Kauno apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė D. S. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, kuriame prašė: 1) pripažinti ieškovės atleidimą iš darbo pas atsakovę Darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu neteisėtu ir negrąžinti jos į darbą bei įpareigoti atsakovę įforminti ieškovės darbo sutarties nutraukimą DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, nurodant darbo sutarties pasibaigimo datą – 2025 m. vasario 14 d. Taip pat tenkinti šiuos susijusius reikalavimus: a) įpareigoti atsakovę sumokėti ieškovei ieškovės dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką (iš viso 13445,46 Eur, dydis gali būti koreguojamas patikslinus vidutinio darbo užmokesčio duomenis), kaip nustato DK 56 straipsnio 2 dalis; b) priteisti iš atsakovės ieškovei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką (pagal DK 218 straipsnio 1 dalį): po 6722,73 Eur už kiekvieną mėnesį nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, dydis gali būti koreguojamas patikslinus vidutinio darbo užmokesčio duomenis; c) priteisti iš atsakovės ieškovei vidutinį darbo užmokestį už 22 d.d. kasmetinių atostogų dienas (ieškovės kvalifikacijos tobulinimo laikas); d) priteisti iš atsakovės ieškovei netesybas už vėlavimą atsiskaityti, pasireiškusį išeitinės išmokos neišmokėjimu paskutinę darbo dieną ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas neišmokėjimu, kaip yra numatyta DK 147 straipsnio 2 dalimi; e) priteisti iš atsakovės ieškovei kompensaciją už kasmetines atostogas priverstinės pravaikštos laikotarpiu (pagal DK 127 straipsnio 4 dalies 7 punktą); f) priteisti iš atsakovės ieškovei 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. 2) Jeigu teismas atmestų ieškovės prašymą dėl įpareigojimo atsakovę įforminti ieškovės darbo sutarties nutraukimą DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, tačiau patvirtintų ieškovės prašymą dėl ieškovės atleidimo neteisėtumo DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, tai ieškovė prašo taip pat tenkinti šiuos susijusius reikalavimus: a) priteisti iš atsakovės ieškovei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką (pagal DK 218 straipsnio 1 dalį): po 6722,73 Eur už kiekvieną mėnesį nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, dydis gali būti koreguojamas patikslinus vidutinio darbo užmokesčio duomenis; b) priteisti iš atsakovės ieškovei vidutinį darbo užmokestį už 22 d.d. kasmetinių atostogų dienas (ieškovės kvalifikacijos tobulinimo laikas); c) priteisti iš atsakovės ieškovei kompensaciją už kasmetines atostogas priverstinės pravaikštos laikotarpiu (pagal DK 127 straipsnio 4 dalies 7 punktą); d) priteisti iš atsakovės ieškovei kompensaciją (pagal DK 218 straipsnio 4 dalį) lygią vienam ieškovės vidutiniam darbo užmokesčiui (6722,73 Eur, dydis gali būti koreguojamas patikslinus vidutinio darbo užmokesčio duomenis), atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pas atsakovę dirbo daugiau kaip du metus; e) priteisti iš atsakovės ieškovei netesybas už vėlavimą atsiskaityti, pasireiškusį kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas neišmokėjimu, kaip yra numatyta DK 147 straipsnio 2 dalyje; f) priteisti iš atsakovės ieškovei 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Ieškinyje nurodė, jog darbdaviui pateikė prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punktą, tačiau darbdavys atsisakė jį tenkinti. Tarp šalių kilo ginčas, kuris buvo sprendžiamas Darbo ginčų komisijoje. Darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą, tačiau jam dar neįsiteisėjus, atsakovė ieškovę atleido pagal DK 58 straipsnį. Tokiu būdu susidarė situacija, kad ieškovė iš darbo atleista neteisėtai, dėl ko kelia savarankišką reikalavimą bei kartu prašo pripažinti, kad