- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-01
- Bylos Nr.
- 2YT-118-1005/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-26-3-00963-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimundas Rakauskas
- Pareiškėjas
- N. J.
- Suinteresuotas asmuo
- E. V., Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ „Turto bankas“
nedalyvaujant suinteresuoto asmens valstybės, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“ atstovui (apie teismo posėdį pranešta tinkamai, gautas prašymas nagrinėti bylą VĮ „Turto bankas“ atstovui nedalyvaujant) ir suinteresuotam asmeniui E. V. (apie teismo posėdį pranešta tinkamai, gautas prašymas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos N. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ „Turto bankas“, ir E. V.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėja kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CPK) XXVI skyriuje nustatyta tvarka, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji faktiniu valdymu priėmė palikimą atsiradusį po motinos B. V. mirties (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodo, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra reikalingas jai siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjos motina B. V. mirė (duomenys neskelbtini). Palikėja mirties dieną turėjo nuosavybės teise gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus ir kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Pareiškėja po motinos mirties rūpinosi paveldėtu turtu, pavedė po motinos mirties likusius namus prižiūrėti R. G., kuris prižiūri pastatus, juos paremontuoja, tvarko sodybos aplinką. Pareiškėja tokiu būdu palikimą priėmė faktiniu valdymu. Į notarą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Pareiškime aiškinama, kad juridinio reikšmę turinčio fakto nustatymo tikslas yra paveldėjimo teisės liudijimo gavimas, kadangi N. J. kitokia tvarka negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo.
Teismo posėdžio metu pareiškėja N. J. pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Parodė, kad jos mama B. V. mirė (duomenys neskelbtini), po to apsirgo ir po metų mirė jos sutuoktinis. Žinojo, kad reikia kreiptis į notarą dėl paveldėjimo, bet tuo metu ne tas rūpėjo, o paskui taip ir liko. Jos motina turėjo sodybą (duomenys neskelbtini). Motina dar gyva būdama sodybos priežiūra patikėjo R. G., kuriam už priežiūra buvo leidžiama sodyboje gyventi. Paskutiniu metu iki mirties motina gyveno pas ją (duomenys neskelbtini). Ji prižiūrėjo motiną, imdavo jos pensiją, pašalpas, žodžiu gyveno bendrai. Motina buvo sudariusi testamentą dėl buto (duomenys neskelbtini), bet tas testamentas taip ir neįsigaliojo, nes butas buvo parduotas dar motinai gyvai esant. Po motinos mirties likę įvairūs apyvokos daiktai liko jai. Po motinos mirties R. G. jos atsiklausė ar gali toliau tvarkytis sodyboje, kaip anksčiau. Ji R. G. leido toliau tai daryti. Ji su R. G. susiskambina telefonu, kai atvažiuoja į Kupiškį, užvažiuoja, prakontroliuoja ar aplinka prižiūrėta ir pan. Kadangi kitokiu būdu negali susitvarkyti paveldėjimo reikalų, kreipiasi į teismą. Jos brolis E. V. į motinos palikimą nepretenduoja ir viską palieka jai.
Atsiliepimas
Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad prašo pareiškėjos N. J. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ „Turto bankas“ atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo E. V. nustatytais terminais pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka.
Liudytoja Z. J. teismo posėdžio metu parodė, kad N. J. yra jos gera draugė, draugauja nuo mokyklos laikų, B. V. pažinojo. B. V. paskutiniu metu iki mirties gyveno pas dukrą N. J.. Kadangi su N. J. draugauja, tai lankosi viena pas kitą svečiuose, N. J. atvažiuoja pas ją į Kupiškį. Kai N. J. atvažiuoja į Kupiškį, beveik visada nueina pažiūrėti į savo motinos sodybą, kurią prižiūri R., kurio pavardės nežino. Iš N. J. kalbos supranta, kad ji prižiūri sodybą, tikrina ar R. sumokėta už elektrą ir pan.
Liudytojas R. G. teismo posėdžio metu parodė, kad namą, kuris priklausė B. V. jis prižiūri nuo 1999 m., nes taip buvo su ja sutarta. N. J. kontroliuodavo, kaip jis prižiūri namus, ar sumokėta už elektrą, ar prižiūrėta aplinka. N. J. jam skambindavo, retkarčiais užvažiuodavo. Po B. V. mirties atsiklausė N. J. ir toliau prižiūri namus.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad B. V. mirė (duomenys neskelbtini). (b. l. 6), N. J. yra jos dukra (b. l. 7-9) Iš VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo matyti, kad B. V. nuo (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai ir kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). (b. l. 5-6) Iš notaro 2017-11-27 liudijimo matyti, kad po B. V. mirties nėra užvesta paveldėjimo byla ir į Pakruojo rajono 1-jį notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. (b. l. 15) Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos B. V. palikimo priėmimo faktų (b. l. 24-25). Iš E. V. 2017-10-31 pareiškimo matyti, kad notaras patvirtino jo pareiškimą, kad jis po motinos B. V. mirties palikimo nepriėmė, jo nevaldo, netvarko, pretenzijų nereiškia ir ateityje nereikš. (b. l. 33) Iš B. V. 2002 m. kovo 4 d. notariškai patvirtinto testamento matyti, kad ji mirties atveju jai priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), palieka savo vaikaičiui S. J.. (b. l. 31)
Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo motinos B. V. mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais.
Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas pradėjus faktiškai jį valdyti arba kreipiantis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo.
Pagal Lietuvos Respublikos CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs kriterijus, kurie yra svarbūs nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-382/2010, Nr. 3K-3-487/2010 ir kt.). Taigi, teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.
Byloje nustatyta, kad po motinos mirties pareiškėja N. J. per Lietuvos Respublikos CK nustatytą trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą nepadavė pareiškimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui (Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 3 dalis), tačiau toliau valdė motinai priklausančius namus, kurie buvo prižiūrimi pasitelkus trečiąjį asmenį, kurį kontroliuodavo, be to, priėmė motinos ir kilnojamąjį turtą savo žinion.
Atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjos bei liudytojų paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad pareiškėja N. J. priėmė savo mirusios motinos palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti, todėl pareiškėjos pareiškimas nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą yra pagrįstas ir tenkintinas, nes toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiškėjos subjektinėmis teisėmis įforminant palikimą.
Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Respublikos CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 270, 444, 448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjos N. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio (palikimo priėmimo) fakto nustatymo tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. J., a. k. (duomenys neskelbtini) po motinos B. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, per trijų mėnesių laikotarpį faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po B. V. mirties, paveldėjimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus.