Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Sigita Meškauskienė, sekretoriaujant Gitanai Žitinevičienei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Patalavičienei, nukentėjusiajai B. G., kaltinamojo gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui, viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2009-09-30 Kauno m. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 286 str., 290 str., vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., LR BK 63 str. 3 d. paskirta bausmė – areštas 90 p.; bauda (8 MGL) 1040 Lt., galutinė bausmė – areštas 90 p.; - bauda (8MGL) 1040 Lt. sumokėti iki 2009-12-21 (arešto bausmę atlikęs; 2009-11-16 baudą sumokėjo) 2) 2012-06-18 Kauno m. apyl teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 189 str. 1 d., paskirta bausmė (15 MGL) 1950 Lt. bauda, įpareigojant per du mėnesius nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos ją sumokėti,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d., 145 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. G. mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent: 2012-07-27 d. apie 22.00 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) namo Nr. (duomenys neskelbtini), laiptinėje, prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, mušdamas žmoną B. G. sukėlė jai fizinį skausmą: t.y. B. G. iš išorės rakinant buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris, staiga, jas atidaręs iš vidaus, spyrė koja nukentėjusiajai į pilvą, tokiu būdu sukeldamas B. G. fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais L. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d.

Be to, L. G. šioje byloje buvo kaltinamas pagal BK 145 str. 1 d. tuo, kad 2012-07-27 d. apie 22.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, po spyrio žmonai B. G. į pilvą, iš žmonos rankų ištraukęs krepšį su jų 8 mėnesių kūdikiu, būdamas buto koridoriuje, B. G. vėl bandant atrakinti buto duris, koliodamas ją necenzūrinio turinio žodžiais, gestais - mosikuodamas pro durų ertmę B. G. virtuviniu peiliu ir neįsileisdamas jos į butą, sukėlė jai pagrįstą manymą, kad gali būti įvykdytas ketinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą,

Teismo posėdžio metu kaltinamasis L. G. dėl nukentėjusiosios B. G. mušimo kaltu pilnai prisipažino ir parodė, kad dėl įvykio nuoširdžiai gailisi. 2012-07-27 be jo žinios žmona B. G. paėmė vaiką, todėl jis grįžęs namo ir vaiko neradęs, supyko. Kai grįžo žmona ir rakino duris, jis buvau neblaivus. Kai išgirdo, kad žmona rakina duris, priėjo ir jas atidarė. Atidaręs duris, pasėmė krepšį su vaiku, o B. G. įspyrė vieną kartą į pilvą koja ir uždarė duris. Jis prieš tai skambinau žmonai, o ji nekėlė ragelio. Po smūgio žmona liko stovėti, nenugriuvo, jis skyrė kaire koja jai į pilvą. Žmona smūgio nesitikėjo, buvo be nuomonės. Nežino, ar jai skaudėjo. Anksčiau būdavo tik žodiniai konfliktai, gal yra pastūmęs. Pasiėmė peilį ir jai parodė, norėjo, kad ši suprastų, kad į namus neįeis. Nei nužudyti, nei sužaloti žmonos peiliu nenorėjo. Negali paaiškinti ar neatsimena, kodėl paėmė peilį.

