Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. Z. pareiškimą pareiškėjai V. Z. dėl proceso atnaujinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė prašymą, o pareiškėjas prašė jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai pažymint, kad šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės sistemos, būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-362/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008; 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2008; ir kt.). Šio civilinio proceso teisės instituto tikslas toks pats, kaip ir teismo sprendimų instancinės kontrolės mechanizmo, – užtikrinti teisingumo vykdymą ir tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) nepažeidžia įstatymų saugomų asmens teisių ar teisėtų interesų.

Civilinio proceso kodekso 366 straipsnis numato atvejus, kada gali būti atnaujinamas procesas. Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti procesą remdamasi tuo, kad paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 p.).

CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Šiuo pagrindu grindžiamas prašymas paduodamas bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui (CPK 367 straipsnio 3 dalis).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo praktiką pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Kasacinio teismo pabrėžiama, kad ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo atnaujinti procesą pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šio reikalavimo, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, jog paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Tokiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011).

Iš bylos medžiagos matyti, kad Širvintų rajono apylinkės teismas 2013 m. sausio 25 d. sprendimu patenkino pareiškėjų P. Z. ir V. Z. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Pareiškimą ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašė abu pareiškėjai. Prašymą dėl santuokos nutraukimo pareiškėjai prašė nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Šia tvarka ir buvo išnagrinėta byla. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjams teismo sprendimo nuorašai buvo išsiųsti 2013 m. sausio 28 d. pareiškėjų nurodytu adresu (b.l. 41).

Nors pareiškėjas nurodo, kad apie sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas, įpareigojančias jį mokėti 800 Lt išlaikymą sutuoktinei, jis sužinojo tik 2013 m. rugsėjo 6 d., tačiau bylos medžiaga leidžia daryti priešingą išvadą. Iš byloje esančių V. Z. banko sąskaitos išrašų matyti, kad nuo 2013 m. kovo 26 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. P. Z. mokėjo V. Z. išlaikymą po 800 Lt per mėnesį, t.y. tokį koks numatytas sutartyje, patvirtintoje teismo sprendimu (b.l. 59-65). Šie įrodymai ir teismo posėdyje apklaustos pareiškėjos V. Z. ir liudytojos R. V. parodymai, jog prieš kreipiantis į teismą P. Z. kalbėjo apie žmonos išlaikymą, teismui leidžia daryti išvadą, kad tiek pareiškėjui, tiek pareiškėjai ir teismui sutarties sąlyga dėl išlaikymo priteisimo nėra naujai paaiškėjusi, o buvo žinoma teisminio nagrinėjimo metu. Be to, iš Širvintų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus rašto matyti, kad P. Z. 2013 m. kovo 14 d. kreipėsi į šį skyrių dėl ištuokos liudijimo gavimo ir tą pačią dieną jis jam buvo išduotas, o teismo posėdžio metu tiek pareiškėja, tiek pareiškėjas patvirtino, jog dokumentus dėl santuokos nutraukimo į teismą vežė ir pridavė kartu, todėl tikrai manytina, jog pareiškėjas turėjo žinoti priduodamo procesinio dokumento turinį.

Remiantis aukščiau nurodytu, prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka naujai paaiškėjusių aplinkybių požymių, todėl jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą netenkintinas.

Pažymėtina, jog LR CPK 368 str. 1 d. numatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Nors pareiškėjas nurodo, kad apie teismo sprendimo turinį sužinojo tik 2013 m. rugsėjo 6 d., teismo vertinimu, aplinkybė, jog pareiškėjas teismo sprendimą mokėdamas išlaikymą vykdė nuo 2013 m. kovo 26 d., parodo, kad P. Z. apie teismo sprendimą sužinojo vėliausiai 2013 m. kovo 26 d. ir ši data laikytina termino pradžia. Priešingas termino pradžios skaičiavimo aiškinimas reikštų, kad termino pradžia priklauso nuo pareiškėjo subjektyvių savybių, jo rūpestingumo ir atidumo laipsnio, termino pradžios momentą lemtų pareiškėjo pasirinkimas ir įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas nebetektų prasmės, nebūtų pasiektas terminų nustatymo tikslas – garantuoti teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą. Aptariamo termino pradžia siejama ne tik su objektyviuoju momentu, t.y. kada asmuo faktiškai sužinojo apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, bet ir su subjektyviuoju momentu, t.y. kada asmuo būdamas apdairus ir rūpestingas dėl savo teisių bei pareigų, turėjo sužinoti aplinkybes, kuriomis jis remiasi, kaip sudarančiomis proceso atnaujinimo pagrindą ( LR CPK 368 str. 1 d.). Pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą teismui pateiktas 2013 m. rugsėjo 11 d., t.y. aiškiai praleidus trijų mėnesių terminą. Įstatymo nustatyto termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti praleidimas sudaro savarankišką pagrindą atsisakyti atnaujinti procesą (CPK 370 str. 3 d.). Juolab, kad pareiškėjas prašyme termino atnaujinti neprašė.

