Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Teisėjas Alfredas Vilbikas Baudžiamoji byla Nr. 1A-183-282/2007

2007 m. gegužės 17 d.

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 26 d. nuosprendžio, kuriuo

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. (už 2005-09-23, 4.00 val. įvykdytą nusikaltimą) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. (už 2005-09-23, 4.15 val. įvykdytą nusikaltimą) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 159 str. laisvės atėmimu 9 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 4, 5, 6 ir 9 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos su 2006-02-28, 2006-06-29, 2006-11-14 Kauno ir Šiaulių miesto apylinkės teismo nuoprendžiu, 2007-02-21 Šiaulių apygardos teismo nutartimi už atskiras nusikalstamas veikas paskirtomis bausmėmis, pirmiau taikant bausmių, paskirtų už nusikalstamas veikas, sudarančias idealią nusikalstamų veikų sutaptį, apėmimą, o po to su kitomis bausmėmis dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, paskirtos už atskiras nusikalstamas veikas, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio taisykles, ir galutinė bausmė D. J. pakirta laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, ir 4 MGL (500 Lt) dydžio bauda.

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 6 d., 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 9 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 str. 1 d. laisvės apribojimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir galutinė bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. 1 d., 6 d. 1 p. ir 3 p., paskirta laisvės apribojimas 1 metams, nustatant įpareigojimus: nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, ir dirbti.

A. M. atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Iš D. J. nukentėjusiajam D. R. priteista 1900 Lt žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. J. ir A. M. nuteisti už tai, kad 2005 m. rugsėjo 23 d., apie 4 val. 00 min., Šiauliuose, veikdami bendrininkų grupėje, A. M. stebint aplinką tikslu perspėti D. J. pasirodžius žmonėms, t.y. saugant bei pridengiant bendrininką D. J. , pastarasis išdaužė D. R. automobilio MERCEDES BENZ 190, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinį keleivio stiklą, ir taip įsibrovęs į minėtą automobilį pagrobė 300 Lt vertės automagnetolą su kompaktinių diskų grotuvu.

Be to, D. J. nuteistas už tai, kad 2005 m. rugsėjo 23 d., apie 4 val. 15 min., pasinaudodamas automobilio MERCEDES BENZ 190, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėtuvėje rastu automobilio rakteliu su signalizacijos pulteliu, pagrobė D. R. 5175 Lt vertės automobilį MERCEDES BENZ 190, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su jame buvusiomis 200 Lt vertės garso kolonėlėmis bei automobilio bagažinėje buvusiu 1500 Lt vertės lėktuvo propeleriu, t.y. viso pagrobė nukentėjusiojo turto už 6875 Lt.

Be to, D. J. nuteistas už tai, jog žinodamas, kad A. M. yra vaikas, įtraukė A. M. , gim. (duomenys neskelbtini), į nusikalstamą veiką – 2005 m. rugsėjo 23 d., apie 4 val. 00 min., įvykdytą 300 Lt vertės magnetolos su kompaktinių diskų grotuvu vagystę iš automobilio MERCEDES BENZ 190, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Be to, A. M. nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su D. J. ir žinodamas, jog D. J. 2005 m. rugsėjo 23 d., apie 4 val. 15 min., iš Šiauliuose, pagrobė D. R. automobilį MERCEDES BENZ 190, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2005 m. rugsėjo 23 d. kartu su D. J. šiuo automobiliu nuvyko į Panevėžį, t.y. naudojosi pavogtu automobiliu, ir Panevėžyje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, laikotarpyje nuo 16 val. 00 min. iki 18 val. 00 min., realizavo nusikalstamu būdu įgytą turtą, parduodami jį A. S. už 800 eurų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai ištyrė visas bylos aplinkybes, byloje surinktų įrodymų pagrindų padarė neabejotinas išvadas dėl nuteistųjų kaltės įvykdžius jiems inkriminuojamus nusikaltimus, jų veikos kvalifikuotos tinkamai. Kaltės ir kvalifikacijos nuteistasis D. J. neskundžia.

Dėl civilinio ieškinio

Iš bylos duomenų matyti, jog nukentėjusysis D. R. pareiškė 2200 Lt civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, nurodė daiktus, kurie buvo pagrobti kartu su automobiliu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobtų daiktų vertę (t.1, b.l. 50-51). Kadangi kitas nuteistasis šioje baudžiamojoje byloje – A. M. – atlygino nukentėjusiajam civilinį ieškinį dalyje dėl pagrobtos automagnetolos, t.y. 300 Lt (t. 2, b.l. 137), pirmosios instancijos teismas pagrįstai šia suma sumažino nukentėjusiojo D. R. civilinį ieškinį ir priteisė jam iš D. J. 1900 Lt turtinės žalos atlyginimo. Teisiamojo posėdžio metu D. J. prisipažino pagrobęs automobilį, nurodė, jog jį pardavė kartu su kolonėlėmis ir bagažinėje esančiu propeleriu, nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį pilnai pripažino (t.2, b.l. 142). Baudžiamojoje byloje nustatyta, jog nukentėjusiajam D. R. turtinė žala, kurią jis prašė priteisti, buvo padaryta nuteistojo D. J. nusikalstamais veiksmais, ir jis, pagrobęs D. R. automobilį su jame buvusiais daiktais, įgijo galimybę šiais daiktais disponuoti savo nuožiūra. Nors vėliau šiuos daiktus D. J. kartu su automobiliu pardavė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė turtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam ir nemažino ieškinio dydžio šių daiktų verte. Esant šioms aplinkybėms, D. J. apeliacinio skundo argumentas, jog jis pardavė pagrobtą automobilį su visais jame buvusiais daiktais, nėra pagrindas tenkinti jo skundą ir naikinti nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio.

Tačiau pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo pripažįstant atsakomybę sunkinančią aplinkybę – bendrininkų grupę (LR BPK 328 str. 1 p.).

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 str. 2 d. nuostatomis, bendrininkų grupė yra tada, kai bent kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nusikaltimo vykdytojas yra vienas asmuo – D. J. , o A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas kaip padėjėjas (LR BK 24 str. 6 d.), todėl šiuo atveju nėra bendrininkų grupės. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai pripažino nuteistiesiems jų atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veikos padarymą bendrininkų grupėje, dėl ko nuosprendis keistinas, pašalinant šią aplinkybę.

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 320 str. 5 d., švelnindamas nuosprendį apelianto atžvilgiu, ir remdamasis pagrindais, taikytinais ir kitiems nuteistiesiems, kurių atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas, švelnina nuosprendį ir A. M. , todėl nuosprendis tuo pačiu pagrindu keistinas ir jo atžvilgiu.

Dėl D. J. ir A. M. paskirtų bausmių

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) ją sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Baudžiamojoje byloje nustatyta D. J. ir A. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino nusikaltę ir nuoširdžiai gailisi, nėra jų atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

D. J. padarė tyčinius apysunkius ir nesunkų nusikaltimus, nusikaltimai yra baigti, atsiprašė nukentėjusiojo, nukentėjusiajam žala neatlyginta, jis anksčiau teistas net 13 kartų, nusikalto neišnykus teistumui (Baudžiamojo kodekso 27 str. nusikaltimų recidyvas), todėl bausmės rūšis pagrįstai paskirta atsižvelgiant į aplinkybes, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 56 str. 1 d. Nors apylinkės teismo pripažinta D. J. atsakomybę sunkinanti aplinkybė pašalinta iš nuosprendžio, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas D. J. už padarytus nusikaltimus paskyrė bausmes, žymiai mažesnes nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. ir 159 str. sankcijose numatytų bausmių vidurkiai, netgi pašalinus iš nuosprendžio šią aplinkybę, D. J. paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos, todėl jas švelninti nėra pagrindo. Už atskiras nusikalstamas veikas ir ankstesniais nuosprendžiais nustatytas veikas D. J. paskirtos bausmės subendrintos nepažeidžiant Baudžiamojo kodekso 63 str. ir 65 str. nuostatų, galutinė subendrinta bausmė yra mažesnė nei Baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, todėl švelninti jam paskirtą galutinę subendrintą bausmę taip pat nėra pagrindo.

A. M. padarė tyčinius apysunkį ir nesunkų nusikaltimus, nusikaltimai yra baigti, nukentėjusiajam žala atlyginta, atsiprašė nukentėjusiojo, nuteistas antrą kartą, pirmą kartą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, teistumo neturi, yra nepilnametis, dirba, todėl jam pagrįstai paskirta viena iš švelniausių bausmės rūšių – laisvės apribojimas. Nors apylinkės teismo pripažinta A. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė pašalinta iš nuosprendžio, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas A. M. už padarytus nusikaltimus paskyrė vieną iš švelniausių bausmės rūšių – laisvės apribojimą, jo trukmė yra mažesnė nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. nustatytas šios bausmės vidurkis, netgi pašalinus iš nuosprendžio šią aplinkybę, A. M. paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos, todėl jas švelninti nėra pagrindo. Už atskiras nusikalstamas veikas A. M. paskirtos bausmės subendrintos nepažeidžiant Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio nuostatų, galutinė subendrinta bausmė yra mažesnė nei Baudžiamojo kodekso 48 str. nustatytas šios bausmės vidurkis, todėl švelninti A. M. paskirtą galutinę subendrintą bausmę taip pat nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p. ir 331 str.,

nusprendžia:

nuteistojo D. J. apeliacinį skundą atmesti.

Pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 26 d. nuosprendį.

Iš nuosprendžio pašalinti A. M. ir D. J. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veikos padarymą bendrininkų grupėje.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.