Teismas, vadovaujantis BPK 276 str., pagarsino L. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur jis parodė, kad parodymais apie tai, kad su žmona B. G. jis gyvena metus. Šeimoje augina dukrytę, kuriai dabar 6 mėnesiai. Gyvena keturių kambarių nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Vakar, t.y. po pietų, jis išėjo iš namų pas draugus, pas juos vartojo alkoholį, nuo kurio apgirto. Grįžęs namo, žmonos su dukryte nerado. Kadangi buvau girtas, tai nelabai viską prisimena. Neprisimena kada žmona su dukryte grįžo namo ir tikrai nepamena, kad jai bandant atsirakinti jų buto duris, jas atidarė ir spyrė žmonai. Po to jis prisimena, kad žmona buvo išėmusi vieną buto lauko durų kvadratėlį, kuris jau buvo ankščiau išmuštas ir tik laikinai įstatytas, ir kad žmona pro tą išimtą durų kvadratėlį matyt norėjo atsirakinti buto lauko duris iš vidaus, o jis jai neleido, laikydamas iš vidaus durų spynos suktuką, po to aš pasiėmė virtuvinį peilį ir mosikavo savo buto koridoriuje, bet ką jis tuo metu sakė žmonai, tikrai nebeprisimena, bet galimai koliojo ją. Žmona jį puikiai matė per tą išimtą durų kvadratėlį. Matė, kad jis mosikuoja peiliu, todėl ji į vidų daugiau nebandė patekti. Mosikuodamas tuo peiliu savo buto koridoriuje jis tikrai nepuolė juo žmonos ir kiek pamena tikrai negrasino, kad ją nužudys. Po to jau gerai prisimena kai atvažiavo policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Dėl padaryto nusikaltimo pilnai pripažįsta ir nuoširdžiai gailiuosi. (T.1, b.l. 27-28). Teismo posėdžio metu kaltinamasis patvirtino šiuos parodymus pilna apimtimi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, L. G. kaltė dėl BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos yra visiškai įrodyta nukentėjusiosios parodymais, apžiūros protokolais, kita teisme ištirta bylos medžiaga.

Nukentėjusioji B. G. teisme parodė, kad2012-07-27, 22 val. grįžo iš draugų su dukra, vyras apie tai, kad ji pas draugus žinojo, nes jį kvietėsi pažaisti krepšinį. Vyras jai neskambino, ji jam skambinau. Ji rakino, o vyras tuo metu duris atidarė. Kai vyras atidarė duris, spyrė jai į pilvą vieną kartą koja, pagriebė rankoje laikytą lopšį su dukrele ir uždarė duris. Ji vėl bandė atrakinti kuris, bet jis laikė užraktą iš vidaus. Vėliau bandė atsidaryti duris iš vidaus, bet pastebėjo, kad vyras rankose turi peilį, kuriuo atsukęs peilio smaigalį į ją mojuoja kaip vėduokle. Nemano, kad jis galėjo ją sužaloti su peiliu, bet išsigando, todėl nenorėjo į vidų eiti. Ji išsigando, todėl iškvietė pareigūnus, buvo nemalonu, nes vaikas buvo viduje. Vyras įvykio metu buvo neblaivus. Kai blaivus, jis būna geras tėvas ir vyras, tačiau pavartojęs alkoholio jis tampa agresyvus.

Protokolu-pareiškimu nustatyta, kad B. G. kreipėsi 2012-07-27 į policiją dėl smurto šeimoje, patirto iš savo sutuoktinio pusės (b.l. 3).

Apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (b.b.4-7 l.).

Tarnybiniu pranešimu 2012-07-27 dėl smurto artimoje aplinkoje policijos pareigūnas nustatė, kad į įvykio vietą dėl smurto kvietė nukentėjusioji B. G. (b.l. 9-11).

Policijos pareigūnų V. D. ir M. R. 2012-07-27 tarnybiniais pranešimais nustatyta, jie pagal iškvietimą nuvyko adresu esanti (duomenys neskelbtini), dėl pranešimo apie smurtą artimoje aplinkoje (b.l. 14-15).

Apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas peilis (b.b. 17-19 l.).

2012-07-27 užduotimi atlikti objektų tyrimą Nr. 21-1-848-12 nustatyta, kad paskirtas medicininis B. G. tyrimas (b.l.24).

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 2470 nustatyta, kad L. G. 2012-07-28 01.32 val. nustatytas 1,75 promilių girtumas (b.b. 35 l.).

L. G. laikinai sulaikytas 2012-07-28 00.50 val. (b.b. 29 l.), paleistas 2012-07-28 17.47 val. (b.b. 31 l.).

Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog L. G., tyčia būdamas neblaivus, mušdamas sutuoktinę B. G., sukėlė jai fizinį skausmą, t.y. 2012-07-27 d. apie 22.00 val., Kaune, Vėtrungės namo Nr. (duomenys neskelbtini), laiptinėje, prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, B. G. iš išorės rakinant buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris, staiga, jas atidaręs iš vidaus, spyrė koja nukentėjusiajai į pilvą. Dėl paminėtų aplinkybių nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal Baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.

