Kauno apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą deklaravęs ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė) vadovu, žinodamas, kad Bendrovė turi mokestinę nepriemoką mokesčių administratoriui, kuri 2025 m. rugpjūčio 1 d. duomenimis, sudarė 91 528,90 Eur, laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 28 d. iki 2025 m. birželio 3 d. vykdydamas atsiskaitymus su kitais Bendrovės kreditoriais, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą atsiskaitymų eiliškumo tvarką. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. J., žinodamas apie Bendrovės įsiskolinimą valstybės biudžetui, taip pat apie tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems kreditorių reikalavimas tenkinti, vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais, tuo pažeisdamas kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau VMI) teises bei teisėtus interesus. Šiais veiksmais A. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. J. teismo posėdžio metu savo kaltę padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą pripažino visiškai ir paaiškino, kad Bendrovei priklauso nekilnojamasis turtas, įsigytas už banko paskolas. Dėl nenumatyto palūkanų normos svyravimo išaugo Bendrovės įmokos bankams. Be to, neįvykus planuotiems žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandoriams, nepasitvirtino Bendrovės finansinių srautų prognozės, todėl Bendrovė neturėjo pakankamai lėšų pridėtinės vertės mokesčiui (toliau – PVM) sumokėti. Sutinka, kad reikia mokėti mokesčius. PVM deklaraciją pateikė tik 2025 m. kovo 23 d., nors šią deklaraciją pateikti ir mokesčius sumokėti turėjo 2025 m. sausio 27 d. Šių prievolių nevykdė, nes nebuvo pinigų.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. J. kaltę padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą įrodo byloje surinkta rašytinė medžiaga: 2025 m. rugpjūčio 11 d. Kauno apylinkės teisme gautas VMI pareiškimas su priedais dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo, kuriame nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra VMI skolininkė. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, 2025 m. rugpjūčio 1 d. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus: 78,00 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 3,20 Eur delspinigių (už mokestinį laikotarpį nuo 2025 m. kovo 1 d. iki 2025 m. gegužės 31 d.); 12 965,00 Eur pelno mokesčio ir 235,31 Eur delspinigių (už mokestinį laikotarpį 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d.); 73 520,25 Eur PVM ir 4727,14 Eur. delspinigių (už mokestinį laikotarpį nuo 2024 m. gruodžio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d.), iš viso 91 528,90 Eur. Išanalizavus Bendrovės atsiskaitomosios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą, nustatyta, kad nuo 2025 m. sausio 28 d. iki 2025 m birželio 3 d. Bendrovė teikė prioritetą atsiskaitymui su žemesnės eilės nei VMI kreditoriais. 2025 m. balandžio 8 d VMI pradėjo priverstinį mokestinės nepriemokos išieškojimą iš Bendrovės atsiskaitomųjų sąskaitų, tačiau mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už vieną iš šioje dalyje numatytų alternatyvių veikų: 1) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą; 2) pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą; 3) kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymų numatytais atvejais. Objektyvieji aptariamo administracinio nusižengimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą. CK 6.930¹ straipsnis numato skolininko – fizinio ar juridinio asmens, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atsiskaitymų eiliškumo tvarką. Pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą, trečiąja eile atsiskaitoma pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Šios bylos kontekste pažymėtina, kad kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka gali būti pažeista tiek bendrovei esant nemokiai, bankrutuojančiai, tiek neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams tenkinti.

Šiuo atveju, A. J. traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės, numatytos CK 6.930¹ straipsnyje, pažeidimo, kadangi jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, turėdamas pareigą atsiskaityti su valstybės biudžetu – sumokėti gyventojų pajamų mokestį, pelno mokestį ir PVM, šių mokesčio nesumokėjęs, atsiskaitė su vėlesnės eilės Bendrovės kreditoriais. Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. Mokesčių surinkimas, kaip ne kartą yra pažymėjęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, yra susijęs su viešojo intereso apsauga, nes taip yra gaunama lėšų visos visuomenės poreikiams tenkinti. Nemokant mokesčių, viešasis interesas yra pažeidžiamas, o subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo mokesčių teisės prasme elgiasi nesąžiningai. Tokiu būdu pažeidžiami ir mokesčių visuotinio privalomumo, mokesčių mokėtojų lygybės principai, nes mokesčių nemokantys subjektai konkurencine prasme atsiduria geresnėje padėtyje nei juos mokantys (Konstitucinio Teismo 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-2255/11 ir kt.).

