- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-04-22
- Bylos Nr.
- 1-814-817/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-0-64640-2015-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ieva Gavelytė-Kalytienė
- Kaltinamasis
- S. V.
- Nukentėjusysis
- V. V.
- Advokatai
- Viktoras Rutkauskas
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, išsiskyręs, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas: 1. 2015-03-19 Vilniaus m. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 str. 1 d. – 12 mėn. laisvės apribojimo; 2. 2015-10-29 Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d. – 12 mėn. laisvės apribojimo. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., paskirta bausmė subendrinta su 2015-03-19 Vilniaus m. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, galutinė bausmė – 1 m. 6 mėn. laisvės apribojimo; 3. 2015-12-08 Vilniaus m. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d. – 10 mėn. laisvės apribojimo. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., paskirta bausmė subendrinta su 2015-10-29 Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – 2 m. laisvės apribojimo, bausmės neatlikęs, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, BK 145 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis S. V. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui sveikatą, o būtent: jis 2015-11-23 apie 17.00 val. bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytos 2,69 promilės alkoholio) konflikto metu tyčia suėmė motinai V. V. už abiejų rankų, jas stipriai suspaudė, stumdė savo motiną, tokias savo veiksmais sukėlė motinai V. V. fizinį skausmą.
Be to S. V. buvo kaltinamas tuo, kad 2015-11-23 apie 17.00 val. bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytos 2,69 promilės alkoholio) konflikto metu naudodamas fizinį smurtą motinos V. V. atžvilgiu – suspaudęs V. V. rankas, grasino savo motiną nužudyti, tokiais veiksmais sudarydamas nukentėjusiajai pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis nurodė, kad prisipažįsta, kad jis suėmė mamai už rankų tam, kad ją nuramintų, ir per stipriai paspaudė. Kaltinamasis paaiškino, jog tą dieną buvo per daug išgėręs, sėdėjo ant sofos, mama norėjo jį pakelti, tada jis paėmė ją už rankų, trumpai palaikė ir paleido. Nuo tokių kaltinamojo veiksmų mamai galėjo skaudėti, bet jis smarkiai nespaudė, senam žmogui daug nereikia, kad atsirastų mėlynės. Mama garsiai kalbėjo, kad jis eitų iš kambario, todėl norėjo ją nuraminti. Kai suėmė mamą už rankų, sakė, kad ji apsiramintų. Kiek atsimena, mamos nestūmė, gal netyčia taip gavosi, nes buvo apsvaigęs. Kaltinamasis nurodė, jog kaip buvo dėl tų grasinimų, tiksliai nepamena, bet kad jis norėtų ją nužudyti, taip nebuvo. Gal kažkaip pats nesuprasdamas galėjo sakyti grasinančius žodžius, bet nieko padaryti nenorėjo. Savo elgesį vertina blogai, mamos atsiprašė. Kaltinamasis nurodė, jog vykdė ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, ėjo į smurtinį elgesį keičiančius kursus, buvo juose keturis kartus, ėjo iki suėmimo. Prieš pusantro mėnesio buvo įvykis, dėl kurio šiuo metu jis yra suimtas. Kaltinamasis nurodė, kad sutinka gydytis, jei teismas jam tai paskirtų, šiuo metu neturi kitos gyvenamosios vietos, tik pas mamą, nori susirasti darbą ir išeiti.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu S. V. parodė, kad 2015-11-23 atėjo į namus Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pasiimti asmens dokumento, nes turėjo eiti į darbo biržą. Pripažįsta, kad į namus atėjo neblaivus. Dėl ko tarp jo ir mamos V. V. kilo konfliktas, neatsimena, bet mano dėl to, kad namo grįžo neblaivus. Mamai iš pykčio galėjo kažką pasakyti, tačiau grasinimų nužudyti tikrai neketino įvykdyti. Tai barnio metu išsakyti žodžiai, tam nesiėmė jokių veiksmų. Mama konflikto metu jam priekaištavo. Motina stovėjo priešais jį. Jis, norėdamas motiną nuraminti, kad ji nerėktų, suėmė motinai už rankų, tuomet ir galėjo atsirasti mėlynės. Taip pat S. V. stūmė motiną nuo savęs rankomis. Dėl įvykusio konflikto ir sukelto fizinio skausmo labai gailisi (b.l. 43).
Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji V. V. nurodė, kad S. V. yra jos sūnus, jie gyvena kartu, santykiai normalūs, kai jis negirtas, o kai girtas – santykiai nekokie. Kai jis būna girtas, darosi neveiksnus, nežino ką daro, jis puola, kažko ieško, jai paima už rankos. Jis daužo rankas į stalą, į sieną, nukentėjusioji jį ramina, veda jį į lovą, liepia nusiraminti, jis ją suima už rankų, jai skauda, ji jį guldo kaip mažą vaiką, jis atsigula, paskui vėl keliasi, daro nesąmones. Kaltas alkoholis, kai jis negeria, viskas būna gerai. Jis kalba visokias nesąmones, ji nesupranta, ar jis tikrai taip galvoja. Kartais jis pasako grasinimus, tuomet ji jam neapsikentusi pasako, kad muštų ją, tačiau jis sako, jog nemuš, ji jo mama. Nukentėjusioji nurodė, kad gal būt jis ir pagrasino jai, ji buvo susinervinusi, neatsimena. Kai girtas žmogus, nežinai ką jis gali padaryti, gali tikėti jo žodžiais arba ne. Kartais jis neatpažįsta, kad čia yra nukentėjusioji, jam atrodo, kad kažkas pas juos atėjo. Pagarsinus nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusioji paaiškino, iš dalies taip buvo, jie grūmėsi ir jai atsirado mėlynės, kai stumdėsi, gal ji ir trenkėsi kažkur. Jis, kai būna girtas, kalba nesąmones, tiesiog nežinai kaip viskas gali būti. Nukentėjusioji nurodė, kad ji išsigando, išbėgo iš namų, kai jis kalba visokias nesąmones, būna baisu, ji išsigando. Kai ji išeina, pasišalina, jis jos nemato, apsiramina, dėl to ji išbėgo, kad jis jos nematydamas apsiramintų. Ji buvo susijaudinusi, išsigandusi, šoke, kai išbėgo, nes jis triukšmavo, pagrasino, bet ji netiki, kad jis taip padarytų, kaip sakė. Išbėgo, kad jis jos nematytų, ji nežino, gal ir gali kas nors įvykti, nežino kaip elgtis. Nukentėjusioji paaiškino, jog, kai kaltinamasis būna girtas, tokie konfliktai būna dažnai, ji bando jį raminti. Jis sako, kad prie jo kažkas guli, ji jį ramina, sako, kad ten pagalvė, antklodė ir jie pradeda stumdytis. Stumdosi, nes ji jam neleidžia nešti patalynės išmesti, guldo jį į lovą, spaudžia, kad gulėtų, kartais jis nusiramina. Sūnus nėra jai sudavęs. Kai jį veda į lovą ir laiko, eidama kartais kur nors užsigauna.
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. V. parodė, kad 2015-11-23, apie 17.00 val., į namus (duomenys neskelbtini), Vilniuje, grįžo girtas sūnus S. V., jis dėl alkoholio buvo nevaldomas, labai agresyvus. Kai jos vyras Algirdas bandė sūnų nuvesti į jo kambarį, sūnus užgriuvo tėvą lovoje ir prispaudęs jį laikė. Ji bandė išplėšti vyrą iš sūnaus glėbio, nes matė, kad vyrui darosi bloga. Vyras serga Parkinsono liga. Kai jai pavyko atplėšti sūnų nuo vyro, sūnus, gulėdamas lovoje, bandė koja jai įspirti, bet ji pasitraukė. Tada sūnus pradėjo grasinti, kad ją užmuš, jo žodžiai buvo: “aš vis tiek tave užmušiu“. Jis atsikėlė, pribėgo ir stipriai sugriebė jai už rankų, pravardžiavo ją ir grasino užmušti. Tokie grasinimai yra labai dažni, mano, kad grasinimai nužudyti yra realūs. Ji išsigando ir išbėgo į koridorių. Vyras dėl Parkinsono ligos jau nieko neatsimena. V. V. buvo šoke, labai susijaudino. Pas teismo med. ekspertus V. V. nesikreips (b.l. 14). Papildomos apklausos metu V. V. parodė, kad po teismo sprendimo 2015-10-13 sūnus ateidavo ir nuolat gyvendavo pas ją namuose Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Konfliktas su sūnumi vyko visame bute, atėjęs į namus, sūnus iš karto pradėjo priekaištauti, kad ji kreipėsi į policiją dėl jo elgesio, jis elgėsi labai agresyviai. Tėvas bandė jį raminti, nuvedė jį į jo kambarį, o tuo metu S. užkrito ant lovos, užspaudė tėvą, tas ėmė dusti. V. V. gelbėjo vyrą, suėmė S. už kaklo iš nugaros, išlaisvino vyrą. Tuomet sūnus ranka stūmė ją į įvairias kūno vietas: krūtinę, pilvą, tuomet suėmė už rankų, stipriai suspaudė, dėl ko ant rankos liko mėlynė. Tokie sūnaus veiksmai V. V. sukėlė fizinį skausmą, spausdamas rankas sūnus ją grasino nužudyti. Kiekvieną kartą, grįžęs iš policijos sūnus dar labiau pyksta, jai grasina dėl to, kad kreipėsi į policiją (b. l. 17).
Iš Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio patrulio L. N. 2015-11-23 Tarnybinio pranešimo nustatyta, kad jame yra nurodyta, jog 2015-11-23 buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini) neblaivus pareiškėjos sūnus smurtauja, atvykę į įvykio vietą, pareigūnai nustatė, kad 2015-11-23 (duomenys neskelbtini) apie 17 val. bute įvyko konfliktas tarp V. V. ir jos sūnaus S. V., konfliktas kilo dėl to, kad S. V. atėjo pas V. V. į namus neblaivus, pradėjo stumdyti savo motiną, keikti necenzūriniais žodžiais, sukti rankas. Policiją kvietusi V. V. paaiškino, jog smurto poveikis pasireiškė stumdymais, rankų sukimais ir laužymais, necenzūrine leksika, pravardžiavimais bei keiksmažodžiais (b.l. 4-5).
Iš 2015-11-23 V. V. protokolo – pareiškimo nustatyta, kad V. V. nurodė, jog 2015-11-23 17 val. girtas sūnus S. V. jų bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, grasino ją nužudyti, dėl smurto artimoje aplinkoje pareiškimai rašomi kas mėnesį, dabar pareiškėja yra šoke (b.l. 6-7).
Iš asmens apžiūros protokolo matyti, kad 2015-11-24 atlikus V. V. kūno apžiūrą nustatyta, kad ant V. V. kairės rankos riešo viršutinės dalies šiek tiek aukščiau riešo kauliuko yra matoma rudos spalvos kraujosruva, o ant kairės rankos žasto viršutinės dalies apie 2 cm. pločio melsvos spalvos kraujosruva (b.l. 18-19).
Iš Alkotesterio kvito nustatyta, kad 2015-11-23 18.29 val. S. V. nustatytas 2,69 promilės girtumas (b. l. 46).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už tokią veiką, padarytą artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Kaltinamasis tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad konflikto metu suėmė motinai V. V. už rankų, jas suspaudė, teisme taip pat pripažino, jog nuo tokių kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajai galėjo skaudėti. Aplinkybes, jog kaltinamasis suėmęs nukentėjusiąją už rankų, stipriai jas suspaudė, taip pat stumdė nukentėjusiąją, nukentėjusioji V. V. nurodė ikiteisminio tyrimo metu, taip pat ir iš karto po įvykio į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams (b. l. 4-5). Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji nurodė, jog minėti kaltinamojo veiksmai sukėlė jai fizinį skausmą. Teisme nukentėjusioji taip pat nurodė, jog jie su kaltinamuoju grūmėsi ir jai atsirado mėlynės, taip pat, jog jie stumdėsi ir tuomet gal ji kažkur ir trenkėsi. Nukentėjusiosios parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtina ir aplinkybė, jog kitą dieną po įvykio, t.y. 2015-11-24, ant nukentėjusiosios rankos buvo matomos kraujosruvos. Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visumą, sprendžia, kad S. V. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., yra visiškai įrodyta.
