- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2008-10-06
- Bylos Nr.
- 1-26-383/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Nukentėjusysis
- V. M.
- Kaltinamasis
- N. T., Š. T., M. P.
- Advokatai
- Gytis Mekionis, Vitalija Smolenskienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Andriui Kiuršinui, nukentėjusiajam V. M., jo atstovui advokatui Gyčiui Mekioniui, gynėjams advokatams Vitalijai Smolenskienei, Valdui Venskūnui, Vaclovui Kaminskui, kaltinamiesiems N. T., Š. T., M. P., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
N. T., a/k (duomenys neskelbtini), Kaune, LR pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, neteistas, gyv., (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal LR BK 135 str. 2 d. 9 p.; 180 str. 1 d.; 214 str.; 302 str. 1 d.;
Š. T., a/k (duomenys neskelbtini),LR pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal LR BK 135 str. 2 d. 9 p.; 180 str. 1 d., 302 str. 1 d., 214 str.;
M. P., a/k (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, nevedęs, dirba V. T. įmonėje baldų surinkėju, vidurinio išsilavinimo, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal LR BK 135 str. 2 d. 9 p.; 180 str. 1 d., 302 str. 1 d., 214 str.; ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. T., Š. T. ir M. P. 2006-08-15 apie 1.30 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrininkų grupėje, (duomenys neskelbtini), Kaune, siekdami turtinės naudos, panaudodami fizinį smurtą, tai yra bendrais veiksmais tyčia suduodami nenustatytą skaičių, bet ne mažiau šešis smūgius kojomis ir rankomis nukentėjusiajam V. M. į įvairias kūno vietas, tame tarpe vieną smūgį kumštimi į veido sritį, ko pasėkoje buvo padaryta kairio paakio – nosies kairės pusės srities sumušimas, pasireiškęs skruosto srities audinių patinimu, kraujosruva kairės akies vokuose, kairio skruostikaulio kūno lūžiu ties viršutinio žandikaulio atauga, skruostinio lanko prasiskyrimu per smilkininę – skruostikaulio siūlę, kairio viršutinio žandikaulio viršutinės ataugos lūžiu, kairio viršutinio žandikaulio ančio visų sienelių, kairės akiduobės vidinės ir išorinės sienelės, kairio akytkaulio pertvarėlių lūžiais, nosikaulių deformacija per siūles; pakaušio srities sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimu su patinimu, kas sukėlė nukentėjusiajam V. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą ir to pasėkoje bendrais veiksmais pagrobė svetimą V. M. priklausantį turtą – mobilaus ryšio telefoną „Sony Ericsson K 750 i“- 1000 Lt vertės, SIM kortelę - 1.50 Lt vertės, žiedą – 70 Lt vertės, 3 raktus bendrai 503 Lt vertės, rankinę – 100 Lt vertės, tokiu būdu padarydami V. M. 1674.50 Lt turtinę žalą. Tokiais veiksmais N. T., Š. T. ir M. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 180 str. 1d.
N. T., Š. T. ir M. P. buvo kaltinami tuo, kad plėšimo metu kartu pagrobė V. M. rankinėje buvusius dokumentus – asmens tapatybės kortelę Nr. 10353929, vairuotojo pažymėjimą Nr. 50651578, išduotus V. M. vardu, automobilio Peugeot valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentus – registracijos liudijimą bei techninės apžiūros taloną, bei tuo pačiu metu neteisėtai užvaldė ir laikė svetimą mokėjimo instrumentą – SEB Vilniaus Banko mokėjimo kortelę Nr. 4790 7520 0015 4239, išduotą V. M. vardu. Tai yra jie buvo kaltinami padarę nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 302 str. 1 d. ir LR BK 214 str.
N. T., Š. T. ir M. P. buvo kaltinami tuo, kad tuo pačiu metu, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, darydami plėšimą ir norėdami pagrobti svetimą turtą, veikdami bendrininkų grupėje, bendrais veiksmais suduodami nenustatytą skaičių, bet ne mažiau kaip šešis smūgius kojomis ir rankomis nukentėjusiam V. M. į įvairias kūno vietas, padarė jam audinių patinimą kairio skruosto srityje, kraujosruvas kairė akies vokuose, kairės pusės skruostikaulio lanko, skruostikaulio kūno, viršutinio žandikaulio ančio sienelių, akiduobės apatinės sienos daugiaskeveldrinius lūžius, nosies kaulų ir kairės pusės akytkaulio akytosios plokštelės lūžius, galvos smegenų sukrėtimą, krūtinės ląstos kairės pusės ir nugaros sumušimus, odos nubrozdinimą su patinimu pakaušyje, ir taip dėl savanaudiškų paskatų sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. M. sveikatą. Tai yra jie buvo kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 135 str. 2d. 9p.
Kaltinamasis Š. T. kaltu neprisipažino ir dėl jam pareikšto kaltinimo paaiškino, kad 2006-08-14 su broliu Nerijumi ir draugu M. P. jie kartu buvo vakarėlyje, kuris vyko laive. Plaukiojo N., po to laivas prisišvartavo „Combo“ prieplaukoje. Jie nutarė važiuoti namo. Visi trys atėjo iki Raudondvario plento, užsuko į „Lukoil“ degalinę. Prie jų priėjo nepažįstamas vaikinas, su juo įsikalbėjo ir jis pasakė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Nutarė kviesti vieną taksi ir kartu važiuoti, kad būtų pigiau. M. P. gyvena (duomenys neskelbtini), kiti –(duomenys neskelbtini). Nuo nepažįstamo jaunuolio jautėsi stiprus alkoholio kvapas. Bandė išsikviesti taksi, bet nepavyko. Tada visi kartu nutarė eiti pėsčiomis. Kelią rodė tas jaunuolis, kadangi jis sakė žinąs kelią į (duomenys neskelbtini). Š. T. juo pasitikėjo. Jiems einant, tas jaunuolis keistai elgėsi, šokinėjo į kelią, stabdė mašinas, šūkavo. Jiems beeinant, kažkas už nugaros garsiai sušuko – „ateikit čia“. Kaltinamasis atsisuko ir pamatė, kad jų link eina trys jaunuoliai, suprato, kad gali įvykti užpuolimas. Norėdamas išvengti, jis atšoko į šoną ir pradėjo bėgti, kas sau. Pamatęs, kad brolis bėga į kalną, jis nubėgo iš paskos. Atsisukęs pamatė, kad niekas nesiveja. Su broliu susitiko ant kalno, prie autobusų stotelės. Brolis parodė sužalotą kairę rankos plaštaką. Bandė prisiskambinti M., bet jo telefonas buvo išjungtas. Namo grįžo pėsčiomis. Atpažinimo metu nukentėjusysis iš pradžių kaltinamojo neatpažino. Advokatui nurodžius, nukentėjusysis atsistojo ir atpažino kaltinamąjį. Kaltinamasis parodė, kad tą vakarą alkoholį jis vartojo minimaliai, nesijautė apsvaigęs. Degalinėje pirko valgyti, alkoholio nepirko. Tas nepažįstamas jaunuolis pirko alaus butelį. Einant namo, pirmas ėjo brolis, kaltinamasis, iš dešinės – M. P., o iš kairės – tas jaunuolis. Tie trys vaikinai atėjo iš už nugaros. Muštynių kaltinamasis nematė, nes iš karto pradėjo bėgti. Anksčiau nukentėjusiojo jis nepažinojo ir jokių santykių su juo neturėjo. Kadangi buvo tamsu, lijo lietus, kaltinamasis negalėjo pasakyti, už kokio atstumo nuo jų buvo tie trys jaunuoliai. Š. T. atsisuko, kai jie suriko, suprato, kad gali būti negerai ir ėmė bėgti. Su nukentėjusiuoju jis nebendravo nei iki to įvykio, nei po to. Nukentėjusysis pasisakė, kad buvo tame pačiame laive, kalbėjosi apie vakarėlį. Po susitikimo degalinėje iki kol įvyko užpuolimas, praėjo gal 30 min. Užpulti to jaunuolio jis tikslo neturėjo, bendravo draugiškai, nukentėjusiojo kaltinimai kaltinamajam yra nepagrįsti, nes kaltinamasis nieko nepadarė. Po to įvykio broliui buvo sužalota ranka.
