Kauno apygardos teismo nutartis

2016-02-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-186-238/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-02-11
Bylos Nr.
1S-186-238/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Algirdas Remeika, Ramūnas Antanavičius
Nuteistasis
B. Z.
Kategorijos
Nr. 1S-186-238/2016;
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Ramūno Antanavičiaus ir Algirdo Remeikos, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo B. Z. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 5 d. nutarties, kuria B. Z. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2015 m. gruodžio 7 d. nutarimo netaikyti nuteistajam B. Z. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos buvo atmestas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. Z. laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal Kauno apygardos teismo 2015-04-20 nuosprendį, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 183 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 5 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2013-04-22 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams 6 mėnesiams. Bausmės pradžia – 2012-01-16, bausmės pabaiga – 2018-07-16. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 2 metai 8 mėnesiai 13 dienų (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2015-12-03).

Žemesnės instancijos teismas

Komisijos 2015-12-07 nutarimu Nr. 95-477 nutarta nuteistajam B. Z. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu baustas drausmine tvarka šešis kartus, šiuo metu turi keturias galiojančias nuobaudas, taip pat konstatuota, kad egzistuoja pakankamai kriminogeninių veiksnių, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui – tai gyvenimo stilius ir draugai, informacija apie teisės pažeidimus. Komisija taip pat atsižvelgė į tai, kad nuteistasis per nustatytą laikotarpį neįvykdė nustatytų rekomendacijų. Komisija, atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, darė išvadą, kad dar nėra pasiekti paskirtos bausmės tikslai, todėl nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016-01-05 nutartimi atmetė nuteistojo B. Z. skundą dėl Komisijos 2015 m. gruodžio 7 d. nutarimo Nr. 95-477 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Teismas konstatavo, kad Komisijos nutarimas yra pakankamai pagrįstas ir motyvuotas ir sprendė, kad atsižvelgiant į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, šiuo metu nėra pakankamo pagrindo manyti, jog jis, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, pakeis savo požiūrį į visuomenę ir jos saugomas vertybes, laikysis įstatymų ir susilaikys nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

Šalies argumentai

Skunde nuteistasis B. Z. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-01-05 nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą reikėtų vadovautis ne tik paskirtosios bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais, priešingu atveju lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji nėra skatinami taisytis ir pasitaisyti. Teismas, priimdamas savo sprendimą, privalo vienodai atsižvelgti į visas tiek neigiamas, tiek teigiamas aplinkybes, esančias nuteistojo asmens byloje, o nagrinėdamas jo bylą teismas atsižvelgė tik į neigiamas aplinkybes kaip antai nurodydamas, kad jis šešis kartus baustas drausmine tvarka, tačiau visiškai ignoruoja du jo gautus paskatinimus, akcentuodamas išimtinai tik neigiamus bylos aspektus, kai pagal įstatymus privalo atsižvelgti į viską.

Skunde taip pat nurodoma, kad dauguma jo padarytų drausmės pažeidimų yra susiję su apsvaigimu, įvardijamu kaip apsvaigimas nuo alkoholio, tačiau pabrėžia, kad jis pataisos įstaigoje jau 4 metus vartoja įvairius stiprius vaistus, nuo kurių realiai įmanoma, kad pučiant į alkotesterį būtų įmanoma pripūsti, kas nutiko ir konkrečiu atveju. Vartodamas minėtus vaistus jis dažnai iš pažiūros atrodo lyg apsvaigęs (mieguistas, pavargęs, patinusiais paakiais, jį nuo silpnumo ir išsekimo dažnai mėto į šonus), todėl pataisos įstaigos pareigūnams dažnai ir atrodo, jog jis neva vartoja alkoholinius gėrimus ar kitokius draudžiamus preparatus, ko iš tiesų nėra ir niekada nebuvo. Jis nėra linkęs pažeidinėti vidaus tvarkos taisyklių, nes nori kuo greičiau eiti į laisvę, kad galėtų gauti normalią medicininę pagalbą, kurios atliekant realią laisvės atėmimo bausmę gauti tiesiog neįmanoma, nes vartodamas stiprius medikamentinius vaistus jis iš pareigūnų sulaukia labai neigiamų pasekmių (kurios visiškai neatitinka esamos padėties) ir dėl kurių jis nuolat gauna drausmines nuobaudas, neleidžiančias jam išeiti lygtinai iš pataisos įstaigos. Kadangi jo žodis prieš komisijos žodį mažai ką reiškia, tai taip gaunasi, kad tol, kol jos gydysis (vartos stiprius medikamentinius vaistus), komisijos bus vertinamas kaip vartojantis alkoholį. Jei jis būtų elgęsis tik blogai, kaip kad nurodo teismas, tai už gerą elgesį pataisos namų administracija jo nebūtų skatinusi ir įteikusi diplomų už aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose ir renginiuose.