BK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą turi būti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus įgyvendintas. Vertinant grasinimo realumą, reikia atsižvelgti į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, ir kt. Baudžiamosios atsakomybės taikymas už BK 145 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką suponuoja būtinumą konstatuoti tiesioginę kaltininko tyčią – kad jis suvokia, jog grasinimą kitam žmogui atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą išsako taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo būsenos siekia. Nagrinėjamoje byloje kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog nukentėjusiajai V. V. iš pykčio galėjo kažką pasakyti, tačiau grasinimų nužudyti tikrai neketino įvykdyti, apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis teigė, kad kaip buvo dėl tų grasinimų, tiksliai nepamena, gal kažkaip pats nesuprasdamas galėjo sakyti grasinančius žodžius, bet kad jis norėtų savo motiną nužudyti, taip nebuvo, nieko jai padaryti jis nenorėjo. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamasis grasino, kad ją užmuš, jo žodžiai buvo: “aš vis tiek tave užmušiu“, nukentėjusioji teigė, kad tokie grasinimai yra labai dažni, mano, kad grasinimai nužudyti yra realūs, ji išsigando ir išbėgo į koridorių. Papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji pažymėjo, kad kaltinamasis spausdamas jai rankas grasino nužudyti. Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji V. V. nurodė, kad gal būt kaltinamasis ir pagrasino jai, ji buvo susinervinusi, neatsimena, pažymėjo, kad, kai kaltinamasis būna girtas, kalba nesąmones, tiesiog nežinai kaip viskas gali būti. Nukentėjusioji teisme nurodė, kad ji išsigando, išbėgo iš namų, kai jis kalba visokias nesąmones, būna baisu, ji išsigando, o kai ji išeina, pasišalina, jis jos nemato, apsiramina, dėl to ji išbėgo, kad jis jos nematydamas apsiramintų. Teisme nukentėjusioji taip pat teigė, kad, kai išbėgo, ji buvo susijaudinusi, išsigandusi, šoke, nes kaltinamasis triukšmavo, pagrasino, bet ji netiki, kad jis taip padarytų, kaip sakė. Išbėgo, kad jis jos nematytų, ji nežino, gal ir gali kas nors įvykti, nežino kaip elgtis. Teismas pažymi, kad vien grasinamų žodžių išsakymas automatiškai nerodo, kad buvo padaryta BK 145 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika. Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji teigė, kad kaltinamasis, būdamas girtas, kalba nesąmones, o kai ji pasišalina, jis apsiramina, taip pat nurodė, jog ji netiki, kad jis galėtų taip jai padaryti. Baigiamosiose kalbose nukentėjusioji pažymėjo, kad sūnui ji atleido, nori kad jis priverstinai gydytųsi nuo alkoholizmo. Iš byloje esančių priimtų apkaltinamųjų nuosprendžių matyti, kad S. V. yra sistemingai teisiamas dėl to, kad būdamas neblaivus konfliktuoja su mama, prieš ją smurtauja. Aptariamo įvykio metu jis taip pat buvo neblaivus. Neabejotina, kad tarp nukentėjusiosios ir S. V. periodiškai kyla konfliktai, kurių metu neblaivus kaltinamasis smurtauja prieš savo motiną ir galimai išsako įvairius nemandagius žodžius, tačiau niekada nėra ėmęsis realių veiksmų, iš kurių būtų galima vienareikšmiai tvirtinti, jog jis realiai ketina realizuoti savo grasinimą nužudyti. Konfliktuojantys proceso dalyviai dažnai išsako vieni kitiems itin nemalonius ir grėsmingus žodžius, bet tai nereiškia, jog šie grėsmingi ketinimai bus įvykdyti ir jų reikia bijoti. Aptariamu atveju S. V. atlikti smurtiniai veiksmai – abiejų rankų suėmimas ir suspaudimas, nukentėjusiosios pastūmimas, po ko nukentėjusioji pati išėjo ir iškvietė policijos pareigūnus, leidžia spręsti, kad įvykio metu S. V. pavartotas smurtas prieš nukentėjusiąją nekėlė jai tokios grėsmės, kad išties būtų pakankamas pagrindas manyti, jog grasinimas buvo realus ir jo išties reikėjo bijoti. Atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, S. V. bei jo motinos tarpusavio santykius, teismas sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju negalima daryti kategoriškos išvados, jog įvykio metu nukentėjusiajai išties buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl S. V. ketinimų ir kad pastarasis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusiąją V. V.. Priešingai, išdėstytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad įvykio metu nukentėjusioji iš savo namų išėjo siekdama išvengti kilusio konflikto, tačiau ne todėl, jog realiai manė, kad sūnaus grasinimai gali būti įvykdyti. Tokiu būdu, teismas sprendžia, jog S. V. dėl kaltinimo pagal BK 145 str. 1 d. išteisinamas, jam nepadarius nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 str. 5 d. 1 p.).
