- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-08-16
- Bylos Nr.
- 2-1572/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00530-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Rasa Gudžiūnienė, Danutė Milašienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Klaipėdos kranai“
- Atsakovas
- akcinės bendrovės „Klaipėdos kranai“
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė SEB bankas
- Kategorijos
- 127.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Rasos Gudžiūnienės ir Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės „Klaipėdos kranai“ direktoriaus A. M. L. ir atsakovo akcinės bendrovės „Klaipėdos kranai“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą, pagal ieškovo akcinės bendrovės „Klaipėdos kranai“ direktoriaus A. M. L. ieškinį dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo akcinei bendrovei „Klaipėdos kranai“, trečiasis asmuo akcinė bendrovė SEB bankas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti AB „Klaipėdos kranai“ restruktūrizavimo bylą. Ieškovas nurodė, kad 2011 m. birželio 2 d. įvykusiame visuotiniame AB „Klaipėdos kranai“ akcininkų susirinkime vienbalsiai priimtas sprendimas įpareigoti administracijos vadovą kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Bendrovė įkurta 1992 m. rugsėjo 28 d., pagrindinė bendrovės veikla – statybinių mechanizmų (kranų) nuoma. Prasidėjus ekonominei krizei AB „Klaipėdos kranai“ finansinė padėtis tapo sunki, bet veiklos bendrovė nenutraukė. Bendrovei nėra iškelta bankroto byla, ji išsaugojo savo turtą, gamybos priemones, darbui būtiną personalą. Bendrovėje sukauptas didelis gamybinis bei inžinerinis potencialas vykdyti nurodytai veiklai, kad visa tai būtų išsaugota ir būtų įmanoma toliau dirbti, tikslinga bendrovei iškelti restruktūrizavimo bylą.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. balandžio 30 d. nutartimi ieškovo pareiškimo netenkino. Teismas pažymėjo, jog AB „Klaipėdos kranai“ atitinka Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 4 straipsnyje išdėstytas sąlygas, kurioms esant įmonei gali būti keliama restruktūrizavimo byla. Teismas nurodė, kad būtina išsiaiškinti, ar egzistuoja sąlygos atsisakyti iškelti AB „Klaipėdos kranai“ restruktūrizavimo bylą dėl jos nemokumo, kadangi trečiasis asmuo teigi, jog bendrovė yra nemoki. Teismas atkreipė dėmesį, kad restruktūrizavimo byla AB „Klaipėdos kranai“ inicijuojama ketvirtą kartą. Paskutinis procesinis sprendimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo buvo priimtas 2011 m. gegužės 19 d., kada Lietuvos apeliacinis teismas paliko galioti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartį, kuria buvo atsisakyta iškelti AB „Klaipėdos kranai“ restruktūrizavimo bylą. Todėl šioje byloje teismas vertino po 2011 m. kovo 28 d. atsiradusias naujas aplinkybes ir naujus duomenis. Teismas nustatė, kad pagal bendrovės balansą, bendrovė 2011 m. ilgalaikio turto turėjo už 14 690 062 Lt (2010 m. – 15 255 823 Lt), tame tarpe materialaus turto už 14 602 575 Lt (2010 m. – 15 140 952 Lt). Trumpalaikio turto už 4 731 694 Lt. Iš viso balanse nurodyto turto vertė siekia 19 421 756 Lt. Prie turimo ilgalaikio turto bendrovė priskyrė mašinas bei įrenginius pirktus lizingo būdu ir dar neišmokėtus, kurie priklauso lizingo bendrovei ir kurių vertė yra 1 901779 Lt, todėl iš balanse nurodyto turto vertės išbraukė lizingo būdu pirktą turtą. Teismas pastebėjo, kad iš LITEKO duomenų bazės matyti, jog Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4206-275/2011 AB „Klaipėdos kranai“ buvo įpareigota pagal 2009 m. birželio 8 d. nutrauktas finansinio lizingo sutartis grąžinti AB „SEB lizingas“ 9 vienetus turto. Taigi atėmus iš turto balanso lizingo būdu pirktų įrenginių vertę, turto balanse lieka 17 519 977 Lt. AB „Klaipėdos kranai“ į balansą kaip trumpalaikį turtą įtraukė ir 1 888 004 Lt pirkėjų įsiskolinimą. Atėmus beviltiškas skolas turto vertė sumažėtų iki 16 983 156,88 Lt. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai pagal pateiktą balansą sudaro 9 656 643 Lt, pradelsti įsipareigojimai 2012 m. sausio 31 d. sudarė 9 438 094,99 Lt, tai viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Į šią sumą nėra įtraukti pradelsti įsipareigojimai bankui 165 312,54 Lt ir 718 456 Lt lizingui. Sudėjus visas pradelstas sumas gaunasi 10 323 683,05 Lt. Iš viso atsakovo mokėtinos sumos ir įsipareigojimai už 2011 metus sudaro 15 486 880 Lt, o 2012 m. sausio 31 d. 15 613 281,15 Lt. Kad bendrovė yra nemoki patvirtina ir tai, kad nemokami atlyginimai darbuotojams: kreditoriniai reikalavimai darbuotojams 2012 m. sausio 31 d. siekė 1 203 270,91 Lt, tarp jų pradelstas sumokėti darbo užmokestis buvo 1 085 964,91 Lt. Iš viso su darbo santykiais susiję įsipareigojimai sudaro 3 714 832 Lt. Iš LITEKO duomenų bazės matyti, kad Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. B2-419-125/2012, kurioje ieškovai VSDFV Klaipėdos skyrius, EPG Eisenbahn-und Bauplanungsgesellscfaft mbH Erfurt, UAB „LEX BONUM“, UAB „SCB statyba“, A. P. įmonė „Kadex“, P Grinius, tretieji asmenys AB SEB bankas, UAB „Gargždų geležinkelis“, J. L., T. S., R. P. V. K. yra pareiškę reikalavimus atsakovui AB „Klaipėdos kranai“ iškelti bankroto bylą. AB „Klaipėdos kranai“ 2011 m. gegužės 2 d. su 21 kreditoriumi pasirašė skolų atidėjimo susitarimus, pagal kuriuos buvo susitarta dėl 3 056 413 Lt skolų mokėjimo atidėjimo iki 2012 m. birželio 1 d. Iki skolų mokėjimo atidėjimo pabaigos liko mėnuo, tačiau įrodymų, kad bendrovė galėtų atsiskaityti su kreditoriais, atsakovas nepateikė. Todėl skolų atidėjimas tik padidins bendrovės kreditorinius įsipareigojimus. Atsakovas, teigdamas kad bendrovė gali dirbti ir įveikti sunkumus, remiasi 2012 m. vasario 20 d. sutartimi sudaryta su UAB „Beton stroj plus“, pagal kurią numatoma atlikti darbų už 5 270 000 Lt bei 2012 m. kovo 2 d. statybos rangos sutartimi, sudaryta tarp AB „Klaipėdos kranai“ ir Latvijos įmonės SIA „RWI“, pagal kurią numatyta atlikti darbų už 1 200 000 Lt. Atsakovas turi turėti pradinį kapitalą atlikti darbus savo lėšomis, tačiau tokių įrodymų byloje nėra. Iš pateiktos pažymos apie gautus pinigus ir jų judėjimą matyti, kad 2012 m. sausio 31 d. pinigų likučiai bankuose sudarė tik 34 493 Lt. Teismas atkreipė dėmesį, kad SEB banke buvo nurodyta 11 355 Lt, iš pateiktos banko pažymos matyti, kad 2012 m. balandžio 11 d. likę tik 2566,77 Lt. Įrodinėdamas savo galimybes išsaugoti ir plėtoti veiklą, atsakovas pateikė statybos rangos sutarties finansinio tarpininkavimo sutartį dėl 1 000 000 EUR kredito gavimo iš AB „Montažnik“, tačiau kreditas skirtas statybos objektui reikalingoms statybinėms medžiagoms nupirkti ir bus suteiktas tik atsakovui realiai pradėjus vykdyti darbus ir jų atlikus ne mažiau nei už 50 000 EUR, o galimybės tai padaryti atsakovas praktiškai neturi. Teismas sprendė, kad AB „Klaipėdos kranai“ dirba nuostolingai. Pelno nuostolio ataskaita patvirtina, kad pardavimo pajamos 2011 m. siekė 3 153 725 Lt, tačiau pardavimo savikaina buvo 3 387 142 Lt, todėl susidarė 233 417 Lt nuostolis. Veiklos sąnaudos (bendrosios ir administracinės) sąlygojo 1 191 043 Lt nuostolį, įprastinės veiklos nuostoliai sudaro 1 207 618 Lt. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad bendrovė nuo 2008 metų dirba nuostolingai, yra nemoki, pradelsti įsipareigojimai žymiai viršija pusę įmonės turto ir ji neturi galimybės jų padengti, laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų. Bendrovė neįrodė, kad turi realių galimybių pasiekti bendrovės restruktūrizavimui keliamus tikslus, todėl kelti restruktūrizavimo bylą atsisakė (ĮRĮ 7 str. 5 d. 3 p.).
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantai AB „Klaipėdos kranai“ direktorius A. M. L. ir AB „Klaipėdos kranai“ atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – iškelti AB „Klaipėdos kranai“ restruktūrizavimo bylą, nesant galimybės tenkinti šį prašymą, prašo panaikinti minėtą nutartį ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas peržengė nagrinėjamos bylos ribas, tenkindamas trečiojo asmens atstovės prašymą bylos duomenis bei aplinkybės vertinti nuo 2011 m. kovo 28 d., bei ignoruodamas faktines aplinkybes, jog teismui pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo buvo pateiktas 2011 m. birželio 7 d., todėl visi duomenys bei naujai atsiradusios aplinkybės turėjo būti vertinamos nuo šios datos, o ne nuo 2011 m. kovo 28 d., kuomet Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi buvo palikta galioti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 28 d. teismo nutartis, kuria atsisakyta bendrovei iškelti restruktūrizavimo bylą.
2. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo suformuotos teisinės praktikos, kad sprendžiant restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, įmonės duomenys ir finansinė būklė bei ūkinės veiklos rezultatai privalo būti vertinami laikant įmonę vieningu ūkiniu verslo kompleksu. Neteisinga vertinant įmonės finansinės atskaitomybės duomenis juos lyginti vien aritmetine prasme. Teismas pateikia konkrečius skaičius kaip mažėja įmonės turtas, tačiau nepasisako dėl jo sumažėjimo priežasčių – amortizacinių atskaitymų, kurie būtų skaičiuojami bet kuriuo atveju nusidėvint turtui.
3. Teismas vertindamas įmonės mokumą ignoravo buhalterinės apskaitos vedimo principus ir todėl nepagrįstai sumažino įmonės turto vertę. Teismas nepagrįstai nurodo, kad pradelstas sumas sudaro 9 438 094,99 Lt, o įtraukus pradelstas skolas SEB bankui – 10 323 683,05 Lt, kai tuo tarpu turto yra už 19 421 756 Lt, kurį nepagrįstai sumažino lizingu perkamo turto verte – 1 901 779 Lt ir atima 536 820,12 Lt, kaip abejotinas pirkėjų skolas, konstatuodamas, jog turto liko už 16 983 156,88 Lt.
4. Nors teismas nagrinėjo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau bylą nagrinėjo kaip bankroto, kadangi sprendė vieną klausimą – ar įmonė yra moki, ar nemoki Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) požiūriu. Teismas, sprendimą grįsdamas įmonės nemokumu, nebuvo nuoseklus bei nešališkas vertindamas trečiojo asmens pateiktus argumentus ir pačios įmonės argumentus bei įrodymus, todėl priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą.
5. Jeigu įmonei bus iškelta restruktūrizavimo byla, įmonė teiks ieškinį AB SEB bankui dėl padarytų nuostolių atlyginimo. Nutraukiant lizingo sutartis transporto priemonės buvo paimtos, nors už jas tebuvo likę išmokėti vos kelias dešimtis litų. Išreikalavus iš nesąžiningo kreditoriaus nuostolių atlyginimą ar pačias gamybos priemones, pagerėtų tiek įmonės, tiek kreditorių padėtis. Tai leistų užtikrinti restruktūrizavimo byloje siekiamo tikslo – atkurti mokumą bei atsiskaityti su visais įmonės kreditoriais.
6. Teismas neanalizavo restruktūrizavimo metmenų kartu su preliminariu verslo planu, kur bendrovė numatė daugybę priemonių ir būdų mokumui atkurti bei atsiskaityti su kreditoriais. Vienas iš jų – 11 616 509 Lt vertės turo pardavimas, kuri sudaro 75 procentus visų kreditorių reikalavimų. Likusius reikalavimus įmonė tenkintų iš uždirbamų pajamų.
7. Bendrovės balanso pradelstų įsipareigojimų ir turto santykis neatitinka ĮBĮ apibrėžtos nemokumo būsenos, o tai kad ši būsena artima nemokiai, nėra vienintelis kriterijus, kuriuo teismas turėtų vadovautis spręsdamas klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Bendrovė niekada nebuvo nutraukusi veiklos ir siekia išsaugoti bendrovę, finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio, lėtėjant pasaulinei krizei, didėja veiklos tendencijos, ką patvirtina didelės apimties darbų atlikimo sutartis. Veiklos nuostolingumas mažėja, todėl tikėtina, kad įmonė pradės veikti pelningai. Bendrovė sumažino savo nuostolius daugiau nei dešimt kartų per vienerius metus.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo AB SEB bankas nesutinka su ieškovo atskiruoju skundu ir prašo atskirąjį skundą atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:
1. Teismas pagrįstai nustatė bendrovės nemokumą ir vadovaudamasis IRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktu iškėlė restruktūrizavimo bylą. Apeliantai nepagrįstai nurodo, kad būtina balansiniais duomenimis vadovautis tik formaliai. Teismas pagrįstai rėmėsi visa byloje surinkta medžiaga, visos byloje surinktos medžiagos analizė patvirtino, kad ne visi balanse fiksuoti duomenys atspindi realią situaciją.
2. Negalima sutikti su apelianto teiginiu, kad teismas dėl skundžiamoje nutartyje padarytų išvadų nukrypo nuo teismų praktikos. Lietuvos apeliacinio teismo praktika, formuojama ginčo klausimu, aiškiai nurodo, kad konstatavus įmonės nemokumą, yra pakankamas pagrindas atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą. Jau Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 19 d. nutartimi, kuria atsisakyta kelti įmonei restruktūrizavimo bylą, bendrovės finansinė padėtis apibūdinama kaip sunki, taip pat konstatuotas bendrovės nemokumas. Kadangi bendrovės nemokumas jau buvo konstatuotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog būtina įvertinti po minėtų sprendimų atsiradusias naujas aplinkybes bei pateiktus naujus duomenis.
3. Teismas tinkamai konstatavo, kad bendrovės pradelsti įsipareigojimai viršija pusę įmonei priklausančio turto vertės, bei balanse pateiktus duomenis vertino kartu su kitais byloje esančiais rašytinais įrodymais, todėl tinkamai konstatavo tiek turto masę, tiek įsiskolinimų dydį. Teismas teisingai nurodė, kad turto vertė yra mažesnė nei nurodyta balanse ir sudaro 16 983 156,88 Lt, nors balanse nurodoma, kad bendrovė valdo 19 421 756 Lt. Teismas, atsižvelgdamas į teismo posėdžio metu bendrovės atstovės R. R. paaiškinimus, pagrįstai iš balanse nurodyto turto vertės atėmė abejotinas 536 820,12 Lt skolas, taip pat pagrįstai atėmė ir AB „SEB lizingas“ nuosavybės teise priklausančius įrenginius.
4. Atmestini apeliantų argumentai, kad byloje pateikti rašytinai įrodymai vertinti tik bendrovės nenaudai. Teismas, nustatydamas bendrovės nekilnojamojo turto vertę, vadovavosi turto vertės nustatymo pažyma, kurioje nurodyta, jog nekilnojamojo turto, esančio Šilutės pl. 103, Klaipėdoje, rinkos vertė yra 9 560 000 Lt, nors ši turto vertės nustatymo pažyma, anot Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto, neturi juridinės galios ir joje minėto turto vertė padidinta 7 milijonais litų. Todėl teismas nemažino turto vertės, o vadovavosi optimistinėmis paties ieškovo pateiktomis turto vertėmis.
5. Teismas tinkamai konstatavo pradelstų įmonės įsipareigojimų dydį, tinkamai pastebėjo, kad į pradelstas sumas įtrauktos ne visos pradelstos sumos. Teismas pastebėjo, kad 2011 metų gegužės mėnesį pradelstų įsiskolinimų dydis sumažėjo ne dėl įmonės vykdomos pelningos veiklos, o dėl 21 kreditoriumi pasirašytų skolų atidėjimo susitarimų.
6. Trečiasis asmuo sutinka su teismo nuomone, kad pateiktos sutartys neįrodo įmonės galimybių plėtoti ir išsaugoti veiklą, todėl pagrįstai konstatavo, kad bendrovė neturi galimybės pasiekti restruktūrizavimo procesui keliamą tikslą – perskirstyti įmonės skolų, jų mokėjimo terminų bei tvarkos, kad būtų išvengta bankroto.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta AB „Klaipėdos kranai“ iškelti restruktūrizavimo bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, kas reiškia, jog apeliacinės instancijos teismas turi nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-311/2007).
Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio įstatymo tikslas – sudaryti sąlygas juridiniams asmenimis, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto. ĮRĮ 4 straipsnis nustato, kad restruktūrizavimas gali būti pradedamas jeigu įmonė: 1) turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius; 2) nėra nutraukusi veiklos; 3) nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai. Teismas atsisako kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu nustato, kad įmonė neatitinka bent vienos iš ĮRĮ įstatymo 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; buvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai (nuostatos dėl restruktūrizavimo plano metmenų turinio, parengimo ir patvirtinimo) arba nustato, kad įmonė yra nemoki (ĮRĮ 7 str. 5 d. 1, 2, 3 p.).
Sprendžiant dėl pareiškimo iškelti restruktūrizavimo bylą faktinio ir teisinio pagrįstumo, esminę reikšmę turi įmonės materialinės padėties, turto ir skolų santykio, struktūros nustatymas, taip pat pateiktų restruktūrizavimo plano metmenų išsamus įvertinimas, siekiant atsakyti į esminį klausimą – ar įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai pasiekti restruktūrizavimu siekiamus tikslus, tai yra atkurti mokumą, normalią ūkinę komercinę veiklą ir šios veiklos perspektyvas.
Nagrinėjamu atveju teismas atsisakė AB „Klaipėdos kranai“ iškelti restruktūrizavimo bylą, nustatęs, kad bendrovė yra nemoki. Apeliantas sutinka, kad bendrovės finansinė būklė yra artima nemokiai, tačiau teigia, kad bendrovė nėra nemoki, todėl vien tai negali būti kliūtis iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą.
Apeliantas nurodo, kad teismas vertindamas įmonės mokumą ignoravo buhalterinės apskaitos vedimo principus, nepagrįstai nurodė, jog pradelstas sumas sudaro 9 438 094,99 Lt, o įtraukus pradelstas skolas SEB bankui – 10 323 683,05 Lt, kai tuo tarpu turto yra už 19 421 756 Lt, kurį teismas nepagrįstai sumažino lizingu perkamo turto verte – 1 901 779 Lt ir atėmė 536 820,12 Lt, kaip abejotinas pirkėjų skolas, konstatuodamas, jog turto liko už 16 983 156,88 Lt.
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija su šiais atskirojo skundo argumentais nesutinka. Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantas, spręsdamas dėl bendrovės mokumo, rėmėsi ne tik bendrovės balanse nurodyta informacija apie turtą bei bendrovės įsipareigojimus, tačiau vertino visą byloje surinktą medžiagą, kuri patvirtino, jog ne visi balanse fiksuoti duomenys atspindi realią bendrovės finansinę situaciją. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas pagrįstai nustatė, jog AB „Klaipėdos kranai“ turto vertė yra ne 19 421 756 Lt, kaip nurodyta balanse, o 16 983 156,88 Lt. Pažymėtina, kad lizingo objektai iki visiško jų išpirkimo pagal bendrą taisyklę neturi būti įtraukiami į lizingo gavėjo balansą. Kadangi pagal CK 6.567 straipsnio 1 dalį, lizingo sutartimi viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, nebent sutartis numatytų kitaip. Todėl AB „Klaipėdos kranai“ nepagrįstai į savo turto balansą įtraukė lizingo bendrovei nuosavybės teise priklausantį turtą, taip padidindama savo turto vertę. Teismas, atsižvelgdamas į teismo posėdžio metu bendrovės atstovės R. R. paaiškinimus, pagrįstai iš balanse nurodyto turto vertės atėmė abejotinas 536 820,12 Lt skolas, taip pat pagrįstai atėmė ir AB „SEB lizingas“ nuosavybės teise priklausančio turto vertę. Pažymėtina, kad lizingo sutartys nutrauktos, autotransporto priemonės grąžintos lizingo bendrovei. Todėl darytina išvada, kad teismas tinkamai įvertino bendrovės finansinę būklę ir pagrįstai konstatavo jos nemokumą. Toks vertinimas atitinka ir formuojamą teismų praktiką, pagal kurią, teismas spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, neturi apsiriboti vien formaliu dokumentų patikrinimu. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas privalo įsitinkinti, ar konkreti įmonė, kuriai prašoma pradėti restruktūrizavimo procesą, atitinka įstatyme nustatytas sąlygas bei įvertinti, ar yra pagrindas bylą iškelti. Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.), ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 8 str. 5 d.). Teismas išsamiai išnagrinėjo ir įvertino atsakovo bendrovės finansinius rodiklius, teisingai nustatė, kad turto vertė yra mažesnė nei nurodyta balanse ir sudaro 16 983 156,88 Lt. Teismas pagrįstai iš balanse nurodyto turto vertės atėmė abejotinas 536 820,12 Lt skolas, taip pat pagrįstai atėmė ir AB „SEB lizingas“ nuosavybės teise priklausančio turto vertę ir nustatė, kad bendrovės pradelsti įsipareigojimai sudaro 10 323 683,05 Lt. Teismas, nustatęs, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai viršija bendrovės turto vertę, pagrįstai konstatavo AB „Klaipėdos kranai“ nemokumą (ĮBĮ 8 str. 5 d.).
Apeliantas teigia, kad teismas nagrinėjo pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tačiau bylą nagrinėjo kaip bankroto, kadangi sprendė vieną klausimą – ar įmonė yra moki, ar nemoki Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) požiūriu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktą, vienas iš atsisakymo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą pagrindų yra įmonės nemokumas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino bendrovės mokumo/nemokumo būklę.
Apeliantas nepagrįstai teigia, jog teismas nukrypo nuo teismų praktikos, kadangi sprendžiant restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą įmonės duomenys ir finansinė būklė bei ūkinės veiklos rezultatai privalo būti vertinami laikant įmonę vieningu ūkiniu verslo kompleksu, kad teismas neteisingai vertino įmonės finansinės atskaitomybės duomenis juos lygindamas vien aritmetine prasme. Su šiais atskirojo skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Kaip jau buvo minėta, teismas atsakovo finansinę situaciją nustatė atsižvelgdamas į realią bendrovės turtinę padėtį, o ne tik remdamasis bendrovės balanse nurodytais duomenimis (T. 5, b. l. 3-5, 6, 147-157).
Teismas, konstatavęs atsakovo nemokumą, pagrįstai nenagrinėjo restruktūrizavimo plano metmenų, kadangi esant minėtoms aplinkybėms dėl įmonės nemokumo bei nustačius įstatyminį pagrindą atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą, netenka prasmės detalus restruktūrizavimo plano metmenų vertinimas. Todėl ieškovas nepagrįstai teigia, kad teismas privalėjo nagrinėti restruktūrizavimo metmenis ir verslo planą.
ĮBĮ 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad tai, jog įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų yra pagrindas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. AB „Klaipėdos kranai“ įsiskolinimas darbuotojams siekia 3 714 832 Lt, todėl vien tai yra savarankiškas bankroto bylos iškėlimo pagrindas (b. l. T. 5, b. l. 5). Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. B2-419-125/2012, kurioje ieškovai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, EPG Eisenbahn-und Bauplanungsgesellscfaft mbH Erfurt, UAB „LEX BONUM“, UAB „SCB statyba“, A. P. įmonė „Kadex“, P Grinius, tretieji asmenys AB SEB bankas, UAB „Gargždų geležinkelis“, J. L., T. S., R. P. V. K. yra pareiškę reikalavimus iškelti AB „Klaipėdos kranai“ bankroto bylą.
Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, jog bendrovė galėtų atsiskaityti su kreditoriais, pagal 2011 m. gegužės 2 d. su 21 kreditoriumi pasirašytus skolų atidėjimo susitarimus, pagal kuriuos buvo susitarta dėl 3 056 413 Lt skolų mokėjimo atidėjimo iki 2012 m. birželio 1 d. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad pagal minėtas skolų atidėjimo sutartis kreditoriams sumokėjo 3 056 413 Lt. Todėl skolų atidėjimas tik padidins bendrovės kreditorinius įsipareigojimus.
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiu, kad teismas išėjo už nagrinėjamos bylos ribų tenkindamas trečiojo asmens prašymą vertinti bylos duomenis bei naujai atsiradusias aplinkybes nuo 2011 m. kovo 28 d., kuomet Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 19 d. nutartimi buvo palikta galioti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 28 d. teismo nutartis, kuria atsisakyta bendrovei iškelti restruktūrizavimo bylą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismui sprendžiant restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, yra vertinami ilgesnio laikotarpio finansiniai dokumentai, atspindintys bendrovės finansinę padėtį, todėl tai, kad teismas duomenis ir aplinkybes vertino ne nuo pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos pateikimo teismui, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad teismas peržengė nagrinėjamos bylos ribas.
Apeliantas teigia, kad kreipsis į teismą dėl nuostolių iš AB SEB banko priteisimo, o išreikalavus iš nesąžiningo kreditoriaus nuostolių atlyginimą ar pačias gamybos priemones, pagerėtų tiek įmonės, tiek kreditorių padėtis. Teisėjų kolegija pažymi, kad toks piniginių lėšų gavimo būdas yra hipotetinis, todėl negalima sutikti su apelianto teiginiu, kad šie nurodyti jo veiksmai pagerins bendrovės finansinę padėtį.
Negalima sutikti su apelianto teiginiu, kad bendrovės mokumą galima atkurti ir atsiskaityti su kreditoriais pardavus 11 616 509 Lt vertės turtą. Pažymėtina, kad bendrovė turi didelių įsipareigojimų darbuotojams, taip pat kitiems kreditoriams, jai yra pareikšti ieškiniai, turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės (civilinės bylos Nr. L2-18283-328/2011 - 13 792,09 Lt; L2-17950-613/2011 - 18 917,39 Lt; L2-17949-613/2011- 17 240,58 Lt), todėl bendrovė gali neturėti realios galimybės disponuoti jai priklausančiu turtu.
Ieškovas, siekdamas įrodyti AB „Klaipėdos kranai“ galimybę atkurti įmonės mokumą ir toliau vystyti veiklą, apeliacinės instancijos teismui pateikė sutartis sudarytas su užsakovais. Minėtus įrodymus apeliacinės instancijos teismui prijungė prie bylos medžiagos, spręsdamas, jog jie neužvilkins bylos nagrinėjimo (CPK 314 str.).
Ieškovo pateiktose sutartyse dėl bokštinio krano ir dviejų savaeigių vikšrinių kranų nuomos nenurodyta, kuriam terminui jos yra sudarytos, todėl negalima prognozuoti, jog iš nuomos bendrovė gaus pastovias pajams. Kitos sutartys taip pat nepatvirtina, kad jas sudarius bendrovė turės realias ir didelės apimties pajamas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad didžiausios vertės darbai, kuriuos AB „Klaipėdos kranai“ turėtų atlikti, yra derinami pagal ketinimų protokolą. Todėl daryti išvadą, kad pagal ketinimų protokolą bus pasirašytos pagrindinės sutartys, nėra pagrindo. Sutartys būtų sudaromos tik tuo atveju, jei bus laimėti viešųjų pirkimų konkursai, o prognozuoti, kad atsakovo klientai išties laimės ketinimų protokoluose nurodytus konkursus, negalima. Teismas teisingai pažymėjo, kad norėdamas atlikti kokius nors darbus savo lėšomis, atsakovas turi turėti pradinį kapitalą, tačiau byloje tokių įrodymų nėra pateikta.
Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog teismas pagrįstai atsisakė iškelti atsakovui restruktūrizavimo bylą, konstatuodamas, jog bendrovė yra nemoki, todėl atskirojo skundo argumentai nesuteikia pagrindo naikinti pagrįstą ir teisėtą teismo nutartį (ĮRĮ 7 str. 5 d. 3 p., CPK 263 str. 1 d., CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.