- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-21
- Bylos Nr.
- e2S-2825-603/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25770-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „3T - Transfers technologies for textile“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Heat Transfers Company“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo (apeliantės) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „3T - Transfers technologies for textile“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „3T - Transfers technologies for textile“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Heat Transfers Company“ dėl komercinės paslapties neteisėto atskleidimo ir naudojimo, nesąžiningos konkurencijos veiksmų nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „3T - Transfers technologies for textile“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama:
1.1. uždrausti atsakovei UAB „Heat Transfers Company“ naudoti savo veikloje, o D. S. atskleisti UAB „3T-Transfers technologies for textile“ komercines paslaptis - klientus ir informaciją apie juos, su kuriais D. S. dirbo „3T-Transfers technologies for textile“: PASASPORT SRL CON SOCIO UNICO, Cifra Spa, THE JOB DI FRANCESCO BECCOI, Vizantiya-1 LLC, Milavitsa, Conte, Salewa, Gelal Corap San. ve Tic. A.S., Emblemz GmbH, Enta Ltd., MERT ILKEM, MERT ?LKEM KONF. TEKST?L SAN. VE T?C. A. ?., Tonus Elast Ltd, Avangard, LA PERLA MANUFACTURING SRL, GRIFFES VIVIENNE, NORFOLK TEKST?L VE DI? T?CARET A.?, Source vagabond systems ltd., DESIGNED FOR FITNESS, Specimport LLC, GREEN COTTON GROUP DENMARK A/S, INTIMIDEA S.R.L., M.G.M S.p.A, 7 to 7, Diadora Sport S.r.l., Ferrari spa, Lokomotiv, Metalservice S.r.l., BRIONI S.P.A., GIORGIO ARMANI SPA, INTERSPORT ITALIA S.p.A., OOO "??????, LTD “Solo-Pinsk» (Pinsk, Belarus), Camo-Tec, MILITARIST, Bodytex, Oltex, Norman international Spa, BESTE Spa, Maxido, MYN TEKSTIL VE INS. SAN. TIC. LTD. STI, Urmi Group, Mavic S.A.S, Faurecia Automotive Seating, BSM SOURCING, SML TEKSTIL SAN VE DIS TIC LTD STI, COLLAR Company, įskaitant draudimą UAB „Heat Transfers Company“ priimti šiems klientams užsakymus ir juos vykdyti;
1.2. uždrausti atsakovei UAB „Heat Transfers Company“ vilioti ir įdarbinti ieškovės darbuotojus, atleisti (pašalinti) D. S. iš UAB „Heat Transfers Company“ vadovo pareigų;
1.3. įpareigoti atsakovę UAB „Heat Transfers Company“ paskelbti SML TEKSTIL SAN VE DIS TIC LTD STI ir MERT ILKEM, kad atsakovė UAB „Heat Transfers Company“ vykdė jiems pardavimus neteisėtai pasinaudodama „3T-Transfers technologies for textile“ komercine paslaptimi, kaip nustatyta teismo priimtame teismo sprendime.
2. Ieškovė pateikdama ieškinį taip pat prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti UAB „Heat Transfers Company“ gaminti, siūlyti, parduoti (eksportuoti) prekes „3T-Transfers technologies for textile“ klientams - SML TEKSTIL SAN VE DIS TIC LTD STI, MERT ILKEM, MILITARIST, LA PERLA MANUFACTURING SRL, Graf&Co., Cifra Spa, THE JOB DI FRANCESCO BECCOI, PASASPORT SRL CON SOCIO UNICO, Milavitsa.
3. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tuo, jog atsakovė naudoja ieškovės komercinę paslaptį. Ieškovės teigimu, atsakovė taip pat naudoja ieškovės klientų duomenis, yra vykdomi pardavimai, atsakovės darbuotojai naudojasi tais pačiais tiekėjais ir mašinų gamintojais, su kuriais ieškovės įmonėje dirbo konkretūs į atsakovės įmonę dirbti išėję darbuotojai. Pažymėjo, kad iš darbo savo noru išėjo septyni ieškovės darbuotojai, žinantys ieškovės komercines paslaptis iš atitinkamos jų darbinės srities ieškovės įmonėje, panašiu laikotarpiu, kai buvo įsteigta atsakovės įmonė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartimi ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino.
5. Teismas, įvertinęs preliminariai ieškovės ieškinio pagrįstumą, nenustatė, jog šioje byloje reiškiamas ieškovės reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, ar ieškovė pasirinko neleistiną, aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą. Vertino, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas.
6. Pažymėjo, kad teismų praktikoje suformuota taisyklė sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ne vien tik esant tikėtinam ieškinio pagrįstumui (pirmoji sąlyga), bet ir egzistuojant realiai grėsmei būsimo teismo sprendimo įvykdymui (antroji sąlyga), kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taip pat nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus šių priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
7. Teismas nenustatė prielaidų, sudarančių pagrindą manyti, jog atsakovė negalėtų įvykdyti ieškovei palankaus teismo sprendimo. Teismo vertinimu, ieškovės prašomas taikyti veiksmų draudimo pobūdis apribotų atsakovės galimybę vykdyti veiklą (konkrečiai, atitinkamų prekių pardavimus) dar iki tol, kol bus išspręstas ieškovės inicijuotas teisminis ginčas. Pažymėjo, jog pagal ieškovės prašymu pritaikius laikinąsias apsaugos priemones iš esmės būtų užtikrintas ne būsimo teismo sprendimo, kuris galėtų būti palankus ieškovei, įvykdymas, bet faktiškai jau būtų iš dalies tenkinamas ieškinio reikalavimas, t. y. būtų uždrausta prekyba, ko, be kita ko, ir siekiama ieškiniu. Vertino, jog tokios laikinosios apsaugos priemonės patvirtina jų neproporcingumą ir nepagrįstą ūkinės veiklos apribojimą.
8. Teismas sprendė, jog ieškovė nepagrindė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių dėl tokių atsakovės galbūt neteisėtų veiksmų ieškovė patirtų didelę žalą, kas sudarytų pagrindą neišnagrinėjus bylos iš esmės pritaikyti ieškinio reikalavimą atitinkančias laikinąsias apsaugos priemones.
Šalies argumentai
9. Vertindamas ieškovės įrodinėjamą atsakovės veiksmų nesąžiningumą pažymėjo, jog ieškinyje nurodytus atsakovės veiksmus dar tik siekiama įrodyti kaip nesąžiningus. Nurodė, kad atsakovės veiksmų nesąžiningumas yra ieškinio reikalavimų dėl komercinės paslapties atskleidimo ir nesąžininga konkurencija pažeidimu padarytų nuostolių priteisimo įrodinėjimo dalykas ir bus nustatytas tik teismo sprendimu. Teismo vertinimu, šalys civiliniame procese yra lygios, vien ieškinyje nurodomi atsakovės nesąžiningi veiksmai nepreziumuoja kitos šalies nesąžiningumo ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas taip pat rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo praktika, kurioje akcentuojamas tokių teisminio proceso pradžioje laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, kad iš esmės nebūtų stabdoma ir trikdoma įmonių komercinė ūkinė veikla, t. y. kad įmonės komercinė ūkinė veikla nenukentėtų dėl pradėtų teisminių procesų. Pažymėjo, kad nesant objektyvių duomenų apie galimą grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, laikinosios apsaugos priemonės pažeistų atsakovės interesus bei nepagrįstai suteiktų prioritetą ieškovės interesams.
