Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. N. ir I. N. skundus dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 19 d. nuosprendžio, kuriuo

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. (dėl netikrų dokumentų – keturių statybinių medžiagų pirkimo – pardavimo sutarčių pagaminimo ir panaudojimo) laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 8 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. (dėl netikro dokumento – vienos statybinių medžiagų pirkimo – pardavimo sutarties pagaminimo ir panaudojimo) laisvės atėmimu 3 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d. laisvės atėmimu 10 mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 2 d., 5 d. 2 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežčiausia 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnes bausmes, ir galutinė bausmė V. N. paskirta laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. (dėl netikrų dokumentų – keturių statybinių medžiagų pirkimo – pardavimo sutarčių pagaminimo ir panaudojimo) laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 8 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. (dėl netikro dokumento – vienos statybinių medžiagų pirkimo – pardavimo sutarties pagaminimo ir panaudojimo) laisvės atėmimu 3 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d. laisvės atėmimu 10 mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 2 d., 5 d. 2 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežčiausia 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnes bausmes, ir galutinė bausmė I. N. paskirta laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš V. N. ir I. N. solidariai priteista 208 200 Lt Pakruojo darbo biržai ir 4147,47 Lt Šiaulių apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. N. ir I. N. nuteisti už tai, kad laikotarpiu nuo 2003 m. rugpjūčio 27 d. iki 2003 m. rugsėjo 3 d., Pakruojo rajone, Linkuvos miestelyje, tiksliai nenustatytoje vietoje, veikdami bendrininkų grupėje, vieninga tyčia, I. N. kompiuterinės technikos pagalba atspausdinus dokumentus – statybinių medžiagų pirkimo – pardavimo sutartis, kurių turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys, V. N. šiuos dokumentus patvirtinus savo parašu ir UAB (duomenys neskelbtini) antspaudu, pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo pateikdami įtraukimui į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, t.y.:

2003 m. rugpjūčio 27 d. statybinių medžiagų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2, kurioje nurodyta, jog UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus V. N. , neva perka, o S. B. neva parduoda 450 vnt. šiferio stogo dangos ir 13400 vnt. silikatinių plytų už 6452 Lt, nors S. B. šių medžiagų neturėjo ir UAB (duomenys neskelbtini) nepardavė;

2003 m. rugpjūčio 28 d. statybinių medžiagų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 4, kurioje nurodyta, jog UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus V. N. , neva perka, o A. M. neva parduoda 420 vnt. šiferio stogo dangos už 2898 Lt, nors A. M. šios medžiagos neturėjo ir UAB (duomenys neskelbtini) nepardavė;

2003 m. rugsėjo 2 d. statybinių medžiagų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 5, kurioje nurodyta, jog UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus V. N. , neva perka, o D. R. neva parduoda 15 m³ lentų už 6750 Lt, nors D. R. šios medžiagos neturėjo ir UAB (duomenys neskelbtini) nepardavė;

2003 m. rugsėjo 3 d. statybinių medžiagų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 6, kurioje nurodyta, jog UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus V. N. , neva perka, o D. B. neva parduoda 16000 vnt. silikatinių plytų už 4480 Lt, nors D. B. šios medžiagos neturėjo ir UAB (duomenys neskelbtini) nepardavė.