turėjo būti atleista DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Pagal ieškovę, darbdavys ją turėjo atleisti, nes 2025 m. vasario 7 d. ieškovė pateikė darbdaviui pareiškimą dėl darbo sutarties nutraukimo bei pareiškimą pagrindžiančią sveikatos priežiūros įstaigos išduotą pažymą, kurioje nurodyta darbuotojai taikytina diagnozė (liga) ir išvada dėl darbo – darbuotojai dėl sveikatos būklės rekomenduojama keisti darbovietę, taip pat nurodytos ir kitos susijusios ieškovės diagnozės (ligos). Darbdavys neteisėtai nutraukė darbuotojos darbo sutartį pagal DK 58 straipsnį, nes: 1) 2025 m. vasario 14 d. turėjo būti paskutinė ieškovės darbo diena klinikoje pagal ieškovės rašytinį pareiškimą ją atleisti DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, kuris buvo įteiktas darbdaviui 2025 m. vasario 7 d., kartu su gydytojos išrašu dėl ligos; 2) DK 58 straipsnio 3 dalis nurodo, kad šiurkštus darbo pareigų pažeidimas gali būti laikomas tik jei darbuotojas neatvyksta į darbą visą darbo dieną be pateisinamos priežasties. Darbuotoja į darbą nuo 2025 m. kovo 10 d. neatvyko dėl pateisinamos priežasties: dėl jai nurodytos diagnozės gydytojos išraše, pateiktame: „dėl sveikatos būklės rekomenduojama keisti darbovietę“ ir dėl tuo metu tarp šalių vykusio ginčo dėl atleidimo pagal DK 56 straipsnio 3 dalyje, kurioje numatyta, kad „darbuotojo pareiškimas pabaigia darbo sutartį pasibaigus įspėjimo terminui“. Todėl darbdavys niekaip negalėjo priimti sprendimo dėl darbuotojos atleidimo už pravaikštas, nes ji darbe nebuvo dėl svarbių priežasčių. Darbuotoja neprivalėjo dar kartą atlikti darbdavio reikalauto sveikatos patikrinimo, nes ieškovei sveikata buvo patikrinta, o kitas patikrinimas buvo numatytas tik 2026 m. birželio 5 d. Be to, darbuotoja buvo pateikusi darbdaviui gydytojos išrašą dėl jos sveikatos būklės. DK nenustato papildomo kriterijaus – pakartotinio darbuotojo sveikatos patikrinimo – kaip būtinos sąlygos, atleidimui pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Darbuotoja darbdaviui nepadarė jokios žalos ir/ar darbo pareigų pažeidimo, darbuotojos kaltės, priežastinio ryšio dėl jos veiksmų (pateikto pareiškimo dėl darbo sutarties nutraukimo dėl ligos, o darbo sutarties nenutraukus, ir neatvykimo į darbą) nenustatyta. Darbo ginčų komisijos sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, todėl darbdavys negalėjo atleisti darbuotojos DK 58 straipsnio pagrindu iki kol sprendimas bus įsiteisėjęs. Darbuotoja tiek dar darbo santykių metu, tiek ir darbo sutarties nutraukimo periodu dėl darbdavio tyčinių veiksmų patyrė neigiamų išgyvenimų, kurie pakenkė jos sveikatai, taip pat patyrė neturtinę žalą, todėl darbdavys privalo ją atlyginti. Darbdavys su darbuotoja elgėsi nesąžiningai, taikė jai psichologinį spaudimą, rodė nepagarbą, žemino ją, skleidė tretiesiems asmenims klaidingą informaciją apie ieškovę, norėjo sumenkinti darbuotojos karjeros galimybes. Darbdavys rodė atsainų požiūrį ir į įstatymų laikymąsi, įskaitant ir į atleidimo iš darbo tvarką, atostogų suteikimo tvarką, kvalifikacijos tobulinimo tvarką, pirmų dviejų ligos dienų apmokėjimo tvarką, nepaisė smurto ir priekabiavimo draudimo, dėl ko ieškovė patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. Darbdavys atleidimo metu netinkamai atsiskaitė su ieškove: 1) neteisingai apskaičiavo kompensaciją už nepanaudotas atostogas, nes neteisingai apskaičiavo kasmetinių atostogų likutį prieš tai nepagrįstai įformindamas kasmetines atostogas už laikotarpį, kai ieškovė dalyvavo kvalifikacijos tobulinime, bei 2) neišmokėdamas ieškovės dviejų mėnesių vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinės išmokos, kuri mokama pagal DK 56 straipsnį, todėl privalo ieškovei sumokėti netesybas kaip yra numatyta DK 147 straipsnio 2 dalyje.