Skirdamas kaltinamajam bausmę už BK 140 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą), kaltės formą (kaltinamasis veikė tyčia), kaltinamojo asmenybę (S. V. teistas už analogiškas veikas, kurių padarymui įtakos turėjo jo apsvaigimas nuo alkoholio (b.l. 61-67, 70-73), baustas administracine tvarka (b. l. 54-59), VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (b.l. 77), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas nuo 2014-03-30 iki 2014-04-07, diagnozė – psichikos sutrikimai vartojant alkoholį, abstinencijos būklė su delyru, priklausomybės sindromas (b. l. 76), į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą įrašytas, gydytas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį, priklausomybės sindromo (b.l. 75)). Kaltinamojo S. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 d.), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir tai, teismo vertinimu, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Spręsdamas bausmės klausimą, teismas įvertina ir kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, t. y. kad, nors kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiosios, nukentėjusioji jam atleido, tačiau nusikaltimas padarytas silpnesniam, vyresniam už save asmeniui, kas reiškia, kad tik atsitiktinumo dėka nukentėjusiajai nebuvo padaryti didesni sveikatos sužalojimai, be to kaltinamasis 2015 m. buvo ne kartą teistas už veikų, numatytų BK 145 str. 1 dalyje, BK 140 str. 1 d., padarymą prieš nukentėjusiąją V. V., tačiau paskirtos bausmės jam teigiamos įtakos nepadarė, jis vėl, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sukėlė fizinį skausmą savo mamai nukentėjusiajai V. V.. Šių padarytą nusikaltimą ir kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam skiriant įstatymo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, savo dydžiu artimą sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytam laisvės atėmimo bausmės minimumui.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, galutinę subendrintą bausmę S. V. paskiriant laisvės atėmimo bausmę.
Kaltinamasis buvo sulaikytas 2015-11-23, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartimi jam buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo laikino sulaikymo dienos, t. y. nuo 2015-11-23 (b. l. 36-37). 2016-01-22 prokuroro nutarimu S. V. buvo paleistas į laisvę (b. l. 87). Kaltinamajam į paskirtos bausmės laiką įskaičiuotinas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas (LR BK 66 str.).
Kaltinamajam S. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kuria prašoma priteisti iš kaltinamojo 92,64 € antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 str. 1 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo. Šioje baudžiamojoje byloje, siekiant įgyvendinti kaltinamojo teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas, vadovaujantis BPK 51 str. 1 d. 7 p., teismo nutartimi buvo pripažintas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
S. V. išteisinti dėl kaltinimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, nustačius kad, nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
S. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 6 mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 9 dalimis šią bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę S. V. paskirti laisvės atėmimą 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtą arešto bausmę įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2015-11-23 iki 2016-01-22.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą.
Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.