimas, apelianto vertinimu, negali būti laikomos teisėtu ir pagrįstu, atitinkančiu Lietuvos Respublikos ATPK 248 str., 284 str. 1 d. nuostatas. KET 234 p., kurio reikalavimų nesilaikymu buvo kaltinama A. B., nedviprasmiškai numato, jog jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Į bylą nepateikti objektyvūs duomenys, patvirtinantys, kad A. B. vykdė KET 234 p. reikalavimus. Akivaizdu, kad ji „Ford Mondeo“ apgadinimus pastebėjo. Eismo įvykio vietoje darytoje „Ford Mondeo“ nuotraukoje matosi, kad nuo susidūrimo „Ford Mondeo“ priekinis buferis sulūžo, nukrito valstybinio numerio ženklas, ant žemės išsibarstė lūžtančio plastmasinio buferio šukės. Šie apgadinimai buvo matomi į eismo įvykio vietą atvykusiems pareigūnams V. S. ir R. O., „Ford Mondeo“ valdytojui Vytautui K. P. bei liudytojui J. B.. Be to, „Škoda Yeti“, važiavimo metu įsirėmusi į stovintį „Ford Mondeo“, toliau judėti negalėjo. A. B. po kontakto buvo priversta pavažiuoti į priekį, kad galėtų apžiūrėti vairuojamo automobilio kėbulą. Tyčios požymiams asmens veikoje konstatuoti minėtų duomenų turėjo pakakti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad A. B. eismo įvykio vietoje suvokė sukėlusi eismo įvykį ir pasišalino iš įvykio vietos neteisėtai. Apelianto vertinimu, šiurkštų teisės pažeidimą padariusiai A. B. turėtų būti paskirtos Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje įtvirtintos minimalios administracinės nuobaudos 3000,00 Lt su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 36 mėnesiams.

Atsiliepimas į apeliacinį negautas.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos atstovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 257 str., administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 248 str., administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra: laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, užtikrinti priimto nutarimo įvykdymą, taip pat išaiškinti priežastis ir sąlygas, padedančias padaryti administracinius teisės pažeidimus, užkirsti kelią teisės pažeidimams, auklėti piliečius, kad jie laikytųsi įstatymų, stiprintų teisėtumą. Akcentuotina ir tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

Ginčo Dėl Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. B. veikoje nėra jai inkriminuoto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo įvykio ir sudėties.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. administracinė atsakomybė inter alia kyla ir vairuotojui, pasitraukusiam iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. Šis pažeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4/2013, 2AT-29/2013).

Byloje surinkta medžiaga visiškai patvirtina apeliacinio skundo teiginius, kad 2014 m. sausio 30 d., apie 15.40 val., prie (duomenys neskelbtini)-ojo namo, Vilniuje, vairuodama automobilį „Škoda Yeti“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir važiuodama atbula, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, atsitrenkė į stovintį automobilį „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir apgadino abu automobilius. Iš eismo įvykio vietos išvažiavo, pažeidusi KET reikalavimus.

Akcentuotina, jog eismo įvykio liudytojai patvirtino, jog „Škoda Yeti“ vairuotoja po atsitrenkimo į kitą transporto priemonę, buvo sustojusi, apžiūrinėjo automobilius. T. K. 2014 m. sausio 30 d. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2014 m. sausio 30 d., maždaug 16.00 val., eidamas šalia (duomenys neskelbtini) namo, pamatė kaip automobilis „Škoda Yeti“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas, apgadino automobilio „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekį. Pastovėjusi kelias minutes, nuvažiavo. Automobilį „Škoda“ vairavo mergina, apie 30 metų amžiaus (b. l. 7). Č. D. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2014 m. sausio 30 d., apie 15.40 val., vairuodama automobilį (duomenys neskelbtini) važiuodama atbula, kliudė automobilį „Ford“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Automobilį vairavo mergina. Ji sustojo, apžiūrėjo automobilius ir kažkur paskambino. Pamatęs, merginos neatpažintų (b. l. 9). Nurodytas aplinkybes iš esmės pripažino ir A. B. 2014 m. vasario 4 d. rašytiniame paaiškinime nurodžiusi, kad 2014 m. sausio 30 d., apie 16.00 val., su skolintu automobiliu važiavo į (duomenys neskelbtini) g. esantį kiemą išleisti gyventojos. Išleidusi, garsiai klausydama muzikos bandė išvažiuoti iš kiemo. Per apsnigtą nelygios dangos aikštelę važiavo atbula ir lyg krestelėjo automobilis, bet ji nesuprato. Įjungusi pirmą pavarą pavažiavo, išlipo, pavaikščiojo aplink, automobilyje nieko nepamatė, kadangi pirmą kartą savarankiškai išvažiavo, nesuvokė krestelėjimo priežasties, bet nematydama apgadinimo, nutarė paskambinti automobilio savininkui. Pokalbio metu jie nutarė, kad krestelėjimas galėjo kilti dėl kelio dangos. Ji dar kartą išlipo, bet nesuvokusi kas įvyko, grįžo. Kieme buvo apie 10 minučių, nusistatė maršrutą navigacijoje ir po truputį pajudėjo iš vietos (b. l. 11).

