Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. R. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, o būtent: 2025 m. gegužės 17 d., apie 20 val. 50 min., kelyje Ažulomis – Šalčininkai – Milvydai, 1 kilometre, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio vairavo transporto priemonę – automobilį „Seat Altea“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,13 promilės etilo alkoholio koncentracija, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis D. R. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo prisipažino visiškai, sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir kiti įrodymai nebūtų tiriami. Parodė, kad būdamas žvejyboje Zavišonyse pradėjo gerti. Išgėrė po du butelius stipraus alaus. Paskambino V., kuris paprašė parvežti namo. Iš pradžių nenorėjo, bet buvo išgėręs ir dėl kvailumo sutiko. Vairavo močiutės automobilį. Ji galvojo, kad kokį blaivų draugą už vairo pasodins. Pirmą kartą vairavo išgėręs. Savo veiksmus vertina blogai, labai gailisi, daugiau to nebedarys. Sutinka su viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) ,,Emprekis“ nurodyta automobilio verte. Močiutė norėtų, kad automobilis būtų konfiskuotas. Jo turtinė padėtis yra sunki, gauna 800 Eur, moka alimentus po 300 Eur, turi įsiskolinimų, kreditorių.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gegužės 19 d. apklaustas D. R. parodė, kad 2025 m. gegužės 17 d., dienos metu ir porą dienų iki 17 d., namuose su draugais V. M. ir M. O. vartojo alkoholį. Vartojo degtinę, kiek išgėrė, jis neprisimena, bet daug. 2025 m. gegužės 17 d., vakare, jo draugas V. M. jo paprašė, kad jis pastarąjį nuvežtų pas jo draugę O. į Šalčininkų m., jis iškarto nesutiko, bet pastarasis labai prašė ir jis sutiko šį pavežti. Jiems bevažiuojant jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie bendraujant su juo pajuto nuo jo sklindantį alkoholio kvapą ir patikrino jo neblaivumą. Jis su alkotesterio parodymais sutinka. Automobilis „Seat Altea“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso jo močiutei R. R., bet faktiškai nuo 2024 m. automobiliu naudojosi jis. Močiutė yra leidusi jam naudotis jos automobiliu, nes jis su juo važinėjo į darbą. Kad sėdo už vairo būdamas neblaivus, niekas iš blaivių asmenų nematė. Automobilį iš saugojimo aikštelės nori atsiimti, nes žino, kad močiutė to norės. Vairuotojo teises jis turi. Dėl padarytos nusikalstamos veikos jis labai gailisi ir prisipažįsta (1 t., b. l. 50-52).

Kaip galima laiduotoja teisiamajame posėdyje apklausta kaltinamojo motina N. T. prašė atleisti D. R. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą. Nurodė, kad santykiai su sūnumi D. R. yra geri. Ji dirba (duomenys neskelbtini) skubios pagalbos specialiste. Yra įsitikinusi, kad D. R. nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio, daugiau to nedarys. Juos sieja artimi ryšiai. Pažadėjo teigiamai jį veikti. Pati yra neteista, atsakinga, turi gerą reputaciją. Namuose turi baudžiamąjį kodeksą, tai skaitys ir žiūrės jį su sūnumi. Pasiims jį kada į darbą, parodys kiek problemų dėl vartojamo alkoholio. Jis gyvena su močiute, šiuo metu išgyvena sunkų laikotarpį – skyrybas. D. R. klauso jos. Jis labai blogai padarė, nustebo, kad taip padarė. Pateisinimo jo poelgiui nėra. D. R. klausinėjo, kodėl taip įvyko. Mašinos yra registruotos jos vardu, baudas moka ji nors pažeidimus daro jos vyras, su kuriuo dar neišsiskyrė.

