- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-03-28
- Bylos Nr.
- 1-26-913/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Gasparavičienė
- Nukentėjusysis
- V. V.
- Kaltinamasis
- G. V.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. V., gim. (duomenys neskelbtini),Anykščių r., LR pilietis, lietuvis, išsilavinimas – spec. vidurinis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) Utenoje, gyv. (duomenys neskelbtini) Anykščių r., vedęs, du vaikai, ūkininkaujantis, neteistas, kaltinamas pagal LR Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį ir 165 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis G. V. 2012 m. balandžio 19 d., apie 14 val., Anykščių r., (duomenys neskelbtini) atėjęs į V. V. gyvenamąjį namą, dėl asmeninių nesutarimų bei pykčio užpuolė lovoje gulėjusį savo brolį V. V., tampė V. V. už drabužių, sudavė jam ne mažiau kaip 7 smūgius kumščiais į veidą, galvą bei kitas kūno vietas, sugriebęs ranka traukė lytinius organus, taip sukeldamas fizinį skausmą, ir dėl poodinių kraujosruvų akių vokuose ir kairiame skruoste bei kairiame žaste, kraujosruvos dešinės akies obuolio junginėje, odos nubrozdinimų kairėje plaštakoje ir mašnelės odoje, šlapimkanalio audinių sumušimo nežymiai sutrikdė V. V. sveikatą.
Be to, kaltinamasis G. V. buvo kaltinamas tuo, jog 2012 m. balandžio 19 d., apie 14 val., Anykščių r., (duomenys neskelbtini) neteisėtai atvirai prieš savininko V. V. valią įsibrovė į jo gyvenamąjį namą ir dėl asmeninių nesutarimų bei pykčio užpuolė lovoje gulėjusį savo brolį V. V. – esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, grasino jį nužudyti iškeltoje rankoje laikydamas buitinės paskirties virtuvinį peilį ir šaukdamas „tau galas, iš kambario turi išeiti gyvas tik vienas!“.
Kaltinamasis G. V. kaltu prisipažino iš dalies, t.y. prisipažino, kad nežymiai sutrikdė sveikatą V. V. ir parodė, kad 2012 m. balandžio 19 d. nuėjo pas brolį pasiaiškinti dėl žemės. Nuėjus durys buvo praviros. Pasibeldė. Įėjo į kambarį. Brolis gulėjo lovoje, nemiegojo. Jis pradėjo reikšti pretenzijas dėl žemės riboženklių. Kilo konfliktas. Jam sakė brolis, kad eitų namo, kad išsiaiškins kitą kartą. Jis sakė, kad reikia išsiaiškinti. Brolis jo vengia. Brolis rėkė ant jo, sakė dingti, nes gaus akin. Gavosi kaip ir „bušido“ imtynės. Brolis jį sugriebė už rankų, pasitampė. Jis išsilaisvino. Brolis liepė jam varyti namo. Kur brolis gulėjo, greta buvo virtuvė. Jis paėmė peilį, metė jam ant lovos ir sakė, kad gali jį pripjauti ir turės visą žemę. Brolis jį koliojo toliau. Paskui staigiai šoko iš lovos, atsistojo ir trenkė jam akin. Jis parklupo. Tada smaugė per pusiaują. Stengėsi padaryti kuo daugiau žalos, sulaužė šonkaulius. Jautė, kad pradeda dusti. Paskui brolis išėjo iš kambario ir kažkur dingo. Jis broliui peiliu negrasino, o peilį tik numetė ant lovos. Į brolio namus jam niekada nebuvo uždrausta vaikščioti. Pripažįsta, kad grumtynių metu jis irgi sužalojo brolį. Dabar su broliu susitaikė ir pasižada, kad ateityje tokių dalykų nebebus.