Skunde teigia, kad jis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, pataisos namuose neturėjo adaptacijos problemų, šis jo prašymas dėl lygtinio paleidimo galimybės ir jo svarstymas yra šeštas, už gerą elgesį, stropų darbą bei aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose yra du kartus skatintas, atvykęs į pataisos namus pareiškė norą dirbti, tačiau dėl laisvų darbo vietų stokos bei riboto darbingumo įdarbintas nebuvo, pataisos namuose mokėsi ir įgijo odinių gaminių taisytojo bei dailiųjų dirbinių taisytojo specialybes, dalyvavo kalėdinių atvirukų konkurse ir už tai jam buvo įteiktas diplomas, tačiau auklėtojas jo neskatino motyvuodamas tokį savo sprendimą tuo, kad tai svetima įstaiga. Be to, moka jam priteistą civilinį ieškinį, palaiko labai gerus socialinius ryšius su artimaisiais – žmona ir vaikais, vaikų išlaikymui iki šios dienos jau yra išsiuntęs 900 eurų, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos, socialinių įgūdžių projektuose bei programose, paleistas lygtinai į laisvę turės nuolatinę gyvenamąją vietą, planuoja įsidarbinti UAB „Gaividra“ odinės galanterijos meistru, laisvalaikiu dalyvauja įstaigoje rengiamuose renginiuose, skaito knygas, žaidžia stalo žaidimus, žiūri televizijos laidas ir užsiima kita saviugdai naudinga veikla, niekada, nei jam būnant laisvėje iki suėmimo, nei bausmės atlikimo metu, nesivadovavo ir nesivadovauja kriminalinės subkultūros elementais, nereiškia diskriminacinių nuostatų ir labai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo B. Z. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant.

LR BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, LR BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos LR BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (LR BPK 360 straipsnio 2 dalis).

Kaip minėta, pagal LR BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, lygtinis paleidimas gali būti taikomas tuo atveju, kai nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nuteistasis B. Z. yra faktiškai atlikęs pusę paskirtosios laisvės atėmimo bausmės, t. y. formaliai atitinka LR BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimą, tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, į formaliąją sudėtį taip pat įeina ir tai, ar asmuo vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad Komisija svarstė nuteistojo prašymą, tačiau nesant visų formaliųjų pagrindų, t. y. jog B. Z. nevykdo visų socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, priėmė nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos jo atžvilgiu netaikymo.

Nors nuteistasis ir dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, mokėsi pataisos namuose, yra atlikęs įstatymu reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leido svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau šios teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės negali būti laikomos absoliučiu pagrindu nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Atsižvelgtina į tai, jog nuteistasis nevykdo socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijų – nepažeidinėti vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų t. y. Komisijos posėdžio, kuriame buvo svarstytas nuteistojo prašymas lygtinai jį paleisti iš pataisos įstaigos, dieną nuteistasis turėjo keturias galiojančias nuobaudas. Įvertintina tai, kad Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ yra 42 balai ir vertinama kaip vidutinė.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Komisijos nutarime netaikyti nuteistajam B. Z. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pateikti argumentai, jog nuteistasis nevykdo socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių – nesilaikė vidaus tvarkos taisyklių, yra pagrįsti nuteistojo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas, todėl aukštesniojo teismo vertinimu, tiek Komisija, konstatavusi formaliojo pagrindo reikalavimų neatitikimą įstatymo reikalavimams, tiek apylinkės teismas, įvertinęs formaliojo ir materialiojo pagrindų visumos nebuvimą, padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam B. Z. lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas.

Skunde nurodoma, kad pataisos įstaigoje nuteistasis jau 4 metus vartoja įvairius stiprius vaistus, nuo kurių realiai įmanoma, pučiant į alkotesterį, nustatyti girtumą. Tačiau šie skundo argumentai yra nepagrįsti jokiais duomenimis, kurie patvirtintų, kad nuteistasis vartoja vaistus, savo sudėtyje turinčius etilo alkoholio. Kolegija pažymi, kad nuobaudos, paskirtos už apsvaigimą nuo alkoholio, nebuvo nuginčytos ir yra galiojančios. Teismas neturi pagrindo manyti, kad nuteistasis nuolat yra baudžiamas nepagrįstai už vaistų vartojimą, kuomet byloje esantys duomenys patvirtina faktą, kad nuteistasis buvo sulaikytas apsvaigęs ne nuo vaistų, o nuo alkoholio. Teismas, spręsdamas Komisijos nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, neturi pagrindo nesivadovauti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pažyma apie gautas nuobaudas ir paskatinimus, kurioje taip pat konstatuojama, kad B. Z. pažeidė vidaus tvarkos taisykles ne tik vartodamas alkoholį, tačiau ir už tai, kad buvo sulaikytas be asmens ženklo, taip pat nevykdė nurodymų, neatliko gyvenamųjų patalpų tvarkinio pareigų. Vien šių objektyvių duomenų pagrindu galima daryti išvadą, kad nuteistasis per nustatytą laikotarpį neįvykdė socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijų, t. y. nepažeidinėti vidaus tvarkos taisyklių, todėl nesant visų būtinųjų formaliųjų sąlygų lygtinio paleidimo taikymui, šiuo metu nėra galimybės nuteistajam B. Z. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nesant visų formaliųjų pagrindų, skundo argumentai dėl teigiamų nuteistojo savybių negali savaime suteikti teisės jam šiuo metu būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos.

Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, jos nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis B. Z. padarė pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo B. Z. skundą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Todėl nuteistojo B. Z. skundas atmetamas, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-01-05 nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

nuteistojo B. Z. skundą atmesti, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Kolegijos pirmininkė teisėja Danguolė ŠiugždinytėTeisėjai Ramūnas AntanavičiusAlgirdas Remeika