Kaltinamasis N. T. kaltu neprisipažino ir dėl kaltinimo paaiškino, kad 2006-08-14 su broliu Š., M. P. ir dar viena drauge jie buvo vakarėlyje, kuris vyko laive. Plaukiojo N., po to laivas prisišvartavo „Combo“ prieplaukoje. Jie išlipo ir nutarė važiuoti namo. Visi trys atėjo iki Raudondvario plento, užsuko į „Lukoil“ degalinę, kuomet prie jų priėjo nepažįstamas vaikinas. Užsimezgė pokalbis, įsikalbėjus paaiškėjo, kad jis irgi buvo tame pačiame vakarėlyje laive. Brolis nusipirko kažką valgyti, o nuketėjusysis – alaus. Jis sakė, kad gyvena Š. Nutarė kviesti vieną taksi ir kartu važiuoti, nes taip bus pigiau. M. P. gyvena (duomenys neskelbtini), o jie (broliai) – (duomenys neskelbtini). Taksi iškviesti nepavyko, todėl nutarė eiti namo pėsčiomis. Einant Raudondvario plentu nukentėjusysis šokinėjo į gatvę ant pravažiuojančių mašinų, bandė stabdyti. Kaltinamasis dar jį atitraukė nuo gatvės. Tas vaikinas rodė kelią, sakė, kad žino artimiausią kelią. Kaltinamasis sakė tą vietovę blogai žinąs, gatvių pavadinimų nežinąs. Jis ėjo priekyje ir iš už nugaros pajuto šurmulį. Atsisuko ir pamatė į kaltinamąjį atbėgantį jaunuolį. Jis su peiliu sužalojo kaltinamajam ranką. Pamatęs peilį, N. T. ėmė bėgti. Užbėgęs ant kalno, susitiko su broliu. Bandė skambinti M. P., bet jo telefonas buvo išjungtas. Grįžo namo. Kaltinamasis parodė, kad G. B. yra jo pažįstamas, jis norėjo iš kaltinamojo pirkti automobilį, skambino jam telefonu dėl automobilio. Jokio telefono kaltinamasis jam nepardavė ir nedavė. Kaltinamasis nežino, kas tas vaikinas, kurį nurodo B. Apie jokį telefoną jis nieko nežino, su 8 draugais į klubą kaltinamasis parodė niekada nėjęs, nematęs, kas iš jo draugų būtų G. B. perdavęs telefoną. Kaltinamasis parodė, kad buvo išgėręs alaus bokalą ir 100-200 g. degtinės, bet nesijautė girtas. Anksčiau nukentėjusiojo nepažinojo, matė jį pirmą kartą. Jam sužalojo vidinę delno pusę, kuomet, išgirdęs šurmulį, jis atsisuko pasižiūrėti. Vienas jaunuolių puolė ant kaltinamojo, jis kėlė rankas, kad gintis ir pajuto, kad įpjovė. Pamatė peilį vieno iš jaunuolių rankose. Užpuolikai buvo trys. Vienas puolė kaltinamąjį, o kiti buvo jam už nugaros. Į medikus kaltinamasis iš karto nesikreipė, nes sužalojimas nebuvo stiprus. Po dviejų savaičių nuo kaltinimo šioje byloje, jis buvo pas ekspertus. Anksčiau kaltinamasis sakėsi neturėjęs reikalų su policija. Su nukentėjusiuoju santykiai buvę draugiški, eidami jie kalbėjosi, juokavo. Po įvykio su nukentėjusiuoju jam neteko susitikti. Matėsi tik policijoje. Po atpažinimo kaltinamasis nesiūlė jam taikytis. Nukentėjusiojo advokatas Dobilas vedė derybas su kaltinamojo mama R. T.. Kaltinamasis parodė, kad jis nukentėjusįjį traukė nuo gatvės, nes jis šokinėjo ant pravažiuojančių mašinų, rėkavo, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Teigė anksčiau lankęs boksą. Darbe jokių kovinių veiksmų nemoko. Sužalotas buvo kairės rankos delnas, kai tuo tarpu kaltinamasis yra dešiniarankis. Automobilis, kurį jis norėjo parduoti, yra Audi B4.