Liudytoja R. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamasis yra jos anūkas. Žino, kad anūkas neblaivus sėdo už vairo. Automobilis yra jos. Jis (kaltinamasis) be jos žinios sėdo už vairo, ji nebūtų leidusi. Anūkas su automobiliu ją nuveža pas gydytoją, į bažnyčią, į kapines. Neblaivus nevairuoja. Bara anūką, jei jis geria. Pati nevairuoja. Geriau būtų konfiskuotas automobilis, nei mokėti už jį. Automobilį pirko pernai už 1 500 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos aplinkybės aiškios, kaltinamasis, gynėjas ir prokurorė sutiko, jog nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl vieno nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, BPK 291 straipsnio pagrindu paskelbus byloje esančius dokumentus.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

2025 m. gegužės 17 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo Andžej Mikutaičio tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2025 m. gegužės 17 d., apie 20 val. 50 min., Šalčininkų r. sav., kelyje Ažulomis – Šalčininkai –Milvydai 1 kilometre, D. R., pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo R. R. priklausanti automobilį „Seat Altea“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini). 2025 m. gegužės 17 d., 20.53 val. patikrinus vairuotojo blaivumą, alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARKL-0738, buvo nustatytas 2,13 promilių girtumas. 21.08 val., atlikus antrą putimą, buvo nustatytas 2,23 promilių girtumas, vairuotojas su pažeidimu sutiko. Automobilis „Seat Seat Altea“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priverstinai nugabentas į automobilių saugojimo aikštelę (1 t., b. l. 6-8).

2025 m. gegužės 17 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo Andžej Mikutaičio tarnybiniame pranešime dėl atliktų veiksmų įvykio vietoje nurodyta, kad 2025 m. gegužės 17 d., apie 20 val. 50 min., Šalčininkų r. sav., kelyje Ažulomis – Šalčininkai – Milvydai 1 km., buvo pastebėtas automobilis „Seat Altea“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris pasirodė įtartinas, todėl buvo nuspręsta jį sustabdyti patikrinimui. Sustabdžius minėtą automobilį, buvo nustatyta, kad jį vairavo D. R., kuris atrodė akivaizdžiai neblaivus ir nuo jo sklido alkoholio kvapas, taip pat pastarasis iš karto prisipažino, kad yra neblaivus, kad prie maždaug 30 min. vartojo alkoholį, t. y. išgėrė 2 litrus alaus. 2025 m. gegužės 17 d., 20.53 val., patikrinus vairuotojo blaivumą alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARKL-0738, buvo nustatytas 2,13 promilių girtumas, 21.08 val., atlikus antrą putimą, buvo nustatytas 2,23 promilių girtumas, vairuotojas su pažeidimu sutiko. Su vairuotoju automobilyje taip pat važiavo 2 keleiviai – V. M., kuriam nustatytas 1,56 promilių girtumas, ir M. O., kuriam nustatytas 2,36 promilių girtumas. Pastarieji paaiškino, kad kartu visi važiavo į žvejybą. Taip pat buvo nustatyta, kad D. R. vairavo R. R. priklausantį automobilį „Seat ALTEA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini). Dėl įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-17224-25, vairuotojui buvo įteiktas šaukimas, automobilis „Seat ALTEA“ buvo nufotografuotas. D. R. savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikė jo vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį patikrinus per duomenų bazes, buvo nustatyta, kad yra negaliojantis. Automobilis „Seat Altea“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priverstinai nugabentas į automobilių saugojimo aikštelę, adresu Vilniaus r. sav., Avižieniai, Sudervės g. 2E (1 t., b. l. 9-10).

2025 m. gegužės 17 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad D. R. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba. D. R. nevengė patikrinimo, neblaivumo nustatymo akte pasirašė (1 t., b. l. 11).

2025 m. gegužės 17 d. alkotesterio šaknelėse užfiksuota, kad 2025 m. gegužės 17 d. buvo tikrinamas D. R. blaivumas alkotesteriu „Alcotest 7510“, Nr. ARKL0738, patikros sertifikatas Nr. 2216424. Pirmo pūtimo metu 20.53 val. D. R. iškvėptame ore nustatyta 2,13 promilių alkoholio koncentracija, o antru pūtimu 21.08 val. D. R. iškvėptame ore nustatyta 2,23 promilių alkoholio koncentracija (1 t., b. l. 12-14).