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 40 straipsnyje yra imperatyviai nurodytos mokesčių mokėtojo pareigos, be kita ko, laiku ir tiksliai įvykdyti mokestines prievoles; bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, vykdyti jo teisėtus nurodymus ir netrukdyti įgyvendinti įstatymų suteiktų teisių; teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaujantis mokesčių įstatymais; laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus.

Pažymėtina, kad sprendžiant asmens atsakomybės už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės pažeidimus klausimą, reikalavimas atsiskaitymus su kreditoriais atlikti CK 6.930¹ straipsnyje numatyta tvarka savaime nesuponuoja pagrindo manyti, jog vėlesnių pagal nustatytą eilę kreditorių reikalavimai neturi būti patenkinami. Nustatyta reikalavimų patenkinimo eilė reiškia, kad kiekvienos paskesnės eilės kreditorių reikalavimai tenkinami tik po to, kai visiškai patenkinti pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai. Įstatymų leidėjas, nustatydamas mokesčių sumokėjimo pirmumą prieš kitus kreditorinius reikalavimus, pažymėjo aukštesnės reikalavimų tenkinimo eilės – mokesčių surinkimo į biudžetą svarbą. Taigi CK 6.930¹ straipsnyje numatyta tvarka suponuoja kreditorių eiliškumą, kuris reiškia, jog bendrovei neturint pakankamai piniginių lėšų įvykdyti visus kreditorinius įsipareigojimus, pirmiausia turi būti atsiskaitoma su pirmesnėje eilėje esančiais kreditoriais ir tik po to – su tais, kurie nurodomi žemesnėse eilėse, bet ne lygiagrečiai su jais.

A. J. teismo posėdyje savo kaltę pripažino visiškai, paaiškino, kad jis turi daug bendrovių, tad akivaizdu, jog tiek prievolė mokėti įstatymuose nustatytus atitinkamus mokesčius valstybei, tiek ir kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė jam turėjo būti žinoma, tačiau A. J. sąmoningai nevykdė šios prievolės atsiskaitydamas su žemesnės eilės kreditoriais ir taip pažeisdamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą. Be paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės pripažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą įrodo byloje surinkta rašytinė medžiaga: 2025 m. rugpjūčio 11 d. teisme gautas VMI pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo su priedais, kuriame nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra VMI skolininkė. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, 2025 m. rugpjūčio 1 d. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų: 78,00 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 3,20 Eur delspinigių (už mokestinį laikotarpį nuo 2025 m. kovo 1 d. iki 2025 m. gegužės 31 d.); 12 965,00 Eur pelno mokesčio ir 235,31 Eur delspinigių (už mokestinį laikotarpį 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d.); 73 520,25 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir 4727,14 Eur. delspinigių (už mokestinį laikotarpį nuo 2024 m. gruodžio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d.), viso 91 528,90 Eur.

Pažymėtina, kad VMI pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo nurodyta, jog A. J. pažeidė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę laikotarpiu nuo 2025 m. gruodžio 1 d. iki 2025 m. birželio 3 d. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog minėtame pareiškime pateiktoje Bendrovės mokestinių prievolių detalizacijoje nurodyta, kad PVM mokestis turėjo būti sumokėtas 2025 m. sausio 27 d., gyventojų pajamų mokestis – lygiomis dalimis kovo 17 d., 2025 m. balandžio 15 d. ir 2025 gegužės 15 d.; pelno mokestis – 2025 m. birželio 16 d., todėl akivaizdu, kad mokestinės nepriemokos pradžia turi būti siejama ne su kurio nors vieno pasirinkto mokestinio laikotarpio pradžia, o su mokestinės prievolės, kurios įvykdymo terminas sueina anksčiausiai, termino praleidimu. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 89 straipsnyje nustatyta, kad PVM mokėtojas, apskaičiavęs mokestinio laikotarpio PVM sumą, privalo ją sumokėti iki mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino paskutinės dienos. Kalendorinio mėnesio PVM deklaracijoje apskaičiuota suma turi būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki kito mėnesio 25 dienos. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 163 straipsnio, reglamentuojančio terminų skaičiavimą, 6 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai paskutinė termino diena tenka ne darbo ar oficialios šventės dienai, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena; jeigu veiksmas, kuriam atlikti mokesčio įstatyme nustatytas terminas, turi būti atliktas iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių (7 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad 2025 m. sausio 25 d. buvo šeštadienis, PVM mokesčio mokėjimo terminas yra 2025 m. sausio 27 d. Laikytina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka susidarė mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių, t. y. pirmąja mokestinės prievolės nevykdymo diena laikytina ne mokestinio laikotarpio pirmoji diena, o pirmoji mokestinės prievolės termino praleidimo diena. Atsižvelgiant į tai ir remiantis VMI pareiškime pateikta mokestinės nepriemokos detalizacija darytina išvada, kad kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės pažeidimo laikotarpio pradžia yra 2025 m. sausio 28 d.

