Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. G. pareiškimą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, skolininkas A. G., išieškotojai R. P., V. K., suinteresuoti asmenys antstolis Gintas Badikonis, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius, D. P., T. G., V. Č., R. P., V. K. ir A. B.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja V. G. kreipėsi į Vilniaus m. 1-ąjį apylinkės teismą su pareiškimu dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, kurį patikslinusi (t. 1, 2-5, t.2, b.l. 1-5) prašė nustatyti skolininko A. G. dalį bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatant, kad jo dalį sudaro trijų kambarių butas, esantis Rinktinės g. 47-28 Vilniuje, unikalus Nr. 1097-6007-6015:0027, kurio vertė 160 000 Lt, bei automobilis Mercedes Benz C220, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurio vertė 12 000 Lt. Skolininko A. G. turto dalies bendrame sutuoktinių turte vertė – 172 000 Lt. Nurodė, kad gyvendama santuokoje su skolininku A. G. įgijo trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį Mercedes Benz C220, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini). Taip pat skolininkui A. G. asmeninės nuosavybės teise priklauso dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas turtas buvo areštuotas siekiant užtikrinti išieškotojų R. P. ir V. K. skolinio reikalavimo įvykdymą.

Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2010-02-20 nutartimi pareiškėjos V. G. pareiškimą dėl skolininko A. G. dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo atmetė ir priteisė iš pareiškėjo į valstybės biudžetą 152,47 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (t. 2, b.l. 210-213). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog vien ta aplinkybė, kad vykdomajame rašte skolininku nurodytas tik vienas sutuoktinis nereiškia, kad šio asmens prievolė yra asmeninė ir turi būti vykdoma iš jam tenkančios turto dalies. Sutuoktinių turtas yra ir jų skolos, taip pat įformintos vykdomaisiais dokumentais, jos preziumuojamos kaip bendras turtas, jeigu prievolės atsirado po santuokos sudarymo, nors ir vieno iš sutuoktinių vardu (CK 3.88 str., 1 d. 1 p., 2 d.). Teismas konstatavo, jog patenkinus pareiškėjos prašymą būtų pažeisti išieškotojų interesai, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (CK 1.5 str.).

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme, taip pat absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą ir atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės įvertino ne tas aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos nagrinėjamojoje byloje ir kurias privalėjo įvertinti spręsdamas dėl pareiškėjos prašymo nustatyti skolingo sutuoktinio dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje pagrįstumą, netinkamai išaiškino materialines bei procesines teisės normas nagrinėjamu klausimu, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos tokios kategorijos bylose, ir priėmė nepagrįstą nutartį. Tokiu atveju skundžiama nutartis naikintina, o klausimas dėl pareiškėjos dalies bendrojoje sutuoktinių jungtinėje nuosavybėje nustatymo pagal kompetenciją perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo, atsižvelgus į pateiktus išaiškinimus (CPK 329 str. 1 d., 330 str., 338 str.).

Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros – dalinės ar solidarios. Priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo, prievolės gali būti vykdomos: iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str.); prievolei esant asmeninei - iš asmeninio sutuoktinių turto, o jeigu asmeninio turto nepakanka kreditorių reikalavimams patenkinti, išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 str.); iš asmeninio sutuoktinių turto, kai abu kreditoriai yra solidarieji skolininkai, o kreditorių reikalavimams patenkinti bendro sutuoktinių turto nepakanka (CK 3.113 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad prievolės atsiradimo pagrindas turi esminę reikšmę nustatant sutuoktinių prievoles ir jų dydį: tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas ar abu sutuoktiniai, nes tai atitinkamai nulemia išieškojimo nukreipimą į skirtingo teisinio režimo turtą – į vieno sutuoktinio asmeninį turtą, jo dalį bendrame turte ar bendrą sutuoktinių turtą, jei atsakomybė pagal prievolę atsiranda abiem sutuoktiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-03 nutartis c.b. 3K-7-242/2009; 2007-12-29 nutartis c.b. Nr. 3K-3-607/2007).

Šioje vietoje svarbu pažymėti, kad sutuoktinių prievolių pobūdis nepreziumuojamas ir yra kiekvienu konkrečiu atveju bylos nagrinėjimo iš esmės metu kvalifikuojamas teismui identifikuojant ginčo santykį ir kreditoriaus pareikštą reikalavimą, nustatant, ar reikalavimas reikiamas vienam ar abiem sutuoktiniams kaip bendraskoliams pagal CK 3.109 str. nuostatas. Tai reiškia, jog nesant teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio teismas neturi teisės nei proceso dalyvių, nei savo iniciatyva įtraukti į procesą naują skolininką (kitą sutuoktinį), nes tokiu atveju teisės ir pareigos būtų nustatytos byloje nedalyvavusiam asmeniui (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010-05-20 nutartis c.b. Nr.3K-P-186/2010; 2010-02-17 nutartis c.b. Nr. 3K-3-81/2010).

Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos duomenų matyti, kad automobilis Mercedes Benz C220, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei trijų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra areštuoti antstolio G. Badikonio išieškotojo V. K. reikalavimams pagal 2009-02-18 Vilniaus m. 16-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 2125 dėl 606 651,31 Lt skolos iš skolininko A. G. patenkinti (t. 1, b.l. 6-14); minėtas automobilis Mercedes Benz bei trijų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini) taip pat areštuoti Vilniaus apygardos teismo 2007-08-31 nutartimi ieškovo R. P. ieškiniui atsakovui A. G. dėl paskolos priteisimo užtikrinti (Vilniaus apygardos teismo 2008-07-17 sprendimu R. P. ieškinys A. G. dėl 180 000 Lt 5 proc. metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų patenkintas) (t. 1, 26-27. 28-31), o butas, esantis (duomenys neskelbtini) įkeistas hipotekos lakštu kreditorių T. G., V. Č., R. P., V. K. reikalavimas pagal 2006-04-21 minėtų kreditorių ir skolininko A. G. sudarytą sutartį užtikrinti (t. 1, b.l.56-58). Visi minėti kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, įkeisti bei areštuoti skolininko A. G. skoliniams įsipareigojimams minėtiems kreditoriams užtikrinti, bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso skolininkui A. G. bei pareiškėjai V. G. (t. 1, b.l.34). Tačiau visuose paminėtuose dokumentuose pareiškėja V. G. sandoriuose su kreditoriais neįvardijama: 2009-02-18 16-ojo notarų biuro išduotame vykdomajame įraše Nr. (duomenys neskelbtini),Vilniaus apygardos teismo 2008-07-17 sprendime bei 2006-04-21 hipotekos lakšte kaip skolininkas yra nurodomas tik A. G.. Darytina išvada, kad kreditoriai savo valią remtis tik paskolų šalių teisiniu ryšiu buvo aiškiai išreiškę, t.y. sutuoktinių prievolės pobūdžio klausimas iš viso nebuvo keliamas, todėl yra pagrindas kalbėti tik apie skolininko A. G. asmeninio pobūdžio prievoles kreditoriams, kaip yra numatyta 2009-02-18 16-ojo notarų biuro išduotame vykdomajame įraše Nr. 2125, Vilniaus apygardos teismo 2008-07-17 sprendime bei 2006-04-21 hipotekos lakštu užtikrintame įkeitime.

Esant išvardintoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, jog nesant teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, kaip atsakomybės pagal prievolę subjekto, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atsisakyti tenkinti pareiškėjos prašymą dėl skolininko A. G. dalies bendrojoje sutuoktinių jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Visų pirma privalu ištirti ir įvertinti į bylą pateiktus įrodymus, turinčius esminę reikšmę bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto dalių nustatymui, t.y. nustatyti skolininko idealiąją ir realiąją dalį bendrojoje sutuoktinių jungtinėje nuosavybėje bei įvertinti tai, ar šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo (CK 3.117 str. 1 d., 3.123 str., CPK 185 str. ). Teisėjų kolegija taip pat atkreipia pirmosios instancijos dėmesį į suinteresuoto asmens D. P. apeliacinės instancijos teismui pateiktus dokumentus, iš kurių matyti, kad pagal Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus išduotą vykdomąjį raštą Nr. 759V/2009 dėl 240 290 Lt skolos išieškojimo iš skolininko A. G., 2010-08-31 iš antrųjų varžytinių buvo parduotas trijų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė skolininkui A. G. ir pareiškėjai V. G., kas gali įtakoti skolininko A. G. dalies bendrojoje sutuoktinių jungtinėje nuosavybėje nustatymą.

Kiti skundo argumentai teisinės reikšmės neturi ir patys savaime neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo bei pagrįstumo.

Kadangi atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga, antai, šiuo atveju svarbu identifikuoti visą sutuoktiniams priklausantį (priklausiusį) turtą, aukštesnės instancijos teismai dėl kompetencijos pasiskirstymo pirmosios instancijos teismo pakeisti negali. Todėl nurodytos tinkamam bylos išnagrinėjimui teisiškai reikšmingos aplinkybės nustatinėtinos būtent pirmosios instancijos teisme. Priešingu atveju apeliacinės instancijos teismas pažeistų teisės į teisingą teismo procesą principą, paneigdamas proceso dalyvių teisę pasinaudoti dar viena, apeliacine teismo instancija.

Visa tai sudaro pagrindą panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

n utarė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. vasario 20 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos V. G. pareiškimą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo – skolininkas A. G., išieškotojai R. P., V. K., suinteresuoti asmenys antstolis Gintas Badikonis, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius, D. P., T. G., V. Č., R. P., V. K. ir A. B. perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.