2025 m. gegužės 17 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektu yra lengvasis automobilis „Seat ALTEA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Automobilis buvo sustabdytas kelyje Nr. 3901 Ažulomis-Šalčininkai-Milvydai 1 kilometre, važiavimo kryptis - link Šalčininkų miesto. Automobilis yra purvinas, ant jo kėbulo yra matomi įbrėžimai. Ant automobilio variklio dangčio matomas besilupantis dažų lakas. Automobilio salone jaučiamas alkoholio kvapas, matyti netvarka, išmėtyti daiktai. Ant galinės sėdinės guli striukės, meškerės. Automobilio bagažinėje guli kuprinė ir kiti žvejybai reikalingi daiktai. Automobilis buvo priverstinai nugabentas į automobilių saugomą aikštelę, adresu Sudervės 2E g., Avižieniai, Vilniaus r. sav. (1 t., b. l. 15-23).

2025 m. gegužės 26 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrimi pareigūno kūno kamerų vaizdo įrašai. Vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20250517-204624UTC+0300“, matoma, kad policijos pareigūnas, filmuojantis kūno kamera, išlipa iš tarnybinio automobilio ir prieina prie asmens – jauno vyro, smulkaus kūno sudėjimo, apsirengusio tamsiai mėlynos spalvos striukę. Minėtas vyras stovi prie policijos tarnybinio automobilio ir laiko rankose dokumentus (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad aukščiau aprašomas vyras yra D. R.). Taip pat vaizdo įraše matomas automobilis „Seat Altea“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris stovi kelio kelkraštyje su įjungtais avariniais žibintais. Vaizdo įraše matoma, kaip policijos pareigūnas, sėdintis policijos tarnybiniame automobilyje, priekinėje keleivio sėdynėje, pratiesė pro atidarytą langą alkotesterį ir paduota vyrui (D. R.) prapūsti. Nustatomas 2,13 promilių neblaivumas. Vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20250517-210144UTC+0300”, matoma, kad policijos pareigūnas, filmuojantis su kūno kamera, prieina prie galinių tarnybinio automobilio durelių, atidaro jas, ten sėdi vyras (D. R.). Policijos pareigūnas rankose laiko alkotesterį, tikrinamas D. R. neblaivumas, nustatoma 2,23 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 36-39).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gegužės 19 d. apklausta liudytoja R. R. parodė, kad D. R. yra jos anūkas. 2024 m. nupirko automobilį „Seat Altea“ už 1 500 Eur, su tikslu, kad jos anūkas D. tuo automobiliu važinėtų ir vežiotų ją, jeigu jai kur nors reikėtų. Kad už automobilio vairo D. R. sėdo neblaivus, ji nieko nežinojo ir nematė, nes leido jam naudotis automobiliu ir jai nebuvo tokios minties, kad D. R. gali sėsti girtas už automobilio vairo. Automobilis visada stovi jos gyvenamuoju adresu. Automobilį prie savo namų matė ketvirtadienį ar penktadienį, tiksliai pasakyti negali. Raktai nuo automobilio buvo jos namuose, o raktą nuo namų D. R. irgi turi, tai jis kada nori, tada pas ją ateina. Dėl automobilio pretenzijų neturi, norėtų atsiimti savo automobilį (1 t., b. l. 42-43).

Iš byloje esančio akcinės bendrovės ,,Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „Seat Altea“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), savininkė R. R. (1 t., b. l. 30).

Pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis automobilio „Seat Altea“,, kategorija M1-AF, pasirinkti metai 2005, kaina Lietuvoje su PVM yra 1 830 Eur (1 t., b. l. 31).

2025 m. gegužės 19 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Dalios Olechnovič nutarimu automobilis „Seat Altea“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) grąžintas savininkei R. R. (1t., b. l. 32-34).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Įvertinęs aukščiau išdėstytus duomenis, kurie vadovaujantis BPK 20 straipsniu pripažintini įrodymais, teismas konstatuoja, kad įrodymų visuma yra pakankama kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Kaltinamojo parodymai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, neblaivumo nustatymo aktas, alkoholio kiekio matuoklio duomenys, liudytojos parodymai, įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokole bei kitų objektų apžiūros protokole fiksuoti mobiliosios vaizdo stebėjimo priemonės „BODY“ vaizdo įrašų duomenys, patvirtina, kad 2025 m. gegužės 17 d., apie 20 val. 50 min., kelyje Ažulomis – Šalčininkai – Milvydai, 1 kilometre, D. R. vairavo transporto priemonę – automobilį „Seat Altea“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Nustatyta, kad įvykio dieną D. R. vartojo alkoholį ir po to vairavo automobilį apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų, kai alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas 2,13 promilės neblaivumas, todėl kaltinamajam neturėjo kilti abejonių, kad jis negali vairuoti būdamas neblaivus. Suprasdamas, kad yra neblaivus ir neblaiviems asmenims draudžiama vairuoti motorines transporto priemones, vis tiek nusprendė vairuoti, o tai reiškia, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, padarius baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą: 1) asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir; 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir; 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamu atveju D. R. padarė nusikalstamą veiką, kurią įstatymas priskiria prie nesunkių tyčinių nusikaltimų, anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, baudos sumokėtos, dirba. Ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, o tai lengvina jo atsakomybę. Kaltinamasis pasižadėjo daugiau nenusikalsti ir nedaryti kitų įstatymų pažeidimų. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. D. R. asmenybę neigiamai apibūdinančių duomenų į bylą nepateikta, šiuo metu kaltinamasis dirba, darbovietėje bei seniūnijoje charakterizuojamas teigiamai, išlaiko nepilnametę dukrą, žala nepadaryta. Šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą manyti, kad D. R. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas advokatas VladimirasVlasovas pateikė teismui prašymą atleisti D. R. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti kaltinamąjį jo motinai N. T. atsakomybei pagal laidavimą be užstato dvejiems metams. Teisiamojo posėdžio metu N. T. nurodė, kad santykiai su D. R. yra geri, juos sieja artimi ryšiai, teigė, jog jis nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio, daugiau to nedarys. Pati yra neteista, atsakinga, turi gerą reputaciją. Pažymėjo, kad D. R. klauso jos, pažadėjo jį teigiamai paveikti, mano, kad gali jam daryti teigiamą įtaką. Bylos duomenimis, N. T. yra neteista, administracine tvarka bausta (jos teigimu, moka baudas už jos vyro padarymus pažeidimus, nes automobiliai yra registruoti jos vardu), dirba, gauna teisėtas pajamas, darbovietėje charakterizuojama teigiamai. N. T. palaiko nuolatinius ir artimus ryšius su sūnumi D. R.. Todėl, teismo vertinimu N. T. verta teismo pasitikėjimo ir neabejotinai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Taigi, nagrinėjamu atveju nustačius visas BK 40 straipsnio 1–4, 4 dalyse numatytas sąlygas ir atsižvelgiant į teigiamą kaltinamojo asmenybę, D. R. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos N. T. atsakomybei ir nustatant dviejų metų laidavimo terminą be užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį, uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriamas kartu su bausme.

Vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad tas faktas, jog D. R. tyčia nepaisė transporto eismo saugumo reikalavimų, vairavo transporto priemonę žinodamas ir suprasdamas, kad yra neblaivus, t. y. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad buvo išgėręs du butelius stipraus alaus, sudaro pagrindą išvadai, jog, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, D. R. būtina uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis).

Nustatant uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminą, be kita ko, atsižvelgtina į tai, kad, bylos duomenis, D. R. iškvėptame ore nustatyta etilo alkoholio koncentracija – 2,13 promilės, vairuodamas transporto priemonę, kaltinamasis kėlė pavojų sau ir aplinkiniams. Taigi tai, kad nagrinėjamu atveju pavyko išvengti sunkesnių padarinių, tėra tik laimingas atsitikimas. Įvertinus minėtas aplinkybes, kaltinamajam nustatytinas 2 (dvejų) metų uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas, šio termino pradžią skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2025 m. gegužės 19 d.

Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, tačiau to paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad D. R. neblaivus vairavo transporto priemonę „Seat Altea“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) todėl ši transporto priemonė laikytina nusikaltimo padarymo priemone.

Pagal AB „Regitra“ duomenis transporto priemonės – automobilio „Seat Altea“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkė – valdytoja yra R. R. (1 t., b. l. 30), kuri teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad automobilis „Seat Altea“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra registruotas jos vardu ir priklauso jai. Automobiliu leidžia naudotis savo anūkui D. R.. Jis (kaltinamasis) be jos žinios sėdo už vairo, ji nebūtų leidusi. Pati nevairuoja. Automobilį pirko pernai už 1 500 Eur. Nėra duomenų, patvirtinančių, kad transporto priemonės savininkė žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas uždraustai veikai daryti, taip pat nėra kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nustatytų kitiems asmenims priklausančio konfiskuotino turto konfiskavimo pagrindų. Įvertinus šias aplinkybes, R. R. priklausančios transporto priemonės konfiskavimas negalimas, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto – minėto automobilio – vertę atitinkanti pinigų suma.