Taigi, laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 28 d. iki 2025 m. birželio 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė žalą VMI pažeisdama mokėjimo eiliškumą teikiant prioritetą kitiems kreditoriams, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, A. J., B. J. ir kt. Nors šiems atsiskaitymams panaudotos Bendrovės lėšos neturėjo galimybės padengti visą mokestinį įsiskolinimą, tačiau galėjo jį reikšmingai sumažinti.

Teismo vertinimu, šioje administracinio nusižengimo byloje nustatytos visos reikšmingos faktinės aplinkybės, kurios pagrindžia asmens subjektyviąją ir objektyviąją nusižengimo sudėties pusę. Bendrovės vadovas, būdamas rūpestingas ir atidus asmuo, veikdamas bendrovės naudai, privalėjo derinti įmonės interesus su visais bendrovės kreditoriais, savarankiškai nesuteikdamas prioriteto vienam ar keliems kreditoriams savo nuožiūra, o šiuo konkrečiu atveju laikytis įstatyme numatytos pareigos, t. y. atsižvelgti į mokėjimų eiliškumą. Įstatymų leidėjo nuostata bendrovei suponuoja veiklos pobūdį planuoti taip, kad, esant sunkiai finansinei padėčiai, nebūtų elgiamasi savarankiškai ar savo nuožiūra vykdant mokėjimus kreditoriams. Įvertinus pareiškime nurodytas faktines aplinkybes, bendrovės vadovo pateikti argumentai, jog neužteko lėšų įvykdyti mokestinę prievolę, vertintini kritiškai. Tokia situacija negali būti vertinama taip, jog bendrovės valdymo organas (vienasmenis ar kolegialus) pats sprendžia kasdieninėje įmonės veikloje, su kuriais kreditoriais atsiskaityti pirmiausia, o su kuriais paskiau. Priešingu atveju, esant sudėtingai padėčiai, įstatyminė nuostata prarastų prasmę.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už šio nusižengimo padarymą gali būti skiriama bauda nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. A. J. padarytas nusižengimas yra vienas iš pavojingesnių ANK pažeidimų, tai patvirtina ir įstatymų leidėjo už šį pažeidimą numatyta pakankamai griežta administracinė nuobauda. Nustatant skiriamos baudos dydį atsižvelgtina į tai, kad A. J. neteistas (teistumas išnykęs), daugelį kartų baustas administracine tvarka už savo esme panašius administracinius nusižengimus – už tai, kad, būdamas Bendrovės vadovu, nepateikė reikiamų deklaracijų; per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui metininių finansinių ataskaitų rinkinio; kliudė įstatymų įgaliotiems pareigūnams atlikti jiems pavestas pareigas ir taip netinkamai vykdė Juridinių asmenų veiklos organizavimą, sumokėjęs ne visas jam paskirtas baudas. SODRA informacinės sistemos duomenimis, A. J. dirba penkiose darbovietėse, susituokęs, jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus jau aptartus argumentus, daroma išvada, jog ANK 22 straipsnyje numatyta administracinės nuobaudos paskirtis gali būti įgyvendinta skiriant A. J. mažesnę už minimalaus ir maksimalaus dydžių vidurkį ANK 120 straipsnio sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1 500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) eurų baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 (keturiasdešimt) dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.