Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant išvadą byloje teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui P. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. N. patikslintą ieškinį atsakovei L. N. dėl tėvystės nuginčijimo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kad tėvystės nuginčijimas atitiktų vaiko interesus tik tuo atveju, jei būtų išspręstas vaiko tėvystės nustatymo klausimas.

3. Ieškovo A. N. atstovas advokato padėjėjas Vacys Milkonas teismo posėdžio metu prašė patikslintą ieškinį tenkinti visiškai. Atstovas nurodė, kad ekspertizė patvirtino, kad ieškovas nėra biologinis vaiko tėvas, o socialinio ryšio tarp jo ir vaiko nėra nuo 2018 m., vaikas jo neidentifikuoja, kaip tėvo. Atstovas paaiškino, kad ieškovas gyveno ir dirbo užsienyje, o 2018 m. ieškovui kilo įtarimų dėl jo tėvystės E. N. atžvilgiu. Atstovas nurodė, kad ieškovas įsitikinęs, kad nėra biologinis tėvas, nusprendė nuginčyti tėvystę, nes nuo vaiko gimimo jis gyveno ir dirbo užsienyje, su vaiku neturi jokio socialinio ryšio, nepalaiko jokių santykių, nebendrauja, E. N. ieškovas yra visiškai svetimas žmogus. Atstovas nurodė, kad atsakovė deda pastangas surasti biologinį tėvą, be to, kartu su atsakove gyvenantis vyras nori priimti E. N. kaip savo vaiką.

5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas P. Š. teismo posėdžio metu nurodė, jog tėvystės nuginčijimas atitiktų vaiko interesus tik tuo atveju, jei būtų išspręstas vaiko tėvystės nustatymo klausimas.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl tėvystės nuginčijimo

6. Atsakovei sutikus su ieškiniu visiškai, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalį šiame sprendime surašytini sutrumpinti motyvai, nenurodant argumentų, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.

7. Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Šios teisės užtikrinimą laiduoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.140 straipsnio 1 dalį, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, nors vaikas pradėtas iki santuokos, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis.

8. Vaikui gimus santuokoje arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, vaiko tėvu laikomas jo motinos sutuoktinis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.140 straipsnio 1 dalis), tačiau ši tėvystės prezumpcija gali būti nuginčyta; tokiais atvejais svarbu įvertinti, kokių tikslų siekiama nuginčijant tėvystę; teismas atsisako ginti siekį, kad vaikas liktų be tėvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013). Ginčijant tėvystę kartu turėtų būti siekiama nustatyti kito asmens tėvystę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).

9. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra konstatavęs, kad sprendžiant teisių apribojimo proporcingumo klausimą, be kita ko, gali būti reikšminga tai, kokiu būdu buvo patvirtinta byloje ginčijama tėvystė (įstatyminės prezumpcijos pagrindu, savanorišku pripažinimu ar teismo sprendimu), ar ieškovas ėmėsi veiksmų atitinkamam procesui laiku inicijuoti, kada jam tapo žinoma apie tai, kad jis nėra biologinis vaiko tėvas, ar kyla grėsmė vaikui, nuginčijus tėvystę, dėl to patirti neigiamų psichologinių išgyvenimų, netekti materialinio išlaikymo, ar yra galimybė nustatyti biologinį vaiko tėvą ir kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės, iš kurių visumos sprendžiama, kokia yra teisinga susiduriančių interesų (vaiko interesų ir ieškovo teisės į privataus gyvenimo gerbimą) pusiausvyra konkrečiu atveju. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/2018).

10. Be to, kasacinis teismas, pasisakydamas dėl tėvystės nuginčijimo, yra išaiškinęs, kad tėvystės nuginčijimas galimas tik esant svariam pagrindui, įvertinus jo galimą poveikį vaiko interesams. Faktas, kad asmuo, vaiko gimimo įraše įrašytas kaip vaiko tėvas, nėra biologinis vaiko tėvas, yra reikšmingas, tačiau nėra savaime pakankamas pagrindas nuginčyti tėvystę visais atvejais, nes teismas vertina ir kitas su prašomais nutraukti šeimos ryšiais susijusias svarbias aplinkybes. Dėl psichologinių priežasčių, prieraišumo vaikas tėvu gali laikyti asmenį, kuris nėra jo biologinis tėvas, o tokiu atveju vaikui svarbesnis emocinis ryšys su asmeniu, kurį jis laiko tėvu, nei kraujo ryšys. Vaiko darnios ir harmoningos raidos požiūriu svarbiau gali būti tai, ką pats vaikas pripažįsta savo tėvu, nei biologinė tėvystė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018, 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/2018).

11. Nagrinėjamu atveju atsakovė L. N. ir ieškovas A. N. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje. Atsakovė L. N., būdama santuokoje su ieškovu A. N., (duomenys neskelbtini) pagimdė dukrą E. N.. Vaiko tėvu (duomenys neskelbtini) išduotame gimimo liudijime pagal atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui 2016 m. vasario 23 d. pateiktą prašymą įrašytas ieškovas A. N., kaip vaiko motinos sutuoktinis. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės aktas Nr. ES 10/2020(01) patvirtina, kad ieškovas nėra E. N. biologinis tėvas.