Be to, V. N. ir I. N. nuteisti už tai, kad V. N. , būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, ir I. N. , būdama UAB (duomenys neskelbtini) vedėja (nuo 2004 sausio 6 d. komercijos direktore), veikdami bendrininkų grupėje ir turėdami tikslą apgaule sukčiaujant įgyti užimtumo fondo lėšas, I. N. kompiuterinės technikos pagalba atspausdinus ir pateikus V. N. pasirašyti, pastarajam pasirašius ir patvirtinus UAB (duomenys neskelbtini) antspaudu keturias statybinių medžiagų pirkimo – pardavimo sutartis, kurių turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, jog UAB (duomenys neskelbtini) perka pagal 2003 m. rugpjūčio 27 d. sutartį Nr. 2 iš S. B. šiferio stogo dangos ir silikatinių plytų už 6452 Lt, pagal 2003 m. rugpjūčio 28 d. sutartį Nr. 4 iš A. M. šiferio stogo dangos už 2898 Lt, pagal 2003 m. rugsėjo 2 d. sutartį Nr. 5 iš D. R. lentų už 6750 Lt, pagal 2003 m. rugsėjo 3 d. sutartį Nr. 6 iš D. B. silikatinių plytų už 4480 Lt, mokėjimą už statybines medžiagas įforminant mokamaisiais pavedimais, pervedant pinigus iš UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomosios sąskaitos į fizinių asmenų – S. B. , A. M. , D. R. ir D. B. - asmenines sąskaitas, viso 20580 Lt, pastariesiems asmenims pervestus pinigus iš savo sąskaitų paėmus grynais pinigais ir grąžinus I. N. , o I. N. aukščiau išvardintas statybinių medžiagų pirkimo – pardavimo sutartis kartu su mokamaisiais pavedimais 2003 m. gruodžio 29 d. pateikus Pakruojo darbo biržai ir taip pateisinus įsipareigojimą pagal 2003-05-19 Vietinių užimtumo iniciatyvų projekto įgyvendinimo sutarties Nr. 2 1.4 punktą skirti 112 200 Lt savų lėšų projekto įgyvendinimui, nors realiai skyrė tik 91 623,15, Pakruojo darbo biržai pagal minėtos sutarties 2.2 punktą 2003-12-30 pagal mokėjimo pavedimą pervedus į UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą galutinį 20 procentų mokėjimą nuo 141 000 Lt skirtos paramos, tokiu būdu apgaule įgijo 28 200 Lt užimtumo fondo lėšų.

Be to, V. N. ir I. N. nuteisti už tai, kad Pakruojo rajone, Linkuvos miestelyje, tiksliai nenustatytoje vietoje, tiksliai nenustatytu laiku, veikdami bendrininkų grupėje, I. N. kompiuterinės technikos pagalba atspausdinus dokumentą – statybinių medžiagų pirkimo – pardavimo sutartį, kurios turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys, V. N. šį dokumentą patvirtinus savo parašu ir UAB (duomenys neskelbtini) antspaudu, pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo pateikdami įtraukimui į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, t.y.:

2004 m. liepos 1 d. statybinių medžiagų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2, kurioje nurodyta, jog UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus V. N. , neva perka, o E. N. neva parduoda 15600 vnt. silikatinių plytų už 6240 Lt, nors E. N. šių medžiagų neturėjo ir UAB (duomenys neskelbtini) nepardavė.

Be to, V. N. ir I. N. nuteisti už tai, kad V. N. , būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, ir I. N. , būdama UAB (duomenys neskelbtini) komercijos direktore, 2004 m. gegužės mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku ir tiksliai nenustatytoje vietoje, V. N. į 2003 metų pelno (nuostolio) ataskaitą įrašius objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis apie bendrovės pelną prieš apmokestinimą, t.y. nurodydamas, jog UAB (duomenys neskelbtini) ataskaitinių 2003 metų pelnas prieš apmokestinimą yra 120 507 Lt, nors faktiškai bendrovė 2003 metais dirbo nuostolingai ir turėjo 23 904 Lt nuostolį, ir tą ataskaitą patvirtinus savo parašu ir taip suklastojus tikrą dokumentą, I. N. šią ataskaitą panaudojus, t.y. 2004-05-07 kartu su Vietinių užimtumo iniciatyvų projekto paraiška pateikus Pakruojo darbo biržai valstybės paramai gauti, padarė didelės žalos užimtumo fondui.