Šalies argumentai
N. V. V. paaiškino, kad jis tą dieną miegojo lovoje. Namai buvo atviri. Gulint nesuprato, kas įvyko, nes pajuto, kad jo brolis plėšia nuo jo rūbus ir šaukia. Sudavė jam į veidą, šaukė, kad iš šitų namų gyvas turi išeiti tik vienas. Atsitraukė, išbėgo į kitą kambarį ir grįžo nešinas peiliu. Brolis vertėsi ant jo, jis čiupo peilį, ištraukė ir išmetė. Tada brolis užšoko ant lovos, griebė už lytinių organų, daužė į galvą, plėšė lytinius organus. Kęsdamas didelį skausmą, jis prisitraukė brolį prie savęs, prispaudė prie lovos. Palengva išstūmė jį iš miegamojo. Tada išbėgo į lauką, įsėdo į mašiną ir nuvažiavo pas M. A., kad iškviestų policiją. Atvažiavo policijos pareigūnai, atsivežė jį į namus. Buvo beveik susitaikę, bet brolis prie policijos pareigūnų jam pagrasino, kad kitoje vietoje kitą kartą jam bus blogiau, kad šį kartą išsprūdo.
Liudytojas A. M. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį G. V. ir nukentėjusįjį V. V.. Balandžio mėnesio vidurį pas jį atvažiavo V. V. su įplėšta maike, buvo su trumpikėmis. Jis buvo šoke, kai pamatė balandžio mėnesį pas jį taip apsirengusį atvažiavusį V. V.. Jis nelabai suprato, kas ten buvo. Jis į brolių reikalus nesigilina, nes niekas jų ginčų neišspręs. Jis prašė telefono, kad galėtų paskambinti įgaliotiniui. Sakė, kad susimušė su broliu.
Liudytoja D. Ž. parodė, kad V. V. yra jos draugas, o G. V. yra jo brolis. 2012 m. balandžio 19 d. jai paskambino V. iš savo namų ir paprašė, kad ji kuo greičiau atvyktų, nes įvyko kažkoks nesusipratimas su broliu. Ji nuvažiavo, rado policijos mašiną, du policijos darbuotojus – moterį ir vyrą. Kadangi buvo įvykęs incidentas, matė, kad V. veidas buvo paraudęs, lyg būtų sumuštas. Sakė, kad brolis jį namuose užpuolė. Ji girdėjo kaip kalbėjo prie policijos pareigūnų, kad įvyko incidentas, muštynės, kaip V. barė brolį, kad atėjo, kelia triukšmą, drumsčia ramybę. G. buvo nusiteikęs karingai, nelabai klausė ir barėsi. V. barė brolį, kad jei išgėrė, kad rastų sau vietą. Kažkoks konfliktas buvo dėl žemės sklypo. G. su keiksmažodžiais sakė, kad šį sykį išsmuko, kad kitą sykį paklius. Policijos pareigūnai pagalvojo, kad tai yra eilinis įvykis, jie nesiruošė pildyti jokio dokumento, galvojo, kad apsižodžiavo ir tiek. Jai ir V. V. paprieštaravus, policininkai surašė kažkokį protokolą.
Liudytojas A. S. parodė, kad jis pažįsta abu brolius V. P. V. V. paskutiniu metu jis buvo apsigyvenęs. Tuo metu kai atėjo G. V., jis skaldė malkas. G. jam pasakė, kad būtų geriau, jei jis į vidų neužeitų. Jis pagalvojo, kad brolis atėjo pas brolį, jis yra svetimas žmogus, todėl į vidų ir nėjo. Baigė tvarkyti malkas, pasėdėjo ant suoliuko, o po to nuėjo ten, kur buvo padėjęs indus su sula. Prieš išeinant girdėjo kažkokius dundesius kambaryje. Grįždamas su sula pamatė, kad G. V. su vienais apatiniais, suplėšytais drabužiais įsėdo į savo sunkvežimį ir išvažiavo. Po kiek laiko pamatė, kad atvažiuoja policijos pareigūnai.
Liudytojas G. B. parodė, kad jis yra kaltinamojo ir nukentėjusiojo pusbrolis. Praeitų metų balandžio 19 dieną, vakare pas jį atėjo G. V.. Kai atėjo, pamatė, kad pamuštas veidas, sutinęs, su mėlyne, sunkiai judėdamas. Jis paklausė kas nutiko, G. paaiškino, kad buvo pas brolį, kad susipyko, kad tarp jų kilo konfliktas, kad jis gavo nuo brolio. Pasipasakojo ir išėjo namo. Su V. V. neteko kalbėti. Broliai konfliktuoja dėl žemės.
Liudytojas K. Š. parodė, kad jis pažįsta kaltinamąjį ir nukentėjusįjį, gyvena kaimynystėje. Jis kitą dieną po įvykio, balandžio 20 d., atėjo pas G. V., nes neseniai buvo nusipirkęs motociklą, todėl jam reikėjo priemonių jo taisymui. Matė, kad G. V. pamušta akis, sunkiai vaikščiojo, skundėsi, kad skauda šonkaulius. Paklausus, kas buvo, papasakojo, kad susimušė su broliu. Sakė, kad dėl rubežiaus. Ant veido matėsi mėlynė, nuo sumušimo buvo pasiaurėjusi akis. Buvo matyti, kad jam buvo sunku kelti kibirą su vandeniu.
L. V. V. parodė, kad kaltinamasis yra jos sutuoktinis. Paaiškino, kad su V. V. visą laiką santykiai buvo geri. Jis pas juos būdavo diena dienon. Vyras jam tvarkydavo traktorius, mašinas. Jie gyvena ūkiškai. Kartais jo atėjimas būdavo net nebemielas. Paskui buvo incidentas dėl saliarkos. Dabar jie gyvena sau, V. V. sau. 2012 m. balandžio 19 d. ji buvo Anykščiuose. Kai grįžo, vyrą rado namuose sudaužytą, buvo pamuštas paakys, skaudėjo šoną. Sakė, kad tai buvo brolio darbas. Nebuvo uždrausta G. lankytis pas brolį V. namuose, bent jau ji tai negirdėjo to. G. į gydytojus nesikreipė dėl to, kad tai padarė brolis. Kai balandžio 19 d. buvo iškviesti pareigūnai, vyras galvojo, kad jam brolis dovanoja, kad viskas lyg tai gerai.
2012 m. liepos 12 d. teismo medicinos specialisto išvadoje (b.l. 63) konstatuota, kad įvykio metu V. V. buvo padarytos poodinės kraujosruvos akių vokuose ir kairiame skruoste bei kairiame žaste, kraujosruva dešinės akies obuolio junginėje, odos nubrozdijimai kairėje plaštakoje ir mašnelės odoje, šlapimkanalio audinių sumušimas V. V. padaryta kieto buko daikto poveikyje. S. V. V. padaryti ne mažiau septynių smūgių pasekoje, tai nurodo sužalojimų kiekis ir lokalizacija. V. V. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Specialisto išvadoje konstatuoti nukentėjusiojo V. V. kūno sužalojimai pagal jų lokalizaciją ir padarymo mechanizmą atitinka nukentėjusiojo parodymams apie jo atžvilgiu naudoto fizinio smurto pobūdį ir būdą, todėl teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais apie tai, kad kaltinamasis G. V. jo atžvilgiu naudojo fizinį smurtą. Kad įvykio metu 2012 m. balandžio 19 d. nukentėjusiojo V. V. atžvilgiu buvo naudojamas fizinis smurtas, patvirtinama ir baudžiamojoje byloje esančiais policijos pareigūno 2012 m. balandžio 19 d. (b.l. 8) tarnybiniu pranešimu, 2012 m. gegužės 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolu (b.l. 30-34), 2012 m. gegužės 15 d. nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu (b.l. 43-52).
Motyvuojamoji dalis
Teismas mano, kad kaltinamojo G. V. kaltė nežymiu sveikatos sutrikdymu, padarytu mušant nukentėjusįjį, įrodyta aptartais įrodymais ir jo veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, kadangi jis mušdamas nukentėjusįjį, padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą.
Pagal BK 165 str. 1 d. atsako tas, kas neteisėtai slapta ar atvirai, panaudodamas apgaulę ar smurtą arba kitokiu būdu prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant saugomą būsto teritoriją.