Kaip matyti iš bylos medžiagoje esančios vaizdinės medžiagos, apgadinimai ant automobilio „Ford Mondeo“ yra akivaizdūs, nematyti jų A. B., kaip protingas ir sąžiningas asmuo tiesiog negalėjo (b. l. 14, 29-30). Dažų žymės, nors ir nelabai žymios, matyti ir ant jos vairuoto automobilio (b. l. 13). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino ir apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog manevruodama atbuline eiga, A. B., atsirėmusi į kliūtį vairuojamu automobiliu, negalėjo to nepajusti ir nematyti, kadangi buvo sudaryta kliūtis jos judėjimui.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą konstatuotina, kad A. B. suprato, jog sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas svetimas turtas, todėl, laikydamasi KET 234 p. reikalavimų, priklausomai nuo to, sutinka ar nesutinka su eismo įvykio aplinkybėmis, turėjo nedelsiant ieškoti kito apgadinto automobilio savininko, užpildyti eismo įvykio deklaraciją arba kviesti policiją į eismo įvykio vietą, tačiau to nepadarė ir iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Šios aplinkybės rodo, kad ji suvokė sukėlusi eismo įvykį, taip pat, kad išvažiuodama iš eismo įvykio vietos, pažeisdama KET taisykles, neteisėtai iš jos pasišalina, t. y. Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ji padarė veikdama tiesiogine tyčia.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, surinkti įrodymai yra pakankami daryti neabejotinai išvadai dėl A. B. kaltės padarius jai inkriminuotus pažeidimus.

Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numato, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET – užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Nors apeliaciniame skunde prašoma A. B. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., padarymą skirti 3000,00 Lt baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trejiems metams, su tokia pozicija nesutiktina. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) baigiamuosiuose aktuose ne kartą konstatavo, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Nagrinėjamojoje administracinėje byloje nustatyta, A. B. sukeltas eismo įvykis vyko manevruojant daugiabučio namo kieme, žiemą, jo metu padaryta tik turtinė žala, kurią A. B. pilnai atlygino nukentėjusiajam asmeniui (b. l. 16). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. 1 d. 2 p., žalos atlyginimas laikytinas jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. A. B. taip pat gailėjosi dėl savo elgesio, ir nors teigė, kad nesuprato, jog įvyko eismo įvykis, šie jos teiginiai ir pasitraukimas iš eismo įvykio vietos nesutrukdė policijai išaiškinti eismo įvykio aplinkybes ir padarytus KET pažeidimus. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, A. B. anksčiau niekada nėra bausta administracine tvarka, ji jauno amžiaus, teisę vairuoti transporto priemones įgijo tik prieš aštuonias dienas iki pažeidimų padarymo, taigi akivaizdu, tam įtakos turėjo ir vairavimo patirties stoka. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad A. B. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. paskyrus ilgalaikį teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir net minimalaus dydžio sankcijoje numatytą baudą, nuobauda būtų aiškiai per griežta ir neproporcinga. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis, t. y. paskiriant A. B. 1000,00 Lt dydžio piniginę baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vieneriems metams. Atsižvelgusi į šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarinius, nubaustojo asmenybę, spręstina, jog šios aplinkybės sudaro pagrindą A. B. dėl nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., taikyti ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d. nutarimas keistinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 6 p.,

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos įgaliotojo asmens apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d. nutarimą pakeisti.

A. B. pripažinti kalta padarius Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskirti jai administracinę nuobaudą – 1000,00 Lt (vieno tūkstančio litų) baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., A. B. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. galutinę administracinę nuobaudą paskirti 1000,00 Lt (vieno tūkstančio litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė