- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-31
- Bylos Nr.
- ATP-543-508/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01949-2013-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Egidijus Jonas Grigaravičius
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Egidijus Jonas Grigaravičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutarimo V. R. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
n ustatė:
administracinio teisės pažeidimo protokolas V. R. surašytas už tai, kad jis 2013 m. kovo 7-8 d. leido U. K. nelegaliai dirbti - prekiauti tulpėmis, nesudarydamas su ja rašytinės darbo sutarties ir nesuteikęs jai darbo pažymėjimo, t. y. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 str. reikalavimus. Šiais veiksmais V. R. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2013 m. balandžio 3 d. nutarimu V. R. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d., ir paskyrė jam 3000 Lt baudą.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutarimu, V. R. apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, kadangi jis jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo nepadarė. Nurodo, kad iš Kauno miesto savivaldybės išduotų Leidimų prekiauti Kauno viešose vietose Nr. 29-14-559 ir Nr. 59-14-560 matyti, kad U. K. prašymas išduoti leidimus pateiktas, rinkliavos mokesčiai buvo sumokėti 2013-03-28, leidimai išduoti 2013-04-04. Tokiu būdu VMI pareigūno surašytame administracinio pažeidimo protokole bei kituose dokumentuose konstatuojamas konkrečiai 2013-04-07 U. K. pasamdymo (susitarimo dirbti be darbo sutarties) faktas neįrodytas. U. K. aiškinimas teisme, kad ji VMI pareigūno klausinėjama pasimetė ir savo paaiškinime rašė taip, kaip diktavo pareigūnas, turi būti vertinamas ne kritiškai, kadangi iš paaiškinimo stiliaus matyti, kad jis būtent toks, kaip ir pareigūno protokole surašytos aplinkybės, o ne kaip buvo iš tikrųjų. Ji su tokios institucijos pareigūnais susidūrė pirmą kartą, be to, savo pirmą kartą užaugintas gėles taip pat pardavinėjo pirmą kartą, leidimą parduoti viešoje vietoje gėles turėjo pirmą kartą, be to, patikėjo pareigūnu, jog jos paaiškinimas neturi jokios reikšmės jo surašomiems dokumentams. 2013-01-14 leidimas naudotis žeme ir šiltnamiais faktiškai yra panaudos sutartis su U. K. ir A. L.. Apelianto aiškinimai teisme, jog U. K. 2013 m. kovo 7-8 dienomis pardavinėjo jos bei A. L. užaugintas gėles, yra pagrįsti. Nežinodami, ar bendras gėlių auginimas pavyks, 2013 m. pradžioje apeliantas kartu su U. K. ir A. L. susitarė įdėti į bendrą sumanymą tik po 300 Lt bei savo darbą. Įstatymas tokiam susitarimui rašytinės sandorio formos nereikalauja. Pirmosios instancijos teismas pagal U. K. parodymus gauto pelno klausimo nesprendė, nereikalavo tai pagrindžiančių objektyvių duomenų, nesiaiškino, kokios pinigų sumos buvo išmokėtos ar neišmokėtos A. L. ar U. K.. Byloje nėra jokių duomenų apie U. K. ar A. L. išmokėtus pinigus, todėl teismo išvada dėl nelegalaus darbo yra nepagrįsta. Šioje byloje nei susitarimo dirbti apelianto gėlių (jam priklausančių nuosavybės teise) pardavėjos darbą jo nurodytomis sąlygomis ir tvarka, nei susitarimo, kad jis mokės konkretų darbo užmokestį už darbą nėra, tai yra nėra būtinųjų darbo sutarties sąlygų. U. K. darbo parduodant savo ir A. L. išaugintas gėles 2013 m. kovo 7-8 dienomis, nors ir nuo apelianto priklausančio stalo ir iš jam priklausančio kibiro, negalima laikyti nelegaliu darbu, kuriam jis pasamdė U. K..
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojas, atliekantis viršininko funkcijas, prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutarimą palikti nepakeistą ir V. R. apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. R. savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad jis jau seniai augina gėles ir daržoves bei jas pardavinėja. Domeikavos seniūnijos pažyma patvirtina, kad V. R. Kauno r., (duomenys neskelbtini), turi 0,15 ha žemės sklypą, kuriame augina įvairias gėles ir daržoves, tačiau jokio dokumento, įrodančio, kad jis verčiasi ūkine komercine veikla neturi. U. K. savo paaiškinime nurodė, kad gėlės priklauso V. R., jis pasiūlė jai prekiauti, sulygo uždarbį. Skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos DK 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.
Teismų praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus.
Nors apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, su atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padarytomis išvadomis sutinka. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria skundžiamame nutarime išdėstytiems motyvams. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina faktą, jog V. R. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41 ³ str. 1 d.
Iš 2013-03-13 administracinio teisės pažeidimo protokolo ir 2013-03-08 faktų fiksavimo pažymos matyti, kad V. R. administracinėn atsakomybėn patrauktas dėl to, jog 2013-03-08 Kauno AVMI pareigūnams atlikus prekiautojų gėlėmis veiklos patikrinimą (duomenys neskelbtini) pr. prie namo Nr. 97, buvo rasta nuo staliuko gėlėmis prekiaujanti U. K., kuri paaiškino, kad tulpės priklauso vyrui vardu V. (V. R.), ir kad šis asmuo, jai paskambinęs 2013-03-07 ryte, pasiūlė pardavinėti tulpes kovo 7-8 dienomis, jie susitarė, kad jis mokės apie 10 proc. nuo suprekiautos sumos. Be to, ji paaiškino, kad visas inventorius priklauso V. R., ir kad kovo 7 d. ji pardavė tulpių už 50 Lt, o kovo 8 d. – už 150 Lt. Pirmosios instancijos teisme apklausiama Kauno AVMI atstovė patvirtino administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotas aplinkybes.
Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti minėtuose dokumentuose patvirtintų faktinių aplinkybių teisingumu, o taip pat ir U. K. pirminio paaiškinimo, kuriame ji nurodė, kad gėlės, kurias ji pardavinėjo kovo 7-8 dienomis, priklausė vyrui vardu V. (V. R.), šis asmuo, jai paskambinęs kovo 7 d. ryte, pasiūlė pardavinėti tulpes kovo 7-8 dienomis, šio pokalbio metu jie susitarė, kad jis jai mokės 10 procentų nuo sutartos sumos, tomis dienomis ji pardavė tulpių už 200 Lt, visas inventorius priklausė V. R., su juo dėl darbo tarėsi tik žodžiu, patikimumu, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas V. R. kaltės klausimą, pagrįstai jais vadovavosi. Nors liudytoja U. K. teisme neigė pirminiame paaiškinime nurodytą susitarimą su V. R. dėl atlygio, tvirtino, kad dėl išgąsčio patikrinimo metu inspektoriui neteisingai nurodė, kad visos gėlės yra V. R., tai apeliantas akcentuoja ir apeliaciniame skunde, tvirtindamas, kad ji su tokios institucijos pareigūnais susidūrė pirmą kartą, savo pirmą kartą užaugintas gėles pardavinėjo, leidimą parduoti viešoje vietoje gėles turėjo taip pat pirmą kartą, be to, patikėjo pareigūnu, jog jos paaiškinimas neturi jokios reikšmės jo surašomiems dokumentams, šios aplinkybės V. R. kaltės nepaneigia. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad pagrindiniai įrodymai aptariamos kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai. Nelegaliai dirbę asmenys dažnai keičia savo parodymus, duodamus administracinio teisės pažeidimo protokolą surašančiam pareigūnui, todėl pareigūnų parodymai yra itin svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-535/2012).
Taigi, esant išankstiniam susitarimui dėl darbo laiko ir vietos (2013 m. kovo 7-8 dienomis, (duomenys neskelbtini) pr. prie namo Nr. 97), darbo pobūdžio (prekyba gėlėmis), darbų paskirstymo (V. R. įstatymo nustatyta tvarka gavo leidimus ir kitus dokumentus prekybai gėlėmis, atvežė gėles į prekybos vietą, kaip nurodoma ir apeliaciniame skunde, o U. K. prekiavo šiomis gėlėmis), aprūpinimui darbo įrankiais (inventorius (stalas, kėdė, kibirai) priklausė V. R.), paklusimui nustatytai tvarkai (veikimas ne savo priemonėmis ir ne savo rizika), sutartam darbo užmokesčiui už atliktą darbą (10 proc. nuo suprekiautos sumos), konstatuotina, kad anksčiau išvardyti požymiai atitinka DK 93 str. numatytus darbo sutarties, kuri šiuo atveju nebuvo sudaryta, požymius.
Byloje surinkti ir įvertinti įrodymai bei išdėstyti argumentai patvirtina darbo santykių tarp V. R. ir U. K. buvimą, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nelegalaus darbo faktas įrodytas. Kitos apelianto nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo vertinti nelegalų darbą kitaip. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino apeliaciniame skunde nurodomą 2013-01-14 V. R. išduotą leidimą A. L. ir U. K. naudotis savo žemės dalimi ir šiltnamiais, esančiais Akacijų g. 2, Domeikavoje, Kauno rajone laikotarpiu nuo 2013-01-15 iki 2013-11-10, taip pat teisingai nurodė, kad V. R. teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų dėl bendro susitarimo su A. L. auginti gėles bei dalintis gėles realizavus gautą pelną, kad perkant gėlių svogūnėlius, iš kurių išaugintos gėlės buvo pardavinėjamos 2013 m. kovo 7-8 dienomis, buvo panaudotos ne tik V. R., bet ir A. L. piniginės lėšos. Apeliacinės instancijos teismui prie apeliacinio skundo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pateiktas pakvitavimas (b.l.34), kuriame nurodyta, kad V. R. gavo iš A. L. 300 Lt už tulpių svogūnėlius tulpėms auginti pagal 2013-01-14 leidimą, yra patvirtintas tik apelianto parašu, jame nėra pinigų davėju įvardinto A. L. parašo, turinys neišsamus konkrečioms aplinkybėms konstatuoti, todėl laikyti šį dokumentą patikimu rašytiniu įrodymu šioje byloje pagrindo nėra.
Pastebėtina, kad apeliantas skunde neteisingai nurodo Kauno miesto savivaldybės išduotų Leidimų prekiauti (teikti paslaugas) Kauno viešose vietose Nr. 29-14-559 ir Nr. 59-14-560 išdavimo datą, tai yra 2013-04-04 (turi būti 2013-03-04), o taip pat ir susitarimo dirbti su U. K. be darbo sutarties datą - 2013-04-07 (turi būti 2013-03-07), tačiau tai laikytina rašymo apsirikimu, o ne faktinių bylos aplinkybių ginčijimu, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl to nepasisako.
Įvertinęs visas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl panaikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutarimą palikti nepakeistą ir V. R. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.