Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

2021-04-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-302-718/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-04-22
Bylos Nr.
II-302-718/2021
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00363-2021-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Laimutė Venckuvienė (pirm.)
Pažeidėjas
S. K.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-302-718/2021Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00363-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3.;21.10.3.;21.10.4.
Registro objektas ROIK:21128066392(S)KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. balandžio 22 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Laimutė Venckuvienė,sekretoriaujant Almai Kubiliūnienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto S. K. (S. K.) atstovui advokatui M. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracine tvarka nubausto S. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), atstovo advokato M. L. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2021 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-2150-2021 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (toliau – Institucija) 2021 m. kovo 3 d. nutarimu S. K. pripažintas padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą ir jam paskirta 500,00 eurų bauda už tai, kad jis 2021 m. sausio 30 d., 23 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 126 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – Nutarimas) laikotarpiu, būdamas transporto priemonėje MB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo keturių asmenų grupėje, tuo sukeldamas pavojų išplisti COVID-19 ligai ir tuo nesilaikė Nutarimo 2.1.5.1 papunkčio reikalavimų.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patraukto S. K. atstovas advokatas M. L. teismui pateiktu skundu prašo panaikinti 2021 m. kovo 3 d. nutarimą ir S. K. administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Nurodo, kad S. K. 2021 m. sausio 30 d., automobiliu MB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vyko namo. Automobilį vairavo sutuoktinė M. K.. Automobilyje taip pat važiavo kaimynai – A. A. ir J. D. (J. D.), gyvenantys (duomenys neskelbtini), nes J. D. dar 2021 m. sausio 28 d. buvo prašęs S. K. padėti nugabent, nunešti ir savo automobiliu parvežti sunkų nešulį (televizorių) iš J. D. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), į jo ir A. A. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). A. A. ir J. D. automobilis dėl šalčio bei techninių gedimų neužsivedė, todėl jie neturėjo galimybių patys pervežti nešulio. M. K. su vyru S. K., važiuodami iš sodo užmiestyje, 2021 m. sausio 30 d. vakare užsuko padėti. Kadangi televizorių į automobilį įkėlė vėlai (23:30 val.), S. K. pasiūlė kaimynams A. A. ir J. D. važiuoti kartu, kad jiems nereikėtų kviesti ir laukti taksi, o vyrai galėtų operatyviau užbaigti televizoriaus pernešimą ir eiti ilsėtis. Vykstant namo, t. y. maršrutu (duomenys neskelbtini) buvo sustabdyti bei patikrinti policijos patrulių ir visiems jiems surašyti administracinio nusižengimo protokolai. Pažymi, kad prieš surašydami administracinio nusižengimo protokolus, pareigūnai nei vieno iš automobiliu vykusių asmenų neišklausė ir nesiaiškino jokių faktinių aplinkybių, nesigilino į pažeidimo esmę bei nenustatinėjo, ar asmenų veiksmai iš tiesų atitiko administracinio nusižengimo požymius. Nors S. K., kaip ir kiti administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys, 2021 m. kovo 1 d., pateikė Klaipėdos AVPK rašytinius paaiškinimus, tačiau jie nevertinti, dėl jų pasisakyta nebuvo, o į nutarimą tiesiog perkeltas jokio situacijos vertinimo neatskleidžiantis protokolo turinys. Šie veiksniai patvirtina, kad administracinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas bei nuobauda paskirta formaliai, nesiaiškinus faktinių aplinkybių bei netgi neišklausius administracinio nusižengimo padarymu kaltinamo asmens.

Skunde pažymima, kad visų automobiliu vykusių asmenų namų ūkius sudaro po du asmenis, t. y. tiek S. ir M. K., tiek A. A. ir J. D. gyvena dviese. S. K. darbo reikalais tenka nuolat vykti į komandiruotes į užsienį, todėl rūpindamiesi savo sveikata, S. ir M. K. reguliariai atlieka Covid-19 testus. Iki protokolo surašymo Covid-19 testai S. ir M. K. buvo atlikti 2021 m. sausio 19 d. ir patvirtina, kad virusas nerastas. M. K. ir A. A. visą karantino laikotarpį dirba nuotoliniu būdu. Todėl jų kontaktų ratas yra ypatingai siauras – apsiriboja tik namų ūkyje esančiais žmonėmis, t. y. atitinkamai S. K. ir J. D.. J. D. darbas susijęs su laivų statyba ir remontu – atlieka laivų techninės būklės vertinimą. Jo darbovietėje darbdavys yra nustatęs griežtus darbo tvarkos karantino metu reikalavimus, pagal kuriuos J. D. darbui yra priskirtas atskiras, individualus kabinetas ir nustatytas maksimalus, tik būtinų darbinių kontaktų ratas su trimis žmonėmis. Darbe naudojamos visos būtinos asmeninės apsaugos priemonės (veido kaukės, dezinfekcinis skystis, vienkartinės pirštinės). Tiek S. ir M. K., tiek A. A. ir J. D. dėl amžiaus, turimų gretutinių sveikatos problemų, rūpinasi ir saugo savo sveikatą, todėl nuo pat karantino pradžios griežtai laikėsi visų Vyriausybės nustatytų ribojimų.

Skunde atkreipiamas dėmesys, kad Nutarime nustatytų ribojimų ir draudimų tikslas – sumažinti Covid-19 viruso plitimą visuomenėje, todėl atsakomybė už jo pažeidimą kyla tada, kai asmens veika sukelia realų pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms. Toks pavojus gali kilti tada, kai yra nustatyta, kad asmuo serga ar turėjo realų kontaktą su sergančiuoju, dėl ko toks asmuo gali būti viruso nešiotojas. Tačiau šiuo atveju rizika nekilo, kadangi iš faktinių aplinkybių nustatyta, jog visi automobiliu vykę asmenys buvo sveiki, visą laiką iki tol laikęsi karantino ribojimų, neturėję nebūtinų pašalinių kontaktų, bendravę su griežtai apibrėžtu asmenų ratu, saugoję savo ir aplinkinių sveikatą. Todėl nėra jokių prielaidų teigti, kad kuris nors iš asmenų savo elgesiu kėlė realią ar potencialią grėsmę plisti virusui, tuo labiau, kad tokios grėsmės egzistavimas iš viso nebuvo nei vertintas, nei nustatytas.

Skunde pabrėžiama, kad S. K. veika savo pobūdžiu yra net keliolika kartų mažiau pavojinga ir kelia ženkliai mažesnę riziką viruso plitimui, nei tos veikos, kurios Nutarimu yra leidžiamo, pavyzdžiui, žmonių skaičius nėra ribojamas tarpmiestinio ir priemiestinio reguliaraus susisiekimo keleivinio transporto priemonėse ar transporto priemonėse, kuriomis vykstama į darbo vietą ar iš jos, į kontaktinių žmonių ratą nėra įskaičiuojami vairuotojai, teikiantys taksi ar keleivių vežimo už atlygį pagal užsakymą paslaugas. Mano, kad rizika plisti ir užsikrėsti Covid-19 virusu viešojo susisiekimo paslaugomis besinaudojančių ir jas teikiančių asmenų tarpe yra ypatingai didelė bei nesukontroliuojama.

Pažymi, kad į šią situaciją bei nustatytų ribojimų esmę būtina pažvelgti ir per protingumo principo prizmę. Nutarimas nedraudžia automobiliu važiuoti dviems asmenims iš skirtingų šeimų ir (ar) namų ūkių, todėl, tuo atveju, jei M. K. kiekvieną keleivį namo būtų vežusi atskirai, toks veikimas nebūtų laikomas Nutarimo 2.1.5.1 papunkčio pažeidimu, nors realiai, tarpusavyje kontaktavusių asmenų ratas, o taip pat ir rizika plisti virusui vis tiek būtų tokie patys, kaip ir visiems asmenims automobiliu vykstant drauge. Mano, kad nėra jokio pagrindo keturių asmenų iš dviejų namų ūkių važiavimą kartu pripažinti pavojingesniu už dviejų asmenų iš skirtingų namų ūkių važiavimą dviese.

Apibendrinant skunde daroma išvada, S. K. veiksmai nesukėlė Covid-19 plitimo rizikos ir neturėjo jokių kitų neigiamų pasekmių, kurios būtų nesuderinamos ir pažeistų Nutarimu saugomus teisinius gėrius. Nors viešojoje erdvėje bei spaudoje tiek pirmojo, tiek antrojo karantino metu vykdomosios valdžios atstovai, ir jų tiek buvęs, tiek esami premjerai, ne kartą pažymėjo, kad policijos pareigūnai kiekvieną situaciją turėtų vertinti individualiai, o pagrindinis kontrolės tikslas yra ne bausti, o paaiškinti, be to, skatinti žmones būti sąmoningais, tačiau šiuo atveju susiklostė formalaus baudimo už tariamą pažeidimą situacija, nevertinant jokių faktinių aplinkybių ir neanalizuojant administracinio nusižengimo požymių buvimo. Teismams ir toliau toleruojant tokią viešojo administravimo subjektų elgseną (kurios trūkumai ypatingai išryškėjo karantino laikotarpiu), tendencingai formuojama ydinga administracinių nusižengimų teisenos praktika, kuria pateisinamas formalus, nemotyvuotas bylų nagrinėjimas ir sankcijų asmenims taikymas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto S. K. atstovo advokato M. L. skundą Institucija nurodo, kad skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas, paliekant galioti skundžiamą nutarimą be pakeitimų. Pažymi, kad įstatymų leidėjas neatsitiktinai parinko ir nustatė ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytos sankcijos dydį, pabrėžiant svarbą laikantis nustatytos tvarkos, kaip nepalankios epidemiologinės situacijos šalinimo būdą. Tiriamas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 45 straipsnio 4 dalyje, neabejotinai padarytas dėl nerūpestingumo, abejingumo ir neatsakingo požiūrio į nustatytų taisyklių laikymąsi. S. K. turėjo ir privalėjo suvokti, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatyti padariniai, asmuo pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (ANK 9 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjo skundo argumentai vertintini kritiškai ir savaime nepaneigia administracinio nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje, padarymo. Įrodymai (administracinio nusižengimo protokolas, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas kt.), kad padaryta skundžiamajame nutarime nurodyta veika, pateikti administracinės bylos medžiagoje, kas neginčytinai įrodo pažeidėjo administracinio nusižengimo įvykdymą. Pažymi, kad administracinis nusižengimas užfiksuotas policijos pareigūnų akivaizdoje, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui dalyvaujant. Be to, ir pats pareiškėjas neneigia nusižengimo padarymo metu transporto priemonėje dėl nereikšmingos priežasties važiavęs keturių asmenų grupėje – su sutuoktine bei dviem kaimynais, su kuriais jo jokie giminystės ryšiai nesieja. Nekyla abejonių, kad S. K., nesilaikydamas Nutarimu nustatytų reikalavimų, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje, jam paskirta minimali šio straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda, kuri individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl naikinti ar keisti nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Prašo administracinio nusižengimo bylą nagrinėti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos atstovui nedalyvaujant.