Nors gynėjas prašė konfiskuoti transporto priemonę, nepriteisiant jo piniginės vertės, nes kaltinamojo materialinė padėtis yra sunki, tačiau teismas pažymi, kad pagal BK 72 straipsnio 5 dalį tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nagrinėjamu atveju automobilis priklauso trečiajam asmeniui – kaltinamojo močiutei R. R.. Aplinkybė, kad kaltinamojo ir R. R. materialinė padėtis yra sunki, taip pat nėra kliūtis iš kaltinamojo konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą.

Pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis aptariamos transporto priemonės vertė yra 1 830 Eur su PVM. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas bei vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti 1 830 Eur suma. Teismas nenustatė pagrindo abejoti minėtoje pažymoje nurodyta suma, jos neginčijo ir pats kaltinamasis. Teismui nekyla abejonių, kad jos konfiskavimas nepažeidžia teisingumo ir proporcingumo principų. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė suvaržo nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir/ar jo šeimos narius ar neatitinka jo interesų, savaime neprieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams.

Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti BK 72 straipsnio 5 dalį ir iš kaltinamojo konfiskuoti transporto priemonės automobilio „Seat Altea“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 830 Eur.

Teismas pažymi, jog nei BK 72 straipsnis, nei BPK nuostatos nenumato galimybės išdėstyti iš asmens išieškotinos konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos mokėjimo dalimis ar nustatyti terminą, per kurį asmuo privalo sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnyje numatyta tik baudos bausmės ilgesnio sumokėjimo termino nustatymo galimybė. O turto konfiskavimas (šiuo atveju – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas) kaip baudžiamojo poveikio priemonė negali būti prilyginama baudai kaip bausmei ir negali būti vykdoma BVK nustatyta tvarka.

BPK 357 straipsnio 6 dalis numato, jog BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytu atveju teismui nusprendus išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą, konfiskuoto turto dokumentų nuorašus ir vykdomąjį raštą išsiunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui. Turto konfiskavimą ir pinigų sumų išieškojimą vykdo antstolis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 625 straipsnio 1 dalimi, vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Taigi, D. R., neturėdamas galimybių iš karto sumokėti visą iš jo priteistą konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, turi teisę kreiptis į antstolį dėl atitinkamų sprendimų priėmimo.

Prokurorė taip pat siūlė skirti dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programoje (BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktas). Byloje nustatyta, kad D. R. anksčiau nebuvo teistas ar baustas administracine tvarka už vairavimą neblaiviam, dirba (duomenys neskelbtini), išlaiko nepilnametę dukrą. Kaltinamojo D. R. teigimu jis pirmą kartą vairavo išgėręs. Bylos nagrinėjimo metu taip pat nenustatyta, kad kaltinamasis būtų priklausomas nuo alkoholinių gėrimų. Šios aplinkybės teikia pagrindą daryti išvadą, kad nusikalstamos veikos padarymas yra atsitiktinis ir nesusijęs su alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų priklausomybe, todėl ši baudžiamojo poveikio priemonė netaikoma.

Dėl kitų proceso klausimų

D. R. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)), paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

D. R. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti išdavusiai institucijai akcinei bendrovei „Regitra“.

Kompaktinę laikmeną su pareigūno kūno kameros vaizdo įrašais, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 299 straipsniais, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 – 308 straipsniais,

nusprendžia:

D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo, ir perduodant jį pagal laidavimą N. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei dviejų metų terminui be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti D. R. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. gegužės 19 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš D. R. išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „Seat Altea“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 830 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus trisdešimt eurų).

D. R. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų paėmimą (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini )– palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

D. R. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti išdavusiai institucijai akcinei bendrovei „Regitra“.

Kompaktinę laikmeną su pareigūno kūno kameros vaizdo įrašais, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos

Išaiškinti D. R., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai N. T., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.