- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-05
- Bylos Nr.
- N-62-5437-08
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 39.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutarimo A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Plungės rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad A. K. 2008 m. liepos 23 d., 17⁰⁰ valandą, namo adresu Tvenkinių gt. 4, Varkalių kaime, Plungės rajone, kieme apliejo automobilio Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) galinį dangtį baltos spalvos skysčiu ir išvadino E. P. žodžiais „putliagalvi šlepmorzi“. Taip pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Ši jos veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 174 straipsnį.
Žemesnės instancijos teismas
Plungės rajono apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 30 d. nutarimu A. K. administracinio teisės pažeidimo medžiagą grąžino Institucijai papildomam tyrimui. Teismas nurodė, kad byloje yra priešingos dviejų šalių pozicijos: E. P., kuris nurodo, kad A. K. pienu tyčia apipylė automobilį ir išvadino jį necenzūriniais žodžiais; bei administracinėn atsakomybėn traukiamos A. K. pozicija, kuri nurodo, kad netyčia automobilį apliejo pienu, t. y. jai užkliuvus už griovelio, iškasto ant grindinio, nešamas kibire pienas išsiliejo. Teismas nusprendė, kad šie prieštaravimai laikytini esminiais bylos medžiagos trūkumais, kliudančiais bylą nagrinėti teisme. Tiriant administracinius teisės pažeidimus yra taikoma Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso analogija. Administracinėse bylose įrodymais gali būti tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės išspręsti teisingai. Prieštaravimai naikintini tokiais procesiniais veiksmais, kaip įvykio vietos atkūrimu, parodymų patikrinimu vietoje (aiškinantis aplinkybes dėl netyčinio apvirtimo), net eksperimento darymu. Šiais procesiniais veiksmais naikintini prieštaravimai ir tarp įvykį mačiusių liudytojų. Teismas tokiems procesiniams veiksmas atlikti techninių sąlygų neturi. Nutarime remiamasi Administracinių teisės pažeidimų bylų rengimo ir nagrinėjimo policijos įstaigose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-461, 12 punktu ir nurodoma, kad pateiktoje teismui administracinėje byloje objektyvių įrodymų, kurių pagrindu galima būtų daryti byloje sprendimus, nėra, o tik šių įrodymų pagrindu galima konstatuoti administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. Esamu atveju A. K. administracinis kaltinimas suformuluotas nesiremiant įrodymais, o vertinant prieštaringas apklausas, nepašalinus jose fiksuotų prieštaravimų. Tik surinkus papildomus įrodymus ir formuojant administracinį kaltinimą, galima spręsti apie įvykusį konfliktą ir apie pažeidimo tinkamą kvalifikaciją. Byloje nepateikta ir kitokia informacija, būtina bylai išspręsti – duomenys apie asmeniui taikytas administracines nuobaudas, teistumą ir panašiai (Administracinių teisės pažeidimų bylų rengimo ir nagrinėjimo policijos įstaigos taisyklių 26.8 punktas).
II.
Institucija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutarimą ir grąžinti bylą teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad byloje yra pakankamai duomenų, kuriais remiantis galima priimti sprendimą. Du pašaliniai asmenys paliudijo, kad A. K. tyčia apipylė automobilio galinį dangtį pienu, be to girdėjo, kad ji iškeikė E. P.. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad A. K. yra neteista ir galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Galimybė gražinti bylą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai galima tik išskirtiniais atvejais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog teismas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, turi įvertinti, ar protokolo trūkumai kliudo bylą nagrinėti teisme, t. y., ar gali būti pašalinti taikant ATPK 284 straipsnio 2 dalį, ar tik tam įgaliotai institucijai surašant naują administracinio teisės pažeidimo protokolą. Teismas galėtų grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai taisymui, kai jis yra su esminiais trūkumais, kliudančiais bylą nagrinėti teisme. Tokiais trūkumais pripažįstami atvejai, kai teismui priėmus nutarimą, asmens veika būtų kvalifikuojama nurodant naujas, nei nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, esmines faktines veikos aplinkybes ar naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Tuo tarpu galimybė grąžinti bylą institucijai motyvuojant tuo, kad kaltininkas neprisipažįsta padaręs veiką, ATPK nenumatyta. ATPK 256 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja ir administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantį organą rinkti įrodymus, jei gautų duomenų nepakanka sprendimui priimti.
Atsiliepimas
A. K. atsiliepime nurodo, kad nesutinka su jos atžvilgiu surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu. Atsiliepime taip pat yra pateiktas A. K. paaiškinimas dėl įvykio bei byloje esančių rašytinių įvykio liudytojų paaiškinimų vertinimas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinių teisės pažeidimų bylose laikosi nuoseklios praktikos, pagal kurią bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali (administracinės bylos Nr. N3-802-2007, N444-3214/2008 ir daugelis kitų). Ši išvada darytina vadovaujantis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais bei galiojančiomis teisės normomis. ATPK 248 straipsnyje numatyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tarp jų ir uždavinys laiku išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes ir išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus, yra keliami tiek asmenims, įgaliotiems surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, tiek ir administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjantiems organams, tame tarpe ir apylinkės teismui. ATPK 256 straipsnio 3 dalis nustato, kad įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Taigi, įstatymo nuostatos bylą nagrinėjančiam organui, šiuo atveju apylinkės teismui, nustato aktyvią poziciją renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje.
Pirmosios instancijos teismas nutarimą grąžinti A. K. administracinio teisės pažeidimo bylą Institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, motyvavo esamais prieštaravimais tarp surinktų įrodymų ir iškilusia būtinybe rinkti byloje papildomus įrodymus. Teismas minėtus prieštaravimus įvardijo kaip esminius bylos medžiagos trūkumus, kliudančius bylą nagrinėti teisme. Vertinant šiuos argumentus pažymėtina, kad A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje yra pateikti abiejų įvykio dalyvių, tai yra pačios A. K. bei E. P., taip pat visų nustatytų įvykio liudytojų rašytiniai paaiškinimai. Šias įrodomąsias priemones pirmosios instancijos teismas, visų pirma, ištyrė bei pateikė savo vertinimą pasirengimo nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą stadijoje, nors minėti veiksmai turi būti atliekami bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu, dalyvaujant visiems proceso dalyviams. Ir antra, prieštaravimai tarp byloje surinktų įrodymų negali būti vertinami kaip pateiktos medžiagos trūkumas. Šie prieštaravimai šalintini renkant papildomus įrodymus ir tai, vadovaujantis aukščiau nurodytais argumentais, galėjo ir privalėjo atlikti pats teismas, inicijuodamas asmenų, kurių rašytiniai paaiškinimai yra pateikti byloje, apklausą teisme, akistatas ar panašiai. Jei byloje esami prieštaravimai negali būti pašalinti surinkus papildomus įrodymus, kilusios abejonės yra vertinamos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Kartu pabrėžtina, kad byloje surinktų įrodymų tyrimas bei vertinimas yra būtent bylą nagrinėjančio organo, šiuo atveju aplinkės teismo, teisė ir tuo pačiu pareiga (ATPK 257, 283, 284 straipsniai).
Teismo argumentas, jog byloje nėra surinkti įrodymai apie A. K. teistumą bei baustumą administracinėmis nuobaudomis, yra nepagrįstas, nes šie duomenys yra nurodyti administracinio teisės pažeidimo protokole.
Remiantis tuo, kas pasakyta, pirmosios instancijos teismo nutarimas yra naikinamas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, o A. K. administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Apeliacinį skundą tenkinti.
Plungės rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutarimą panaikinti ir A. K. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.