- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-27
- Bylos Nr.
- 2S-1864-538/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00310-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- R. R.
- Atsakovas
- S. R.
- Išvadą teikia
- Kretingos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius
Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2S-1864-538/2013
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2013 m. gruodžio 27 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo R. R. atskirąjį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. R. ieškinį atsakovei S. R., institucija teikianti išvadą byloje Kretingos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl naudojimosi žemės sklypu, gyvenamosiomis ir negyvenamosiomis patalpomis tvarkos nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2013-09-02 Kretingos rajono apylinkės teisme buvo gautas ieškovo R. R. ieškinys ir patikslinti ieškiniai atsakovei S. R. su institucija teikiančia išvadą byloje Kretingos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrium dėl naudojimosi žemės sklypu, gyvenamosiomis ir negyvenamosiomis patalpomis tvarkos nustatymo.
Šalies argumentai
2013-09-03 priimta nutartimi ieškovui buvo nustatytas 10 d. terminas nuo šios nutarties gavimo dienos ieškinio trūkumams pašalinti. 2013-09-17 ieškovas šalindamas ieškinio trūkumus pateikė patikslintą ieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu, gyvenamosiomis ir negyvenamosiomis patalpomis tvarkos nustatymo. 2013-09-19 priimta nutartimi ieškovui buvo nustatytas 14 dienų terminas nuo šios nutarties gavimo dienos pašalinti ieškinio ir patikslinto ieškinio trūkumus.
2013-09-27 ieškovas vykdydamas 2013-09-19 priimtą nutartį, teismui pateikė patikslintą ieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu, gyvenamosiomis ir negyvenamosiomis patalpomis tvarkos nustatymo.
Žemesnės instancijos teismas
Kretingos rajono apylinkės teismas 2013-09-27 nutartimi ieškovo R. R. ieškinį S. R. laikė nepaduotu ir kartu su priedais grąžino jį padavusiam asmeniui. Nurodė, kad 2013-09-19 nutartimi ieškovas buvo įpareigotas patikslinti ieškinio reikalavimus dėl naudojimosi žemės sklypu, gyvenamosiomis ir negyvenamosiomis patalpomis bei pateikti projektinę dokumentaciją susijusią su žemės sklypu, kuriame buvo aptartos žemės sklypo, kuriomis šalys naudosis atskirai ir bendrai, ribos. 2013-09-26 ieškovas pateikdamas ieškinį (patikslintą) nepateikė jokios projektinės dokumentacijos dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Esant šioms aplinkybėms, teismas laikė, kad ieškovas nepašalinio 2013-09-19 nutartimi nurodytų ieškinio trūkumų, todėl vadovaujantis CPK 115 str. 3 d. ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas R. R. prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-09-27 nutartį ir perduoti ieškovo R. R. ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-09-19 nutartimi buvo įpareigotas patikslinti ieškinio reikalavimus nurodant kas po turto naudojimosi tvarkos nustatymo naudosis patalpomis kadastrinėje byloje pažymėtomis indeksais 1-11 ir 1-14. Šis reikalavimas buvo patikslintas atsižvelgiant į pateiktą prie pirminio ieškinio disponuojamą kadastrinę bylą. Kitu ieškinio trūkumu nutartyje nurodė, tai, jog jis nepateikė teismui jokios projektinės dokumentacijos dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Tačiau ieškovas nurodė, kad po santuokos nutraukimo bylos užbaigimo visa žemės sklypo bei projektinė dokumentacija liko pas atsakovę.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatyta, kad Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-09-03 nutartimi ieškovui buvo nustatytas 10 d. terminas nuo šios nutarties gavimo dienos ieškinio trūkumams pašalinti. Nurodė, kad ieškovas ieškinio dėstomojoje dalyje nurodo, kad civilinėje byloje Nr. 2-943-206/2012 turi būti atnaujintas procesas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, tačiau ieškinio rezoliucinėje dalyje prašo nustatyti žemės sklypo, gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų naudojimosi tvarką. Šiuo atveju ieškovas turi patikslinti ieškinio reikalavimą ir aiškiai suformuluoti bei nurodyti prašymą. 2013-09-17 ieškovas šalindamas ieškinio trūkumus pateikė patikslintą ieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu, gyvenamosiomis ir negyvenamosiomis patalpomis tvarkos nustatymo bei prašė: 1) nustatyti, kad R. R. nuosavybės teise priklauso žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, kurios plotas yra 0.0474 ha ir kuriame yra ūkinis pastatas, o S. R. nuosavybės teise priklauso žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, kurios plotas yra 0.0474 ha. Ūkiniu pastatu abi šalys naudojasi po ½ dalį, kaip nurodyta 2012-10-10 teismo sprendime nutraukiant santuoką; bei 2) nustatyti, kad R. R. priklauso ir jis turi teisę naudotis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte esančiais gyvenamaisiais kambariais, kitomis patalpomis, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje pažymėtomis Nr. 1-1, 1-2, 1-3, 1-10, 1-12, 1-4, 1-9, 1-8, o S. R. priklauso ir ji turi teisę naudotis gyvenamaisiais kambariais ir kitomis pirmame bei antrame namo aukšte esančiomis patalpomis, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje pažymėtomis Nr. 1-5, 1-6, 1-7, 1-15, 1-16, 1-17, 1-18, 1-13, 1-19, 1-20, kurių bendras plotas 107.04 kv. m., o taip pat namo rūsiu, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje pažymėtu Nr. R-l, R-2, kurio bendras plotas 20.50 kv. m. Kretingos rajono apylinkės teismas 2013-09-19 nutartimi ieškovui nustatė 14 dienų terminą nuo šios nutarties gavimo dienos pašalinti ieškinio ir patikslinto ieškinio trūkumus. Nurodė, kad reikalavimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo yra suformuluotas netiksliai, nėra pateikta jokios projektinės dokumentacijos, iš kurios būtų matyti konkrečiai kokia žemės sklypo dalimi naudosis šalys atskirai, kuri žemės sklypo dalis bus naudojama bendrai (kiemo aikštelė, įvažiavimas ir pan.). Reikalavimas dėl naudojimosi ūkiniu pastatu taip pat nėra suformuotas tinkamai, nes nėra nurodyta konkrečiai kuria dalimi naudosis kiekviena šalis. Reikalavimas dėl naudojimosi gyvenamosiomis patalpomis taip pat nėra suformuluotas tinkamai. Susipažinus su ieškovo pateikta kadastro duomenų byla nustatyta, kad nėra išspręstas klausimas dėl patalpų, kurių indeksai 1-11 ir 1-14 naudojimosi tvarkos. Šiuo atveju, nepatikslinus šiuo ieškiniu keliamų reikalavimų, nebus ginčas išspręstas iš esmės. 2013-09-26 ieškovas pateikė patikslintą ieškinį. Kretingos rajono apylinkės teismas 2013-09-27 nutartyje nurodė, kad ieškovas nepašalinio 2013-09-19 nutartimi nurodytų ieškinio trūkumų –nepatikslino ieškinio reikalavimų dėl naudojimosi žemės sklypu, gyvenamosiomis ir negyvenamosiomis patalpomis bei nepateikė projektinės dokumentacijos, susijusios su žemės sklypu, kuriame būtų aptartos žemės sklypo, kuriomis šalys naudosis atskirai ir bendrai, ribos.
Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas aiškus ieškinio pagrindas ir dalykas, pateikė visus turimus įrodymus, o teismui neaiškius įrodymus, pateiktus prie ieškinio, galima patikslinti vėlesnėse bylos nagrinėjimo stadijose. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais.
Pažymėtina, kad ne visi ieškinio trūkumai yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Kriterijų, kuriuo remiantis nustatoma, ar yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nustato CPK 115 straipsnio 4 dalis: trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Įstatymo neapibrėžiama, kokios kliūtys yra esminės, todėl kiekvienu atveju teismas šį kriterijų taiko atsižvelgdamas į ieškinyje dėstomas aplinkybes. Formaliai taikant trūkumų šalinimo institutą ir ieškinį atsisakant priimti dėl neesminių trūkumų, gali būti apribota asmens teisė į teisminę gynybą, vilkinamas procesas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalgoje pažymėta, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio. Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės. Priešingu atveju ne tik pasunkėtų civilinis procesas ir užsitęstų civilinės bylos iškėlimas, bet ir būtų neproporcingai apribota asmens teisė kreiptis į teismą, nes ieškovas būtų verčiamas teismui pateikti tokius ieškinio įrodymus, kurių galbūt iš viso nėra. Teismas byloje esančius įrodymus vertina priimdamas sprendimą ir pagal tai vienas aplinkybes laiko įrodytomis, o kitas – ne, ir atitinkamai tenkina arba atmeta ieškinio reikalavimus (CPK 185 str.). Dėl šių priežasčių įrodymų pakankamumo klausimas neturėtų būti sprendžiamas procesinio dokumento priėmimo stadijoje ir dėl to nėra pagrindo civilinės bylos iškėlimo stadijoje iš ieškovo reikalauti įrodymų, patvirtinančių jo pareikšto reikalavimo pagrįstumą, nes tai iš esmės neatitinka teisinio šio procesinio veiksmo reglamentavimo (CPK 137 str.). Proceso įstatyme nustatomas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias reiškiamą reikalavimą, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 str. 2 d. 5 p., 135 str. 1 d. 2 p.), tačiau nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taip pat teismas, nustatęs, jog ieškinio reikalavimas, atsižvelgiant į konkrečias ginčo aplinkybes, yra netinkamas, gali pasiūlyti ieškovui pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje pakeisti ieškinio dalyką (CPK 141 str. 1d., 158 str., 225 str. 6 p., 230 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo mėn. 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1, kat. 106.3; Teismų praktika 36).
Iš pateikto ieškinio matyti, kad ieškovas pareiškė ieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu, gyvenamosiomis ir negyvenamosiomis patalpomis tvarkos nustatymo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas nepatikslino ieškinio reikalavimų dėl naudojimosi žemės sklypu, gyvenamosiomis ir negyvenamosiomis patalpomis bei nepateikė projektinės dokumentacijos, susijusios su žemės sklypu, kuriame būtų aptartos žemės sklypo, kuriomis šalys naudosis atskirai ir bendrai, ribos. Kaip minėta, teisė į teisminę gynybą siedamas su minimaliais reikalavimais, keliamais ieškinio turiniui, kaip vienai iš besikreipiančiojo į teismą asmens pareigų įstatymas numato aiškų tiek ieškinio pagrindo, tiek ieškinio dalyko nurodymą teismui paduodamame ieškinio pareiškime. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas aiškus ieškinio pagrindas ir dalykas bei tai laikytina minimalių ieškinio dalyko ir pagrindo reikalavimų įvykdymu tam, kad ieškinys būtų priimtas ir iškelta civilinė byla. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismui neaiškius įrodymus, pateiktus prie ieškinio, galima patikslinti vėlesnėse bylos nagrinėjimo stadijose – parengiamojo proceso metu.
Esant šioms aplinkybėms, minėtam teisiniam reglamentavimui bei kasacinio teismo formuojamai praktikai, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovo ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, todėl skundžiama teismo nutartis naikintina dėl netinkamo procesinės teisės normų taikymo ir ieškinio priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.