III. Atskirojo skundo argumentai
11. Apeliantė (ieškovė) UAB „3T - Transfers technologies for textile“ pateiktame atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje, uždraudžiant atsakovei UAB „Heat Transfers Company“ gaminti, siūlyti, parduoti (eksportuoti) prekes „3T-Transfers technologies for textile“ klientams - SML TEKSTIL SAN VE DIS TIC LTD STI, MERT ILKEM, MILITARIST, LA PERLA MANUFACTURING SRL, Graf&Co., Cifra Spa, THE JOB DI FRANCESCO BECCOI, PASASPORT SRL CON SOCIO UNICO, Milavitsa. Atskirajame skunde nurodo tokius argumentus:
11.1. teismas nepagrįstai rėmėsi nepagrįstos ir neįrodytos grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui argumentu. Grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui sąlyga teismų praktikoje nėra aiškinama siaurinamai. Pirmos instancijos teismas neatsižvelgė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašymas yra ginant pramoninę nuosavybę pagal Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatyme (toliau - KPTAĮ) numatytą reguliavimą, kuriame numatytos specialios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui;
11.2. taikant laikinąsias apsaugos priemones neturtinio pobūdžio bylose atsižvelgiama į šalių teisių pažeidimo riziką, vertybes, kurioms apsaugoti laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos, poreikį užtikrinti kitų suinteresuotų asmenų teises, naujų teisinių ginčų atsiradimo tikimybę ir kt. Visais atvejais turėtų būti įvertinta ir tai, ar tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai leidžia įžvelgti ieškovui palankaus sprendimo tikimybę;
11.3. ieškovės reikalavimas dėl neteisėtų veiksmų nutraukimo ir komercinės paslapties apsaugos nėra identiškas ar tapatus laikinųjų apsaugos priemonių prašymui. Prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones ribojimai yra mažesnės apimties ir liečia tik tuos klientus (pvz., turkų įmonės SML TEKSTIL SAN VE DIS TIC LTD STI, MERT ILKEM), dėl kurių komercinės paslapties neteisėtas atkleidimas ir naudojimas yra gana akivaizdus ir pakankamai įrodytas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad byloje pateiktas visas ieškovės klientų, su kuriais atsakovas D. S. bendravo, vykdė gamybos ir prekybos užsakymus sąrašas bei į tai, kad ieškinio pirmu reikalavimu prašoma uždrausti neteisėtus veiksmus;
11.4. teikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovė įgyvendino Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą reikalavimą pateikti nurodytus įrodymus. Ieškovė pateikė klientų korteles su jų kontaktais ir kitais reikšmingais komercinę paslaptį sudarančiais duomenimis bei šių klientų užsakymų lenteles - duomenis iš ieškovės kompiuterinės programos apie klientus (kontaktinius asmenis), su kuriais naudodamas ieškovės komercinę paslaptį dirbo pas ieškovę D. S.. Pateikti įrodymai apie tai, jog D. S. prie jam skirtos programos galėjo prisijungti tik jam siųstu slaptažodžiu, kas patvirtina aplinkybę, jog apeliantė yra komercinės paslapties apie savo klientus savininkė. Pateikti ir Vilniaus regiono muitinės prekių Judėjimo sertifikatai AT.R, iš kurių tiesiogiai matyti, jog atsakovė eksportuoja prekes paminėtiems ieškovės klientams - Turkijos įmonėms SML Tekstil San and Foreign Trade LTD bei MERT ILKEM, kuriems pardavimus ieškovė ir prašė stabdyti teikdama laikinųjų apsaugos priemonių prašymą. Pateiktos ieškovės ataskaitos pagrindžia aplinkybę, jog nuo atsakovės įsteigimo ieškovės pardavimai sustojo ar labai šiems klientams sumažėjo;
11.5. teismas nepagrįstai rėmėsi ir argumentu, jog prašomas taikyti draudimų pobūdis nepagrįstai apribotų atsakovės vykdomą veiklą iki teisminio ginčo išsprendimo. Draudimų apimtis ir mastas prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis nėra didelis, sustabdytų gamybą ir pardavimus tik tam tikriems klientams, dėl kurių pateikti tiesioginiai ieškovės teisių pažeidimo įrodymai. Teismas nepagrįstai prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones vertino kaip nepropocingas, tokiu būdu iškeldamas atsakovės interesus, neatsižvelgdamas į komercinės paslapties specifiką, ieškovės kaip savininkės teisių apsaugą ir operatyvią šių objektų gynybą;
11.6. pirmosios instancijos teismas taip pat netyrė ir nevertino Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje numatytų kriterijų. Kartu su ieškiniu pateikta daug įrodymų, pagrindžiančių ieškovės teisių pažeidimą (komercinių paslapčių atkleidimą ir naudojimą) naudojantis ne tik klientais, bet ir įgyta informacija apie reikalingos įrangos (mašinų) tokiai specifinei komercinei veiklai įsigijimą, dažų (medžiagos) tiekėjus ir jų siūlomus reikalingus dažus konkrečiai gamybai, atskirus lopotipus, kurie buvo sukurti (ir tam patirtos išlaidos) ieškovės užsakymu ir šiuo metu reklamuojamus atsakovės savo vardu interneto puslapyje ir kt. Apeliantė taip pat rūpinosi ir rūpinasi šiuolaikiška savo komercinės informacijos apsauga, investuodama į informacinę sistemą su šiuolaikiškomis informacinėmis apsaugos priemonėmis. Ieškovės komercinei veiklai padarytas didelis pažeidimo mastas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
13. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
14. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, nenustačius antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, netaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Kaip jau buvo minėta, apeliantė pareikšdama ieškinį prašė taikyti KPTAĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei gaminti, siūlyti, parduoti (eksportuoti) prekes „3T-Transfers technologies for textile“ klientams - SML TEKSTIL SAN VE DIS TIC LTD STI, MERT ILKEM, MILITARIST, LA PERLA MANUFACTURING SRL, Graf&Co., Cifra Spa, THE JOB DI FRANCESCO BECCOI, PASASPORT SRL CON SOCIO UNICO, Milavitsa.
