- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-10-15
- Bylos Nr.
- 1-2542-806/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15021-2020-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė Lekarauskienė
- Kaltinamasis
- I. J.
- Nukentėjusysis
- V. Ž.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
nukentėjusiajai V. Ž.
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos Respublikos, (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini) (nuo 2017-12-31 įtrauktas į gyv. vietos neturinčių asmenų apskaitą), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirba (duomenys neskelbtini), teistas: 1. 2010-12-16 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-ir BK) 300 str. 1 d. - 8 MGL dydžio bauda; 2. 2012-05-03 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal BK 140 str. 1 d. - 6 mėn. laisvės apribojimo; 3. 2016-01-28 Vilniaus m. apylinkės teismo pagal BK 253 str. 1 d. - 4 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. J. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą, o būtent: jis, 2020 m. balandžio 17 d., apie 23.00 val., daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), 7 aukšte esančioje bendro naudojimo laiptinėje, būdamas neblaivus (nustatytas 1.86 promilės girtumas), tyčia panaudodamas fizinį smurtą, žodinio konflikto su V. Ž. metu, griebęs pastarąją už dešinės rankos ties riešu ir ją užlaužęs, parvertė ją ant grindų, po ko kojomis ir rankomis sudavė jai 4 smūgius į veido sritį, tokiu būdu sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai V. Ž..
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis I. J. parodė, kad supranta kuo yra kaltinamas, pripažįsta kaltę. Parodė, kad V. Ž. jo mašiną ,,suvarė“, jai atleido, pasiskolino draugo mašiną ir galinį stiklą ji ,,suvarė“ su akmeniu. Vėliau abu su V. Ž. gėrė, dėl mašinos susipyko, neišlaikė ir sudavė jai. Ne viską tiksliai atsimena, nes buvo išgėręs, bet pilnai pripažįsta padaręs veiką, gailisi. Viskas vyko prie jo, I. J. namų (duomenys neskelbtini). Kai V. Ž. pavogė jo, I. J. mašiną, jis tada jau su ja negyveno, čia buvo kovo pabaigoje. Išsiskyrę tada jau buvo su V. Ž., po to jau daugiau nesusitaikė. Iki bylos negyveno kaip šeimos nariai, po mašinos sudaužymo viskas baigėsi, bet ji jį persekiojo. Iki kovo mėnesio gyveno kartu, pas ją. Jis duodavo pinigų komunaliniams mokesčiams, kai gyveno. Kartu negyveno šio įvykio metu, susitiko tiesiog. Dabar nenori jos nei girdėti, nei matyti.
Kaltinamasis I. J., kuris yra kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinimo paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu, pageidavo tuoj pat duoti parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, todėl baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
2020-04-18 I. J. apklaustas įtariamuoju parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, esmę suprato. Kaltu prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Narkologo ir psichiatro įskaitose jis neregistruotas, anksčiau teistas, yra dirbantis. Gyvena kartu su savo motina L. J., pastarajai priklausančiame vieno kambario bute, adresu (duomenys neskelbtini). V. Ž. yra jo buvusi sugyventinė, su pastarąja gyveno kartu apie 4 metus, jos namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Su sugyventine santykiai buvo įtempti, dažnai kildavo konfliktai, todėl maždaug prieš dvi savaites su sugyventine išsiskyrė, jis išėjo gyventi pas savo motiną, ji liko gyventi savo namuose. Parodo, kad 2020-04-17 apie 18.30 val. būdamas blaivus, išėjo iš savo motinos namų, ėjo į parduotuvę. Laiptinėje sutiko V. Ž., pastaroji buvo blaivi, pasiūlė kartu išgerti alaus. Po ko nuėjo į parduotuvę, kur nusipirko penkis ar šešis litrus alaus. Apie 20.00 val. grįžo į jo buto nurodytu adresu 7 aukšte esančią laiptinę, kur kartu gėrė alų, daugiau kartu su jais nieko nebuvo. Kas vyko vėliau jis neprisimena, kadangi apsvaigo nuo alkoholio. Neatmeta galimybės, kad 2020-04-17 apie 23.00 val. laiptinėje, tarp jo ir jo sugyventinės kilo žodinis konfliktas, (kadangi pastaroji anksčiau buvo apgadinusi jo automobilį), kurio metu galėjo griebti ją už kažkurios rankos, pargriauti ant grindų ir suduoti kažkiek smūgių rankomis ir kojomis į veido sritį. Prisimena tik tiek, kad tą vakarą į laiptinę atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė, tuo metu matė, kaip iš sugyventinės nosies bėgo kraujas. Nuoširdžiai gailisi, kad sukėlė savo sugyventinei fizinį skausmą, norėtų jos atsiprašyti. (1 t., b.l. 52-54)
2020-04-18, 00.07 val. I. J. nustatyta 1,86 prom. neblaivumo būsena. (1 t., b. l. 26)
2020-04-18 nukentėjusioji V. Ž. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad sutinka duoti parodymus prieš savo sugyventinį. Kartu su I. J. esą sugyventiniai jau apie 8 m. Praėjusią savaitę su juo susipyko ir I. išvažiavo gyventi į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini). 2020-04-17 apie 16 val. sulaukė skambučio iš savo sugyventinio I. J., jis ją pakvietė pas save išgerti alkoholio. Ji sutiko. Apie 17 val. ji jau buvo (duomenys neskelbtini) pas jį. Su I. susitiko prie jo namo laiptinės ir kartu su juo nuėjo iki alkoholio parduotuvės, esančios prie ,,Maxima'' parduotuvės (duomenys neskelbtini). Ten nusipirko 2 butelius (1 l talpos) alaus ir nuėjo iki (duomenys neskelbtini), 7 aukšto bendro naudojimo laiptinės. Tą alų gėrė maždaug iki 19.50 val., tada I. pašoko, pasakė jam ruoštis. Ji jo paklausė kur jie eisią, jis jai pasakė, kad dar turintys spėti kartą nueiti iki parduotuvės nusipirkti alaus. Kartu dar kartą jie nuėjo iki tos pačios parduotuvės, kur nusipirko dar 5 butelius tokios pat talpos butelius alaus. Iš parduotuvės grįžo ten pat, kur ir prieš tai vartojo alkoholį, tai yra (duomenys neskelbtini), 7 aukšto bendro naudojimo laiptinės. Išgėrė dar alaus, po ko jis jai pradėjo priekaištauti, kad jis prisiimtų kaltę dėl eismo įvykio, kurį ji padarė kovo pabaigoje. Ji jam pasakė, kad jis jokios kaltės neapsiims, nes jos ten nebuvo. Taip pat jam pasakė, kad ją tikrina probacijos tarnyba, jai nereikia jokių problemų. Jis jai siūlė pinigus, tačiau ji taip pat nesutiko. Tada I. pasidarė agresyvus, sugriebė rankomis jos dešinės pusės ranką, ties riešu, ją užlaužė ir parvertė ant žemės. Parvertęs ją I. kojomis ir rankomis, maždaug 4 kartus trenkė jai į veido sritį, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Tada ji pradėjo rėkti, jis laikė jai už rankos, kad tik ji nepasiektų savo telefono ir neiškviestų policijos. Tada su juo pradėjo gražiai kalbėti, jis ją paleido. Nubėgo iki lauko, ten paskambino bendruoju pagalbos telefonu, iškvietė policijos pareigūnus. Maždaug po 15-20 min. atvažiavo policijos pareigūnai. Kol atvažiavo policija jis buvo (duomenys neskelbtini), 7 aukšto bendro naudojimo koridoriuje, o I. buvo namuose. Atvykus pareigūnams, ji jiems papasakojo kas nutiko, jie nuėjo iki I. buto jį sulaikė ir išsivežė į policijos komisariatą. Tada ji išėjo iki lauko susistabdė automobilį ir paprašė, kad ją nuvežtų iki policijos komisariato. Norėtų paminėti, kad konfliktuoja su I. jau ne pirmą kartą, konfliktai tarp jų vyksta nuolatos, bet jie vis susitaiko. (1 t., b. l. 17-18)
2020-07-08 liudytoja A. C. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji 2020-04-17 dirbo kartu su vyr. patruliu I. V.. Apie 23:00 iš OVS budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini) buvęs sugyventinis sumušė savo draugę, ji skundžiasi galvos skausmais. Kai jie atvyko į įvykio vietą, juos pasitiko pranešėja, tai buvo V. Ž., ji buvo girta. Nuo jos sklido alkoholio kvapas ir kalbėjo neaiškiai. Ji paaiškino jiems, kad paskambino į 112 ir atšaukė iškvietimą. Kai pradėjo su ja kalbėti, į klausimus ji sunkiai atsakydavo, atvyko GMP 0823, bet pranešėja nuo medikų pagalbos atsisakė. Pranešėja paaiškino tik, kad ji gėrė kartu su savo buvusiu sugyventiniu I. J., tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu I. ją sumušė. Ji pastebėjo, kad ant V. veido buvo patinimas ant dešinės pusės skruosto, ant lūpų buvo kraujas, o ant kairio rankos riešo matėsi įdrėskimai. V. buvo nustatytas girtumas 1,87 prom. Pats įtariamasis I. kaltino V., kad ji išprovokavo viską, kad jis jai trenkė, aiškino, kad dėl jos turi daug problemų. Jam buvo nustatytas girtumas 1,86 prom. Jis buvo ramus, spec. priemonės nebuvo naudotos, jos jį pristatė į OVS. Buvo surašytas tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo. Nuotraukos įkeltos į PRĮR, buvo filmuota su BODYCAM 9010. (1 t., b. l. 24-25)
2020-04-17 tarnybiniame pranešime užfiksuotos po įvykio nustatytos aplinkybės (1 t., b. l. 39)
Birt ataskaitų naršyklėje užfiksuota, kad pranešėją sumušė sugyventinis I. J.. (1 t., b. l. 6)
Šalies argumentai
2020-04-18 protokole – pareiškime V. Ž. nurodė įvykio aplinkybes. (1 t., b. l. 7)
2020-04-17 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuoti V. Ž. sužalojimai veide. (1 t., b. l. 12-13)
2020-04-18 Įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota, kad atlikta įvykio vietos apžiūra. (1 t., b. l. 28-31)
2020-05-06 Kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuota, kad atlikta skambučio į 112 apžiūra. (1 t., b. l. 32-33)
Foto lentelėje užfiksuoti V. Ž. sužalojimai veide. (1 t., b. l. 34-35)
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas
BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką (mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino) padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.
Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai ji pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog I. J. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą V. Ž.. Pats kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme kaltę pripažino ir parodė, kad V. Ž. jo mašiną ,,suvarė“, atleido, paskolino draugo mašiną ir galinį stiklą ji ,,suvarė“ su akmeniu. Tą dieną abu su V. Ž. gėrė, dėl mašinos susipyko, neišlaikė ir sudavė jai. Ne viską tiksliai atsimena, nes buvo išgėręs, bet pilnai pripažįsta padaręs veiką, gailisi. Nukentėjusioji V. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kartu su I. J. esą sugyventiniai jau apie 8 m. Praėjusią savaitę su juo susipyko ir I. išvažiavo gyventi į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini). 2020-04-17 apie 16 val. sulaukė skambučio iš savo sugyventinio I. J., jis ją pakvietė pas save išgerti alkoholio. Ji sutiko. Apie 17 val. ji jau buvo (duomenys neskelbtini) pas jį. Su I. susitiko prie jo namo laiptinės. Kartu vartojo alkoholį. Po ko jis jai pradėjo priekaištauti, kad jis prisiimtų kaltę dėl eismo įvykio, kurį ji padarė kovo pabaigoje. Ji jam pasakė, kad jis jokios kaltės neapsiims, nes jos ten nebuvo. Taip pat jam pasakė, kad ją tikrina probacijos tarnyba, jai nereikia jokių problemų. Jis jai siūlė pinigus, tačiau ji taip pat nesutiko. Tada I. pasidarė agresyvus, sugriebė rankomis jo dešinės pusės ranką, ties riešu, ją užlaužė ir parvertė ant žemės. Parvertęs ją I. kojomis ir rankomis, maždaug 4 kartus trenkė jai į veido sritį, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Tada ji pradėjo rėkti, jis laikė jai už rankos, kad tik ji nepasiektų savo telefono ir neiškviestų policijos. Tada su juo pradėjo gražiai kalbėti, jis ją paleido. Nubėgo iki lauko, ten paskambino bendruoju pagalbos telefonu, iškvietė policijos pareigūnus. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. C. parodė, kad budėjimo metu gavus pranešimą, atvyko į įvykio vietą, juos pasitiko pranešėja tai buvo V. Ž., ji buvo girta. Pranešėja paaiškino tik, kad ji gėrė kartu su savo buvusiu sugyventiniu I. J., tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurios metu I. ją sumušė. Ji pastebėjo, kad ant V. veido buvo patinimas ant dešinės pusės skruosto, ant lūpų buvo kraujas, o ant kairio rankos riešo matėsi įdrėskimai. Pats įtariamasis I. kaltino V., kad ji išprovokavo viską, kad jis jai trenkė, aiškino, kad dėl jos turi daug problemų. Iš bylos medžiagos matyti, kad po panaudoto smurto nukentėjusiosios veide liko žymės, kurios objektyviai užfiksuotos policijos pareigūnų darytose nuotraukose. 2020-04-17 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo taip pat užfiksuoti V. Ž. sužalojimai veide (1 t., b.l. 12-13)
Apibendrinant darytina išvada, jog byloje įrodyta, kad 2020 m. balandžio 17 d., apie 23.00 val., daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), 7 aukšte esančioje bendro naudojimo laiptinėje, būdamas neblaivus (nustatytas 1.86 promilės girtumas), I. J. panaudojo fizinį smurtą, žodinio konflikto su V. Ž. metu, griebęs pastarąją už dešinės rankos ties riešu ir ją užlaužęs, parvertė ją ant grindų, po ko kojomis ir rankomis sudavė jai 4 smūgius į veido sritį, tokiu būdu sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai V. Ž..
Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo aiškinamasi ar I. J. ir V. Ž. aktualaus įvykio metu buvo sugyventiniai. Kaltinamasis I. J. teismo posėdyje paaiškino, kad jis su V. Ž. aptariamo įvykio metu sugyventiniai nebuvo, jie dar kovo mėnesį po eismo įvykio, kurio metu buvo sudaužyta jo mašina, išsiskyrė, ji tik buvusi jo sugyventinė, šiuo metu jokių ryšių su ja nepalaiko, jokių bendrų reikalų su V. Ž. neturi. Bendro ūkio jie nevedė, kartu negyvena, jis tuo metu gyveno kartu su motina, motinai priklausančiame bute, kur gyvena ir šiuo metu. Iš esmės tokias pačias aplinkybes V. J. nurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2020-04-18 V. Ž. parodė, kad su I. J. sugyventiniai apie aštuonis metus, praėjusią savaitę susipyko, I. išvažiavo gyventi į savo namus, tačiau 2020-04-17 I. J. pakvietė ją išgerti. Byloje esančiame protokole-pareiškime V. Ž. I. J. taip pat apibūdino kaip savo sugyventinį, tačiau tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje, tiek V. J., tiek V. Ž. vienas kitą įvardino kaip buvusius sugyventinius, taip pat V. Ž. kaip buvusį sugyventinį I. J. įvardino ir pranešdama apie įvykį BPC.
Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant ar buvusių sugyventinių santykiai nusikalstamos veikos padarymo metu savo turiniu gali būti priskiriami šeimos narių santykiams, pažymėjo, kad, sprendžiant apie šeimos santykių buvimą, reikia vertinti tų santykių turinį: kartu gyvenančių asmenų požiūrį vienas į kitą, tarpusavio atsakomybės supratimą, atitinkamą pareigų prisiėmimą vienas kitam. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas šeimos sampratą (2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimas) aiškina, kad konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi.
Nagrinėjamu atveju I. J. ir V. Ž. nebuvo sutuoktiniai, nors pora savaičių iki įvykio dar gyveno kartu, nesudarę santuokos, tačiau įvykio metu jie buvo susipykę ir išsiskyrę, aptariamos nusikalstamos veikos padarymo kartu nebegyveno ir bendro ūkio nebevedė, jų nebesiejo ir artimas emocinis ryšys, abu buvę sugyventiniai įvykio metu ir vadino vienas kitą buvusiais sugyventiniais, aktualaus įvykio metu tik abu vartojo alkoholį. Teismas sprendžia, kad byloje surinktų duomenų nepakanka vertinti nusikalstamos veikos padarymo metu tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo egzistavus santykius kaip pagrįstus tarpusavio atsakomybe, savanoriškais abipusiais įsipareigojimais (finansiniais ir kitokiais), tvirtais emociniais tarpusavio ryšiais ir emociniu prieraišumu, siekiu toliau kurti šeiminius santykius, todėl savo turiniu jie nebūdingi šeimos nariams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77-942/2017).
Esant nurodytoms aplinkybėms, iš kaltinimo pašalintina aplinkybė, kad I. J. nusikalstamą veiką padarė savo šeimos nariui, inkriminuota nusikalstama veika iš BK 140 str. 2 d. perkvalifikuotina į BK 140 str. 1 d. I. J. teismo posėdyje apie galimą nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal BK 140 str. 1 d. buvo įspėtas. Kaltinamojo veiksmų pobūdis neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajai gali būti sukeltas skausmas ir to norėjo.
Bausmės skyrimas
I. J. atsakomybę lengvina tai, kad pripažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi dėl jos (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Sunkina jo atsakomybę tai, kad nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Teismas, skirdamas bausmę I. J., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, veika baigta), į jo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – teistas tris kartus, tarp jų ir už smurtą artimoje aplinkoje, dirba, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre nėra. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes I. J. parinktina laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis nustatytinas artimesnis numatytam laisvės apribojimo bausmės vidurkiui bei skirtini įpareigojimai.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, I. J. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas I. J. laikiname sulaikyme nuo 2020 m. balandžio 17 d. 23.40 val. iki 2020 m. balandžio 18 d. 13:37 val. išbūtas laikas (viena diena).
Kaltinamajam I. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su CD laikmena, saugomą prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,
nusprendžia:
I. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant jį šiuo laikotarpiu tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir I. J. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį šiuo laikotarpiu tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2020 m. balandžio 17 d. 23:40 val. iki 2020 m. balandžio 18 d. 13:37 val. (t. y. vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
I. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su CD laikmena, saugomą prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.
1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
2. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.
3. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.