Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2025-03-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-116-1129/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-03-24
Bylos Nr.
1-116-1129/2025
Teisminio proceso Nr.
1-03-2-00287-2024-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dominykas Rusonis
Kaltinamasis
T. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-116-1129/2025Teisminio proceso Nr.1-03-2-00287-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.4; 1.1.7.2.5; 1.1.8.12; 1.1.8.13; 1.1.10.1; 1.2.14.5.3.1; 1.1.8.10.1; 1.2.18.2; 1.2.18.3; 2.1.10.1; 2.1.16.1.10; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 24 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Dominykas Rusonis,sekretoriaujant Urtei Piluckei,dalyvaujant prokurorei E. S.,kaltinamajam T. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. D., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, išsiskyręs, vykdantis individualią veiklą pagal verslo liudijimą, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) teistas:

1. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nusprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį – 20 MGL (2 600 litų) bauda;

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64 ¹ straipsnio 1 dalį, BK 63 straipsnio 9 dalį, BK 65 straipsnį, BK 66 straipsnį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį išdirbant ne mažiau kaip po 10 valandų, baudžiamojo poveikio priemonė - įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose per tris mėnesius, skaičiuojant terminą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos ir 20 MGL (753,2 eurų) bauda;

3. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. gegužės 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64 ¹ straipsnio 1 dalį – 39 parų arešto bausme. BK 75 straipsnio 1 dalies pagrindu bausmės vykdymas atidėtas – 6 mėnesiams su intensyvia priežiūra, įpareigojant visą bausmės atidėjimo laiką nuo 21.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu, tęsti darbą arba būti registruotam užimtumo tarnyboje bei bausmės atlikimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

4. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. lapkričio 20 d. pagal 281 ¹ straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 ¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas – 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, per šį laiką įpareigotas: nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. BK 68 straipsnio paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausti 3 (trejus) metus naudotis teise vairuoti transporto priemones. BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, turto konfiskavimas, išieškant iš T. D. į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio VW ,,Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), atitinkančią pinigų sumą – 3 330 Eur (tris tūkstančius tris šimtus trisdešimt eurų). Nuosprendis 2023 m. gruodžio 12 d. įsiteisėjęs, bausmės neatlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, BK 215 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 4 dalyje,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. D. laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 11 d. iki 2024 m. balandžio 16 d. iš (duomenys neskelbtini) vardu išduotą kuro mokėjimo kortelę (duomenys neskelbtini), taip

neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir ją neteisėtai laikė iki 2024 m. balandžio 4 d. degalinėje „(duomenys neskelbtini) bei iki 2024 m. balandžio 6 d. degalinėje (duomenys neskelbtini) pasinaudodamas kortele, atliko finansines operacijas.

Be to, 2024 m. balandžio 4 d. 6.45 val. (duomenys neskelbtini) į L. A. S. priklausantį automobilį VW ,,Tauran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsipylė 53,07 l kuro, kurio vertė – 77,75 eurai, už šį kurą atsiskaitė (duomenys neskelbtini) lėšomis, gautomis ten pat neteisėtai panaudojant (duomenys neskelbtini) vardu išduotą kuro mokėjimo kortelę (duomenys neskelbtini) ir jos PIN kodą bei su šiomis mokėjimo priemonėmis atliko finansinę operaciją, taip operacinei sistemai pateikė save kaip asmenį, turintį teisę atlikti tokią operaciją ir suklaidinęs degalinės (duomenys neskelbtini) operacinę sistemą,

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2024 m. balandžio 6 d. 11.23 val. (duomenys neskelbtini) į L. G. priklausantį automobilį ,,BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsipylė 53,78 l, kuro, kurio vertė – 77,98 eurai, už šį kurą atsiskaitė (duomenys neskelbtini) lėšomis, gautomis ten pat neteisėtai panaudojant (duomenys neskelbtini) vardu išduotą kuro mokėjimo kortelę (duomenys neskelbtini) ir jos PIN kodą bei su šiomis mokėjimo priemonėmis atliko finansinę operaciją, taip operacinei sistemai pateikė save kaip asmenį, turintį teisę atlikti tokią operaciją ir suklaidinęs degalinės (duomenys neskelbtini) operacinę sistemą, taip savo naudai užvaldė (duomenys neskelbtini) turtą bendros – 155,73 eurų vertės.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis T. D. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) kortelės buvo ant stalo, jas buvo galima naudoti. Už užsipiltą kurą buvo atlyginta. Kortelės buvo skirtos darbuotojams, kas važinėja įmonės reikalais. Jam buvo leista naudotis, bet dabar traktuojama kitaip. Buvo duotas žodinis leidimas. Buvo sudaryta sutartis, kurią turi, nors jis ir nebuvo tos įmonės darbuotojas. Kaip kortelėmis naudojasi kiti darbuotojai jam nėra žinoma. Gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Jis įmonėje (duomenys neskelbtini) pareigų turėjo, tačiau nebuvo darbuotojas, įmonės automobiliais jis nevažinėjo. Pripažįsta, kad naudojausi įmonės kuro kortele.

Be kaltinamojo T. D. prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė dėl nusikalstamų veikų padarymo visiškai įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Liudytojas G. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. balandžio 16 d. patikrinęs įmonės (duomenys neskelbtini) gautus darbo kortelių išrašus, sužinojo, kad buvo pasinaudota įmonės kuro kortele asmeniniams tikslams. Išraše matoma, kad 2024 m. balandžio 4 d. iš kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) buvo užsipilta kuro už – 77,75 Eur ir 2024 m. balandžio 6 d. iš tos pačios kortelės buvo užsipilta kuro už – 77,98 Eur. Administratorė A. R., dirbanti įmonės patalpose (duomenys neskelbtini) matė, kaip įmonės darbuotojas T. D. paėmė kuro kortelę su kuria buvo atsiskaityta už kurą. Taip pat, minėtas darbuotojas T. D., jo žiniomis, 2024 m/ balandžio 7 d. iš kliento, už įmonės pervežtą automobilį gavo į savo asmeninę sąskaitą – 650 Eur. T. D. informavo, kad gražintų įmonei priklausančius pinigus, tačiau jis įmonei pinigų negražino su juo vengia bendrauti. Dėl šių įvykių 2024 m. balandžio 16 d. nutraukė sutartį su T. D.. Taip pat, užblokavo kuro kortelę, kurią pasiėmė T. D. ir iki šiol negražino. Iš viso T. D. įmonei padarė – 805,73 Eur žalą. Nori, kad T. D. atsiskaitytų su (duomenys neskelbtini) įmone atlygindamas – 805,73 Eur žalą ir pateiktų išrašą už gautas pajamas iš kliento. Papildomai parodė, kad su T. D. susipažino 2024 m. vasario 11 d., kai pagal jo patalpintą darbo skelbimą, kad jis ieško transporto vadybininko, jis atėjo įsidarbinti. Tą dieną su juo buvo sudaryta ekspedijavimo sutartis. Nei toje sutartyje, nei jokiame kitame punkte nebuvo numatyta, kad jis gali naudotis jų įmonės kuru, kuro kortelėmis. Pagal kuro kortelių sutartį su (duomenys neskelbtini) kurie jų įmonei pagal sutartį padarę apie 15 kuro kortelių, kuriomis galima atsiskaityti degalinėse (duomenys neskelbtini). Visos kuro kortelės yra padėtos ofise, (duomenys neskelbtini) prie administratorės. Jomis naudojasi tik krovininių vilkikų vairuotojai ir jis, t. y. tie, kurie automobiliais naudojasi darbo tikslais. Kokie kiti asmenys tomis kuro kortelėmis naudotis negali. 2024 m. balandžio 16 d., kai patikrino (duomenys neskelbtini) pamatė, kad buvo pasinaudota (duomenys neskelbtini) laisva kuro kortele Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi ji nepriskirta konkrečiam automobiliui, ant jos buvo užrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Tai yra viena ir ta pati kortelė. Ji yra pakaitinė kuro kortelė, jei prireiktų ir paprastai ja niekas nesinaudoja. Pagal (duomenys neskelbtini) degalinės išrašus pamatė, kad šia kortele buvo naudotasi 2024 m. balandžio 4 d. (duomenys neskelbtini) degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini) įpilta 53,07 l kuro ir sumokėta už jį – 77,7476 eurai bei 2024 m. balandžio 6 d(duomenys neskelbtini) įpilta 53,78 l ir sumokėta už jį – 77,981 eurai. (duomenys neskelbtini) pateikė to kuro pylimo kvitus, kuriuose nurodyta suma be nuolaidos, atitinkamai – 84,86 eurai ir – 85,99 eurai. Pritaikius nuolaidą, jų įmonė patyrė – 155,73 eurų turtinę žalą. Vėliau su įmonės administratore A. R. kalbėjosi ir ji pasakė, kad lyg tai matė, kaip tą kuro kortelę ėmė T. D.. Su juo vėliau kalbėjosi tiek telefonu, tiek gyvai. Jis pripažino, kad naudojosi minėta įmonės kuro kortele savo reikmėms, žadėjo atsiskaityti už kurą, tik termino nenurodė. Kai su juo (duomenys neskelbtini) nutraukė ekspedijavimo sutartį, 2024 m. gegužės 2 d. 8.35 val. T. D. į jų ofisą atnešė tą kuro kortelę, ofiso raktą ir įmonės mobilaus ryšio SIM kortelę. Ta kortelė dabar užblokuota ir turėtų būti ofise. Jeigu ją ras, rytoj ją prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pateiks administratorė A.. Kai T. D. pradėjo pas juos dirbti, jis nurodė (duomenys neskelbtini) kaip užsakovus ir gerus klientus. Jis pats derino su ta įmone pervežimą, atsiskaitymą ir panašias su kroviniu susijusias detales. Žino, kad 2024 m. balandžio 7 d. (duomenys neskelbtini) krovinys, automobilis ,,Volvo XC60“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) autovežiu iš (duomenys neskelbtini) buvo parvežtas į Lietuvą ir pristatytas į Vilnių, T. D. jam teigė, kad už pervežimą (duomenys neskelbtini) turi sumokėti – 650 eurų, tokia suma už krovinio atvežimą ir buvo sutarta, todėl pirmoje liudytojo apklausoje ir nurodė tokią sumą. Vėliau, 2024 m. birželio 7 d., jam ši įmonė nurodė ir atsiuntė T. D. į sąskaitą padaryto pavedimo kopiją, kad jam už to krovinio pervežimą 2024 m. balandžio 5 d. sumokėjo – 1050 eurų. Iš tų pinigų T. D. (duomenys neskelbtini) nepateikė nei vieno euro cento. Ką konkrečiai T. D. tarėsi su (duomenys neskelbtini) atstovais, jis nežino, jokie susirašinėjimai dėl to krovinio pervežimo neišlikę. Ekspedijavimo sutartyje nebuvo punkto, kuriame būtų nurodyta, į kokią sąskaitą klientai perveda užmokestį ar komisinius. Žodžiu T. D. buvo nurodyta, kad visi klientai pinigus perveda į (duomenys neskelbtini) sąskaitą, prieš tai jiems išrašoma sąskaita-faktūra. T. D., kaip vadybininkas, turėjo pasakyti buhalterei, kokią sumą susitarė, o ji savo ruožtu turėjo išrašyti sąskaitą-faktūrą. T. D. apie to krovinio pervežimą ir sutartą sumą, buhalterei nepasakė. Po krovinio pristatymo į (duomenys neskelbtini) jis nesulaukė apmokėjimo, todėl pats telefonu 2024 m. balandžio 26 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini). Tada jie jam ir nurodė, kad – 1050 eurų už to krovinio pervežimą pervedė T. D.. Tada (duomenys neskelbtini) ir išrašė sąskaitą-faktūrą tai sumai. Šiai dienai (duomenys neskelbtini) T. D. už darbą, numatytą ekspedijavimo sutarties priede, nėra sumokėjusi – 900 eurų. Paskaičiavo, kad T. D. savo veiksmais jų įmonei padarė – 1205,73 eurų turtinę žalą. Mano, kad jie turi sudengti žalą su neišmokėtu T. D. atlyginimu. Tada T. D. įmonei lieka skolingas – 305,73 eurus. Apie tai yra parašę T. D. oficialų raštą (b. l. 89 – 90,95 – 96, 101).

Liudytoja A. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) ji dirba administratore maždaug nuo 2023 m. liepos mėnesio. Jos atsakomybėje yra kuro mokėjimo kortelės, išduotos bendrovės (duomenys neskelbtini). Jomis vairuotojai atsiskaito už kurą , (duomenys neskelbtini). Šios kortelės naudojamos tik įmonės automobiliams, tiek lengviesiems, tiek krovininiams. (duomenys neskelbtini) neapmoka kuro darbuotojams nei kelionei į darbą - iš darbo, nei kitoms reikmėms, su šiomis kuro kortelėmis negalima pilti kurą į asmeninius automobilius. Visos kuro kortelės yra priskirtos konkretiems autovežiams - ant jų būna užrašytas autovežio valstybinis numeris, o konkretus autovežis priskirtas konkrečiam darbuotojui. Taip pat yra ir iki penkių kuro kortelių, kurios yra pakaitinės, t. y. nepriskirtos konkretiems autovežiams. Jos yra tam atvejui, jei autovežio kuro kortelė sugestų, neveiktų ir pan. Visas kuro korteles ji laiko ofiso, esančio (duomenys neskelbtini) patalpose, savo kabineto stalo stalčiuje. Ji ofiso patalpose būnu nepilną darbo dieną, atlieka savo darbus ir išeina. Jos kabinetas būna nerakintas. 2024 m. balandžio 16 d. jai (duomenys neskelbtini) vadovas G. M. pasakė, jog peržiūrėjo bendrovės (duomenys neskelbtini) pateiktą ataskaitą ir pamatė, kad yra pasinaudota laisva kuro kortele Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi ji nepriskirta konkrečiam automobiliui, ant jos, vietoj valstybinių numerių, buvo užrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Ji veda užrašus ir užsirašo, kada, kokiam darbuotojui išduodama kokia kuro kortelė. Tada ji pasižiūrėjo į savo užrašus ir pamatė, kad ta kortelė nebuvo priskirta jokiam darbuotojui, kad ja nuo pat jos pagaminimo dienos dar niekas nebuvo naudojęsis. Apie tai pasakė vadovui. Vadovas greitai suprato, kad tai bus neseniai pagal ekspedijavimo sutartį pas jas dirbusio T. D. darbas, kadangi jau tada įmonė dėl jo darbo buvo patyrusi nuostolių. Vėliau jai G. M. sakė, kad kalbėjosi su T. D. asmeniškai, o jis prisipažino, kad buvo paėmęs minėtą kuro kortelę ir ja atsiskaitė už kurą. T. D. turėjo teisę eiti į ofisą, turėjo ofiso raktą. Jis galėjo eiti ir į jos kabinetą, kadangi ten buvo vairuotojų bylos, kuriose nurodyti kontaktiniai ir kiti duomenys, reikalingi darbui. Bet imti kuro kortelę, jis teisės neturėjo. Įmonės kuro kortelėmis įmonės darbuotojai nesinaudoja savo reikmėms. Dėl to nėra priimtas joks įsakymas ar raštas, tai yra žodinis vadovo nurodymas. Ji pati nematė, kada T. D. paėmė minėtą kuro kortelę, su juo pati nekalbėjo, kada jis ją atidavė vadovui, taip pat nematė. Apie situaciją, kad vieni klientai už krovinio pervežimą sumokėjo tiesiai T. D., ji girdėjo tik iš vadovų ir tik nuogirdas. Kokia ten buvo situacija, ji nežino. Šiandien ji prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pateiks aukščiau minėtą kuro kortelę, kurią grąžino pats T. D. ir vadovo jam rašytą el. laišką, kad su juo nutraukiama sutartis (b. l. 109).

Liudytoja L. A. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su T. D. pažįstami 5 metai, dabar gyvena kartu. 2024 m. balandžio 4 d. ryte, ar iš vakaro, tikslios datos neatsimena, jai T. D. pasakė, kad toje įmonėje, su kuria tuo metu dirbo, gavo kuro kortelę. Kokia tai buvo įmonė, ji dabar neatsimena. Kaip gavo kuro kortelę, jai detaliai neaiškino. 2024 m. balandžio 4 d. ryte, apie 6.45 val., ji T. D. su savo automobiliu VW ,,Tauran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vežė į darbą. Jis pasakė užsukti į degalinę (duomenys neskelbtini) ir užsipilti dyzelinio kuro. Jos nuvažiavo, ji liko automobilyje, o T. D. į jos automobilį užpylė dyzelinį kurą, apie 53 litrus - ir nuėjo į degalinę už jį atsiskaityti. Matė, kad jis turėjo (duomenys neskelbtini) kuro kortelę. Kad jis tą kuro kortelę buvo paėmęs neteisėtai, ji nežinojo. Ar ant tos kortelės buvo lapelis su PIN kodu, ji dabar neatsimena, mano, kad galėjo būti toks lapelis. Kiek tas kuras kainavo, ji nežino. Antrą kartą 2024 m. balandžio 6 d., apie 11.23 val., jos važiavo kartu T. D. mamai L. G. priklausančiu automobiliu ,,BMW“, valst. (duomenys neskelbtini), skaičių neatsimena ir užvažiavo į degalinę (duomenys neskelbtini) degalinės numerio nežino. Ji liko automobilyje, T. D. užpylė dyzelinio kuro apie 53 l, kaip užpylė, dabar gerai neatsimena, už kurą greičiausiai atsiskaitė ta pačia kuro kortele. Daugiau kartu su T. D. kuro nei į savo, nei į jo mamos automobilį ji nepylė. Kada, kaip T. D. įmonei gražino kortelę, ji nežino. Tik žino, kad su ta įmone jis daugiau nedirba. Dėl kokių priežasčių, nežino (b. l. 113).

G. M. pareiškimu, kuriame nurodyta, kad jam priklausančioje įmonėje (duomenys neskelbtini) dirbantis darbuotojas paėmė įmonės patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), esančią kuro kortelę skirtą darbo automobiliams ir panaudojo ją asmeninėms reikmėms. Apie įvykį sužinojo 2024 m. balandžio 16 d. patikrinęs gautus darbo kortelių išrašus. Išraše matoma, kad 2024 m. balandžio 4 d. iš kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) buvo užsipilta kuro už 77,75 Eur ir 2024-04-06 iš tos pačios kortelės buvo užsipilta už 77,98 Eur. Administratorė A. R. įmonės patalpose (duomenys neskelbtini) matė kaip įmonės darbuotojas T. D. paėmė, kuro kortelę su kuria buvo atsiskaityta už kurą. Taip pat minėtas darbuotojas T. D., jo žiniomis, 2024 m. balandžio 7 d. iš kliento, už įmonės pervežtą automobilį gavo į savo asmeninę sąskaitą 650 Eur. T. D. informavo, kad gražintų įmonei priklausančius pinigus, tačiau jis įmonei pinigų negražino. Iš viso T. D. įmonei padarė 805,73 Eur žalą (b. l. 1 – 2, 4 – 5).

(duomenys neskelbtini) su priedais, kurioje užfiksuota, jog kortele Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. balandžio 4 d. pilta kuro už 77,74 eurų, 2024 m. balandžio 6 d. už 77,98 eurų (57, 58).

Daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota kuro kortelė, kurioje yra pavaizduota kelias, tolumoje matomi kalnai. Kortelėje užrašai: (duomenys neskelbtini). Kitoje kortelės pusėje užrašai: (duomenys neskelbtini). Šioje kortelės pusėje taip pat nupiešti keturi maži ženkliukai, pirmajame kvadratėlyje nesuprantamas simbolis, antrajame, raidė P, trečiajame, kelias, ketvirtajame, kuro degalinės ženkliukas (b. l. 83). (duomenys neskelbtini) tarp (duomenys neskelbtini) ir T. D. (b. l. 31 – 37).

Nusikalstamų veikų kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Apkaltinamasis nuosprendis priimamas su sąlyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje teisiamojo kaltumas nusikaltimo padarymu yra įrodytas. Įrodymais baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Byloje nenustatyta, kad byloje esantys įrodymai būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, jie vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, nuosekliai tarpusavyje susiję ir patvirtina kaltinamojo nusikalstamų veikų faktines aplinkybes, todėl konstatuojama, jog jie atitinka įrodymų leistinumo, leistinumo reikalavimus ir laikytini kaltinamojo kaltės įrodymais.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas priėjo prie išvados, kad kaltinimai pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį bei BK 182 straipsnio 4 dalyje T. D. pasitvirtino, jis padarė kaltinime jam inkriminuojamas nusikalstamas visas veikas.

Pagal BK 182 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino, padarė baudžiamąjį nusižengimą.

Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti.

Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis T. D. visiškai pripažino kaltę, sutiko su kaltinamuoju aktu. Parodė, kad (duomenys neskelbtini) kortelės buvo ant stalo, kurios buvo skirtos darbuotojams, kas važinėja įmonės reikalais. Jam buvo leista naudotis, žodiniu susitarimu, tačiau ne visam laikui. Jis įmonėje (duomenys neskelbtini) pareigų turėjo, tačiau nebuvo darbuotojas, įmonės automobiliais jis nevažinėjo. Pripažino, kad naudojosi įmonės kuro kortele neteisėtai. Kaltinamojo prisipažinimu įrodyta, kad kuro kortelę slapta pagrobė (duomenys neskelbtini) taip neteisėtai įgijo svetimą – (duomenys neskelbtini) priklausančią kuro mokėjimo kortelę, kurią neteisėtai laikė prie savęs, turėdamas ketinimą apgaule įgyti svetimą turtą ir šiais veiksmais padarė nusikaltimą numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat byloje nustatyta, kad T. D. 2024 m. balandžio 4 ir 6 d. neteisėtai, neturėdamas (duomenys neskelbtini) leidimo, degalinėje (duomenys neskelbtini) pasinaudodamas kortele, atliko finansines operacijas ir kai už kurą atsiskaitė (duomenys neskelbtini) lėšomis, ten pat neteisėtai panaudojant (duomenys neskelbtini) vardu išduotą kuro mokėjimo kortelę (duomenys neskelbtini) ir jos PIN kodą bei su šiomis mokėjimo priemonėmis atliko finansinę operaciją, taip operacinei sistemai pateikė save kaip asmenį, turintį teisę atlikti tokią operaciją ir suklaidinęs degalinių (duomenys neskelbtini) operacinę sistemą, taip savo naudai užvaldė (duomenys neskelbtini) turtą bendros – 155,73 eurų vertės, t. y. padarė nusikaltimą numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje, BK 182 straipsnio 4 dalyje. Jo kaltę patvirtina liudytojų G. M. ikiteisminio tyrimo metu duotis parodymai bei pareiškimas, liudytojos A. R., L. A. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais bei rašytiniais ištirtais įrodymais, kurie patvirtina kaltinamojo kaltę, kad jis 2024 m. vasario 11 d. iki 2024 m. balandžio 16 d. iš (duomenys neskelbtini) patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pagrobė (duomenys neskelbtini) vardu išduotą kuro mokėjimo kortelę (duomenys neskelbtini), taip neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir ją neteisėtai laikė iki 2024 m. balandžio 4 d. degalinėje „(duomenys neskelbtini) bei iki 2024 m. balandžio 6 d. degalinėje (duomenys neskelbtini) pasinaudodamas kortele, atliko finansines operacijas. Be to, 2024 m. balandžio 4 d. 6.45 val. (duomenys neskelbtini) į L. A. S. priklausantį automobilį VW ,,Tauran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsipylė 53,07 l kuro, kurio vertė – 77,75 eurai, už šį kurą atsiskaitė (duomenys neskelbtini) lėšomis, gautomis ten pat neteisėtai panaudojant (duomenys neskelbtini) vardu išduotą kuro mokėjimo kortelę (duomenys neskelbtini) ir jos PIN kodą bei su šiomis mokėjimo priemonėmis atliko finansinę operaciją, taip operacinei sistemai pateikė save kaip asmenį, turintį teisę atlikti tokią operaciją ir suklaidinęs degalinės (duomenys neskelbtini) operacinę sistemą, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2024 m. balandžio 6 d. 11.23 val. „(duomenys neskelbtini) į L. G. priklausantį automobilį ,,BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsipylė 53,78 l, kuro, kurio vertė – 77,98 eurai, už šį kurą atsiskaitė (duomenys neskelbtini) lėšomis, gautomis ten pat neteisėtai panaudojant (duomenys neskelbtini) vardu išduotą kuro mokėjimo kortelę (duomenys neskelbtini) ir jos PIN kodą bei su šiomis mokėjimo priemonėmis atliko finansinę operaciją, taip operacinei sistemai pateikė save kaip asmenį, turintį teisę atlikti tokią operaciją ir suklaidinęs degalinės (duomenys neskelbtini) operacinę sistemą, taip savo naudai užvaldė (duomenys neskelbtini) turtą bendros – 155,73 eurų vertės.

BK 214 straipsnio 1 dalyje ir BK 215 straipsnio 1 dalyje, BK 182 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padaromos tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, kad neteisėtai naudojasi prisijungimu prie informacinės sistemos pažeisdamas jos apsaugos priemones ir nori taip daryti, supranta, jog elektroninių priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai atlikti, įgyja ir juos finansinių operacijų atlikimui panaudoja neteisėtai, ir nori taip veikti. Pagal kaltinamojo objektyviai atliktus veiksmus spręstina, kad jis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad neteisėtai įgijęs naudojasi įmonės kuro kortelės duomenis ir kokiu būdu suklaidino degalinės operatorius ir tokia apgaule neteisėtai ir neatlygintinai savo naudai įgijo degalų už 155,73 eurus. Akivaizdu, jog T. D. suprato, jog neteisėtai įgyja mokėjimo kortelę ir ja naudojosi ir atsiskaitė (duomenys neskelbtini) lėšomis. Byloje nėra jokių duomenų, kad (duomenys neskelbtini) įmonės atstovas kaltinamajam buvo suteikęs teisę pasinaudoti kuro kortele, jos duomenimis bei lėšomis, taip pat inicijuoti finansines operacijas. Byloje nustatyta, kad šie duomenys iš (duomenys neskelbtini) buvo pagrobti, todėl kaltinamasis neteisėtai gavo informaciją ir po to ją panaudojo finansinėms operacijos atlikti pilant kurą iš minėtų degalinių, siekdamas gauti finansinės naudos ir suprasdamas savo veiksmų neteisėtumą, norėjo taip veikti.

