Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Sandrai Klimienei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovui A. K., tretysis asmuo L. S., dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, nuolatinės rūpybos vaikams nustatymo, rūpintojo paskyrimo, rūpybos vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto administratoriaus paskyrimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme 2020 m. birželio 11 d. buvo iškelta civilinė byla ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau Tarnyba) ieškinį atsakovui A. K., tretysis asmuo L. S., dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, nuolatinės rūpybos vaikams nustatymo, rūpintojo paskyrimo, rūpybos vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto administratoriaus paskyrimo. Tarnyba prašo neterminuotai apriboti atsakovų A. K. kaip tėvo valdžią nepilnamečių vaikų A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), ir G. K., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, nustatyti A. K., G. K. nuolatinę rūpybą, jų rūpintoja paskirti L. S., rūpybos vietą nustatyti rūpintojos gyvenamoje vietoje, priteisti iš atsakovo A. K. išlaikymą vaikams A. K. ir G. K. periodinėmis išmokomis po 200 eurų nuo ieškinio padavimo dienos iki jai sueis pilnametystė, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, L. S. paskirti A. K. ir G. K. turto administratoriumi.

Teismo posėdyje ieškovės atstovė palaikė ieškinio reikalavimą iš esmės, tačiau nurodė, jog neprieštarautų, kad išlaikymas būtų priteistas mažesnio dydžio, po 100 eurų kiekvienam vaikui.

Atsakovas A. K. su ieškiniu sutinka iš dalies, tai yra jis sutinka, kad jam būtų apribota tėvo valdžia, paaiškino, kad su sūnumis bendrauja minimaliai, jų auginti ir rūpintis jais neturi galimybių, neprieštarauja, kad vaikai gyventų pas L. S., tačiau paaiškino, kad teikti prašomo dydžio išlaikymo jis neturi galimybės, yra tik iš dalies darbingas, jam mokama 145 eurų pašalpa.

Tretysis asmuo L. S. paaiškino, kad anūkai A. ir G. S. gyvena jos namuose nuo gimimo, jiems sudarytos geros sąlygos, abu turi po atskirą kambarį, po motinos O. K. mirties ji buvo paskirta vaikų laikinąja rūpintoja, nes A. K. nesutiko rūpintis vaikais, jis neturi tam sąlygų, jo santykiai su vaikais nėra artimi, vaikai patys nenori gyventi su tėvu, ji sutinka būti paskirta vaikų rūpintoja.

Teismo posėdyje buvo apklausti nepilnamečiai A. K. ir G. K.. Jie patvirtino, kad su savo tėvu A. K. bendrauja retai, kai susitinka miestelyje, gyvena pas močiutę L. S., nori ir toliau gyventi L. S. prižiūrimi.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos rašytinės medžiagos nustatyta, kad A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), ir G. K., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai O. K. ir A. K., O. K. mirė (duomenys neskelbtini), vaikai liko be įstatyminio atstovo, nes A. K. nurodė, kad neturi sąlygų auginti vaikų, Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutartimi buvo leista nepilnamečius A. K. ir G. K. paimti iš tėvo; Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. O1-514 A. S. buvo nustatyta laikinoji rūpyba, rūpintoja paskiriant L. S.; Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. O1-515 G. S. buvo nustatyta laikinoji rūpyba, rūpintoja paskiriant L. S.; Viešosios įstaigos „Jurbarko socialinės paslaugos“ 2020 m. gegužės 12 d. išvada L. S. yra pasirengusi rūpintis A. K. ir G. K.; A. K. 2020 m. balandžio 15 d. raštu išdėstė, kad sutinka ir nori, kad jį globotų močiutė L. S., kad galėtų gyventi jos namuose kartu su broliu; G. K. 2020 m. balandžio 15 d. raštu išdėstė, kad sutinka ir nori, kad jį globotų močiutė L. S., kad galėtų gyventi jos namuose kartu su broliu; A. K. 2020 m. balandžio 29 d. pokalbio metu paaiškino, kad neturi sąlygų auginti vaikų, slaugo sergančią motiną, su sūnumi A. bendrauja dažniau, o G. jo net neprisimena, atsisakė priimti socialines paslaugas ir pagalbą; Jurbarko rajono apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 31 d. buvo išduotas teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. L2-761-384/2006 išieškoti iš A. K. nepilnamečiams vaikams A. K. ir G. K. išlaikymą po du šimtus litų kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 2006 m. rugpjūčio 31 d. iki vaikų pilnametystės, priteistų piniginių išmokų tvarkytoja buvo paskirta O. K.; Jurbarko rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1267-670/2010 buvo nutraukta A. K. ir O. K. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutarimu; 2020 m. vasario 26 d. A. K. buvo nustatytas 55 procentų darbingumo lygis, gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje aplinkoje, jam paskirtos pensijos dydis 145 eurai.

Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo.

Kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.3 straipsnis) reikalauja, kad teismas ir kitos valstybės institucijos taikytų įstatyme nustatytas vaiko teisių ir interesų apsaugos priemones ne tik tada, kai vaikas mušamas ir žalojamas, bet ir tada, kai tėvai nevykdo kitų savo prigimtinių pareigų. Pagal įstatymą tėvai privalo vykdyti savo pareigas vaikams. Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ir visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali keistis (CK 3.180 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). CK 3.180 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.

Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. CK 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, nesant objektyvių priežasčių, dėl kurių tėvai negalėtų įgyvendinti tėvų valdžios, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Pažymėtina, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. Nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Kitaip tariant, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas reikalauja, kad teismas ir kitos valstybės institucijos taikytų įstatyme nustatytas vaiko teisių ir interesų apsaugos priemones ne tik tada, kai vaikas mušamas, žalojamas ir pan., bet ir tada, kai tėvai nevykdo savo prigimtinių pareigų. Daug svarbiau yra užkirsti kelią vaiko teises ir interesus pažeidžiantiems veiksmams, nei kovoti su tokių veiksmų padariniais

Darytina išvada, kad atsakovas A. K. yra visiškai nusišalinęs nuo savo vaikų priežiūros, auklėjimo ir ugdymo, nerodo jokios iniciatyvos rūpintis sūnumis, lavinti jų, tik nurodo, kad jo gyvenamoje vietoje nebūtų sudarytos sąlygos vaikams visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad jie būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnis). Ir nėra jokių duomenų, kad ateityje kas nors galėtų pasikeisti. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas neterminuotai apriboti atsakovo A. K. kaip tėvo valdžią nepilnamečių vaikų A. K. ir G. K. atžvilgiu. Atsakovas nurodo, kad neturi galimybės keisti savo gyvenimo būdo, ir todėl negali užtikrinti sąlygų, būtinų nepilnamečių vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystimuisi ir jų saugumui. Pažymėtina, kad tėvo pareigos vaikams yra privalomos ir jų negalima perleisti kitiems asmenims (CK 3.159 straipsnis, 3.160 straipsnis)

Neterminuotai apribojus atsakovo A. K. valdžią, sustabdytinos jo asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu vaikų atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Dėl rūpybos nustatymo, rūpintojo skyrimo, turto administratoriaus skyrimo.

Neterminuotai apribojus atsakovo tėvo valdžią nepilnamečių vaikų A. K. ir G. K., kurie jau yra vyresni nei keturiolikos metų amžiaus, atžvilgiu, jiems nustatytina nuolatinė rūpyba, paskirtini rūpintojai ir nustatytina jų rūpybos ir gyvenamoji vieta, skirtinas nepilnamečių vaikų turto administratorius (CK 3.248 str., 3.256 str., 3.264 str. 3d., 3.265 str., 2.14 str., 4.236 straipsnis, 4.239 straipsnis).

L. S. yra A. K. ir G. K. senelė, vaikai nuo gimimo ir po motinos mirties gyvena jos namuose, ji nuolat jais rūpinasi, yra paskirta laikinąja rūpintoja ir sutinka nuolat rūpintis vaikaičiais. Duomenų, kad L. S. paskyrimas A. ir G. K. rūpintoja ir turto administratore prieštarautų nepilnamečių vaikų interesams nėra. A. K. ir G. K. išreiškė norą gyventi su senele jos namuose, jie ja pasitiki, tarp jų yra susiformavę artimi santykiai, jie nuo gimimo gyvena su L. S., ir atsižvelgiant į tai paimti juos iš įprastos aplinkos ir atiduoti tėvo globai, nebūtų teisinga. Todėl L. S. skirtina nuolatine A. K. ir G. K. rūpintoja ir turto administratore, rūpybos vieta nustatytina L. S. gyvenamoje vietoje. Atsižvelgiant į tai, kad L. S. ir A. K. bei G. K. yra artimi giminaičiai, vieni kitais pasitiki, gyvena kartu nustatytina turto visiško administravimo rūšis.

Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo.

Tėvai, proporcingai savo turtinei padėčiai, privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, ši pareiga išlieka ir apribojus tėvų valdžią vaikams (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.194 straipsnio 1, 3 dalys, 3.195 straipsnis).

Nustatyta, kad Jurbarko rajono apylinkės teisme (dabar Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmai) 2006 m. rugpjūčio 31 d. buvo išduotas teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. L2-761-384/2006 išieškoti iš A. K. nepilnamečiams vaikams A. K. ir G. K. išlaikymą po du šimtus litų kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 2006 m. rugpjūčio 31 d. iki vaikų pilnametystės, priteistų piniginių išmokų tvarkytoja buvo paskirta O. K.. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1267-670/2010 buvo nutraukta A. K. ir O. K. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutarimu. Šalių pasirašytoje sutartyje nurodyta, kad nepilnamečių vaikų A. K. ir G. K. gyvenamoji vieta nustatoma su motina O. K., o išlaikymas vaikams yra priteistas 2006 metais. Mirus O. K., apribojus A. K. valdžią neterminuotai, nustačius nepilnamečiams vaikams rūpybą, paskyrus jų rūpintoją ir turto administratorę, 2006 m. rugpjūčio 31 d. teismo įsakymu vaikams priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja turėtų būti paskirta L. S..

Ieškovei pareiškus ir reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, spręstinas klausimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 376 straipsnis. CK 3.201 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali pagal vaikų tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Nagrinėjant klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, taip pat atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų poreikius. Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas, tai ir yra kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama, nustatant nepilnamečiui vaikui priteisiamo išlaikymo dydį. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo priteisimo iš vieno iš tėvų ar išlaikymo pakeitimo, taip pat atsižvelgiama į tai, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalyje). Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti jų poreikius ir interesus. Vaikų poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį. Pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikų išlaikymo dydis pirmiausiai siejamas su protingais jų poreikiais, be to išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis. Tėvų pareiga auklėti, iki pilnametystės jį išlaikyti. Ši tėvų konstitucinė pareiga lemia tai, kad išlaikymui reikalingas deramas pinigų sumas tėvai turi apskaičiuoti ir skirti patys. Tai yra turtinė asmeninė prievolė, kurios negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 straipsnio 1 dalį). Kilus ginčui dėl išlaikymo dydžio ir formos, priteistino išlaikymo tinkamą formą parenka ir jo realų vaikams reikalingą dydį apskaičiuoja teismas. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgdamas į bylos aplinkybes teismas sprendžia, kokio dydžio išlaikymas yra būtinas, siekiant užtikrinti vaikų interesus.

2006 metais A. K. ir G. K. buvo mažamečiai, o šiuo metu jie abu yra moksleiviai, jų poreikiai yra išaugę, o atsižvelgiant į ekonominę padėtį šalyje atsakovo vienam vaikui skiriamo 58,00 Eur dydžio (priteista dar litais 200) dydžio per mėnesį yra labai menka suma, nepakankama tokio amžiaus vaikams išlaikyti. Tėvo ar motinos teikiamas išlaikymui vaikams turi patenkinti bent jau pačius būtiniausius vaikų poreikius (būsto išlaikymą (nuoma, komunaliniai patarnavimai), maistą, sveikatinimą, lavinimą mokykloje ir papildomą ugdymą, be kurio šiais laikais sunku būtų išauginti ir išugdyti visapusišką ir harmoningą asmenybę, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje, rūbus, avalynę, higienos priemonės, laisvalaikio praleidimą. Vaikų išlaikymui skiriama suma neturėtų žeminti vaikų ir su jais kartu gyvenančio tėvo ar motinos orumo. Ieškovė paaiškino teismui, kokios ir kiek reikalinga lėšų vaikams išlaikyti. Kasdien prižiūrint vaikus, ne visada galima numatyti tikslų jų poreikių mąstą, o tam tėvui ar motinai, su kuriuo gyvena vaikai, neišvengiamai tenka didesnė jų išlaikymo išlaidų dalis. Išlaikymo dydžio peržiūrėjimo pagrindu galėtų būti ir ta aplinkybė, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. įvesta nauja valiuta – euras. Periodinėmis išmokomis priteistas išlaikymas taip pat gali būti keičiami, kai įsiteisėjus teismo sprendimui (nutarčiai) iš esmės pasikeičia aplinkybės, turinčios įtakos išmokų dydžio nustatymui ar jų trukmei (CPK 279 straipsnio 5 dalis).

