Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2022-02-15 · Civilinė byla Nr. 2-1027-443/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-02-15
Bylos Nr.
2-1027-443/2022
Teisminio proceso Nr.
2-40-3-00048-2022-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Arturas Rauktys
Ieškovas
A. M.
Atsakovas
D. M., V. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-1027-443/2022Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00048-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2 (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 15 d.Šakiai
Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėjas Arturas Rauktys,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovams D. M. ir V. M. dėl asmeninės nuosavybės teisių pripažinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti (duomenys neskelbtini) mirusio P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe: 2,5997 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); namų valdos statinius, esančius (duomenys neskelbtini): gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos, ir kiemo statinius (stoginę, tvorą, kiemo aikštelę), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini), mirė pareiškėjo tėvas P. M. Jis paliko Šakių raj. 2-jame notarų biure 2004 m. kovo 25 d. surašytą testamentą, registro Nr. 1242, kuriuo visą jam priklausantį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų bei visas turtines ir neturtines teises po lygiai paliko pareiškėjui ir pareiškėjo sesei D. M. Pagal šį testamentą pareiškėjas (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė. Tą pačią dieną sesuo D. M. rašytiniu pareiškimu jos palikimo atsisakė. Tačiau paveldėti visą palikimą pareiškėjui trukdo tai, kad neapibrėžtas mirusių tėvų nuosavybės teisinis režimas: nenustatyta kiekvieno iš jų asmeninės nuosavybės teisės dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, todėl dabar jis gali paveldėti tik testatoriui tenkančią turto dalį. Iki santuokos P. M. turėjo ir valdė gyvenamąjį namą su priklausiniais (duomenys neskelbtini). Šiuos pastatus P. M., būdamas nevedęs, pasistatė pats savo pastangomis ir lėšomis savo asmeniniam naudojimui. Būdamas nevedęs, kaip individualus statytojas, jis aiškiai išreiškė savo valią ir ketinimus turtą įgyti vien tik savo asmeninėn nuosavybėn. Visus namų valdos statinius pasistatė vienas pats P. M. savo rūpesčiu iki santuokos sukauptomis medžiagomis ir lėšomis vienu ir tuo pačiu metu. Tik dėl įvairių biurokratinių kliūčių kai kurie mažesnės svarbos ir vertės statiniai nebuvo laiku inventorizuoti ir tik vėliau įregistruoti Šakių apylinkės vykdomojo komiteto ūkinėse knygose. Tuometiniai vykdomieji komitetai ir kolūkių valdybos ūkinėse knygose registracinius įrašus darydavo savo nuožiūra.

VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto dokumentuose užfiksuotą kad namų valdos statiniai nuosavybės teise priklauso P. M., bet nenurodyta, kad jie savininkui priklauso asmeninės nuosavybės teise. Tėvas atvirai ir nepertraukiamai savo vardu naudojosi žeme ir buvo oficialus jame esančios sodybos savininkas. Tėvas P. M. (duomenys neskelbtini) susituokė su M. Č. M.. Jiems gimė trys vaikai: D. M., V. M. ir pareiškėjas A. M.. M. M. Č. M., po santuokos sudarymo apsigyveno tėvo pasistatytoje jam priklausančioje sodyboje (duomenys neskelbtini). Mama savo nekilnojamojo turto santuokos metu neturėjo ir niekada vėliau jo neįsigijo. Santuokoje gyvendami tėvai žymesnių pagerinimų pastatams nepadarė.

Nekilnojamojo turto įregistravimo ir įvertinimo klausimai dėl tėvo senyvo amžiaus ir tuometinių vietos valdžių abejingumo nebuvo tinkamai išspręsti. M. M. Č. M. mirė (duomenys neskelbtini). Testamento ji nepaliko. Tėvas P. M. faktiškai priėmė jos palikimą pagal įstatymą, ir 2015 m. gruodžio 17 d. Šakių rajono apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-1425-829/2015 nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, pagal kurį 2016 m vasario 3 d. Šakių r. 2-jame notarų biure pradėta paveldėjimo byla. Pareiškėjas, jo brolis ir sesuo mamos palikimo atsisakė. Tėvas paveldėjo motinos turėtas santaupas bei smulkius asmeninius daiktus. Marijampolės apskrities valdytojo 1996 m. gruodžio 24 d. sprendimu Nr. 6629 ir 1996 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 294žŠ P. M. atkurta nuosavybės teisė į senelio A. M. 2,5997 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). P. M. naudojosi šia žeme. Kadangi per naudojimosi sklypu laiką žymių pagerinimų žemei nepadaryta, ir, nesant priežasčių laikyti ją bendrąja jungtine šeimos nuosavybe, ji pripažintina asmeniniu P. M. turtu. Dėl nuosavybės teisės režimo nustatymo tarp pirmosios eilės įstatyminių įpėdinių nesutarimų nėra. Žemesnės eilės įpėdiniai neprieštarauja asmeninės P. M. nuosavybės nustatymui ir tam neturi įstatyminio pagrindo. Pareiškėjo sesuo D. M. ir brolis V. M. pritaria pareiškėjo palikimo priėmimui ir gerbia tėvo testamentinę valią.

A. D. M. ir V. M. pateikė teismui atsiliepimus, kuriuose sutiko su ieškinio reikalavimu, prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (b. l. 28, 29).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 17 d. Šakių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1425-829/2015 buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad P. M. po savo sutuoktinės M. Č. M. mirties – (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti savo interesais. Šakių rajono 2-ojo notarų biuro 2016 m. vasario 3 d. išduotas liudijimas patvirtina, kad M. Č. M. palikimą priėmė jos sutuoktinis P. M.. Sutuoktuvių liudijimas patvirtina, kad ieškovo tėvai P. M. ir M. Č. M. susituokė (duomenys neskelbtini). P. M. ir M. Č. M. santuokoje susilaukė ieškovo A. M. ir atsakovų D. M. bei V. M. Iki santuokos P. M. turėjo ir valdė gyvenamąjį namą su priklausiniais (duomenys neskelbtini), kurie buvo įregistruoti P. M. vardu.

Pagal iki 2001 m. birželio 30 d. galiojusio Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos santuokos ir šeimos kodekso (toliau – Santuokos ir šeimos kodeksas) 22 straipsnio 1 dalį, turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėjimas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Sutuoktiniai turi lygias teises šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu (Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi, Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnyje įtvirtinta, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą, asmenine nuosavybe gali būti pripažintas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Teismų praktikoje pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011).

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, ieškovo A. M. ieškinyje išdėstytus argumentus, į atsakovų atsiliepimuose nurodytas pozicijas, į byloje surinktus rašytinius įrodymus, pripažintina, kad nekilnojamasis turtas: 2,5997 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); namų valdos statiniai esantys (duomenys neskelbtini): gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos, ir kiemo statiniai (stoginę, tvorą, kiemo aikštelę), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausė P. M., mirusiam (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neprašo priteisti bylinėjimosi išlaidų iš atsakovų, todėl bylinėjimosi išlaidų klausimas nespręstinas.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 1R-19/1K-2 redakcija) nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur. Šioje byloje susidarė mažesnės nei 5 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, todėl jos iš atsakovų valstybei nepriteisiamos.

Įvertinęs tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285–286 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad 2,5997 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiti inžineriniai-kiemo statiniai (stoginė, tvora, kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), asmeninė nuosavybė.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.

Teisėjas Arturas Rauktys