Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2026-03-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-426-1096/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-03-20
Bylos Nr.
eII-426-1096/2026
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00269-2026-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Kristina Grinevičiūtė-Gelgotė
Pažeidėjas
L. S.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. eII-426-1096/2026
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00269-2026-8Procesinio sprendimo kategorijos: 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2026 m. kovo 20 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Grinevičiūtė-Gelgotė,sekretoriaujant Saulei Gaidelytei, vertėjaujant Anai Rastenienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui L. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. S., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. sausio 29 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-2703-2026 (ROIK: 25292248405).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2026 m. sausio 29 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-2703-2026 (toliau – ir Nutarimas) L. S. (toliau – ir pareiškėjas) pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje, dėl to, kad jis 2025 m. gruodžio 9 d. 21.00 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, atsitrenkė į stovintį automobilį „VW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Tuo L. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 219 ir 222 punktus, ir už tai jam paskirta subendrinta 1 100 Eur dydžio bauda (el. b. l. 72-75).

Šalies argumentai

Pareiškėjas L. S. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašydamas iš naujo įvertinti faktines aplinkybes, subjektyviąją jo veiksmų pusę, bei taikyti proporcingumo ir teisingumo principus.

Skunde pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su priimtu nutarimu, todėl prašo peržiūrėti bei panaikinti arba alternatyviai sušvelninti jam paskirtą administracinę nuobaudą. Nutarime nurodo, kad jis tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos bei tyčia nurodė neteisingą telefono numerį. Su tokiomis išvadomis nesutinka, nes neatitinka faktinių aplinkybių. Jeigu būtų turėjęs ketinimą išvengti atsakomybės nebūtų palikęs jokios informacijos apie save, nebūtų rašęs jokios pastabos ir būtų nedelsdamas išvykęs iš įvykio vietos. Tačiau faktiškai jis paliko raštišką pastabą su telefono numeriu ir po įvykio dar apie 10 minučių, buvo įvykio vietos teritorijoje, nebandydamas pasislėpti ar skubiai išvažiuoti. Šios aplinkybės aiškiai rodo, kad neturėjo tyčios pasišalinti ar išvengti administracinės atsakomybės. Galima telefono numerio netikslumo priežastis – žmogiška klaida arba stresas po įvykio, tačiau tai negali būti vertinama kaip tyčinis veiksmas, nesant objektyvių tai patvirtinančių įrodymų. Jo veiksmai po įvykio buvo nukreipti ne į atsakomybės vengimą, o į situacijos išsprendimą ir kontaktų palikimą nukentėjusiajam asmeniui (el. b. l. 58-59).

Atsiliepimas

Institucija atsiliepime į Pareiškėjo skundą prašo jo netenkinti ir palikti galioti Nutarimą nepakeistą.

Atsiliepime nurodoma, kad Pareiškėjas suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau nepasiliko įvykio vietoje, nepranešė policijai ir paliko klaidingus kontaktinius duomenis, taip sąmoningai apsunkindamas eismo įvykio aplinkybių nustatymą. Skunde Pareiškėjas nurodo, kad neketino pasišalinti iš įvykio vietos, paliko raštelį su telefono numeriu, o telefono numerio netikslumas galėjo būti žmogiška klaida, todėl prašo panaikinti arba sušvelninti paskirtą baudą. Institucijos vertinumu, šie argumentai nepaneigia nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Nagrinėjamu atveju Pareiškėjas pripažįsta vairavęs transporto priemonę ir sukėlęs eismo įvykį, tačiau ginčija pasišalinimo faktą. Bylos duomenys vienareikšmiškai patvirtinta priešingai. Pareiškėjas suvokė sukėlęs eismo įvykį ir apgadinęs kitą transporto priemonę, tačiau nepasiliko įvykio vietoje, nepranešė policijai, nelaukė nukentėjusio asmens, paliko klaidingą telefono numerį, kuris objektyviai apsunkino galimybę su juo susisiekti. Šių aplinkybių visuma patvirtina, kad Pareiškėjas suvokė pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, tačiau sąmoningai jos nevykdė. Pažymėtina, kad vien raštelio palikimas nepaneigia pasišalinimo fakto, kadangi KET imperatyviai nustato pareigą likti eismo įvykio vietoje ir pranešti policijai. Todėl pareiškėjo teiginiai apie atsitikinę telefono numerio klaidą nepaneigia tyčinio pasišalinimo fakto ir vertintini kritiškai (el. b. l. 76-78).

Šalies argumentai

Pareiškėjas teismo posėdžio metu palaikė savo skundą ir paaiškino , kad kai pradėjo apsisukinėti, kai padavė labiau į galą, jam tuo metu paskambino draugas, jis stengėsi atjungti skambutį ir užkabino mašiną. Tai buvo naktis ir nesimatė mašinų, tada išėjo pažiūrėti kas įvyko. Kai suprato, kad nieko rimto, jis patraukė savo mašiną ir jau paskui rado besivoliojantį kitos mašinos valstybinį numerį. Tai buvo tamsus paros metas, ką galėjo padaryti tai susiradęs popieriaus gabaliuką, parašė savo telefono numerį ir paliko, kad automobilio savininkas galėtų su juo susisiekti. Jis nežinojo, kad reikėjo skambinti į policiją, nes pas juos Sakartvele kitokie įstatymai, jeigu taip įvyksta pas juos, palieka raštelį su telefono numeriu. Kai rado lapelį, užrašė telefono numerį, matomai buvo šoko būsenoje, todėl neteisingai nurodė. Jis iš karto išvažiavęs parašė žmonai ir nusiuntė šiai nuotraukas, nes mašina buvo registruota pastarosios vardu. Šį pranešimą su nuotraukomis persiuntė policijos pareigūnams. Pažymi, kad galėtų bauda sumokėti iš karto, tačiau nutarime parašyta, kad jis tai padarė tyčia, dėl to nesutinka. Policijos pareigūnai su juo susisiekė, pateikė visą informaciją, nuotraukas.

Automobilis registruotas žmonos vardu. Automobilis „Toyota Prius“. Tikriausiai buvo neatsargus įvykio metu. Po susidūrimo nukrito kito automobilio valstybiniai numeriai. Numerius pakėlė, užrašė ant popieriaus numerį, atsiprašė ir padėjo. Suklydo ant lapelio parašydamas numerį. Vietoje 4 turėjo būti 2. Vietoje 46 turi būti 26. Nekvietė policijos pareigūnų į įvykio vietą. Paties savininko nebuvo. Supranta dabar, kad neteisingai nurodė numerį. Mano, kad per didelės sumos prašo, čia žmogiškas faktorius, jis suklydo ir žmogus negalėjo susisiekti. Pažymi, kad niekur nebėgo, jis bendradarbiavo su policijos pareigūnais. Supranta, kad paliko telefono numerį ir nežinojo, kad reikia skambinti į policiją. Gyvenime policijai neskambino. Uždirba maždaug 2 500 Eur per mėnesį. Gyvena su žmona ir su šunimi. Gyvenamąją vietą nuomoja, už nuoma moka 630 Eur ir komunaliniai mokesčiai. Žmona nedirba, negali susirasti darbo. Prašo sumažinti paskirtą baudą (el. b. l. 96-97 ).

Atsiliepimas

Institucijai apie paskirtą teismo posėdžio laiką, datą ir vietą buvo pranešta tinkamai, tačiau jos atstovas į teismo posėdį neatvyko. Pateiktame atsiliepime prašė administracinio nusižengimo bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas

Skundžiamu Nutarimu pareiškėjas nubaustas 1 100 Eur dydžio bauda, dėl to, kad jis 2025 m. gruodžio 9 d. 21.00 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, atsitrenkė į stovintį automobilį „VW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Tuo L. S. pažeidė KET 9, 219 ir 222 punktus ir padarymas ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje, numatytus administracinius nusižengimus.

