- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-01-21
- Bylos Nr.
- eI2-4271-402/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06321-2024-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė, Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- S. M. D.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Janinos Vitunskienės ir Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. M. D. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2024 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. 24S238897 (toliau – ir Sprendimas) uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi.
Pareiškėjas skunde nurodė ir jo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjas išvykęs iš Lietuvos į Daniją, nes ten gavo darbą. 2024 m. liepos 12 d. pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Danijoje. Pareiškėjas buvo įdarbintas Lietuvoje nuo 2023 m. spalio 25 d. ir jam bendrovė nei karto neišmokėjo sutarto mėnesinio darbo užmokesčio, todėl pareiškėjas pateikė prašymą Migracijos departamentui leisti pakeisti darbdavį. 2024 m. gegužės 31 d. buvo priimtas sprendimas Nr. 24S135045 nutraukti prašymo leisti pakeisti darbdavį nagrinėjimą, nes pareiškėjas pateikė prašymą dėl nagrinėjimo nutraukimo, kadangi pareiškėjui buvo pateiktas jam tinkamiausias darbo pasiūlymas Danijoje ir asmuo išvyko į Daniją gavęs leidimą laikinai gyventi Danijos Respublikoje, kuris galioja nuo 2024 m. liepos 12 d. 2024 m. spalio 25 d. per MIGRIS sistemą buvo gautas pranešimas, kad pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. spalio 24 d. iki 2027 m. spalio 23 d. ir nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo 2024 m. spalio 24 d. iki 2027 m. spalio 23 d. Pažymėjo, kad tuo metu pareiškėjas jau buvo gavęs leidimą laikinai gyventi Danijos Respublikoje ir teisėtai buvo Danijoje. Nežiūrint į tai, kad jau 2024 m. spalio 24 d. pareiškėjas buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos ir nuo 2024 m. liepos 12 d. jau turėjo teisinį pagrindą būti Danijos Respublikos teritorijoje, Migracijos departamentas 2024 m. spalio 25 d. priėmė sprendimą Nr. 24S238897, kuriuo nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. spalio 24 d. iki 2027 m. spalio 23 d., vadovaujantis LR įstatymo "Dėl užsieniečių teisinės padėties" (toliau – UTPĮ, Įstatymas) 133 straipsnio 1 dalimi. Tuo pačiu sprendimu nusprendė įtraukti ir į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo 2024 m. spalio 24 d. iki 2027 m. spalio 23 d. Pareiškėjas išvyko iš Lietuvos Respublikos anksčiau, nei įsigaliojo Migracijos departamento sprendimas dėl leidimo panaikinimo. Išvykęs iš Lietuvos Respublikos, pasinaudojo kitos valstybės teritorijoje galiojančiais teisės aktais ir kreipėsi į Danijos Respublikos migracijos tarnybą dėl leidimo laikinai gyventi Danijos teritorijoje procedūros pradėjimo. Danijos Respublikos migracijos tarnyba, laikydamasi Danijos Respublikos įstatymų, patvirtino pareiškėjo prašymą, kas yra teisėtas pagrindas būti Danijos Respublikos teritorijoje nuo 2024 m. liepos 12 d. iki sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi Danijos teritorijoje priėmimo, kai tuo tarpu Lietuvos Respublikos Migracijos departamento sprendimas įsigaliojo, o išduotas leidimas laikinai gyventi nustojo galioti 2024 m. rugpjūčio 9 d. Remiantis Šengeno informacinio sistemos reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktu ir 2 dalies c punktu, pareiškėjas nepažeidė jokių šių nuostatų, dėl kurių jam būtų uždrausta atvykti į Šengeno erdvę. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas netenkina reikalavimų, nustatytų minėtose teisės normose, ir todėl jam neturi būti taikomas draudimas atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo 2024 m. spalio 24 d. iki 2027 m. spalio 23 d. Ginčijamas Migracijos departamento sprendimas yra neproporcingas, neteisėtas, netinkamai priimtas, nes pareiškėjui Danijos Respublikoje yra išduotas leidimas laikinai gyventi Danijos Respublikoje. Pareiškėjas yra nubaustas be teisės pažeidimo, todėl sprendimas turi būti pripažintas neteisėtu, pažeidžiančiu žmogaus teises ir panaikintas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė ir atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad Migracijos departamentas 2024 m. liepos 23 d. priėmė sprendimą Nr. 24S172565 panaikinti asmeniui 2023 m. rugsėjo 20 d. išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. 