Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-03-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-122-195/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-25
Bylos Nr.
1S-122-195/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Artūras Šumskas
Kategorijos
Skundo Nr. 1S-122-195/2019
Procesinio sprendimo kategorija 2.1.15.3.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Šumskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs B. M. (B. M.) (toliau – ir civilinis ieškovas) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 13 d. nutarties, kuria B. M. nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2019 m. vasario 8 d. buvo gautas civilinio ieškovo skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 9 d. sprendimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-78-988/2019 panaikinimo.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 13 d. nutartimi atsisakė priimti civilinio ieškovo apeliacinį skundą, kadangi skundą pasirašė tik jis. Nors Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 306 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad apeliacinį skundą surašo advokatas arba jeigu apeliantas yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, tai jis turi teisę surašyti apeliacinį skundą pats. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad civilinis ieškovas turėtų aukštąjį teisinį išsilavinimą, dėl ko apylinkės teismas konstatavo, kad B. M. pateiktas apeliacinis skundas neatitinka tokio pobūdžio procesinio dokumento formos ir turinio reikalavimų. Apylinkės teismas taip pat įpareigojo civilinį ieškovą pateikti apeliacinio skundo priedo Nr. 3 vertimą į valstybinę kalbą.

II. Atskirojo skundo argumentai ir prašymai

3. Civilinis ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartį, prijungti baudžiamąją bylą Nr. 1-78-988/2019 ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, jog B. M. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė du apeliacinius skundus, tačiau tik vienas iš jų buvo išnagrinėtas. Nurodo, jog skundžiamoje nutartyje nėra konkrečiai nurodyti apeliacinio skundo trūkumai, kuriuos reikia pašalinti.

4. Civilinis ieškovas pabrėžia, jog, pagal CPK nuostatas, jis turi teisę paduoti apeliacinį skundą, o teismas neturi teisės atsisakyti priimti apeliacinio skundo (CPK 305 straipsnis ir 315 straipsnio 2 dalis). Skunde nurodoma, jog dėl prastos finansinės padėties civilinis ieškovas neturi galimybės samdytis apmokamo advokato bei pateikti apeliacinio skundo priedo Nr. 3 – darbo sutarties, kopijos valstybine kalba. Civilinis ieškovas pažymi, jog kreipėsi į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtą gynėją, tačiau jam nebuvo suteikta teisinė pagalba.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

6. Nagrinėjamoje situacijoje, Vilniaus miesto apylinkės teismas netinkamai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą ir nepagrįstai nustatė civiliniam ieškovui terminą ištaisyti ieškinio trūkumus t. y. apeliacinis skundas turi būti surašytas advokato bei pateikta išversta darbo sutartis (apeliacinio skundo priedas Nr. 3) į valstybinę kalbą.

7. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. kovo 1 d. nutarime konstatuota, kad pagal CPK 306 straipsnio 3 dalį (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) asmenų, kurie kreiptis į advokatą negali dėl finansinių priežasčių, arba nenori dėl to, kad byla nėra sudėtinga, arba dėl to, kad faktines bylos aplinkybes pats asmuo žino geriau, galimybės įgyvendinti konstitucinę teisę kreiptis į apeliacinės instancijos teismą civilinėse bylose yra apribotos ir šios nuostatos prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniui.

8. Kita vertus būtina paminėti, jog civilinis ieškinys nagrinėjamoje situacijoje yra sudėtinė baudžiamojo proceso dalis, neatskiriama nuo įstatyme įtvirtintų baudžiamojo proceso tikslų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 straipsnio 1 dalis). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo šis baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys). BPK 313 straipsnio 1 dalyje nustatytos tam tikros procesinės apeliacinio skundo padavimo baudžiamosiose bylose sąlygos: apeliacinis skundas turi būti surašomas raštu ir pasirašomas jį teikiančio asmens, kad ir kokia būtų jo profesija ar kokį išsilavinimą jis turėtų. Pažymėtina, kad nei šioje, nei kitose BPK nuostatose nėra įtvirtinta reikalavimo, kad apeliacinį skundą surašytų kitas apeliantui atstovaujantis asmuo, kaip advokatas. Atsižvelgiant į tai apygardos teismas konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai nustatė, kad fizinio asmens surašytas apeliacinis skundas, trukdo tolimesnei proceso eigai.

9. Civilinio ieškovo pateiktas dokumentas (darbo sutartis) prie apeliacinio skundo vertintinas kaip perteklinius, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo galėjo būti grąžintas civiliniam ieškovui, nurodant, jog jis, manydamas, kad dokumentas turi didelę įrodomąją reikšmę, gali pridėti jį prie apeliacinio skundo išverstą į lietuvių kalbą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjas Artūras Šumskas