Bylos duomenimis nenustatyta, kad kaltinamasis, neteisėtai, prieš namų savininko, t.y. savo brolio valią, atvirai įsibrovė į gyvenamąjį namą. Kaltinamasis į namą pateko pro nerakintas duris, dienos metu, be to, tie namai yra jo brolio ir jam niekada nebuvo uždrausta į juos ateiti. Įsibrovimas į būstą reiškia, kai kaltininkas aktyviais veiksmais patenka į jį prieš būsto savininko valią, neturėdamas tam teisėto pagrindo. Nusikaltimas yra baigtas nuo to momento, kai kaltininkas neteisėtai patenka į kito žmogaus būstą, tokio būsto priklausinį ar saugomą būsto teritoriją. Nusikaltimo subjektyvioji pusė - tyčia. Tai reiškia, jog patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn galima, tik konstatavus, jog asmuo suvokė, jog savo veiksmais be teisėto pagrindo ir prieš būsto savininko ar jo valdytojo valią patenka į tą būstą ir nori tai daryti. Teismo nuomone, jokių aktyvių veiksmų įsibrauti į nukentėjusiojo namą kaltinamasis G. V. neatliko. BK 2 str. 4 d. numatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Tai reiškia, kad prieš jokį asmenį negali būti vykdomas baudžiamasis persekiojimas, jeigu jo veiksmai neatitinka baudžiamajame įstatyme įtvirtintos konkrečios nusikaltimo sudėties. Kai asmens veikoje nėra nusikaltimo sudėties, tokia veika negali būti laikoma nusikalstama. Atsižvelgiant į išdėstytą G. V. išteisintinas pagal BK 165 str. 1 d., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Pagal BK 145 str. 1 d. atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl laikoma, kad nusikaltimas yra baigtas nuo grasinimo pareiškimo, jo išsakymo nukentėjusiojo ar kitų asmenų akivaizdoje, kai apie grasinimą sužino nukentėjusysis. Teismų praktikoje laikoma, jog grasinimas nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą pasireiškia aktyviais veiksmais pranešant žmogui, kad jis bus nužudytas ar sunkiai sužalotas ar susargdintas. Grasinimas turi būti išsakytas nukentėjusiajam tiesiogiai ar per kitus asmenis, jis turi būti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus esant pakankamo pagrindo manyti, kad jis bus realizuotas. Tai gali liudyti grasinimo motyvai, santykiai tarp nukentėjusiojo ir grasintojo, aplinkybės kurioms esant buvo grasinama. Vertinant grasinimo realumą reikšmės turi tai, kaip tai suprato nukentėjusysis. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus realizuotas.
Šiuo konkrečiu atveju, byloje esantys duomenys pagrindo manyti, kad G. V. grasinimas būtų buvęs realus bei, kad dėl to nukentėjusiajam buvo pakankamas pagrindas manyti, jog grasinimas gali būti realizuotas, nėra.
Byloje nustatyta, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis yra broliai, ir tarp jų kilo konfliktas dėl žemės. Kaltinamojo G. V. nukentėjusiajam pasakyti žodžiai, kad „tau galas, iš kambario turi išeiti gyvas tik vienas!“, bei ta aplinkybė, jog jis buvo paėmęs į rankas peilį, nesudarė pakankamo pagrindo manyti, jog grasinimas gali būti realiai įvykdytas, kadangi iš nukentėjusiojo ir kaltinamojo parodymų teisiamojo posėdžio metu darytina išvada, kad kaltinamasis peiliu realiai negrasino, o tik buvo paėmęs peilį į rankas. Atsižvelgiant į išdėstytą G. V. išteisintinas pagal BK 145 str. 1 d., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Kaltinamasis G. V. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, prisipažįsta kaltu ir nuoširdžiai gailisi, susitaikė su nukentėjusiuoju, neteistas, administracine tvarka metų bėgyje baustas ir nebuvo ankščiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.
BK 38 straipsnis nustato, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Teismas mano, jog visos šios BK 38 str. nustatytos sąlygos G. V. atžvilgiu yra, esant tokiomis aplinkybėmis G. V. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 38 str.).
N. V. V. byloje buvo pareiškęs civilinį ieškinį (b.l. 67-71). Kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius bei susitaikymo pareiškime susitarus dėl žalos atlyginimo, civilinis ieškinys, nukentėjusiajam nurodžius, jog nuo jo atsisako, paliktinas nenagrinėtu ((duomenys neskelbtini) str.).
Daiktinis įrodymas – peilis – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas kaip menkavertis daiktas (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti įsiteisėjus nuosprendžiui panaikintina ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
G. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ir 165 straipsnio 1 dalį, išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
A. G. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, jam susitaikius su nukentėjusiuoju ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktinį įrodymą – peilį – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Anykščių rajono apylinkės teismą.