Administracinėn atsakomybėn patraukto S. K. atstovas advokatas M. L. teismo posėdyje prašė skundą tenkinti remiantis jame nurodytais motyvais ir į situaciją pažiūrėti neformaliai. Paaiškino, kad S. K. neneigia Covid-19 grėsmės ir taikomų priemonių nuo jo apsisaugoti, tačiau pasigedo individualaus policijos požiūrio į buvusią situaciją, dėl kurios S. K. buvo nubaustas. Šiuo atveju nebuvo grėsmės faktoriaus visuomenės saugumui ir sveikatai, dėl ko nebuvo ir nusižengimo sudėties, todėl administracinio nusižengimo teisena turi būti nutraukta. Mano, kad nusižengimas padarytas neatsargumo forma, nes Nutarimas keitėsi labai daug kartų, ribojimai tai buvo atšaukiami, tai taikomi nauji, todėl žmogus, nesantis teisininku, galėjo ir nebesuprasti, kurie ribojimai galioja ir kaip turi būti taikomi. Be to, ribojimai neturi būti savitiksliai, jeigu jie neužtikrina apsaugos nuo viruso plitimo, tai kyla klausimas ar formalus jo neišpildymas lemia atsakomybę. Pvz. jeigu šiuo atveju būtų vežiota po vieną žmogų, vis vien visi keturi būtų turėję tarpusavio kontaktą, nors pažeidimo nebūtų. Todėl abejotina, kad keturių tų pačių asmenų važiavimas kartu yra labiau pavojingas. Draudimas neturėtų vertinamas kaip besąlyginis. Supranta, kad jis būtų veiksmingas, jeigu būtų taikomas asmenims, sergantiems, ar kontaktavusiems su sergančiais. Šiuo atveju nė vienas asmuo nesirgo ir su sergančiais nekontaktavo, todėl grėsmės nebuvo. Važiavimas nebuvo nereikšmingas, nes tikrai būtų buvę neetiška šaltą žiemos naktį atsisakyti pavežti žmogų ir liepti jam važiuoti taksi, nors tai ir būtų atitikę įstatymus. Žmogiškumas ir etikos normos turi išlikti. Policijos pareigūnai net netyrė aplinkybės, ar asmenys nėra persirgę Covid, nors tokiu atveju pažeidimo nebūtų. Vaizdo įraše matyti, kad pareigūnai patys pažeidė tiek karantino, tiek Kelių eismo taisykles. Pareigūnė nesilaikė dviejų metrų atstumo. Įstatymas neturėtų būti taikomas formaliai, o šiuo atveju buvusi situacija tikrai nebuvo tiek grėsminga, kad būtų būtina taikyti atsakomybę. Jeigu teismas manytų, kad vis dėlto administracinio nusižengimo sudėtis S. K. veikoje yra, prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir skirti įspėjimą, nes baudos skyrimas didesnio saugumo nesuteiks.

Prie bylos buvo prijungtos dvi laikmenos su iš administracinio nusižengimo byloje Nr. II-299-972/2021 pateikto vaizdo įrašų kopijomis (b. l. 37).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje peržiūrėtuose vaizdo įrašuose užfiksuota, kad policijos pareigūnams sustabdžius automobilį, jo vairuotoja (M. K.) patvirtina, kad automobiliu važiuoja keturiese – kartu važiuoja kaimynai, kurie nėra jų šeimos nariai. Vairuotoja ir priekyje sėdintis keleivis (S. K.) nedėvi kaukių. Vairuotojai patikrinamas blaivumas, nustatyta, kad ji blaivi. Policijos pareigūnės prašymu iš automobilio išlipa du keleiviai jų asmenybėms nustatyti. Nustatyta, kad tai A. A. ir J. D.. Vairuotoja nurodo, kad važiavo padėti kaimynams, kad šiems nereikėtų važiuoti naktį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkinamas.

Pagal ANK 641 straipsnį, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 617 straipsnio dalis). Taigi, asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Pagal ANK 5 straipsnį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Taigi asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma.

ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą, sukėlusį pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytą karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Už šio nusižengimo padarymą, asmenims numatyta bauda nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki šešių tūkstančių eurų.

Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatyme numatytas karantino tikslas – nustatyti specialias asmenų darbo, gyvenimo, poilsio, judėjimo sąlygas, apribojimus ir tvarką bei ūkinės ir kitokios veiklos sąlygas, apribojimus ir tvarką ir taip riboti užkrečiamųjų ligų plitimą. Šio įstatymo 21 straipsnio 1¹ dalis numato, jog karantino metu šioje dalyje ir kituose įstatymuose nustatytais atvejais ir tvarka gali būti laikinai apribota asmens judėjimo laisvė ir nustatyti ūkinės veiklos apribojimai: 1) Vyriausybė gali nustatyti teritorijų karantino režimo priemones, susijusias su ūkinės veiklos apribojimais, – nustatyti produktų gamybos, jų realizavimo, geriamojo vandens tiekimo bei paslaugų teikimo sąlygas ir tvarką; 2) visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ar keliose savivaldybėse dėl pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų paskelbto karantino metu Vyriausybė gali nustatyti teritorijų karantino režimo priemones, susijusias su asmens judėjimo laisvės ribojimu: a) riboti arba laikinai uždrausti renginius ir kitokius daugiau kaip dviejų žmonių susibūrimus institucijose, įmonėse, įstaigose, organizacijose, išskyrus atvejus, kai valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse atitinkamas funkcijas (darbus) būtina atlikti darbo vietoje, ir viešose vietose; b) riboti arba laikinai uždrausti gyventojų išvykimą už jų gyvenamosios vietos savivaldybės ribų ir judėjimą joje bei ne Lietuvos Respublikos piliečių atvykimą į Lietuvos Respublikos teritoriją; c) taikyti laikiną gyventojų perkėlimą (evakuaciją) iš karantino teritorijos, išskyrus atvejus, kai karantinas paskelbtas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

S. K. nubaustas už tai, kad jis 2021 m. sausio 30 d., 23 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 126 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ laikotarpiu, būdamas transporto priemonėje MB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo keturių asmenų grupėje, tuo sukeldamas pavojų išplisti COVID-19 ligai ir nesilaikė Nutarimo 2.1.5.1 papunkčio reikalavimų.

Nagrinėjamu atveju aktualus Lietuvos Respublikos vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.1.5.1. papunktyje (redakcija, galiojusi administracinio nusižengimo padarymo metu) numatytas draudimas viešose vietose ir transporto priemonėse, išskyrus miesto, tarpmiestinio ir priemiestinio reguliaraus susisiekimo keleivinio transporto priemones ar transporto priemones, kuriomis vykstama į darbo vietą ar iš jos, būti ne didesnėmis nei 2 asmenų arba vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio narių grupėmis (teikiant keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi paslaugas, transporto priemonės vairuotojas į šį skaičių neįskaičiuojamas).

Tad iš šio teisinio reglamentavimo, sprendžiama, jog ANK 45 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo kvalifikavimui pakanka nustatyti faktą, kad asmuo padarė visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimus, t. y. šiuo atveju nesilaikė bent vieno iš Vyriausybės Nutarime nustatytų įpareigojimų, nepriklausomai nuo to, ar buvo nustatyta, kad tai realiai sukėlė kokias nors konkrečias pasekmes kitiems asmenims, t. y. ar asmuo užkrėtė kitus COVID-19 ar ne. Pažymima, kad aplinkybę, jog konkretus asmuo užsikrėtė nuo konkretaus asmens įrodyti yra praktiškai neįmanoma. Antra, ne visais atvejais įmanoma nustatyti, kad konkretus asmuo konkrečiu metu serga Covid-19 liga, ar yra šio užkrato nešiotojas (dėl testo neatlikimo, dėl testų ribotos galimybės nustatyti užsikrėtusį asmenį tam tikrose ligos stadijose ir kt.). Lietuvos Respublikos Vyriausybė, reaguodama į COVID-19 keliamą itin didelį pavojų visuomenės sveikatai, siekdama apsaugoti visuomenę, dar 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės. Imdamasi priemonių grėsmei dėl COVID-19 suvaldyti Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustatė ribojimus ne tik sergantiems COVID-19 liga, bet ir šia liga dar neužsikrėtusiems asmenims, ir tai, kad asmuo tam tikru metu neserga ar nesijaučia sergantis, nereiškia, kad jis turi teisę nesilaikyti šalyje ar tam tikroje jos dalyje tam tikru metu nustatytų ribojimų.