Pareiškėjas sutinka su padarytais nusižengimais, numatytais ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje, tačiau mano, kad paskirta administracinė nuobauda yra per didelė, kuri galėtų būti sumažinta.

ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė, už kelių eismo taisyklių pažeidimus.

ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė, už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Pagal Kelių eismo taisyklių 9 punktą, eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Pagal Kelių eismo taisyklių 219 punktą, įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo: nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka; pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus; pateikti galiojantį savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba galiojantį vairuotojo pažymėjimą, informaciją, būtiną transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę apdraudusiai draudimo įmonei nustatyti, jeigu to reikalauja kiti su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai; jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam; imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti greitąją medicinos pagalbą, o jeigu iškviesti greitosios medicinos pagalbos arba nukentėjusiųjų nuvežti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą kitu transportu neįmanoma, nuvežti juos į artimiausią asmens sveikatos priežiūros įstaigą savo transporto priemone, išskyrus tuos atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentėjusiųjų gyvybei ar sveikatai.

Pagal Kelių eismo taisyklių 222 punktą, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas L. S. paaiškino, kad dėl padaryto pažeidimo kaltę pripažįsta, labai gailisi, paskirtą 1 100 Eur dydžio bauda galėtų sumokėti, tačiau kai pamatė, kad nutarime parašyta, kad tyčia tai padarė, dėl to nesutinka. Policijos pareigūnai su juo susisiekė, pateikė visą informaciją, nuotraukas. Pareiškėjas paaiškino, kad pradėjo apsisukinėti, kai padavė labiau į galą, jam tuo metu paskambino draugas, jis stengėsi atjungti skambutį ir užkabino mašiną. Tai buvo naktis ir nesimatė mašinų, tada išėjo pažiūrėti kas įvyko. Kai suprato, kad nieko rimto, jis patraukė savo mašiną ir jau paskui rado besivoliojantį kitos mašinos valstybinį numerį. Tai buvo tamsus paros metas, ką galėjo padaryti tai susiradęs popieriaus gabaliuką, parašė savo telefono numerį ir paliko, kad automobilio savininkas galėtų su juo susisiekti. Jis nežinojo, kad reikėjo skambinti į policiją, nes pas juos Sakartvele kitokie įstatymai, jeigu taip įvyksta pas juos, palieka raštelį su telefono numeriu (el. b. l. 96-97 ).

Byloje esantys Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir AVPK) tyrėjos 2025 m. gruodžio 9 d. tarnybinis pranešimas, patvirtina administracinio nusižengimo aplinkybes, kuriame nurodoma, kad buvo gautas pranešimas, kad apie 21.00 val., į stovintį automobilį, namo kieme įvažiavo „Toyota Prius” ir apgadinęs pranešėjo automobilį pasišalino iš įvykio vietos. Pranešėjas įvykio nematė, rado liudininko raštelį. Atvykus nurodytu adresu, M. S. paaiškino, kad priparkavo automobilį „VW“ aikštelėje. Būdamas namuose vienoje iš „Facebook“ grupių pastebėjo postą, kuriame nurodoma, kad apie 21.00 val. automobilis buvo apgadintas kitu automobiliu „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Iš M. S. buvo priimtas paaiškinimas, įvykio vietoje buvo nubraižyta eismo įvykio schema (el. b. l. 27-29).