Kaltinamasis M. P. kaltu neprisipažino ir dėl kaltinimo paaiškino, kad 2006-08-14 jis su draugais Nerijumi ir Š. T. ir dar viena drauge buvo vakarėlyje, kuris vyko laive. Plaukiojo N., po to laivas prisišvartavo „Combo“ prieplaukoje. Nutarė važiuoti namo. Visi trys atėjo iki Raudondvario plento, užsuko į „Lukoil“ degalinę. Prie jų priėjo nepažįstamas vaikinas. Su juo įsikalbėjo, jis pasisakė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Nutarė, kad kvies vieną taksi ir taip važiuos, taip būsią pigiau. Išėjus iš degalinės, jie ėjo Raudondvario plento link „Audimo“ fabriko. Nepažįstamas vaikinas buvo smarkiai išgėręs, jautėsi iš kalbos ir koordinacijos. Einant pėsčiomis pro „Audimą“ ir einant Kėdainių kalno link, kažkas sušuko – „ateikit čia“. Nukentėjęs ėjo kaltinamajam iš kairės, Š. T. iš dešinės, o kaltinamasis – per vidurį. N. ėjo priekyje. Kaltinamasis atsisuko ir pamatė tris jaunuolius. Vienas bandė jam suduoti. Š. suriko – „bėgam“. Kaltinamasis pasileido bėgti, pasuko į kairę pusę. Pribėgo prie „Audimo“ fabriko, dešinėje yra krūmai, ten ir pasislėpė. Prabuvo gal 30 min., gal daugiau, kol viskas nurimo. Niekam negalėjo prisiskambinti, nes jo telefonas buvo išsikrovęs. Ėjo Raudondvario plento link ir grįžo namo. Kaltinamasis parodė, kad jis išgėręs buvo nedaug, gal 100-200 g. degtinės. Degalinėje nukentėjusysis pirko alaus butelį, jis gal porą gurkšnių iš jo gėrė. Atsisukęs pamatė vieną tamsiai apsirengusį vaikiną, kuris puolė. Nukentėjęs tuo metu buvo kaltinamajam iš kairės. Puolantysis bandė suduoti, tiesė ranką. Kaltinamasis parodė, kad anksčiau nukentėjusiojo nepažinojo, ir nebuvo matęs. Kad tas kalnas vadinasi Kėdainių, kaltinamasis sužinojo tyrimo metu. Namo grįžo kitu keliu. Kad nukentėjęs buvo neblaivus, jautėsi iš kalbos, koordinacijos. Nukentėjęs niekuo neišsiskyrė, nedemonstravo nieko vertingo. Jis buvo tamsiai apsirengęs, su savimi turėjo rankinę.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamieji kaltais neprisipažįsta, tačiau jų kaltę patvirtina ištirti byloje įrodymai. Būtent:
Nukentėjusysis V. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2006-08-14 laive vyko vakarėlis. Apie 21 val. plaukiojo Nemunu. Laivas prisišvartavo prieplaukoje prie „Combo“ klubo. Ten dar vyko veiksmas toliau, vyko šokiai. Nukentėjusysis nusprendė eiti namo. Jo telefono sąskaita buvo tuščia, todėl jis negalėjo išsikvieti taksi. Nuėjęs į Raudondvario plento, galvojo ten susistabdys. Perėjo gatvę, nuėjo į degalinę „Lukoil“. Galvojo paprašyti operatoriaus, kad iškviestų taksi. Operatorius atsisakė tai padaryti. Degalinėje stovėjo tie trys jaunuoliai – N. T., Š. T. ir M. P.. Anksčiau jų nepažinojo. Jie skambino telefonu ir bandė kviesti taksi. Iš kalbos išėjo, kad jiems reikia ta pačia kryptimi ir jie gali išsikviesti vieną taksi, kad būtų pigiau grįžti. Jie sakė, kad nepavyksta prisiskambinti, arba nėra mašinų. M. P. norėjo nusipirkti alaus, bet jam trūko kelių centų. Nukentėjęs davė trūkstamą sumą, nepamena, gal 20 ar 40 centų, ir M. P. nusipirko butelį alaus. Tada jie nusprendė eiti pėsčiomis, nes nepavyko iškviesti taksi. Išėję iš degalinės, Raudondvario plentu ėjo Kauno pilies link. Pasuko į kairę link Kėdainių kalno, priekyje ėjo jis su M. P.. M. P. ėjo nukentėjusiajam iš dešinės, o už jų – N. ir Š. T.. Pasukus į gatvę, kuri veda Kėdainių kalno link, ir nepriėjus Kėdainių kalno, nukentėjęs pajuto smūgį iš nugaros į galvą. Juto, kaip buvo griaunamas. Iš dešinės pusės juto, kaip apeidinėja N. T.. Jis dar kartą smogė į galvą. Nukentėjusiajam pargriuvus, spyrė koja, tuomet pargriuvusysis prarado sąmonę. Atsipeikėjęs, pamatė tuos tris jaunuolius. Jie apžiūrinėjo jo rankinę. Stovėjo gal už 3 metrų nuo nukentėjusiojo. Jam sušukus –„kas čia vyksta“, jie visi trys priėjo ir sudavė daug smūgių. Kiek kuris sudavė smūgių, nukentėjusysis pasakyti negali. Jis dengėsi rankomis galvą, stūmė juos nuo savęs. Pajuto, kad N. T. įkišo ranką į jo kelnių kišenę ir ištraukė mobilųjį telefoną. Dengėsi galvą nuo smūgių, ir vėl prarado sąmonę. Kaip grįžo namo, neprisimena. Išgėręs buvo bokalą alaus, daugiau nieko negėrė. Degalinėje taip pat alkoholio nevartojo. M. P. buvo išgėręs, nuo N. T. taip pat sklido kvapas. Jie visi trys buvo girti, svirduliavo. Nukentėjusysis nestabdė automobilių, eidamas Raudondvario plentu. Toje vietoje, kur jis buvo sumuštas, gatvė buvo apšviesta. Iki to įvykio kaltinamieji nieko iš nukentėjusiojo nereikalavo. Ėjo draugiškai besikalbėdami. Smurto metu, kažkas šūktelėjo – „kur telefonas“. Spardė visi trys. Nuketėjusysis parodė, kad pagrobtas jo mobilaus ryšio telefonas „Sony Ericsson K 750i“ – 1000Lt vertės, SIM kortelė – 1.50 Lt vertės, sidabrinis žiedas – 70Lt vertės, 3 raktai – bendrai 503 Lt vertės, rankinė – 100Lt vertės, asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas, automobilio Peugeot vals. Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentai – registracijos liudijimas bei techninės apžiūros talonas, SEB Vilniaus Banko mokėjimo kortelė. Nukentėjusysis parodė, kad po sumušimo turi rimtų sveikatos problemų. Nukentėjusysis neigia kaltinamųjų versiją, parodė, kad jie ėjo keturiese ir jokių kitų jaunuolių nebuvo. Būtent šie asmenys jį užpuolė ir sumušė, jis tai tvirtina kategoriškai. Pirmas smūgį sudavė N. T.. Nukentėjusysis ėjo su M. P., broliai – už jų. Mušė visi trys. Ryte, išleistas iš ligoninės, nukentėjusysis nuvažiavo pas draugę, buvo su tėvais. Savo visus parodymus jis laiko teisingais, vėlesni parodymai yra tikslesni, kadangi jam po truputį grįžo atmintis. Iš nukentėjusiojo pusės jokių derybų su kaltinamaisiais nebuvo, bandymai tartis buvo iš jų pusės. Dokumentai buvo rasti laiptinėje prie pašto dėžutės. Kaimynė rado ir atidavė nukentėjusiojo tėvui. Jis neprisimena, kaip grįžo namo. Į ligoninę jis buvo nuvežtas naktį, ryte išleistas namo, ir 16 dieną vėl buvo paguldytas. Vaizdo įrašo iš degalinės nukentėjęs teigia nematęs, matęs tik nuotraukas. Namo ėjo draugiškai besikalbėdami, nukentėjusiojo nuomone, kaltinamieji buvo suplanavę paeiti tolyn ir apiplėšti nukentėjusįjį. Įtarimų, kad gali būti apiplėštas, jis neturėjo. Užsifiksavo vaizdas, kaip yra pargriaunamas ir mato vaikiną – tai buvo N. T.. Viskas vyko Kėdainių gatvėje. Degalinėje jis bendravo su visais, daugiau su M. P. ir N. T.. Su Š. bendravo mažiau. Sumušimo pasekmes jaučia iki šiol, reikės dar operacijos, neužsimerkia akis, nėra nosies kaulo, įdėtai plokštelei – alergija. Turi rimtų sveikatos problemų.