16. Pagal KPTAĮ 6 straipsnio 1 dalį teismas komercinės paslapties turėtojo prašymu CPK nustatyta tvarka gali taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones: 1) laikinai nutraukti komercinės paslapties naudojimą ar atskleidimą arba, atsižvelgdamas į aplinkybes, uždrausti naudoti ar atskleisti komercinę paslaptį; 2) uždrausti gaminti, siūlyti, pateikti rinkai ar naudoti su komercinės paslapties pažeidimu susijusias prekes arba jas importuoti, eksportuoti arba saugoti šiais tikslais; 3) sulaikyti arba pristatyti galimai su komercinės paslapties pažeidimu susijusias prekes, įskaitant importuotas prekes, siekdamas užkirsti kelią joms patekti į rinką ar išleisti į apyvartą; 4) taikyti kitas CPK nustatytas laikinąsias apsaugos priemones.
17. To paties įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi teismui pateikti įrodymus, kad: 1) komercinė paslaptis egzistuoja; 2) jis yra komercinės paslapties turėtojas; 3) komercinė paslaptis neteisėtai gauta, naudojama ar atskleista arba kyla grėsmė, kad komercinė paslaptis bus neteisėtai gauta, panaudota ar atskleista. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas, spręsdamas dėl prašymo taikyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas priemones ir vertindamas jų proporcingumą, turi atsižvelgti į konkrečias bylos aplinkybes, įskaitant: 1) komercinės paslapties vertę ir kitas konkrečias jos ypatybes; 2) priemones, kurių buvo imtasi komercinei paslapčiai apsaugoti; 3) atsakovo veiksmus gaunant, naudojant arba atskleidžiant komercinę paslaptį; 4) neteisėto komercinės paslapties naudojimo arba atskleidimo poveikį; 5) teisėtus šalių interesus ir galimą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo arba netaikymo poveikį šalims; 6) teisėtus trečiųjų šalių interesus; 7) viešąjį interesą; 8) pagrindinių teisių apsaugą.
18. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovės ieškinys prima facie pagrįstas, apeliantė atskirajame skunde nekvestionuoja apylinkės teismo argumentų, susijusių su pirmąja laikinųjų apsaugos priemonių sąlyga, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl ieškinio prima facie pagrįstumo išsamiau nepasisako ir šios sąlygos nevertina.
19. Apeliantė, teikdama atskirąjį skundą, visų pirma įrodinėja, jog apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi neįrodytos grėsmės galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo argumentu ir nevertino specialiame įstatyme - KPTAĮ numatytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies pritaria tokiam apeliantės argumentui tuo aspektu, jog skundžiamoje nutartyje nesiremiama specialiame įstatyme - KPTAĮ numatytomis sąlygomis vertinant prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne) pagrįstumą. Tačiau, kita vertus, nors specialusis įstatymas ir įtvirtina tokio pobūdžio bylose taikytinas laikinąsias apsaugos priemones bei atitinkamas vertintinas sąlygas, tačiau vertinant prašymo (ne) pagrįstumą neatsiejamai turi būti remiamasi ir bendro pobūdžio reikalavimais, įtvirtintais CPK 144 straipsnio 1 dalyje, t. y. abiejų laikinųjų apsaugos priemonių sąlygų egzistavimo vertinimu ir nustatymu atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apylinkės teismas. Remdamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, skundžiamoje nutartyje ir vertino ne tik ieškinio prima facie pagrįstumą, bet ir grėsmės būsimo ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui sąlygą.
20. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovės prašomas taikyti veiksmų draudimo pobūdis apribotų atsakovės galimybę vykdyti veiklą (konkrečiai, atitinkamų prekių pardavimus) dar iki tol, kol bus išspręstas ieškovės inicijuotas teisminis ginčas, taip pat būtų užtikrintas ne ieškovei galimo palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymas, bet faktiškai būtų iš dalies tenkinamas ieškinio reikalavimas, uždraudžiant prekybą. Apeliantė su tokiu teismo argumentu nesutinka, įrodinėdama, jog prašomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis ribojimai yra mažesni nei ieškinio pirmajame reikalavime nurodyti klientų ribojimai. Iš tiesų, nors apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės pozicija dėl mažesnės apimties ribojimų, nei kad nurodyti reiškiamo ieškinio reikalavimo pirmuoju punktu, tačiau neturi pagrindo nepritarti ir pirmosios instancijos teismo išvadai dėl dalies ieškinio tenkinimo. Nors gali būti taikytinos laikinosios apsaugos priemonės, sutampančios su ieškinio reikalavimais, tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovės siekiamas veiksmų uždraudimas siejamas su įrodinėjamu ieškovės komercinių paslapčių (ne) atskleidimu ir buvusių atsakovės darbuotojų veiksmais, o tokia išvada gali būti padaryta tik išnagrinėjus civilinę bylą iš esmės ir įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus bei aplinkybes. Todėl nors apeliantė ir įrodinėja, kad jos siekiami apribojimai yra mažesnės apimties, kad prašomi apribojimai susiję tik su tomis įmonėmis, dėl kurių pateikti tiesioginiai ieškovės teisių pažeidimo įrodymai, tačiau vis tik sudaro dalį ieškinio reikalavimų, dėl kurių (ne) pagrįstumo bus pasisakyta išnagrinėjus civilinę bylą iš esmės Taigi vertintina, jog apylinkės teismo išvada dėl dalies ieškinio reikalavimų patenkinimo taikant laikinųjų apsaugos priemonių institutą pagrįsta.
21. Sutiktina ir su skundžiamos nutarties argumentu, jog ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai apribotų atsakovės ūkinę veiklą. Nors apeliantė tiek teikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, tiek ir atskirąjį skundą remiasi įrodinėjama aplinkybe apie ieškovės komercinės paslapties naudojimą ir su tuo susijusius jos buvusių darbuotojų veiksmus, tačiau ieškovės įrodinėtinos aplinkybės sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką ir šioje bylos stadijoje sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neanalizuojamos ir nevertinamos. Priešingu atveju, pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones įrodymų rinkimo stadijoje ir remiantis tik apeliantės įrodinėjamomis aplinkybėmis, iš tiesų neproporcingomis priemonėmis būtų apribota atsakovės ūkinė veikla.
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamos nutarties ir apelianto argumentas, jog spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių (ne) taikymo klausimą teismas netyrė ir nevertino KPTAĮ 6 straipsnio 4 dalyje numatytų kriterijų. KPTAĮ 6 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog teismas, spręsdamas dėl prašymo taikyti 6 straipsnio 1 dalyje nurodytas priemones ir vertindamas jų proporcingumą turi atsižvelgti į konkrečias bylos aplinkybes, prireikus ir įskaitant šioje dalyje numatytus kriterijus. Taigi, kaip matyti iš teisinio reglamentavimo, visų pirma vertinamas laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas pagal konkrečias bylos aplinkybes ir faktinę situaciją, jis vertintinas nepriklausomai nuo KPTAĮ 6 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų kriterijų įvertinimo, o tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios neatitinka proporcingumo kriterijaus, negali būti taikomos. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, spręsdamas apeliantės prašymą apylinkės teismas pagrįstai vertino apribojančių atsakovės ūkinę veiklą laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą, o KPTAĮ 6 straipsnio 4 dalyje numatytų kriterijų neaptarimas, nustačius, jog prašomi taikyti atsakovės veiklai apribojimai neproporcingi siekiama tikslui, skundžiamos nutarties pagrįstumui teisinės reikšmės neturi.
23. Pažymėtina ir tai, jog proporcingumo, ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2699/20110) Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje.
24. Kiti ieškovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų detaliau nepasisako.
25. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teismų praktiką ir aktualų teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisingą nutartį, o atskirojo skundo motyvais pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
netenkinti apeliantės (ieškovės) atskirojo skundo.
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartį nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.