Byloje ginčo, kad S. K. nesilaikė Nutarimo 2.1.5.1 papunkčio reikalavimų iš esmės nėra, nes administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skunde neginčija, kad kartu su juo ir jo sutuoktine M. K., pastarosios vairuojamu automobiliu vyko ir kaimynai, kurie nėra jų šeimos nariai, – A. A. ir J. D.. Šį faktą patvirtina vyriausiosios patrulės L. Š. tarnybinis pranešimas (b. l. 13), S. K. rašytinis paaiškinimas, kuriame jis patvirtina, kad jo automobiliu, kurį vairavo jo sutuoktinė M. K., jie pavėžėjo kaimynus A. A. ir J. D. (b. l. 14-16); teismo posėdyje peržiūrėti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota, kad automobiliu važiuoja keturi asmenys: S. K., M. K., taip pat A. A. bei J. D., pastaruosius vairuotoja įvardija kaimynais (b. l. 37).

Taigi, byloje surinkti įrodymai aiškiai patvirtina, kad buvo nesilaikyta Lietuvos Respublikos vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.1.5.1. papunktyje įtvirtinto draudimo transporto priemonėse būti ne didesnėmis nei 2 asmenų arba vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio narių grupėmis.

Pažymėtina, kad Nutarimo 2.1.8.1. papunktis administracinio nusižengimo fiksavimo metu apskritai draudė daugiau nei vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio artimą kontaktą, išskyrus neatidėliotinus atvejus, kai reikia suteikti pagalbą, prižiūrėti sergančius ar negalinčius savimi pasirūpinti asmenis, taip pat 2.1.5.1 papunktyje nustatytus atvejus.

Priešingai nei teigia S. K. atstovas, tiek Nutarimo 2.1.5.1. papunktyje, tiek 2.1.8.1. papunktyje įtvirtinti draudimai galiojo jau nuo 2020 m. gruodžio 23 d., ir iki administracinio nusižengimo fakto fiksavimo nesikeitė, todėl pažeidėjas turėjo galimybę su jais susipažinti, juos žinoti ir laikytis.

Taigi, pagal aptartas nuostatas, šios bylos kontekste, dviejų skirtingų šeimų, ar namų ūkių narių kontaktas buvo galimas tik tuo atveju, jeigu S. K. ir M. K. savo kaimynams A. A. ir J. D. būtų teikę būtiną, neatidėliotiną pagalbą. Kitu atveju, automobilyje galėjo būti tik du skirtingų šeimų (namų ūkių) nariai. Skunde tvirtinama, kad S. K. ir M. K. būtent tokią būtinąją pagalbą ir teikė A. A. ir J. D., t. y. kadangi kaimynų automobilis buvo sugedęs, jie padėjo jiems iš kito buto parsigabenti televizorių, o kadangi jau buvo vėlus ir šaltas žiemos vakaras, kad kaimynams nereiktų patirti nepatogumų ir kviestis bei laukti taksi, pasisiūlė ir juos parvežti namo. T. y., galima daryti išvadą, kad skunde tvirtinama, jog pažeidimas buvo padarytas būtinojo reikalingumo sąlygomis.

Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje būtinasis reikalingumas suprantamas kaip situacija, kuriai esant padaroma žala kokiems nors teisės saugomiems kolektyviniams ar individualiems interesams, siekiant išvengti gresiančios reikšmingesnės žalos valstybės ar visuomenės interesams, tam tikro asmens ar kitų piliečių asmenybei ar teisėms, jeigu, esant tokioms aplinkybėms, grėsmė negalėjo būti pašalinta kitomis priemonėmis. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant tam tikrą žalą antram. Būtinojo reikalingumo atveju susidaro tokia padėtis, kai tam tikram teisės saugomam interesui (vertybei) gresia žala, o išgelbėti šį interesą nuo jos galima tik padarant žalą kitam, taip pat teisės saugomam, interesui. Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga, palyginti su išvengtąja, pripažįstama, kad veika padaryta būtinojo reikalingumo sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-689/2020).

Teismo vertinimu, skunde nurodyta administracinio nusižengimo padarymo priežastis nelaikytina būtinos ir neatidėliotinos pagalbos teikimu ir neatitinka būtinojo reikalingumo sąlygų. Nėra jokių duomenų, kad buvo kilusi grėsmė A. A. ar J. D. sveikatai, gyvybei, jų pačių ar jų turto saugumui, dėl ko būtų būtina veikti operatyviai, neatidėliotinai teikti pagalbą, imtis priemonių grėsmei sustabdyti ar žalai pašalinti. Kaip nurodoma skunde, S. K. ir M. K. važiavo į J. D. priklausantį butą (duomenys neskelbtini), iš anksto susitarę (kaip nurodoma skunde, dėl pagalbos buvo susitarta 2021 m. sausio 28 d.), vien tam, kad paimtų televizorių, t. y., daiktą, kuris, be abejonės, nėra gyvybiškai svarbus ir būtinas namų ūkyje. Kaimynus pavėžėjo mieste, kur pakankamai gerai išvystyta viešojo transporto, tame tarpe ir taksi, paslaugų sistema, taigi, A. A. ir J. D. turėjo visas galimybes pasinaudoti šiomis paslaugomis ir jų vežimas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nebuvo būtinas ir neišvengiamas. Sutiktina su atstovo argumentais, kad atsisakymas vežti kaimynus kitoje situacijoje tikrai etikos normų požiūriu būtų nemandagus poelgis, tačiau šiuo atveju pirmiausia turėjo būti paisoma visuomenės intereso užkirsti kelią pavojingos ligos plitimui, kas yra žymiai svarbiau nei individualūs asmens poreikiai, ir laikytis tuo tikslu teisės aktais įtvirtintų reikalavimų. Ypač įvertinus tai, kad tokio daikto, kaip televizorius, pervežimas, ir dar suderinus tai iš anksto, galėjo būti atliktas ir laikantis Nutarimo 2.1.5.1 papunkčio reikalavimų – važiuojant tik dviems skirtingų namų ūkių nariams. Kaip minėta, Nutarime nėra numatyta, kad jame nustatytų draudimų ar ribojimų gali nesilaikyti asmenys, turintys neigiamus COVID-19 testo rezultatus, todėl tai, kad S. K. reguliariai atlieka šios ligos testavimą ir galimai nusižengimo padarymo metu nesirgo, neatleidžia jo nuo pareigos laikytis draudimų. Kita vertus, byloje pateikti 2021 m. sausio 19 d. tyrimų rezultatai, nustatyti PGR metodu, parodo tik tai, kad būtent jo atlikimo metu (2021 m. sausio 19 d.) S. K. ir M. K. nesirgo ir nebuvo potencialūs ligos nešiotojai (https://sam.lrv.lt/lt/naujienos/sam-paaiskina-kuo-skiriasi-koronaviruso-testavimo-budai), tačiau nusižengimas buvo padarytas gerokai po tyrimo – 2021 m. sausio 30 d., taigi, jokių garantijų, jog niekas iš automobiliu važiavusių asmenų tuo metu nesirgo Covid-19 liga, ar nebuvo šio užkrato nešiotojas, nebuvo.