Asmens parodymo atpažinti protokole nustatyta, kad nukentėjęs V. M. iš parodytų jam atpažinti asmenų grupės atpažino N. T., ir parodė, kad kaltinamasis 2006-08-15 naktį apie 1.30 val. buvo kartu dar su dviem draugais, su kuriais nukentėjęs susipažino Lukoil degalinėje, esančioje Raudondvario plente, ir vėliau, beeinant visiems kartu pėsčiomis namo, jau nuėjus toliau nuo degalinės, minėtas asmuo spyrė iš kojos. Nukentėjusiam pargriuvus ir vėliau atgavus sąmonę, N. T. kraustė nukentėjusiojo rankinę. Paklausti, ką jie daro, visi trys priėjo prie V. M. ir kraustė nukentėjusiojo kišenes, o atpažintasis jaunuolis, iš V. M. dešinės kišenės ištraukė mobiliojo ryšio telefoną „Sony Erikson K 750 i“. Tuomet visi trys jaunuoliai spardė nukentėjusįjį kojomis (t.3., b. l. 9-11).
Asmens parodymo atpažinti protokole nustatyta, kad nukentėjęs V. M. iš parodytų jam atpažinti asmenų grupės atpažino M. P. ir parodė, kad kaltinamasis 2006-08-15 naktį apie 1.30 val. buvo kartu dar su dviem draugais, su kuriais nukentėjęs susipažino Lukoil degalinėje, esančioje Raudondvario plente, ir vėliau, jau beeinant visiems kartu pėsčiomis namo, nuėjus toliau nuo degalinės, kuomet nukentėjęs pargriuvo ant žemės nuo N. T. spyrio koja, bei nukentėjusiam atgavus sąmonę, M. P. kartu su N. T. ir dar kitu asmeniu kraustė V. M. rankinę, vėliau ir kišenes, ir visi trys spardė kojomis (t. 3, b. l. 93-96).
Asmens parodymo atpažinti protokole nustatyta, kad nukentėjęs V. M. iš jam parodytų atpažinti asmenų grupės atpažino Š. T., ir parodė, kad kaltinamasis 2006-08-15 apie 1.30 val. buvo Lukoil degalinėje, esančioje Raudondvario plente, kur nukentėjęs susipažino su kaltinamaisiais. Beeinant visiems kartu pėsčiomis namo, jau nuėjus toliau nuo degalinės, ir nukentėjusiajam pargriuvus ant žemės nuo N. T. spyrio koja, Š. T. kraustė nukentėjusiojo rankinę, vėliau kartu su N. T. ir M. P. kraustė nukentėjusiojo kišenes, o dar vėliau vėl spardė kojomis (t. 4, b. l. 7-9).
Liudytoja S. L. teisiamajame posėdyje parodė, ji pažįsta V. M., gyvena viename name, jie - kaimynai. Apie jo sužalojimus, sužinojo iš jo paties. Ji rado laiptinėje prie pašto dėžutės dokumentus, pasižiūrėjo, kam jie priklauso. Tai buvo 2006 m. vasaros pabaigoje, tikslios datos neprisimena, ryte. Dokumentai buvo dėkle. Liudytoja bandė paskambinti Vyteniui, bet niekas nekėlė ragelio. Kitą dieną sutiko Vytenio tėtį ir jam atidavė dokumentus. Vytenio tėtis pasakė, kad V. ligoninėje ir jo būklė sunki. Jau po ligoninės V. liudytojai pasakojo, kad ėjo iš „Combo“ klubo ir jį užpuolė. Liudytoja neklausinėjo, o jis detaliau nieko nepasakojo. Iš vakaro dokumentų laiptinėje ji nematė.
Liudytoja L. T. teisiamajame posėdyje parodė, kad V. pažįsta nuo mokyklos laikų. 2006-08-14 kartu buvo laive „Aitra“, kur vyko vakarėlis. V. buvo su draugu ir jo mergina. Laivas atplaukė iki klubo „Combo“ ir ten stovėjo. Vakaro pradžioje liudytoja matė V. geriant alų. Kada jis išėjo, nematė. 2006-08-14 iš ryto pas liudytoją atvažiavo V. su savo tėvais. Jis jautėsi prastai, po akimi buvo mėlynė. Klausė liudytojos, ar ji ką nors žino, gal turi sąrašus dalyvavusių, ar nuotraukas, nes jos draugas organizavo vakarėlį. V. sakė, kad po to vakarėlio buvo užpultas, sumuštas, kad iš jo pagrobė rankinę su daiktais. Jis jautėsi blogai, bet buvo sąmoningas. Vėliau jo geriant liudytoja nematė, jis girtas neatrodė.
Liudytoja D. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2006 m. rugpjūčio pabaigoje pagal skelbimą paskambino vaikinas ir pasiūlė pirkti mobilaus ryšio telefoną „Sony Ericsson“. Sūnus buvo įdėjęs į laikraščius skelbimą, kad pirks telefoną. Pasiūlė gana pigiai, todėl jie nutarė susitikti ir pažiūrėti. Susitiko Girionyse. Telefonas buvo neblogas, tik pakrovėjas neoriginalus ir nebuvo dokumentų, dėžutės. Liudytoja dar klausė, ar nebus vogtas, ją patikino, kad tikrai nevogtas. Vaikinas, kuris pardavė telefoną, buvo aukštas, šviesus, sakė, kad gyvena Aleksote. Tą telefoną pardavėm kitam žmogui, nes jis buvo be dokumentų. Sūnus buvo įdėjęs savo kortelę, žiūrėjo, kokios ten muzikėlės. Iš to telefono liudytoja nurodė niekam neskambinusi.
Liudytojas E. S. parodė, kad 2006 m. rugpjūčio pabaigoje su mama pirko mobilaus ryšio telefoną ‚Sony Ericsson“. Mamai paskambino pagal skelbimą ir jie nuvažiavo į Girionis prie autobusų stotelės. Ten jų laukė automobilis „M. G.“. Vyriškis sakė, kad dirba Aleksote, kad tą telefoną pirko prieš keletą savaičių, o dabar gavo iš darbo naują, ir šis jam nereikalingas. Telefonas buvo be dokumentų, pakrovėjas neoriginalus. Klausė, ar telefonas nebus vogtas, jis atsakė, kad tokį pirko. Namuose liudytojas buvo įdėjęs į tą telefoną savo kortelę, norėjo pasižiūrėti, kokios yra melodijos. Kitą dieną jie tą telefoną pardavė.
