Kauno apygardos teismo nutartis

2022-02-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-76-594/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-02-09
Bylos Nr.
1S-76-594/2022
Teisminio proceso Nr.
1-04-1-00329-2012-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Giedrius Endriukaitis
Nuteistasis
E. E.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-76-594/2022Teisminio proceso Nr. 1-04-1-00329-2012-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo E. E. (E. E.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. sausio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Antrame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. gruodžio 3 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo E. E..

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2013 m. kovo 12 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu E. E. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 21 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį. Jam paskirta galutinė 10 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2012 m. rugpjūčio 16 d., pabaiga – 2022 m. rugpjūčio 16 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. 2021 m. gruodžio 3 d. Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam E. E. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kauno apylinkės teismas 2022 m. sausio 6 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.

Šalies argumentai

4. Skunde apygardos teismui nuteistasis E. E. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartį ir patvirtinti 2021 m. gruodžio 3 d. Komisijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1. Nuteistojo teigimu, skundžiama apylinkės teismo nutartis prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams, reglamentuojantiems lygtinio paleidimo taikymą bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintam nekaltumo prezumpcijos principui bei Komisijos nutarime išdėstytoms išvadoms, jog pagrindas taikyti lygtinį paleidimą egzistuoja. Nors tiek Komisija, tiek teismas spręsdami klausimą dėl lygtinio paleidimo vadovaujasi tais pačiais įstatymais, tačiau jų priimami sprendimai yra priešingi. Apylinkės teismas nepagrįstai sureikšmino tik neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes. Juolab, kad tokie kriminogeninės rizikos veiksniai kaip buvę gyvenimo sąlygos ir draugai niekur neišnyks, nes praeities negali pakeisti. Tuo tarpu Komisija vertino visas aplinkybes, įsigilino į nuteistojo daromą pažangą ir rezultatus keičiant savo elgesį.

4.2. Skunde pabrėžiama, kad nuteistasis pelnė pataisos įstaigos administracijos pasitikėjimą, kuri įvertinusi nuteistojo elgesį ir jo pastangas nutarė taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismas tinkamai neįvertino aplinkybių, kad nuteistasis praeityje neteistas, iš jam paskirtos 10 metų laisvės atėmimo bausmės jis jau yra atlikęs 9,5 metus, vykdo visas socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nuo 2020 metų yra perkeltas atlikti bausmę į lengvą grupę, o nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio į eksperimentinį lengvojo režimo sektorių. Minėtas sektorius yra įsteigtas nuo 2019 m. balandžio 10 d. ir į jį patenka tik išskirtinai teigiamai besielgiantys nuteistieji ir tik tie, kurie daro akivaizdžią pažangą bei nuosekliai ir nenutrūkstamai vykdo visas priemones. Vis dėlto, teismas, manipuliuodamas teisiniais terminais ir žodžiais randa legalų būdą netvirtinti nutarimo dėl lygtinio paleidimo.

4.3. Skunde teigiama, kad vien ta aplinkybė, jog nuteistasis yra 23 kartus skatintas paneigia apylinkės teismo išvadą, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo toks, kad jam būtų galima taikyti lygtinį paleidimą. Nuteistasis nepriklauso nei vienai BVK 158 straipsnyje numatytai nuteistųjų grupei, kuriai lygtinis paleidimas negali būti taikomas.

4.4. Nuteistasis taip pat cituoja teismų nutartis, kuriose formuojamai teismų praktikai prieštarauja skundžiama apylinkės teismo nutartis. Be to, šiuo atveju apylinkės teismas turi vadovautis ne bausmės tikslais ir svartyti už kokio sunkumo nusikalstamą veiką nuteistasis atlieka bausmę, tačiau BVK numatytais lygtinio paleidimo tikslais. Anksčiau lygtinio paleidimo komisijos nustatytas reabilitacijos priemones nuteistasis įvykdė, tik dažnai nedalyvaudavo pozityvaus užimtumo priemonėse, nes yra juodaodis, (duomenys neskelbtini) pilietis ir jo kalbos dialektas yra toks, kad jam sunku ištarti lietuviškus žodžius, todėl jis nenori dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse, kuriose reikia viešai kalbėti, nes dažnai iš jo tyčiojamasi, dėl jo rasės, kūno sudėjimo ir kalbos.