Kaltinamasis L. G. išteisintinas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 145 str. 1 d., kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

BK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo nutartyse ne kartą pažymėjo, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti išreikštas žodžiu, raštu, telefonu ir pan., gali būti išsakytas tiek nukentėjusiajam tiesiogiai, tiek ir per kitus asmenis ar viešus pasisakymus, kad svarbu yra tai, jog grasinimas būtų realus, duodantis pagrindą manyti, kad jis gali būti realizuotas. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama. Byloje nustatyta, kad L. G., būdamas neblaivus, nukentėjusiajai B. G. žodžiu negrasino, nesakė, kad ją sužalos ar nužudys. Pati nukentėjusioji patvirtino, jog mosikuodamas peiliu, L. G. koliojo ją įvairiais necenzūrinis žodžiais, tačiau ją nužudyti negrasino. Teismo posėdžio metu B. G. taip pat patvirtino ir tai, kad nemano, kad kaltinamasis būtų galėjęs ją sužaloti peiliu. Be to, įvykio metu kaltinamąjį nuo nukentėjusiosios skyrė durys, kadangi jis peiliu mosavo ranką iškišęs per iš buto durų išimtą vieną kvadratėlį, mosikavo būdamas savo buto koridoriuje, todėl grėsmė būti nužudytai ar sunkiai sužalotai nukentėjusiajai realiai negalėjo nekilti. Dėl paminėtų aplinkybių visumos, kaltinamajam neigiant savo kaltę, o nukentėjusiajai B. G. nepatvirtinant nei realaus grasinimo ją nužudyti, nei realaus grasinimo jai sunkiai sutrikdyti sveikatą, nesant kitų įrodymų, pagrindžiančių LGerulaičiui inkriminuojamos veikos pagal BK 145 str. 1 d. padarymą, L. G. išteisintinas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 145 str. 1 d., kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apkaltinamojo nuosprendžio išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką, kaltinamojo kaltumas negali būti grindžiamas abejonėmis ir spėlionėmis, o visos abejonės yra traktuojamos kaltinamojo naudai. Šioje byloje nėra L. G. kaltę dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą patvirtinančių įrodymų.

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui.

Teismas skirdamas bausmę taip pat atsižvelgia ir į bausmės tikslus, nustatytus Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d., t.y.: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas), kaltės formą (nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikaltimas padaryti siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis administracinėmis nuobaudomis baustas (T.1,b.l. 45-55), anksčiau teistas, Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre neregistruotas (T.1, 63), VŠĮ Kauno Šilainių poliklinikos Psichikos sveikatos centre neregistruotas (T.1, b.l. 64). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ( BK 60 str. 1 d. 9 p.). Nukentėjusioji B. G. kaltinamąjį iš esmės charakterizavo teigiamai kaip rūpestingą vyrą ir tėvą, kaltinamasis pats patvirtino, kad kiek išgali rūpinasi savo šeima, abu pritarė, jog tokiam L. G. elgesiui įtakos turi alkoholis, pats kaltinamasis neprieštaravo dėl gydymosi nuo alkoholio. Iš bylos aplinkybių darytina išvada, jog konfliktas kilo šeimoje, kaltinamajam būtina specialistų pagalba sprendžiant savo šeimos problemas. Aptartos aplinkybės bei padaryto nusikaltimo pobūdis, kuris priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų, savybės, apibūdinančios L. G. rodo, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo, todėl L. G. skirtinas laisvės apribojimas, nustatant įpareigojimus (BK 48). Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį bei į tai, jog kaltinamasis nusikaltimą padarė prieš savo sutuoktinę, apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.) jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ( BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.).

L. G. paskirta kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas. Proceso išlaidų apmokėti nepateikta.

Daiktinis įrodymas – peilis, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,

nusprendžia:

L. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. ir paskirti jam bausmę –laisvės apribojimą vieneriems metams, skiriant šiuos įpareigojimus: gydytis nuo alkoholizmo; per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos užsiregistruoti darbo biržoje; nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, išskyrus atvejus, kai tai susiję su darbu ar būtinu mažamečio vaiko poreikių tenkinimu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. 9 p., 72² str., paskirti L. G. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose paskirtos bausmės laikotarpiu.

Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 5 d. 1 p. pagrindu L. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

L. G. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktinį įrodymą – peilį, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.