Liudytojas A. V. parodė, kad 2006 metų rudenį telefoną pirko pagal skelbimą internete iš nepažįstamos moters. Susitiko Girionyse, moteris buvo su vaiku. Už telefoną sumokėjo 580 Lt. Policija iš jo tą telefoną paėmė, nes pasirodė, kad jis vogtas.
Liudytojas R. M. parodė, kad V. M. yra jo sūnus. 2006 m. rugpjūčio 15 d. sūnus namo grįžo apie 1 val. nakties. Tėvas jį įleido per duris. Sūnus visiškai nesiorientavo erdvėje, ir jo pirmi žodžiai buvo – „tėti, ar išgelbėsi mane“. Jis nesakė nieko, kas įvyko, neatsakinėjo į užduodamus klausimus. Buvo kruvinas, kruvina galva, veidas, nosis, akys ėmė tinti, ėmė ryškėti mėlynės. Nieko nelaukdami, sėdo į automobilį ir nuvežė sūnų į ligoninę. Važiuojant jis vis kartojo, kad jam labai blogai. Sūnus ryte pradėjo pasakoti, kas įvyko tą naktį. Ryte tėvams reanimacijoje pasakė, kad sutrenktos smegenys, tuomet tėvai pasiėmė jį stebėti į namus, nes liudytojo žmona medikė. Tos dienos ryte skambino iš policijos ir klausė, kada bus galima apklausti sūnų. Tądien policija neatvažiavo. Kai sūnui ėmė po truputį grįžti atmintis, jis ir papasakojo viską, kas įvyko. Jis visą dieną blogai jautėsi, vėmė, todėl tėvai nuvežė jį į ligoninę ir paguldė. Sūnus pasakojo, kad išėjęs iš vakarėlio, jis negalėjo išsikviesti taksi. Nuėjo į degalinę, ten susitiko su trimis jaunuoliais, ir visi kartu pėsčiomis ėjo namo. Gavo smūgį, pamatė, kad tie jaunuoliai, su kuriais ėjo, krausto jo rankinę. Jam kažką pasakius, smarkiai buvo sumuštas. Po šio įvykio jam padažnėjo sloga, kaupiasi skysčiai. Liudytojui skambino žmogus, kuris prisistatė šeimos draugu, pasiūlė susitikti ir pasikalbėti, susitarti. Sūnus iš esmės pasikeitė, išoriškai to nesimato, bet atsirado vidinis nerimas, fiziškai susilpnėjo sveikata. Vengia bendrauti su nepažįstamais žmonėmis. 2006-08-15 ryte jis pradėjo atsiminti tai, kas įvyko, policija apklausė rugpjūčio 16 d. Į degalinę užsukę nebuvo, važiavo į laivą, kai sūnus dar buvo ligoninėje. Policijai pranešė ligoninė.
Liudytojas G. B. parodė, kad jis pažįsta N. T.. Liudytojas dirba klube (duomenys neskelbtini). 2006 m. rugpjūčio pabaigoje jam dirbant atėjo N. T. su draugais. Vienas iš atėjusiųjų priėjo prie liudytojo ir pasakė, kad pritrūko pinigų, kad nenori eiti iki bankomato, paprašė 200 Lt ir kaip užstatą paliko mobilaus ryšio telefoną. Jis sakė, kad ateis rytoj, atsineš pinigus ir pasiims telefoną. Daugiau jis nepasirodė. Po kurio laiko liudytojas tą telefoną pardavė Girionyse jaunam vaikinukui su mama. Tas vaikinas, kuris paliko telefoną kaip užstatą, buvo vienoje kompanijoje su N. T., jie kartu buvo prie baro, lauke kartu rūkė. Nukentėjusiojo liudytojas nepažįsta, gal ir matytas, bet bendravę nėra.
Liudytojas D. B. parodė, kad 2006-08-14 jis buvo laive “Aitra“ kartu su Vyteniu ir savo drauge. Į laivą atvažiavo apie 21 val. , ten vyko vakarėlis. Išgėrė po bokalą alaus. Kad V. būtų gėręs daugiau, liudytojas nematė. Apie 24 val. jis su drauge išėjo namo, o V. dar pasiliko. Tą pačią naktį pas liudytoją į namus atėjo Vytenio mama ir pasakė, kad V. grįžo namo sumuštas. Klausė liudytojo, ar jis ką nors žino apie sumušimą. Laive jie nesėdėjo prie staliuko, išeidamas liudytojas atsisveikino su Vyteniu. Nepastebėjo, kad jis būtų girtas, jam jis atrodė blaivus.
M. R. universiteto Teisės medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. KG-46(164)/07(01) nustatyta, kad V. M. padaryti kūno sužalojimai įvertinti kaip sunkus sveikatos sutrikdymas dėl kaukolės pamato (akytkaulio akytosios plokštelės) lūžio (t. 1, b. l. 32-38).
A. Garmaus teismo medicininių tyrimų biuro teismo medicinos specialisto išvada Nr. A-SI-73-94 buvo nustatyta, kad nebuvo pakankamo pagrindo daryti išvadą, jog V. M. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (t. 5, b. l. 32-39).
TMI Kauno ekspertinio skyriaus specialisto išvada Nr. G-3985/06(02) buvo konstatuota, kad V. M. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ( 1t.,b.l. 20-21).
Iš 2008-06-05 MRU TMI Vilniaus skyriaus specialistų komisijos išvados Nr. EKG 87(183)/08(01) matyti, kad V. M. 2006-08-15 apie 1.30 val. buvo padaryti šie kūno sužalojimai: kairio paakio – nosies kairės pusės srities sumušimas, pasireiškęs skruosto srities audinių patinimu, kraujosruva kairės akies vokuose, kairio skruostikaulio kūno lūžiu ties viršutinio žandikaulio atauga, skruostinio lanko prasiskyrimu per smilkininę – skruostikaulio siūlę, kairio viršutinio žandikaulio viršutinės ataugos lūžiu, kairio viršutinio žandikaulio ančio visų sienelių, kairės akiduobės vidinės ir išorinės sienelės, kairio akytkaulio pertvarėlių lūžiais, nosikaulių deformacija per siūles; pakaušio srities sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimu su patinimu; galvos smegenų sukrėtimas; krūtinės ląstos kairės pusės ir nugaros sumušimai. Veido srities sužalojimai yra būdingi smūgio, pvz. kumščiu, sudavimui ir paaiškinami 1 trauminiu poveikiu (smūgiu). Tikėtina, kad pakaušio srities sumušimas buvo patirtas nukentėjusiam griūnant ir atsitrenkiant į kietą pagrindą. V. M. sužalojimai, vertinant visumoje atitinka nesunkiam sveikatos sutrikdymo mastui, nes dėl jų sveikata sutrikdyta ilgiau 10 dienų. V. M. galvos sužalojimų pobūdis buvo patikslintas įvertinus radiologinio tyrimo duomenis. Objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti kaukolės pamato lūžimą priekinės daubos srityje (dėl ko sužalojimas neatitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijų) bei objektyviai pagrįsti 3 smūgių sudavimą – vieno į nosies sritį ir dviejų į kairio skruosto sritį (kaip teigiama specialisto išvadoje Nr. KG 46 (164)/07(01), nėra. Konkrečiu atveju veido sužalojimo mechanizmas paaiškinamas vienu smūgiu, nuo kurio tiesiogiai lūžo kairio skruostikaulio kūnas, viršutinio žandikaulio ančio ir akiduobės sienelės ir netiesiogiai prasiskyrė smilkininė – skruostikaulio siūlė (5t., b.l. 120).