Nesudaro pagrindo atnaujinti procesą ir kiti pareiškėjo ir jo atstovo argumentai, susiję su priimto teismo sprendimo neteisingumu, prieštaravimu susiklosčiusiai teismų praktikai, papročiams, susiję su pareiškėjo sveikata ir pan. Visi šie motyvai sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu nėra teisiškai svarbūs ir nenagrinėtini, todėl teismas dėl jų nepasisako. Šie klausimai turėtų būti sprendžiami bylą nagrinėjant iš esmės, o ne sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą.

Pareiškėjas prašyme taip pat prašė sustabdyti Širvintų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 25 d. sprendimo vykdymą, tačiau šio prašymo visiškai nemotyvavo tiek pirminiame, tiek patikslintame prašyme. Teismas atsižvelgdamas į tai, jog prašymas nemotyvuotas ir, kad šioje byloje neišduotas vykdomasis raštas, sprendžia, jog sprendimo vykdymą sustabdyti nėra pagrindo.

Teismo nuomone, šiuo atveju pareiškėjas pasirinko netinkamą teisių gynimo būdą. CK 3.53 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. Toks teismo sprendimas yra galutinis ir įgyja res judicata galią, tačiau įstatymas daro tam tikrą išimtį – iš esmės pasikeitus aplinkybėms buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo. Tiek teismų praktikoje, tiek teisės doktrinoje pripažįstama, kad gali būti keičiama sutarties dalis dėl išlaikymo sutuoktiniui nustatymo, t. y. trunkamieji teisiniai santykiai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai šalys nesusitaria dėl sutarties sąlygų pakeitimo, teismo sprendimu patvirtintas šalių susitarimas dėl sutuoktinio išlaikymo dydžio ir (ar) formos pakeitimo sprendžiamas ginčo teisenos tvarka, todėl pareiškėjas gali kreiptis į teismą dėl ginčijamos sutarties sąlygų pakeitimo.

Pareiškėja V. Z. teismui pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjo 2000 Lt bylinėjimosi išlaidas. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Šios Rekomendacijos patvirtintos 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85. Rekomendacijose nustatyti priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas civilinėse bylose maksimalūs dydžiai ir kriterijai. Nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgiama į bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų); teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 p.). Minėtose rekomendacijose nenurodyta, kaip turėtų būti apmokestinamas atsiliepimas į prašymą dėl proceso atnaujinimo, todėl vadovaujamasis Rekomendacijų nuostata, jog už advokato teisinių paslaugų, nenumatytų šiose rekomendacijose, teikimą priteistino užmokesčio dydis nustatomas kaip už analogiškas teisines paslaugas, numatytas šiose rekomendacijose. Šiuo atveju teismas mokestį už atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo prilygina mokesčiui už atsiliepimą į apeliacinį skundą, t.y. 1500 Lt. Be to, advokatas dalyvavo teismo posėdyje, kuris truko 1,5 val., todėl papildomai išlaidos jo pagalbai apmokėti pagal rekomendacijas sudaro 225 Lt. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai V. Z. iš pareiškėjo P. Z. priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis mažintinas iki 1750 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 370 straipsnio 3 dalimi teismas,

nutaria:

Atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-73-94/2013 pagal pareiškėjų P. Z. ir V. Z. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Priteisti V. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš P. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1750 Lt išlaidų, advokato pagalbai apmokėti.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Širvintų rajono apylinkės teismą.