Iš byloje esančio nukentėjusiojo M. S. 2025 m. gruodžio 9 d. paaiškinimo matyti, kad (duomenys neskelbtini), aikštelėje pastatytas automobilis, liudytojų parodymais apie 21.00 val. buvo apgadintas kito automobilio „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Apgadintas buvo priekinis bamperis ir jo dalys. Šis automobilis „VW“, aikštelėje priparkuotas apie 18.55 val. Apie 21.00 val. „Facebook“ Pašilaičių grupėje paskelbtas pranešimas apie įvykį. Atėjus prie automobilio rastas raštelis su liudininko parodymais (el. b. l. 30).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pats Pareiškėjas paaiškino, kad po įvykio iš karto paliko popieriaus lapelį su paaiškinimu, jog jis apgadino automobilį bei telefono numerį. Suklydo ant lapelio parašydamas numerį. Vietoje 4 turėjo būti 2. Vietoje 46 turi būti 26. Nekvietė policijos pareigūnų į įvykio vietą. Paties savininko nebuvo. Supranta dabar, kad neteisingai nurodė numerį. Mano, kad per didelės sumos prašo, čia žmogiškas faktorius, jis suklydo ir žmogus negalėjo susisiekti. Pažymi, kad niekur nebėgo, jis bendradarbiavo su policijos pareigūnais. Supranta, kad paliko telefono numerį ir nežinojo, kad reikia skambinti į policiją. Gyvenime policijai neskambino (el. b. l. 96 ). Kaip matyti, kad Pareiškėjas neginčija kaltės dėl padaryto eismo įvykio. Byloje surinkti duomenys partvirtina, kad pareiškėjas suvokė sukėlęs eismo įvykį ir apgadinęs kitą transporto priemonę, tačiau nepasiliko įvykio vietoje, nepranešė policijai, nelaukė nukentėjusio asmens, paliko klaidingą telefono numerį. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad vien raštelio palikimas nepaneigia pasišalinimo fakto, kadangi KET 219 punktas imperatyviai nustato pareigą likti eismo įvykio vietoje ir pranešti policijai. Pažymėtina, kad KET 222 punkte nurodoma, kad jeigu eismo įvykio metu padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad nežinojo kaip turėjo elgtis Lietuvoje, kadangi Sakartvele kiti įstatymai ir raštelio palikimas tai normalus pranešimas (el. b. l. 96). Net jeigu Sakartvelo teisės aktai numatytų tokią galimybę, tačiau realiai paliktos informacijos turinys (jame nenurodytas vairuotojo ir transporto priemonės savininko vardas, pavardė, kontaktiniai duomenys, vairuoto automobilio duomenys), t. y. nurodytas klaidingas telefono numeris, kuriuo susisiekti nebuvo įmanoma, rodo tyčinį pasišalinimo faktą.

Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, nenustatė pagrindo abejoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kalte dėl Nutarime nurodytų nusižengimų. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismas, išnagrinėjęs bylą dėl skundo, negali bloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėties (ANK 642 straipsnio 2 dalis).

Pateiktu skundu iš esmės prašoma svarstyti dėl administracinės nuobaudos sumažinimo.

Už ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą sankcijoje yra nustatyta bauda nuo 10 iki 12 Eur.

Už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinį nusižengimą sankcijoje yra nustatyta, kad nuo 1 100 Eur iki 2 000 Eur. Šiuo atveju Pareiškėjui nebuvo nustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Iš ANR išrašo matyti, kad L. S. yra baustas administracine tvarka už greičio viršijimą, paskirta bauda apmokėta (el. b. l. 61-62). Teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba kurjeriu, užsiima individualia veikla, į mėnesį uždirba 2 500 Eur (el. b. l. ). Pažymėtina, kad L. S. paskirtos baudos už administracinius nusižengimus yra minimalios, esantiems padarytiems administracinio nusižengimo ribose.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, pagrindo jį naikinti ar keisti nėra. Be to, teismas sprendžia, jog pareiškėjui šiuo nutarimu paskirta teisinga nuobauda, tinkamai įvertinus nusižengimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes bei pažeidėjo asmenybę. Teismas sprendžia, kad pritaikyta atsakomybė nėra per griežta, ji atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto L. S. skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. sausio 29 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR N-2703-2026 (ROIK: 25292248405) palikti nepakeistą ir L. S. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

TeisėjaKristina Grinevičiūtė-Gelgotė