Teismas, vertindamas aukščiau aptartus įrodymus, daro tokias išvadas. Kaltinamųjų N. T., Š. T. ir M. P. paaiškinimus dėl kaltinimų vertina kaip gynybos būdą siekiant išvengti bausmės. Kaltinamųjų iškelta versija, kad juos visus einančius užpuolė kiti trys vaikinai, ko pasekoje buvo sužalotas nukentėjusysis V. M., o kaltinamiesiems pavyko pabėgti, yra paneigta aukščiau aptartais įrodymais. Teismas vadovaujasi nukentėjusiojo V. M. parodymais, kurie buvo nuoseklūs. Nukentėjusysis V. M. kategoriškai patvirtino, kad būtent tik kaltinamieji jį sužalojo. Teismui nekilo jokių abejonių dėl nukentėjusiojo V. M. parodymų objektyvumo. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo V. M. pirminiai parodymai yra užrašyti trumpame protokole-pareiškime, kur nukentėjusysis yra nurodęs, kad minėtus vaikinus atpažinti gali (t.1,b.l.1). Tą pačią dieną nukentėjusysis V. M. buvo apklaustas liudytoju, kur patvirtino, kad vaikinus atpažinti gali, nes su jais prieš įvykį bendravo „Lukoil“ degalinėje (t.1, b.l.121-122). Nukentėjusysis V. M. atpažino kaltinamuosius kaip jį užpuolusius asmenis. Nukentėjusysis V. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai, tiek teisminio nagrinėjimo metu paaiškino įvykio aplinkybes, patvirtino, kad jis su kaltinamaisiais susitiko „Lukoil“ degalinėje, su jais bendravo, norėjo išsikviesti taksi, tačiau nepavykus iškviesti taksi, jis su vaikinais ėjo link namų ir Kėdainių gatvėje kaltinamieji jį užpuolė, sumušė ir užvaldė jo turtą. Taip pat ir kaltinamieji dalį aplinkybių aiškina kaip ir nukentėjusysis, tačiau patį užpuolimo įvykį kaltinamieji aiškina sau palankia gynybine prasme. Kaltinamieji taip pat neneigia, kad jie bendravo su nukentėjusiuoju degalinėje, kad jie ėjo namo pėsčiomis ir Kėdainių gatvėje juos visus užpuolė trys vaikinai, kad kaltinamieji spėjo pabėgti, o kas vyko su nukentėjusiuoju jie nematė. Teismas daro išvadą, kad tiek nukentėjusiojo V. M. parodymais, tiek kaltinamųjų paaiškinimais yra nustatyta, kad nukentėjusysis V. M. ir kaltinamieji susitiko degalinėje „Lukoil“, jie visi bendravo ir visi kartu ėjo namo Kėdainių gatve.
Teismas vertina kritiškai kaltinamųjų aiškinimus, kad juos užpuolė trys vaikinai, ir kad tie vaikinai sužalojo nukentėjusįjį V. M.. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad kaltinamieji pirmos apklausos metu atsisakė duoti parodymus, atsisakė paaiškinti įvykio aplinkybes (t.3,b.l.3, t.4, b.l.3, t.b.l.78.). Tik vėliau kaltinamieji aiškino įvykio aplinkybes, iškeldami versiją, kad buvo jie užpulti kitų vaikinų. Teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų atsisakymas pirmos apklausos metu paaiškinti įvykio aplinkybes buvo gynybinė taktika, siekiant turėti laiko visiems trims kaltinamiesiems suderinti gynybinę versiją dėl jiems pareikštų įtarimų.
Teismas daro išvadą, kad ne tik nukentėjusiojo V. M. duoti nuoseklūs parodymai paneigia kaltinamųjų versiją, kad jie buvo užpulti kitų vaikinų, bet kaltinamųjų versiją paneigia ir kiti ištirti įrodymai.
Žemesnės instancijos teismas
Užpuolimo metu iš nukentėjusiojo V. M. buvo pagrobtas mobilaus ryšio telefonas, kuris ikiteisminio tyrimo metu buvo surastas. Dėl šio mobilaus ryšio telefono svarbias aplinkybes patvirtino liudytojas G. B.. Jis parodė, kad pažįsta N. T.. 2006 m. rugpjūčio pabaigoje jam dirbant į klubą atėjo N. T. su draugais. Vienas iš atėjusiųjų priėjo prie liudytojo ir pasakė, kad pritrūko pinigų, kad nenori eiti iki bankomato, paprašė 200 Lt ir kaip užstatą paliko mobilaus ryšio telefoną. Jis sakė, kad ateis rytoj, atsineš pinigus ir pasiims telefoną. Daugiau jis nepasirodė. Liudytojas patvirtino, kad tas vaikinas, kuris paliko telefoną kaip užstatą, buvo vienoje kompanijoje su N. T., jie kartu buvo prie baro, lauke kartu rūkė. Teismas, vertindamas šio liudytojo parodymus, daro išvadą, kad tai taip pat paneigia kaltinamųjų versiją, kad juos užpuolė kiti vaikinai, o atvirkščiai, patvirtina nukentėjusiojo V. M. parodymus, kad jį užpuolė N. T., Š. T. ir M. P.. Tik taip atsirado N. T. draugų tarpe pagrobtas iš V. M. mobilaus ryšio telefonas.
Teismas daro išvadą, kad aukščiau aptartų įrodymų visetas yra pakankamas pagrindas N. T., Š. T. ir M. P. pripažinti kaltais padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 180str.1d.
Kaltinamųjų veika kvalifikuota pagal LR BK 180str. 1d. teisingai. Kaltinamieji tikslu užvaldyti turtą panaudojo nukentėjusiojo atžvilgiu smurtą, ko pasekoje nukentėjusiajam V. M. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Užpuolimo metu buvo užvaldytas turtas. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato Nutarimo Nr. 52 Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo bylose 11punkte yra konstatuota, kad plėšimo metu fizinio smurto padariniai gali būti fizinio skausmo sukėlimas, nežymus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas. Ir tokiu atveju kvalifikuojama tik kaip plėšimas ir apima fizinio smurto panaudojimo padarinius. Plėšimo sudėtis neapima tik sunkaus sveikatos sutrikdymo padarinių.
Kaltinamieji N. T., Š. T. ir M. P. buvo kaltinami padarę nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 302str.1d. ir 214str., tai yra, kad plėšimo metu jie pagrobė iš nukentėjusiojo V. M. dokumentus ir banko mokėjimo kortelę. Nusikaltimas, numatytas BK 302 straipsnio 1 dalyje, yra BK 43 skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valdymo tvarkai, susiję su dokumentų ar matavimo priemonių klastojimu“, juo pažeidžiama formali dokumentų tvarkymo ir naudojimo tvarka, nusikaltimas, numatytas BK 214 straipsnyje, yra BK 32 skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai finansų sistemai“, kuriuo pažeidžiama Lietuvos valstybės finansų kredito sistema, o nusikaltimas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje, yra BK 28 skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams“, jais pažeidžiamos savininko ar kito asmens, valdančio turtą pagal įstatymus ar sutartį, teisė valdyti, naudotis ir disponuoti turtu. Taigi visų šių nusikaltimų objektai yra skirtingi.
Svetimo turto pagrobimas (BK 180 straipsnis), svetimo mokėjimo instrumento pagrobimas (BK 214 straipsnis) ar dokumento pagrobimas (BK 302 straipsnio 1 dalis) yra tyčinės materialiosios nusikaltimų sudėtys, šios nusikalstamos veikos padaromos tik tiesiogine tyčia ( Lietuvos Aukščiausio teismo kasacinė nutartis 2K-7-554/2005). Šioje nutartyje yra konstatuota, kad kaltininkai turi suvokti ir siekti, turėti tikslą pagrobti ar kitaip užvaldyti dokumentus ir banko mokėjimo kortelę, juos panaudoti savo tikslams.
Šioje byloje darytina išvada, kad kaltinamųjų tyčia buvo nukreipta tik užvaldyti mobilaus ryšio telefoną bei pinigus. Tai patvirtina byloje nustatytos aplinkybės, kad nukentėjusiojo dokumentai buvo palikti namo laiptinėje, kurioje gyvena nukentėjusysis, su tikslu taip grąžinti dokumentus nukentėjusiajam. Tai patvirtina, kad tyčios nebuvo pagrobti dokumentų ir juos panaudoti. Taip pat byloje nėra nustatyta, kad buvo panaudota ar kitaip buvo kėsintasi panaudoti banko mokėjimo kortelę.
Taigi, nors pagrobtoje rankinėje kartu su kitais daiktais buvo ir banko mokėjimo kortelė bei nuosprendyje išvardyti asmens dokumentai, veika pagal BK 214 straipsnį ir 302 straipsnio 1 dalį ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota be pagrindo, nes nėra jokių įrodymų, jog grobdami rankinę nuteistieji suvokė, kad joje kartu su kitais daiktais yra banko mokėjimo kortelė ir asmens bei kitokie dokumentai, ir numatė, kad pagrobdami rankinę jie pagrobia ne tik turtą, bet ir šiuos daiktus, ir to norėjo bei siekė juos panaudoti. Todėl nėra šių nusikalstamų veikų sudėties ir jie išteisintini (Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 40 3.1.8 punktas, kasacinė nutartis 2K-7-554/2005).
Kaltinamieji N. T., Š. T. ir M. P. buvo kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 135 str. 2d. 9p. N. T., Š. T. ir M. P. buvo kaltinami tuo, kad būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, darydami plėšimą ir norėdami pagrobti svetimą turtą, veikdami bendrininkų grupėje, bendrais veiksmais suduodami nenustatytą skaičių, bet ne mažiau kaip šešis smūgius kojomis ir rankomis nukentėjusiam V. M. į įvairias kūno vietas, dėl savanaudiškų paskatų sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. M. sveikatą, tai yra kaltinamiesiems buvo pateikti kaltinimai, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 9 p. Tokį nusikalstamos veikos kvalifikavimą lėmė 2007-05-29 M. R. universiteto Teisės medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. KG-46(164)/07(01), kuria V. M. padaryti kūno sužalojimai įvertinti kaip sunkus sveikatos sutrikdymas dėl kaukolės pamato (akytkaulio akytosios plokštelės) lūžio (t. 1, b. l. 32-38). Kita teismui pateikta A. Garmaus teismo medicininių tyrimų biuro teismo medicinos specialisto išvada Nr. A-SI-73-94 buvo nustatyta, kad nebuvo pakankamo pagrindo daryti išvadą, jog V. M. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (t. 5, b. l. 32-39). Taip pat byloje yra TMI Kauno ekspertinio skyriaus specialisto išvada Nr. G-3985/06(02), kurioje buvo konstatuota, kad V. M. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ( 1t.,b.l. 20-21). Teisminio nagrinėjimo metu esant tokiems prieštaravimams teismo medicinos ekspertizių išvadose, teisingai kvalifikuoti nusikalstamą veiką negalima. Dėl ko, iškilus abejonėms dėl nukentėjusiam V. M. padaryto sveikatos sutrikdymo, teismas skyrė naują komisijinę ekspertizę V. M. sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsniui nustatyti. M. R. universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus pateiktoje ekspertų komisijos išvadoje nustatyta, kad V. M. padaryti sužalojimai, vertinant visumoje, atitinka nesunkiam sveikatos sutrikdymui mastui, nes dėl jų sveikata sutrikdyta ilgiau kaip 10 dienų (t. 5, b. l. 109-120). Remiantis pastarąja teismo medicinos ekspertizės akto išvada, kurios pagrįstumas nekelia jokių abejonių, kadangi ekspertizę atliko penkių ekspertų komisija, davė išsamią išvadą ir pašalino buvusius prieštaravimus atliktose anksčiau ekspertizių išvadose. Todėl kaltinamiesiems N. T., Š. T. ir M. P. negali būti inkriminuojama nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 9 p., kadangi jų padarytoje veikoje nėra baudžiamojo įstatymo numatytos nusikaltimo sudėties, ir kaltinamieji pagal šį kaltinimą išteisintini.
Bausmės skyrimas
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, į kaltininkų asmenybę, į bylos aplinkybes, į lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaltinamųjų N. T., Š. T. ir M. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas N. T., Š. T. ir M. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jie nusikalto būdami apsvaigę nuo alkoholio, bei bendrininkų grupėje.