760290806, nes buvo nustatyta, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi, pareiškėjas pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, jis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis), ir darbo sutartis su juo nutraukta. Nustatyta, kad pareiškėjui anksčiau leidimas laikinai gyventi ar nacionalinė viza išduota nebuvo. Šiuo metu pareiškėjas Lietuvos įmonėse neįdarbintas. Migracijos departamento naudojamose informacinėse sistemose ir registruose nėra duomenų, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, taip pat nėra informacijos apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas įvertinęs aplinkybes priėmė 2024 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. 24S238897 uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus). Įtraukti į Šengeno informacinę sistemą (toliau – SIS) dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus). Ginčijamas sprendimas priimtas pagal Įstatymo 133 straipsnio 1 dalį, o sprendimas Nr. 24S172565, kuriuo buvo panaikintas pareiškėjo leidimas laikinai gyventi, yra įsiteisėjęs ir nekvestionuojamas. Ginčijamame sprendime įvertinus tai, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes yra priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi, tai, kad duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, su juo darbo sutartis nutraukta, galima daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje. Įvertinus tai, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę ir kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į SIS, asmens duomenys, vadovaujantis Taisyklių 15 punktu, iš Nacionalinio sąrašo teiktini SIS. Įstatymo 133 straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatyta, kad užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, Nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš Nacionalinio sąrašo SIS teikia, sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Migracijos departamentas nustatyta tvarka. Pagal Nacionalinio sąrašo sudarymą ir tvarkymą nustatančių Taisyklių 15 punktą, duomenys iš Nacionalinio sąrašo teikiami SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į Nacionalinį sąrašą, atitinka SIS reglamento 24 straipsnio nustatytus pagrindus. Įvertinus tai, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes yra priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi, tai, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, galima daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų – užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę ir kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo asmeniui atvykti ir apsigyventi į SIS. Todėl šis sprendimas laikytinas kaip proporcingas. Ginčijamo sprendimo priėmimo metu, duomenys apie pareiškėjui Danijoje išduotą leidimą gyventi nebuvo žinomi. Pareiškėjas 2024 m. lapkričio 14 d. pateikė prašymą panaikinti perspėjimo įtraukimą į SIS, o 2024 m. lapkričio 26 d. Migracijos departamentas išsiuntė atsakymą Nr. 24SD31254. Migracijos departamentas, sužinojęs apie aukščiau išdėstytą informaciją, pradėjo konsultaciją su Danijos kompetentinga institucija pagal SIS reglamento 29 straipsnį, kuris numato, jog „Kai paaiškėja, kad valstybė narė įvedė perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi dėl trečiosios šalies piliečio, turinčio kitos valstybės narės išduotą galiojantį leidimą gyventi ar galiojančią ilgalaikę vizą, susijusios valstybės narės, pasikeisdamos papildoma informacija, konsultuojasi tarpusavyje“. Pagal 29 straipsnio a punktą, Migracijos departamentas 2024 m. lapkričio 26 d. išsiuntė N formą Danijos kompetentingai institucijai, nurodant perspėjimo įtraukimo į SIS priežastis. Danijos kompetentinga institucija gavusi N formą, pagal 29 straipsnio c ir d punktus turi apsvarstyti, ar yra priežasčių panaikinti išduotą leidimą gyventi ir per 14 kalendorinių dienų turi pranešti Lietuvos Respublikos kompetentingai institucijai apie jų priimtą sprendimą. Danijos kompetentingai institucijai nusprendus palikti galioti leidimą gyventi, Migracijos departamentas atšauks SIS perspėjimą pagal Taisyklių 32.1 punktą. Ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. spalio 24 d. sprendimo Nr. 24S238897 teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2024 m. liepos 23 d. Migracijos departamento sprendimu Nr. 24S172565 pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi, galiojantis iki 2025 m. rugsėjo 20 d., nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.
Skundžiamu Sprendimu nuspręsta: pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius; įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesiams. Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktu ir 2 dalies c punktu, Taisyklių 15 punktu, Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka, patvirtinta Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – Kriterijų vertinimo tvarka) 11 ir 14 punktais.
Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Įstatymas, nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką.
Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti kelionės leidimą ar jis buvo panaikintas ar atšauktas dėl vienos ar kelių priežasčių, nustatytų Reglamento (ES) 2018/1240 37 straipsnio 1 dalies a–e punktuose, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei, nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų) arba nepateikė bent vienos iš privalomų teikti mokesčių deklaracijų, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.
Įstatymo 133 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Nuostatų 18.2 punkte nustatyta, kad perspėjimus pagal Reglamento (ES) 2018/1861 24 ir 25 straipsnius rengia Migracijos departamentas pagal Užsieniečių registro duomenis. Šiuose perspėjimuose nurodomų duomenų apimtis nurodyta Reglamento (ES) 2018/1861 20 straipsnio 2 dalyje.
SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai tenkinama viena iš šių sąlygų: a) valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi arba b) valstybė narė trečiosios šalies piliečio atžvilgiu yra paskelbusi draudimą atvykti, taikydama procedūras, kurios atitinka Direktyvą 2008/115/EB.
SIS reglamento 24 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad situacijos, kurioms taikomas 24 straipsnio 1 dalies a punktas, susidaro, kai a) trečiosios šalies pilietis yra nuteistas valstybėje narėje už nusikalstamą veiką, už kurią baudžiama ne mažesne kaip vienerių metų laisvės atėmimo bausme; b) yra svarių priežasčių manyti, kad trečiosios šalies pilietis yra padaręs sunkią nusikalstamą veiką, įskaitant teroristinį nusikaltimą, arba turima aiškių įrodymų, kad jis ketina padaryti tokią nusikalstamą veiką valstybės narės teritorijoje, arba c) trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje.
SIS reglamento 28 straipsnyje numatyta, kad kai valstybė narė yra priėmusi 24 straipsnio 1 dalyje nurodytą sprendimą ir svarsto galimybę įvesti perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi dėl trečiosios šalies piliečio, turinčio kitos valstybės narės išduotą galiojantį leidimą gyventi ar galiojančią ilgalaikę vizą, susijusios valstybės narės, pasikeisdamos papildoma informacija, konsultuojasi tarpusavyje, laikydamosi šių taisyklių: f) kai išduodančioji valstybė narė praneša 24 straipsnio 1 dalyje nurodytą sprendimą priėmusiai valstybei narei, kad ji palieka galioti leidimą gyventi ar ilgalaikę vizą, sprendimą priėmusi valstybė narė neįveda perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. SIS reglamento 29 straipsnio f) punkte nustatyta, kad jei išduodančioji valstybė narė praneša perspėjimą pateikusiai valstybei narei, kad ji palieka galioti leidimą gyventi ar ilgalaikę vizą, perspėjimą pateikusi valstybė narė tuojau pat ištrina perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.
Kriterijų vertinimo tvarkos 11 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas gyventi) ar jis buvo panaikintas, atsižvelgiama į: 11.1. pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; 11.2. esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika; 11.3. tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos: 11.3.1. jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; 11.3.2. užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko.
Ginčas nagrinėjamu atveju kilo dėl to, kad Migracijos departamentas priėmė Sprendimą, kuriuo nuspręsta: pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius; įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesiams.
Kaip jau nustatyta, pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau 2024 m. liepos 23 d. Migracijos sprendimu panaikintas. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2024 m. liepos mėnesio gyvena Danijoje, nes ten gavo darbą ir 2024 m. liepos 12 d. Danijoje pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Danijoje. Į bylą pateikti duomenys patvirtina pareiškėjo nurodytus duomenis. Teismas pažymi, kad pareiškėjo leidimas gyventi Danijoje galioja iki 2029 m. liepos 11 d.
LVAT savo praktikoje nurodo, kad kompetentingos institucijos pirmiausia turi įvertinti į SIS II įvedamų perspėjimų atitiktį proporcingumo principui, leidžiančiam užtikrinti subalansuotą santykį tarp siekiamo bendrojo intereso tikslo, t. y. nacionalinio saugumo apsaugos, ir tam tikros asmens teisės ribojimo, kurį nulemtų perspėjimo įvedimas į SIS II. Toks vertinimas implikuoja poreikį atsižvelgti į Sąjungos teisėje garantuojamas pagrindines teises (be kita ko, teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą (Chartijos 7 str.), teisę dirbti (Chartijos 15 str.), laisvę užsiimti verslu (Chartijos 16 str.), teisę į nuosavybę (Chartijos 17 str.) ir įvertinti galimybę taikyti kitas, tas teises mažiau ribojančias priemones, kurios taip pat leistų veiksmingai užtikrinti nacionalinį saugumą. Vertinant perspėjimo įvedimo į SIS II proporcingumą, būtina pagrįstai pasverti visus kiekvienoje konkrečioje situacijoje esamus interesus ir teises. Šiame kontekste gali būti reikšmingos aplinkybės, susijusios su atitinkamo asmens gyvenimo Lietuvos Respublikoje ar kitose ES valstybėse narėse teisėtumu ir trukme, tokio asmens šeimos, kultūriniais ir socialiniais ryšiais valstybėse narėse bei kilmės šalyje, asmens vykdoma profesine veikla, disponuojamu nekilnojamuoju turtu ir pan. Prieš įvedant perspėjimą į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą, kompetentingoms institucijoms tenka pareiga nustatyti, ar tas atvejis yra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų perspėjimo įvedimą, atsižvelgiant į jo poveikį, be kita ko, atitinkamo asmens teisei patekti į Šengeno erdvę, teisei į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą ir kt. (LVAT 2024 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1044-789/2024).
Teismas pažymi, kad nors atsakovas nurodė, jog Migracijos departamentas priimdamas skundžiamą Sprendimą neturėjo duomenų apie tai, kad pareiškėjas turi leidimą gyventi Danijoje, teismo vertinimu, Migracijos departamentas prieš nustatydamas Sprendime nurodytus draudimus turėjo įvertinti itin reikšmingas aplinkybes, o būtent, pareiškėjo šeimos, darbo, socialinius, ekonominius ryšius, taip pat atsakovas turėjo prašyti pareiškėjo pateikti prašymo nagrinėjimui svarbius duomenis. Taip pat sutiktina su pareiškėjo pozicija, kad atsakovo priimtas Sprendimas padarys pernelyg didelę žalą pareiškėjui.
Migracijos departamentas nurodė, kad pradėjo konsultaciją su Danijos kompetentinga institucija pagal SIS reglamento 29 straipsnį, 2024 m. lapkričio 26 d. išsiuntė N formą Danijos kompetentingai institucijai, nurodant perspėjimo įtraukimo į SIS priežastis. Danijos kompetentingai institucijai nusprendus palikti galioti leidimą gyventi, Migracijos departamentas atšauks SIS perspėjimą pagal Taisyklių 32.1 punktą. Kaip jau nustatyta, duomenys iš Danijos kompetetingų institucijų yra svarbūs nagrinėjamu klausimu, kas patvirtina aplinkybę, kad vadovaujantis SIS reglamento 28 ir 29 straipsniais Migracijos departamentas turėjo konsultuotis su Danijos valstybe ir nepaisant to, kad, kaip nurodo atsakovas, duomenų apie pareiškėjo turimą leidimą gyventi Danijoje neturėjo, atsižvelgiant į visas aplinkybes, turėjo sudaryti galimybę pareiškėjui pateikti prašymo nagrinėjimui svarbius duomenis.
Teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje esančius duomenis ir esamą situaciją, Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą pareiškėjo atžvilgiu pritaikė neproporcingą priemonę. Atsižvelgiant į išdėstytą, į teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas panaikinti atsakovo Sprendimą. Pareiškėjo skundas tenkintinas ir ginčijamas Sprendimas naikintinas (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 4 dalimi
nusprendžia:
Pareiškėjo S. M. D. skundą tenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. 24S238897.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.