4.5. Skunde nurodoma, kad nors teismas ir akcentuoja, jog atlikus paskutinį vertinimą jo pakartotinio elgesio rizika padidėjo iki vidutinės, tačiau neatkreipė dėmesio į tai, kad pasikeitus vertinimo metodikai padidėjo balai ir minėta rizika padidėjo pas daugelį nuteistųjų, ir ne todėl, kad jis pradėjo blogai elgtis. Taip pat prie skundo pridedamas sąskaitos išrašas, kiek nuteistajam atliekant laisvės atėmimo bausmę ir dirbant pavyko susitaupyti lėšų naujam gyvenimo etapui.

4.6. Nuteistojo teigimu, teismas nepagrįstai nurodo, kad jis yra vienišas ir glaudžių ryšių su artimaisiais nepalaiko. Priešingai, jis bendrauja su seserimi ir senele, tačiau skambučiai į jo gimtąją (duomenys neskelbtini) labai brangūs, todėl net ir laisvėje esantys jo tautiečiai telefonu nekalba su artimaisiais, o naudojasi internetiniu ryšiu ir bendrauja per Skype, Messenger. Tačiau pataisos namuose interneto ryšys yra draudžiamas, todėl jo ryšiai su artimaisiais ir nėra pastovūs.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. E. skundas atmetamas.

5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis E. E. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.

7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis E. E. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kai jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, galiojančių nuobaudų neturi, 22 kartus skatintas, turi 3 klasių išsilavinimą, iki pataisos įstaigos dirbo turgaus prekeiviu. Pataisos įstaigoje dirba, nuo 2020 m. liepos 1 d. iki dabar dirba medienos ir baldų gamybos ceche siuvyklos darbininku, mokėsi. Lygtinio paleidimo atveju laikinai gyventų (duomenys neskelbtini) Laikinuosiuose namuose, priteistų civilinių ieškinių neturi, apsvaigimo nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų nenustatyta, formuoja gerus santykius su pataisos įstaigos darbuotojais, su kriminaline subkultūra nėra susijęs, jam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Visos šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, todėl nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas nuteistąjį charakterizuojančius duomenis analizavo neišsamiai, tinkamai neatsižvelgė į nuteistojo pastangas resocializuotis. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, E. E. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, pritaria ir teisėjų kolegija. Atkreiptinas dėmesys, kad priešingai nei mano nuteistasis, Komisijos priimtas sprendimas neįpareigoja teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimą, daryti galutines teisines išvadas ir priimti sprendimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, įstatymo leidėjas suteikė teismui. Klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalis).

8. Kaip matyti ši Socialinio tyrimo išvados, nors nuteistasis jau ilgą laiką atlieka laisvės atėmimo bausmę (nuo 2012 m. rugpjūčio 16 d.) jam vis dar nustatomas ne vienas kriminogeninės rizikos veiksnys – ankstesnė nusikalstamo elgesio istorija, gyvenimo sąlygos, išsilavinimas ir mokymasis, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys, socialinių ryšių palaikymas, nuostatos į nusikalstamumą, kurie neabejotinai yra reikšmingi bei svarbūs tolimesnei nuteistojo resocializacijai. Minėti kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik E. E. praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu, nėra pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui, tačiau teigti, jog nuteistojo pastangų šioje paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra.

9. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, E. E. paskutinio vertinimo metu 2021 m. lapkričio 26 d. nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Nors vidutinė nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau šiuo atveju iš teismui pateiktų duomenų visumos matyti, kad nuteistasis neatitinka ir kito BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyto lygtinio paleidimo pagrindo – jis nedaro akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Abejonių dėl daromos pažangos kelia ir Socialinio tyrimo išvados duomenys dėl E. E. nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinamikos. 2015 m. gegužės 12 d. buvo atliktas pirminis nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taikant OASys metodiką ir buvo nustatyta vidutinė rizika, kuri 2017 m. rugpjūčio 10 d. sumažėjo iki žemos. Tačiau praėjus keliems mėnesiams ir vėl padidėjo iki vidutinės (2017 m. gruodžio 8 d. vertinimas). 2020 m. kovo 10 d. buvo atliktas dar vienas vertinimas ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vėl sumažėjo iki žemos, o 2021 m. gegužės 27 d. atlikto vertinimo metu rizika nusikalsti vėl padidėjo iki vidutinės. Šis pokytis buvo susijęs ne su blogėjančiu nuteistojo elgesiu, kaip tai pagrįstai savo skunde pabrėžia ir nuteistasis, tačiau su pasikeitusia vertinimo metodika ir iškilusiomis naujomis aplinkybėmis, kurios ankstesnių vertinimų metu nebuvo žinomos ir įvertintos. Vis dėlto, paskutinio vertinimo metu buvo analizuojamos nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymo galimybės, jo mąstymo ir elgesio ypatumai, asmens bylos duomenys, lankytos programos bei interviu metu gauta informacija, tačiau pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kaip jau buvo minėta ir toliau išliko vidutinė. Taigi matyti, kad E. E. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuo 2015 m. nėra ženkliai sumažėjusi, priešingai 2017 m., vėliau 2021 m. ji net padidėjo ir po to išliko vidutinė. Tuo tarpu lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje.