Atsižvelgiant į tai vertinus ankščiau aptartus teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teismas pagrįstai mano, jog kaltinamojo T. D. padarytų nusikalstamų veikų objektyvieji ir subjektyvieji požymiai atitinka nusikaltimų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje ir BK 215 straipsnio 1 dalyje bei BK 182 straipsnio 4 dalyje numatytą sudėtį, kvalifikuoti teisingai bei įrodyti.

Bausmių parinkimo ir jos skyrimo motyvai

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmes, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadijas, kaltės formas, veikų padarymo motyvus, kaltininkų asmenybes, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo T. D. padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 214 straipsnio ir 215 straipsnio 1 dalis priskiriamos apysunkiems nusikaltimams, BK 182 straipsnio 4 dalis priskiriama nusikalstama veika baudžiamajam nusižengimui, veikos baigtos, nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, siekiant savanaudiškų paskatų.

Kaltinamojo T. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta (BK 60 straipsnis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – aukštojo išsilavinimo, dirbantis, tačiau anksčiau ne kartą teistas, baustas administracine tvarka, duomenų apie gydymą psichikos psichiatrijos sveikatos įstaigose neregistruotas. Dėl paminėtų aplinkybių visumos teismas mano, kad švelnesnių bausmės rūšių T. D. nusikalstamiems polinkiams pakeisti, nepakanka, bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus kaltinamajam arešto ir laisvės atėmimo bausmes. Kaltinamajam skirtina BK 214 straipsnio 1 dalies, 215 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, pagal BK 182 straipsnio 4 dalį – areštas.

Nustatydamas bausmės trukmę, teismas atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį – kaltinamasis padarė nusikaltimus nuosavybei į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnis).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies a papunkčiu arešto bausmė keičiama į laisvės atėmimo dienas, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį bei BK 182 straipsnio 4 dalį paskirtos bausmės bendrintinos esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę ir T. D. skirtina laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir skirtina sumažinta laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu bendrinama su visa Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 4 (keturių) mėnesių bausme ir T. D. skirtina galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė.

Tačiau teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad T. D. skyrus realią laisvės atėmimo bausmę, bus padaryta didelė neigiama įtaka jo teigiamiems socialiniams ryšiams. Taip pat byloje esantys duomenys apie veikų padarymo aplinkybes, jų pavojingumą, nuteistojo elgesį rodo, kad T. D. resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo atlikimo, neizoliavus jo nuo visuomenės. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, bausmės vykdymas atidėtinas 2 metams, per šį laiką kaltinamasis įpareigotinas dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, teismas vietoj intensyvios priežiūros nuteistajam skiriamos viena ar kelios tarpusavyje suderintos BK IX skyriuje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės ir (ar) šioje normoje išvardytos pareigos. Kaltinamajam skirtina viena BK IX skyriuje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu, tai nėra susiję su darbu, mokymusi ar išėjimu į gydymo įstaigą.

Kiti klausimai

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įstiteisėjus panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su (duomenys neskelbtini) kuro kortele, kuri saugoma baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintina (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 272 straipsniu, 276 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 – 313 straipsniu i,

nusprendžia:

T. D. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas pagal BK 214 straipsnio 1 dalyje, BK 215 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 4 dalyje bei paskirti jam bausmes:

- pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo;

- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo;

- pagal BK 182 straipsnio 4 dalį – 30 (trisdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrinti apėmimo būdu, griežčiausia bausme apimant švelnesnes bausmes ir T. D. paskirti bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, per šį laiką įpareigojant kaltinamąjį T. D. dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, vietoj intensyvios priežiūros nuteistajam skiriama viena baudžiamojo poveikio priemonė, neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu, tai nėra susiję su darbu, mokymusi ar išėjimu į gydymo įstaigą.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su (duomenys neskelbtini) kuro kortele, kuri saugoma baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėjas Dominykas Rusonis