N. T., Š. T. ir M. P. įvykdė apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.). Kaltinamieji nusikaltimus padarė būdami neteisti, visi turi pastovias gyvenamąsias vietas. N. T. buvusioje darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (t.5., b. l. 30), studijuodamas aukštojoje mokykloje jokių drausminių nuobaudų neturėjo, užsiėmimus lankė (t.5., b. l. 31). Š. T. dirba (t. 5., b. l .40), studijuodamas aukštojoje mokykloje jokių nuobaudų ar papeikimų neturėjo, aktyviai sportuoja (t.5., b. l. 42-46). M. P. dirba, darbe charakterizuojamas teigiamai (t. 5., b. l. 49), byloje yra pažyma, jog jis 2008 m. rugpjūčio mėn. priimtas mokytis į Kauno technikos kolegijos I kursą (t. 5 , b. l. 144).
Įstatymo leidėjas LR BK 55str. įtvirtino nuostatą, kad pirmą kartą teisiamam asmeniui už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Tačiau, šioje byloje atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kad kaltinamieji įvykdė smurtinį nusikaltimą, kurio metu padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, nėra lengvinančių jų atsakomybę aplinkybių, o yra tik kelios sunkinančios jų atsakomybę aplinkybės, teismas kaltinamiesiems skiria laisvės atėmimo bausmę.
Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamuosius charakterizuojančią medžiagą, daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamiesiems taikant bausmės vykdymo atidėjimą.
LR BK 75 str. įtvirtintas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, pagal kurį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymo atidėjimas suteikia galimybę nusikalstamą veiką padariusiam ir už tai nuteistam asmeniui išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog tokiu būdu bus įgyvendinti bausme siekiami tikslai.
Atsižvelgiant į tai, kad N. T., Š. T. ir M. P. įvykdė vieną apysunkį nusikaltimą, anksčiau neteisti, charakterizuojami teigiamai, realus laisvės atėmimo bausmės vykdymas paveiks kaltininkų teigiamus socialinius ryšius, teismas sprendžia, kad pritaikius kaltinamiesiems N. T., Š. T. ir M. P. bausmės vykdymo atidėjimo institutą, bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Civilinis ieškovas nukentėjęs V. M. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl N. T., Š. T., M. P. nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Ieškovas prašo priteisti 50 000 litų neturtinės žalos atlyginimo, 1593 litus turtinės žalos atlyginimo, 2000 litų visų turėtų bylinėjimosi išlaidų. Sprendžiant neturtinės žalos priteisimą ir priteisiamos sumos dydį, atsižvelgtina į žalos pasekmes, žalą padariusių asmenų kaltę, jų turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaltinamųjų N. T., Š. T., M. P. kaltė dėl jiems inkriminuojamų nusikaltimų padarymo įrodyta byloje esančiais faktiniais duomenimis. Šioje byloje pripažintina, kad nukentėjęs V. M. patyrė turtinę ir neturtinę žalą, civilinis ieškinys tenkintinas. Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos yra pagrįstas ir tenkintinas pilnai. Iš kaltinamųjų N. T., Š. T., M. P. solidariai priteistina 1593 litai turtinei žalai atlyginti. Be to, nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Neturtinė žala (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais) vadovaujantis LR civilinio kodekso 6.250 straipsniu atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai.
CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog neturtinės žalos dydį nustato teismas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nukentėjusysis pareiškė, kad dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų jam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, tam tikrą laiką jis buvo nedarbingas, buvo priverstas gydytis stacionarioje gydymo įstaigoje. Patirto sveikatos sutrikdymo pasekmės juntamos ir dabar. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis iki šiol priverstas kęsti skausmą, dėl patirtų fizinių ir dvasinių išgyvenimų išsivystė depresija, iš esmės pasikeitė gyvenimo būdas. Nukentėjusysis jaučia baimę vakarais išeidamas iš namų, dėl ko sumažėjo bendravimo galimybės, pasikeitė gyvenimo ritmas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į žalos pasekmes, kaltinamųjų kaltę, nukentėjusiojo ir kaltinamųjų turtinę padėtį bei kitas aplinkybes. Teismas, atsižvelgdamas į nusistovėjusią teismų praktiką, tenkinant tokio pobūdžio ieškinius, į tai, kad nukentėjusiam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio sveikata buvo sutrikdyta daugiau kaip 10 dienų, sprendžia, kad nukentėjusiojo civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti mažinamas iki trisdešimt tūkstančių litų.
Be to, civilinį ieškinį 3011,70 litų sumai byloje pareiškė ir Valstybinė ligonių kasa. Teismas pareikštą ieškinį tenkina pilnai, ir iš kaltinamųjų N. T., Š. T., M. P. solidariai priteisia 3011,70 litų ieškovo Valstybinės ligonių kasos naudai.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
N. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. ir jį nubausti laisvės atėmimu trejiems metams. Taikyti jo atžvilgiu LR BK 75str. ir bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams. Paskirti N. T. per bausmės vykdymo laikotarpį šiuos įpareigojimus: 1) atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą(civilinį ieškinį); 2) be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
N. T. iš kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 str., 302 str. 1 d., 135 str. 2 d. 9 p. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.
Pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 66 str., į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą kardomajame kalinime nuo 2006-09-22 iki 2006-10-23.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Š. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. ir jį nubausti laisvės atėmimu trejiems metams. Taikyti jo atžvilgiu LR BK 75str. ir bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams. Paskirti Š. T. per bausmės vykdymo laikotarpį šiuos įpareigojimus: 1) atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą(civilinį ieškinį); 2) be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Š. T. iš kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 str., 302 str. 1 d., 135 str. 2 d. 9 p. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.
Pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 66 str., į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą kardomajame kalinime nuo 2006-10-03 iki 2006-11-03.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
M. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. ir jį nubausti laisvės atėmimu trejiems metams. Taikyti jo atžvilgiu LR BK 75str. ir bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams. Paskirti M. P. per bausmės vykdymo laikotarpį šiuos įpareigojimus: 1) atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą(civilinį ieškinį); 2) be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
M. P. iš kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 str., 302 str. 1 d., 135 str. 2 d. 9 p. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.
Pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 66 str., į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą kardomajame kalinime nuo 2006-09-22 iki 2006-10-23.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Priteisti solidariai iš N. T., Š. T. ir M. P. nukentėjusiajam V. M. vieną tūkstantį penkis šimtus devyniasdešimt tris litus turtinei žalai atlyginti ir trisdešimt tūkstančių litų neturtinei žalai atlyginti, taip pat du tūkstančius litų atlyginimo advokato paslaugoms apmokėti.
Priteisti solidariai iš N. T., Š. T. ir M. P. 3011,70 litų Valstybinei ligonių kasai.
1. Voką Nr.1 - Kompaktinį diską – įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikinti.
2. Voką Nr.2 - Kompaktinį diską - su V. M., N. T., Š. T. ir M. P. mobilių telefonų skambučių išklotinėmis įsiteisėjus nuosprendžiui sunaikinti.
Apeliaciniai skundai dėl nuosprendžio gali būti paduoti per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos, o šis terminas nuteistiesiems skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, Lietuvos Respublikos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.