10. Pritariant apylinkės teismo skundžiamos nutarties argumentams, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad nors praeityje E. E. yra neteistas, tačiau bausmę atlieka už kelių nusikalstamų veikų, tame tarpe ir labai sunkaus nusikaltimo padarymą (pasikėsinimas įgyti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų ir jų kontrabandos iš Lietuvos), kas visumoje neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei, ir tai reikalauja jo elgesio pokyčius vertinti itin atidžiai. Nors nuteistojo padarytų nusikaltimų pavojingumas bei įvykdymo aplinkybės jau buvo įvertintos skiriant jam bausmę, dėl ko, jos negali būti laikomos absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek jos atskleidžia E. E. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos ir tai nesudaro pagrindo teigti, kad pažeidžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas, juo labiau, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nėra sprendžiamas kaltės klausimas ar skiriama nauja bausmė, kadangi nuteistasis jau atlikinėja jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nagrinėjamu atveju buvo įvertintas E. E. elgesys per visą pataisos proceso laikotarpį, bei padaryta pagrįsta ir motyvuota išvada, kad jo pažanga šiuo metu nesudaro pagrindo manyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

11. Vertinant E. E. nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką tolimesnei jo elgesio korekcijai, atkreiptinas dėmesys ir į nuteistojo elgesio bei mąstymo ypatumus. Kaip matyti iš 2021 m. lapkričio 24 d. Socialinio tyrimo išvados, nuteistasis gali būti lengvatikis ir lengvai pasiduoti kitų manipuliacijoms, dalyvauti kriminalinėje veikloje. Nors stengiasi sprendimus priimti atsakingai, tačiau siekė tiesioginio atlygio, kuris privedė jį prie teisės pažeidimų. Praeityje pernelyg pasitikėjo sėkmės tikimybe bei neįvertino visų galimų pasekmių. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nuteistojo mąstymą ir elgesį apibūdinančios aplinkybės vertintinos itin kritiškai nusikaltimų, už kurių padarymą E. E. atlieka bausmę, kontekste ir neabejotinai gali lemti pakartotinį jo nusikalstamumą būnant laisvėje.

12. Aukštesnysis teismas pažymi, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina kruopščiai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Surinkti duomenys neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog E. E. nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme – jis 3 kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus taisykles ir už tai 2 kartus jam buvo skirtos drausminės nuobaudos, paskutinė nuobauda skirta 2020 m. rugpjūčio 6 d. Nors nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau tai pažeidimo faktų nešalina ir nuteistąjį charakterizuoja neigiamai, kaip nelinkusį nuosekliai laikytis nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų bei paklusti nustatytai tvarkai. Juolab, kad kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados duomenų, minėtos nuobaudos buvo paskirtos už šiurkščius taisyklių pažeidimus (fizinio smurto naudojimas prieš kitus asmenis, ir uždraustų daiktų įgijimas, gaminimas ir laikymas). Būtent minėtų duomenų vertinimas leido daryti išvadą, kad nuteistojo elgesys nerodo išskirtinai pavyzdingo jo elgesio bausmės atlikimo metu, bet priešingai, patvirtina, kad net ir struktūruotoje aplinkoje, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę už kelių nusikalstamų veikų padarymą, tame tarpe ir labai sunkaus nusikaltimo, nuteistasis negeba atsiriboti nuo rizikingų situacijų, negatyvios aplinkos įtakos bei laikytis nustatytų taisyklių bei reikalavimų. Toks nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje kelia pagrįstų abejonių, jog jis, būdamas laisvėje, gebės laikytis įstatymų reikalavimų, nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nors nuteistasis ir buvo 22 kartus skatintas, tačiau aukščiau išdėstytos aplinkybės, kaip tai pagrįstai nurodė ir apylinkės teismas, vis dėlto, neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad nuteistojo pozityvūs pokyčiai buvo nuoseklūs ir ilgalaikiai bei tęsis ir lygtinio paleidimo metu. Atmestinas ir skundo argumentas, kad lygtinio paleidimo apylinkės teismas netaikė nuteistajam, nes jis nedalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Remiantis 2021 m. lapkričio 18 d. Pažyma apie dalyvavimą užimtume, nuteistasis nedalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, jokioje veikloje jis nerodo iniciatyvos, neišsako pageidavimų ar priežasčių dėl kurių nedalyvauja tokioje veikloje. Tačiau apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, šių aplinkybių nelaikė pagrindu atsisakyti taikyti jam lygtinį paleidimą, nes atsižvelgė į Išvadoje apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą esančius duomenis, kad nuteistasis nedalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse dėl kalbos barjero ir dėl to, kad yra kitatautis.

