- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-11
- Bylos Nr.
- e2S-168-459/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07128-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Ieškovas
- D. V.
- Atsakovas
- A. V.
- Kategorijos
- 3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-11348-1048/2023 pagal ieškovo D. V. ieškinį atsakovei A. V. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ieškiniu reiškia reikalavimus: pakeisti sūnaus D. V., gim. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimu nustatytą gyvenamąją vietą su motina, nustatant sūnaus gyvenamąją vietą su tėvu D. V.; sūnaus išlaikymui nustatyti atsakovės pareigą teikti sūnui D. V., gim. (duomenys neskelbtini), vaiko išlaikymą po 316 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo byloje priėmimo dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo piniginių lėšų valdytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą D. V.; priteisti iš atsakovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovas ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – paimant vaiką iš nesaugios pas atsakovę aplinkos ir perduodant sūnų D. V. ieškovo žiniai iki teismo sprendimo byloje priėmimo.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 29 d. nutartimi netenkino ieškovo D. V. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog tik valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, kai yra CK 3.254 straipsnio 2 ar 3 punkte nustatyti pagrindai (CK 3.254¹ straipsnio 1 dalis). Ir tik Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, paėmusi vaiką CK 3.254¹ straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, privalo per tris darbo dienas, o išimtiniais atvejais, kai tai objektyviai neįmanoma, – per penkias darbo dienas, kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Teismo leidimas paimti vaiką iš tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą yra Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atlikto veiksmo – vaiko paėmimo, t. y. faktinio vaiko atskyrimo nuo šeimos, – patvirtinimas, o ne leidimas atlikti veiksmą. Vertindamas Tarnybos sprendimo paimti vaiką pagrįstumą, teismas turi atsižvelgti ne tik į aplinkybes, buvusias vaiko paėmimo metu, bet ir į visą vaiko ir jo šeimos situaciją bei galimybes jai keistis. Taigi teismas iš esmės pats nepriima sprendimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, teismas tik gali vertinti tarnybos atliktus veiksmus ir patvirtinti faktinį vaiko paėmimą išduodamas leidimą.
5. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, šiuo atveju nėra teisinio pagrindo taikyti ieškovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės – paimti vaiką iš nesaugios pas atsakovę aplinkos ir perduodant sūnų D. V. ieškovo žiniai iki teismo sprendimo byloje priėmimo.
6. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog vaiko situacijos vertinimo anketoje nenustatytas šalių sūnaus apsaugos poreikis. Bylos duomenimis, šalių nepilnametis sūnus D. V. nuo 2017 metų gyvena kartu su mama (atsakove), jų gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) mieste. Ieškovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) rajone. Taigi visų pirma nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą, juolab, jog ieškovas nepateikė duomenų, pagrindžiančių, ar ieškovas pajėgus užtikrinti sūnui tinkamas gyvenimo sąlygas. Šiuo atveju nėra duomenų apie ieškovo gyvenamąjį būstą, neaiškus atsakovo pragyvenimo šaltinis, turtinė padėtis, šeiminė padėtis ir pan. Antra, byloje nepakanka duomenų konstatuoti, kad šiuo metu atsakovės gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams šalių sūnaus interesams arba atsakovė pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų sūnui augti ir vystytis.
7. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas nusprendė, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovo prašymo taikyti laikinąją apsaugos priemonę.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
8. Atskirajame skunde ieškovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
8.1. Skundžiama nutartis priimta ydingai interpretuojant faktines aplinkybes ir ignoruojant akivaizdžius įrodymus, pagrindžiančius sistemingą vaiko teisių pažeidinėjimą, fizinio ir psichologinio smurto prieš vaiką naudojimą, saugios vaikui aplinkos neužtikrinimą.
8.2. Pirmosios instancijos teismo argumentai, jog sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra žinomi duomenys apie ieškovo turtinę padėtį, gyvenimo sąlygas ir pan., rodo pirmosios instancijos teismo neobjektyvumą, kadangi šioje proceso stadijoje nežinomi duomenys nė apie vieną iš tėvų. Be to, su ieškiniu teismui buvo pateiktas Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimas, kuriuo išspręstas santuokos nutraukimo klausimas ir nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, patvirtina, jog, priimant teismo sprendimą, buvo vertinama ieškovo turtinė padėtis, gebėjimas tinkamai išlaikyti vaiką, įvertintas ieškovo būstas ir tinkamos vaikui gyvenimo sąlygos.
8.3. Pirmosios instancijos teismas prašymą vertino ne per jo turinio esmę, bet lingvistine prasme – neva ieškovas neprašo nustatyti laikinos sūnaus gyvenamosios vietos su ieškovu, bet paimti vaiką iš nesaugios jam aplinkos, tai gali atlikti tik institucija, byloje teikianti išvadą.
9. Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).
11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
12. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog Klaipėdos apylinkės teismas 2017 m. vasario 27 d. sprendimu nutraukė ieškovo D. V. ir atsakovės A. V. santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatė nepilnamečio vaiko D. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakove, nustatė ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, priteisė iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. vasario 27 d. iki vaiko pilnametystės, išsprendė kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus.
13. Ieškovas ieškiniu pareiškė reikalavimus: pakeisti sūnaus D. V., gim. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimu nustatytą gyvenamąją vietą su motina, nustatant sūnaus gyvenamąją vietą su tėvu D. V., sūnaus išlaikymui nustatyti atsakovės pareigą teikti sūnui D. V., gim. (duomenys neskelbtini), vaiko išlaikymą po 316 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo byloje priėmimo dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo piniginių lėšų valdytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą D. V., priteisti iš atsakovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas, taikyti laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą.
14. Skundžiama nutartimi ieškovo prašymas dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo netenkintas.
Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
15. Atskirajame skunde ieškovas teigia, jog skundžiama nutartis priimta ydingai interpretuojant faktines aplinkybes ir ignoruojant akivaizdžius įrodymus, pagrindžiančius sistemingą vaiko teisių pažeidinėjimą, fizinio ir psichologinio smurto prieš vaiką naudojimą, saugios vaikui aplinkos neužtikrinimą. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu.
16. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). CK 3.65 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Viena iš apsaugos priemonių – nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kasacinio teismo išaiškinta, kad šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020, 28 punktas).
17. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog pagrindas taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones yra būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės sutuoktinių ar vieno sutuoktinio ar jų vaikų teisės. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus. Be to, asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi prašymą pagrįsti ir motyvuoti, pateikti tam tikrus įrodymus, iš kurių būtų matyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš tikrųjų reikalingas.
18. Ieškovas savo prašymą nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą iš esmės motyvavo tuo, jog atsakovė neužtikrina saugios nepilnamečiam vaikui aplinkos – prieš vaiką naudojamas tiek fizinis, tiek psichologinis smurtas atsakovės namuose.
19. Ieškovas prašyme nurodytas aplinkybes grindė 2023 m. spalio 3 d., 2023 m. spalio 13 d., 2023 m. lapkričio 9 d., 2023 m. lapkričio 20 d. vaiko situacijos vertinimo anketomis.
20. Iš 2023 m. spalio 3 d. vaiko situacijos vertinimo anketos duomenų matyti, jog 2023 m. rugsėjo 24 d. ieškovui parvežus nepilnametį vaiką namo pas mamą, vaikas bijojo eiti namo, kadangi namuose buvo mama su neblaiviu vyru. Vaikas bijojo, jog vyras smurtaus. Nustatyti rizikos veiksniai išimtinai dėl atsakovės sugyventinio elgesio (alkoholio vartojimo, galimas fizinis bei psichologinis smurtas prieš nepilnametį vaiką). Tačiau toje pačioje anketoje nurodyta, jog, atsakovės teigimu, sugyventinis po nurodyto įvykio jos namuose nebesilanko. Paminėtoje anketoje duomenų apie tai, jog atsakovė kokia nors forma smurtautų, nesirūpintų nepilnamečiu vaiku, netinkamai atliktų savo kaip motinos pareigas, nenurodyta.
21. Iš 2023 m. spalio 13 d. vaiko situacijos anketos duomenų matyti, jog 2023 m. spalio 5 d. nepilnametis vaikas grįžęs iš mokyklos negalėjo patekti į namus, nes jo niekas neįsileido, o telefono neturėjo, todėl paprašęs praeivės moters iškvietė policijos pareigūnus. Nustatyta, jog mama anksčiau išvyko pasiimti vaiko iš mokyklos, o močiutė neįleido į namus, nes buvo parduotuvėje (19 punktas).
22. Iš 2023 m. lapkričio 9 d. vaiko situacijos anketos duomenų nustatyta, jog 2023 m. per Vėlines tėvui atvykus į nepilnamečio vaiko mamos namus, jo niekas neįleido, girdėjo už durų verkiantį berniuką. Paaiškėjo, jog vaikas norėjo būtent tą dieną vykti su tėčiu lankyti kapų, o mama nenorėjo jo išleisti. Smurtas artimoje aplinkoje nepasiteisino, fizinio smurto žymių nenustatyta, vaikui aplinka saugi, konflikto nebuvo, pavojaus keliančio asmens taip pat nebuvo.
23. Iš 2023 m. lapkričio 20 d. vaiko situacijos vertinimo anketos duomenų nustatyta, jog 2023 m. lapkričio 14 d. dėl neadekvataus nepilnamečio vaiko elgesio iškviesta medikų bei policijos pareigūnų pagalba. Atsakovės teigimu, vaikas iš pasimatymo su tėčiu grįžo piktas, su priekaištais, buvo jaučiama stipri ieškovo įtaka vaiko žodžiuose. Močiutė nusprendė filmuoti vaiko ir mamos pokalbį, norėdama užfiksuoti vaiko teisių apsaugos institucijai įrodymus apie esamą situaciją, tačiau berniukas pastebėjo tai ir agresyviai į tai sureagavo sutrenkdamas močiutei mediniu žaislu. Močiutė iškvietė medikus, kartu su medikais atvyko ir policijos pareigūnai.
24. Taigi matyti, jog tėvai nuolatos kreipiasi į Vaiko teisių apsaugos skyrių dėl vaiko teisių pažeidimų, tačiau nė vienu atveju nebuvo nenustatytas vaiko apsaugos poreikis, tai yra būtinybė nepilnametį vaiką paimti iš jo atstovės pagal įstatymą – atsakovės – ir perduoti tėvui. Kaip nurodyta 2023 m. lapkričio 20 d. vaiko situacijos vertinimo anketoje, iš esmės vaikui neužtikrinama emociškai ir psichologiškai saugi aplinka dėl nuolatinių tėvų nesutarimų. Vaikas yra emociškai bei psichologiškai sutrikęs, savo emocijas reiškia agresija, ašaromis, pykčiu, manipuliavimu, tėvai negeba situacijos suvaldyti. Vaikas yra įtraukiamas į tėvų konfliktus bei nuteikinėjamas prieš vieną ar kitą iš tėvų.
25. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad, siekiant apsaugoti išimtinai nepilnamečio vaiko interesus, atsižvelgiant į tai, kad šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nuo 2017 m., tai yra, nuo 2 metų amžiaus, nustatyta su atsakove, įvertinus tai, kad nepilnametis vaikas gyvena jam įprastoje aplinkoje, savo namuose, lanko savo gyvenamojoje vietoje esančią mokymo įstaigą, jog nepilnamečio vaiko ir tėvo (ieškovo) gyvenamoji vieta yra skirtinguose miestuose, atsižvelgiant į tai, jog ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, jog nė vienu atveju, kai buvo fiksuoti vaiko teisių pažeidimai, nebuvo nustatytas vaiko apsaugos poreikis (paėmimas iš mamos ir perdavimas tėvui), bei, vadovaujantis Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadomis, jog iš esmės pačios šalys dėl savo negebėjimo bendradarbiauti vaiko auklėjimo bei ugdymo klausimais neužtikrina emociškai ir psichologiškai saugios aplinkos, šioje proceso stadijoje, nusprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nėra teisinio pagrindo nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su tėvu.
26. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog šiuo atveju sprendžiamas tik klausimas dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo, o ar yra teisinis pagrindas pakeisti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, bus nuspręsta tik teismui išnagrinėjus bylą iš esmės, įvertinus visus surinktus įrodymus ir priėmus teismo sprendimą.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų
27. Atsakant į atskirojo skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino prašymo taikyti laikinąją apsaugos priemonę tuo pagrindu, jog teismui nėra žinoma ieškovo turtinė padėtis, gyvenimo sąlygos, apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovu, jog byloje yra pateiktas Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. teismo sprendimas, kuriuo nutraukta šalių santuoka bei, be kitų klausimų, išspręstas ir klausimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nagrinėtos aplinkybės dėl abiejų šalių turtinės padėties bei buities sąlygų. Taigi, pirmosios instancijos teismas galėjo padaryti išvadas dėl ieškovo turtinės padėties.
28. Ieškovas taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas prašymą vertino ne per jo turinio esmę, bet lingvistine prasme – neva ieškovas neprašo nustatyti laikinos sūnaus gyvenamosios vietos su ieškovu, bet paimti vaiką iš nesaugios jam aplinkos, o tai gali atlikti tik institucija, byloje teikianti išvadą.
29. Kaip nustatyta iš skundžiamos nutarties motyvų, nors pirmosios instancijos teismas nurodė, jog šiuo atveju ieškovo suformuluotos laikinosios apsaugos priemonės „vaiko paėmimo iš nesaugios aplinkos“ negalima taikyti, nes tokia jurisdikcija priklauso vaiko teisių apsaugos institucijai, tačiau ieškovo prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės – laikinos gyvenamosios vietos nustatymo – išnagrinėjo iš esmės. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paminėtas atskirojo skundo argumentas neturi teisinės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui bei pagrįstumui.
Dėl bylos procesinės baigties
30. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336−339 straipsniais, teismas
nutaria:
palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį nepakeistą.