Vaikai A. K. ir G. K. gyvena su senele, kuri imasi aktyvių priemonių jų turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti: perka maistą, išlaiko gyvenamąjį būstą, rūpinasi vaikų mokymusi ir sveikata ir panašiai, - gaudama ir valstybės paramą. Visa tai turėtų daryti tėvas. Gyvendamas kartu su vaikais, atsakovas jų išlaikymui skirtų didesnę nei vieną antrąją dalį nuo savo pajamų. Tačiau nors atsakovas A. K. ir neturi kitų išlaikytinių, jo paties turtinė padėtis yra itin sunki. 2020 m. vasario 26 d. A. K. buvo nustatytas 55 procentų darbingumo lygis, gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje aplinkoje, jam paskirtos pensijos dydis 145 eurai, todėl nėra pagrindo pernelyg didinti išlaikymo dydį. Atsižvelgiant į tai, išlaikymo dydis keistinas nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2020 m. birželio 10 d., priteisiant išlaikymą A. K. ir G. K. po 60,00 eurų kiekvienam (Lietuvos Respublikos CK 3.201str. 1d.). Nustatytina, kad priteisto išlaikymo dydis turėtų būti indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (Lietuvos Respublikos CK 3.208str.).

Nepilnamečiams vaikams priteistų piniginių išmokų tvarkytoja uzufrukto teisėmis skirtina L. S. (Lietuvos Respublikos CK 3.185str., 3.190str. 1d.).

Dėl kitų klausimų.

Sprendimo dalis dėl rūpybos nustatymo, išlaikymo periodinėmis išmokomis pakeitimo ir priteisimo ir piniginių išmokų tvarkymo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnis, 496 straipsnis).

Tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jeigu būtų įrodyta, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti savo vaikus, taip pat jeigu tai neprieštarautų vaikų interesams.

Atsižvelgiant į bylos pobūdį, atsakovo turtinę padėtį, procesinį elgesį, nepilnamečių vaikų interesus, bylinėjimosi išlaidos valstybei iš atsakovų A. K. nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Byla išnagrinėta uždarame teismo posėdyje, bylos medžiaga pripažintina ne vieša (CPK 10 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti A. K., asmens (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią nepilnamečio sūnaus A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti A. K., asmens (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią nepilnamečio sūnaus G. K., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Nustatyti A. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), nuolatinę rūpybą.

Nustatyti G. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), nuolatinę rūpybą.

A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), rūpintoja ir turto administratore skirti L. S., gimusią (duomenys neskelbtini).

G. K., gimusio (duomenys neskelbtini), rūpintoja ir turto administratore skirti L. S., gimusią (duomenys neskelbtini).

A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją ir rūpybos vietą nustatyti pas rūpintoją L. S..

G. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją ir rūpybos vietą nustatyti pas rūpintoją L. S..

Nustatyti A. K. ir G. K. turto visiško administravimo rūšį.

Pakeisti Jurbarko rajono apylinkės teisme 2006 m. rugpjūčio 31 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-761-384/2006 nustatyto išlaikymo dydį ir

priteisti iš atsakovo A. K., asmens (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir G. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 60,00 Eur (šešiasdešimt eurų) kiekvienam nuo 2020 m. birželio 10 d. iki vaikams sueis pilnametystė.

Nepilnamečiams A. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir G. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirti L. S..

Sprendimo dalis dėl rūpybos nustatymo, išlaikymo periodinėmis išmokomis pakeitimo ir priteisimo ir piniginių išmokų tvarkymo vykdyti skubiai.

Visą bylos medžiagą pripažinti ne vieša.

Sprendimui įsiteisėjus civilinę bylą Nr. L2-761-384/2006 grąžinti į teismo archyvą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.