12. Teismo vertinimu, atsakovės paaiškinimai patvirtina, kad dėl ieškovo tėvystės ji sąžiningai klydo bei kad ieškovą ir vaiką siejo socialinis ir emocinis ryšys ir kad ieškovas vykdė tėvo pareigas vaikui iki tol, kol vaikui sukako beveik dveji metai. Nustatyta, kad tarp ieškovo, vaiko gimimo įraše įrašyto kaip vaiko tėvas, ir vaiko buvo susiformavęs emocinis ryšys iki 2018 m. pabaigos, kol ieškovas negavo duomenų apie DNR tyrimus, t. y. iki kol vaikui dar nebuvo dvejų metų. Tačiau byloje nenustatyta aplinkybių, kad po to, kai 2018 m. pabaigoje ieškovas nebepalaikė ryšių su atsakove ir jos dukra, dėl psichologinių priežasčių, prieraišumo vaikas tėvu būtų vis dar laikęs ieškovą. Ieškovas gyveno ir dirbo užsienyje, todėl mažai tikėtina, kad vaikas, būdamas itin mažo amžiaus, iki ieškinio pareiškimo galėjo prisirišti prie ieškovo. Atsakovės paaiškinimai taip pat patvirtina, kad vaikas šiuo metu prisirišęs prie M. S., su kuriuo atsakovė šiuo metu gyvena, ryšys su ieškovu jau yra nutrūkęs. Atsakovė paaiškino, kad nors žino, kas yra nepilnamečio vaiko biologinis tėvas, tačiau, nors deda pastangas, jo surasti kol kas negali, nes ji žino tik jo vardą, o jis šiuo metu nebegyvena Lietuvos Respublikoje.

13. Teisė į privataus gyvenimo gerbimą, be kita ko, apima asmens teisę nustatyti santykius su kitais žmonėmis, taip pat ir reikalavimą gerbti asmens sprendimą tapti ar netapti tėvu. Asmens, kuris nėra biologinis vaiko tėvas, bet vaiko gimimo liudijime įrašytas kaip tėvas, reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo gali būti atmestas, tokiu būdu apribojant tokio asmens teisę į privataus gyvenimo gerbimą, tik pagal įstatymą ir tik siekiant teisėto tikslo (kuriuo pripažįstama konkrečių vaiko interesų apsauga), o pats reikalavimo atmetimas, kuriuo apribojamos tokio asmens teisės, turi būti proporcingas siekiamam tikslui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-687/2019).

14. Byloje ginčijama tėvystė buvo patvirtinta įstatyminės prezumpcijos pagrindu, o ieškovas ėmėsi veiksmų tėvystės nuginčijimo procesui inicijuoti nedelsdamas. Teismo vertinimu, atsakovės paaiškinimai patvirtina, kad nekyla grėsmė vaikui, nuginčijus tėvystę, dėl to patirti neigiamų psichologinių išgyvenimų, netekti materialinio išlaikymo. Teismui nekyla abejonių, kad atsakovė dės pastangas surasti biologinį vaiko tėvą ir inicijuos procedūras dėl jo tėvystės vaikui nustatymo. Be to, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.147 straipsnio 2 dalis suteikia teisę valstybinei vaiko teisių pasaugos institucijai paduoti ieškinį dėl tėvystės nustatymo, jei vaiko tėvas atsisako pripažinti tėvystę pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo.

15. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė sutinka su ieškinio reikalavimu, ieškovo ir vaiko nesieja emocinis ryšys, vaikas nėra prisirišęs prie ieškovo ir jo nebelaiko savo tėvu, yra pagrindas konstatuoti, kad atmetus ieškovo reikalavimą būtų neproporcingai apribota ieškovo teisė į privataus gyvenimo gerbimą. Šiuo konkrečiu atveju teisinga susiduriančių interesų (vaiko interesų ir ieškovo teisės į privataus gyvenimo gerbimą) pusiausvyra lemia, kad ieškovo ieškinys laikytinas pagrįstu. Todėl ieškinys tenkintinas ir pripažintina, kad ieškovas A. N. nėra vaiko E. N. tėvas, o vaikas E. N. nėra atsakovo A. N. dukra.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

16. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

17. Ieškovas šioje byloje teikdamas ieškinį, kuriame reiškė du reikalavimus nutraukti santuoką ir nuginčyti tėvystę, sumokėjo 150,00 Eur žyminį mokestį, tačiau patikslinęs ieškinį, ieškovas reikalavo tik nuginčyti tėvystę. Todėl ieškovas per daug sumokėjo žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, ieškovui grąžintina 75,00 Eur žyminio mokesčio, o patikslintą ieškinį tenkinus visiškai, 75,00 Eur žyminis mokestis priteistinas iš atsakovės ieškovui. Ieškovas nepateikė išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti dydį patvirtinančių įrodymų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl tokios išlaidos nepriteistinos.

18. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 21,58 Eur ir jos yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą.

19. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

20. Kaip minėta, atsakovė visiškai pripažino ieškovo patikslintą ieškinį ir su visais reikalavimais sutiko. Duomenys apie vaiko tėvą gimimo liudijime buvo įrašyti atsakovės pateikto prašymo pagrindu, kuri sąžiningai klydo dėl ieškovo tėvystės. Todėl laikytina, kad pagal nagrinėjamu atveju susidariusią situaciją atsakovės procesinis elgesys byloje buvo tinkamas, o bylinėjimosi išlaidų susidarymą lėmė objektyvios aplinkybės. Todėl teismas sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 259–260 straipsniais, 268 straipsnio 5 dalimi, 269–270, 399 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad ieškovas A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra nepilnamečio vaiko E. N., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas, o nepilnametis vaikas E. N., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra ieškovo A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dukra.

Priteisti iš atsakovės L. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 75,00 Eur (septyniasdešimt penkių eurų 00 ct) žyminį mokestį.

Grąžinti ieškovui A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 75,00 Eur (septyniasdešimt penkių eurų 00 ct) žyminį mokestį, sumokėtą 2019 m. spalio 17 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.