Kaip nurodo ir pats administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas, įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, juo labiau, kad apie visus karantino paskelbimo metu įvestus apribojimus nuolat buvo skelbiama per viešojo informavimo priemones. O, kaip minėta, 2.1.5.1. papunktyje įtvirtintas draudimas galiojo jau nuo 2020 m. gruodžio 23 d., taigi, S. K. turėjo visas prieinamas galimybes su įvestais ribojimais ir draudimais susipažinti ir jų laikytis. Todėl skundo argumentai, kad nusižengimas buvo padarytas dėl neatsargumo, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui trūkstant informacijos, atmetami kaip nepagrįsti.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, skundo argumentai, kad šiuo atveju į ribojimus reikėtų pažvelgti per protingumo principo prizmę, ar ši situacija turėtų būti vertinama kaip nors išskirtinai, neturi jokio pagrindo, nes jokia išskirtinė, neordinari situacija šiuo atveju nebuvo susidariusi. Priešingai – administracinis nusižengimas padarytas dėl mažareikšmių, nebūtinų, subjektyvių priežasčių, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui žinant apie taikomus draudimus ir ribojimus, tačiau sąmoningai jų nesilaikant, todėl S. K. ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padarė tyčia.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad Institucija pakankamai išsamiai atlikusi tyrimą, visapusiškai ir objektyviai įvertinusi byloje esančius įrodymus, priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą pripažindama S. K. padarius ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą bei skirdama nuobaudą. Todėl tenkinti S. K. atstovo skundą jame nurodytais motyvais ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną nėra jokio pagrindo.

Teismo posėdyje S. K. atstovas taip pat prašė, teismui pripažinus, kad vis dėlto administracinio nusižengimo sudėtis S. K. veikoje yra, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir skirti jam įspėjimą.

Sprendžiant dėl paskirtosios nuobaudos pagrįstumo, pažymima, kad ANK 32 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonės skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais.

ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Tačiau tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje nustatytos baudos, administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės griežtumo ir dydžio, teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, išdėstydamas motyvus, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tokią galimybę nustato ANK 34 straipsnio 6 dalis.

S. K. už ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą skirta sankcijoje numatyta minimalaus dydžio bauda – 500,00 Eur, todėl bauda gali būti mažinama tik ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu. Tačiau nuobauda šiuo pagrindu gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma administracinė nuobauda, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių aplinkybių buvimas ar pan.

Nagrinėjamu atveju jokių ypatingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nuobaudą mažinti, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nenustatyta ir S. K. atstovas jų nenurodo – S. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nes jis kaltės nepripažino, dėl padaryto pažeidimo nesigailėjo, be to, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Išskirtinai teigiamai pažeidėją charakterizuojančių duomenų taip pat nepateikta, jokių aplinkybių, jog padarytas pažeidimas buvo mažai pavojingas ir kad už tokią veiką jam paskirta įstatyme numatyta nuobauda turėtų būti laikoma aiškiai neteisinga ar neprotinga, taip pat nėra, o vien kilę neigiami padariniai, susiję su atitinkama sankcija, nesuteikia pagrindo taikyti švelnesnę nuobaudą. Tai, kad nėra nustatyta ir S. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jis dirba, anksčiau už analogiškas veikas nebaustas, nepateikta kitų neigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių, nulėmė mažesnio dydžio, nei sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkis, nuobaudos paskyrimą, tačiau nesudaro neordinarios situacijos, kad būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Įvertinus paminėtas aplinkybes teismas sprendžia, kad S. K. skundžiamu nutarimu skirta nuobauda atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti mažesnę baudą negu ANK 45 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda.

Teismas konstatuoja, kad Institucija teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutarimą, kurio keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl S. K. atstovo advokato M. L. skundas netenkinamas.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto S. K. (S. K.) atstovo advokato M. L. skundo netenkinti ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2021 m. kovo 3 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-2150-2021 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Laimutė Venckuvienė