13. Abejonių tinkamu apelianto pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teisėjų kolegijai kelia ir tai, kad nuteistasis neskiria reikiamo dėmesio socialinių įgūdžių stiprinimui bei savo asmenybės tobulinimui. Pateiktos medžiagos duomenimis, nuteistasis yra įgijęs tik 3 klasių išsilavinimą, iki nuteisimo neturėjo jokios specialybės, jo paties teigimu dirbo turgaus prekeiviu, nusikalstamos veikos buvo darytos, siekiant pagerinti finansinį stabilumą. Nors bausmės atlikimo metu E. E. dirba ir turi pinigų kasdienėms išlaidoms apmokėti, tačiau per mažai santaupų bet kokioms didesnėms išlaidoms padengti. Tai patvirtina ir nuteistojo pateiktas išrašas iš jo sąskaitos apie turimas santaupas (308,02 eurų suma nėra ta suma, kuri leis nuteistajam net ir kukliai pragyventi, juolab, įvertinus tai, kad jis bausmę atlieka už nusikalstamas veikas, susijusias su finansinės naudos siekimu). Taigi, finansinis nestabilumas, lėšų trūkumas gali trukdyti sėkmingai probacijai.

14. Atmetant nuteistojo skundą pažymėtina ir tai, kad jo skunde akcentuojami paskatinimai, socialinės reabilitacijos priemonių plano įgyvendinimas, įvairių programų ir užsiėmimų, išskyrus pozityvaus užimtumo, lankymas, darbas pataisos namuose, palaikomi ryšiai su artimaisiais ir laikinos gyvenamosios vietos turėjimas neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis bausmę atliekantis asmuo ir tai nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo yra vertinami ne tik nuteistajam skiriami paskatinimai ar galiojančių drausminių nuobaudų nebuvimas, nustatytų elgesio taisyklių ir reikalavimų laikymasis, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurių tinkamas įvertinimas vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog E. E. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Aplinkybės, susijusios su artimaisiais bei darbu egzistavo ir nuteistajam darant nusikalstamas veikas, tačiau akivaizdu, kad nuo naujų nusikaltimų darymo jo nesustabdė, todėl yra pagrindas abejoti, kad minėtos aplinkybės yra tokios reikšmingos, jog gali paneigti aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog E. E. jau pasiruošęs savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į paties nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą – kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Nors nuteistasis skunde mini sau palankią teismų praktiką, tačiau pažymėtina, kad kiekvienu konkrečiu atveju individualiai vertinama nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės, kitos svarbios aplinkybės ir sprendžiama, ar bausmės tikslai bus pasiekti paleidus nuteistąjį iš įkalinimo įstaigos lygtinai. Abejonių dėl pakankamos nuteistojo elgesio korekcijos analizuojamu atveju kilo ir Komisijai, kuri nebuvo vieninga priimdama sprendimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą (kaip matyti iš 2021 m. gruodžio 2 d. posėdžio protokolo, vienas iš keturių komisijos narių pasisakė prieš lygtinio paleidimo taikymą).

16. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam E. E. lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. sausio 12 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo E. E. (E. E.) skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. sausio 6 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjai Albinas AntanaitisGiedrius EndriukaitisDaiva Jankauskienė