Be to, V. N. ir I. N. nuteisti už tai, jog V. N. , būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, ir I. N. , būdama UAB (duomenys neskelbtini) komercijos direktore, veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą apgaule sukčiaujant įgyti užimtumo fondo lėšas ir žinodami, kad nuostatos paraiškos rengėjui numato, jog paraišką dėl paramos gavimo teikianti įmonė turi būti pelninga, tiksliai nenustatytu laiku ir tiksliai nenustatytoje vietoje, į 2003 metų pelno (nuostolio) ataskaitą V. N. įrašius objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) ataskaitinių 2003 metų pelnas prieš apmokestinimą yra 120 507 Lt, nors faktiškai UAB (duomenys neskelbtini) 2003 metais dirbo nuostolingai ir turėjo 23 904 Lt nuostolį, ir šią ataskaitą patvirtinus savo parašu bei UAB (duomenys neskelbtini) antspaudu, I. N. šią ataskaitą 2004-05-07 kartu su Vietinių užimtumo iniciatyvų projekto paraiška valstybės paramai gauti pateikus Pakruojo darbo biržai, pagal 2004-06-21 Vietinių užimtumo iniciatyvų projekto įgyvendinimo sutarties Nr. 1 2.1 punktą Pakruojo darbo biržai esant įsipareigojus pervesti paramos gavėjui 180 000 Lt ir per tris kartus pervedus į UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą užimtumo fondo lėšas - pagal 2004-06-28 mokėjimo pavedimą Nr. 3422 – 54 000 Lt, pagal 2004-09-30 mokėjimo pavedimą Nr. 4999 – 90 000 Lt, pagal 2004-12-30 mokėjimo pavedimą Nr. 6418 – 36 000 Lt, apgaule įgijo 180 000 Lt užimtumo fondo lėšų.

Be to, V. N. ir I. N. nuteisti už tai, kad V. N. , būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą bei dokumentų išsaugojimą, o nuo 2003 m. gruodžio 30 d. pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 28 str. 2 p. (2003-12-18 LR įstatymo Nr. IX-1915 redakcija) ir už įmonės finansinės atskaitomybės sudarymą bei pateikimą laiku, ir I. N. , būdama UAB (duomenys neskelbtini) vedėja (nuo 2004-01-06 komercijos direktore), laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d., pažeisdami 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 d. reikalavimus, nurodančius, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie turi būti surašomi ūkinės operacijos bei ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, 6 str. 2 d. reikalavimus, nurodančius, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, veikdami bendrininkų grupėje, esant išankstiniam pareigų pasidalijimui, kas pasireiškė tuo, jog bendrovėje I. N. organizavo apgaulingą buhalterinės apskaitos vedimą, nurodydama mokėti atlyginimus pagal neoficialų žiniaraštį, be apskaitos naudoti pinigines lėšas, ir V. N. jos nurodymus vykdė, dėl ko nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2003 ir 2004 metus, t.y.

pagal įtrauktus į buhalterinę apskaitą netikrus dokumentus, t. y., statybinių medžiagų 2003-08-27, 2003-08-28, 2003-09-02, 2003-09-03 ir 2004-07-01 pirkimo - pardavimo sutartis, I. N. išrašius, o V. N. pasirašius mokėjimo pavedimus dėl fiktyvaus pinigų pervedimo iš UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomųjų sąskaitų apmokėjimui už neįvykusias statybinių medžiagų pirkimo operacijas, be apskaitos panaudojo 26 820 Lt;2004 metų kovo mėnesį išmokėjo A. M. už betono maišyklės nuomą 200 Lt ir neužfiksavo šios kasos operacijos;

- pažeidžiant 2002-06-04 Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 str. reikalavimus, laikotarpiu nuo 2003-01-01 iki 2004-12-31, nelegaliai, t. y., nesudarius darbo sutarties, V. N. leidus dirbti UAB (duomenys neskelbtini) Z. S. , A. J. , S. Z. , S. G. , I. P. , R. M. , V. M. , A. G. , K. A. , V. J. , V. B. , ir buhalterinės apskaitos dokumentais neįforminus ir apskaitoje neužfiksavus V. J. 2003 m. lapkričio - gruodžio mėnesiais išmokėtų 1000 Lt, V. M. 2003 m. liepos - rugsėjo mėnesiais išmokėtų 1440 Lt, K. A. 2003 m. spalio - gruodžio mėnesiais išmokėtų 900 Lt, viso bendrai 2003 metais išmokėtų 3340 Lt, A. J. 2004 m. birželio - rugsėjo mėnesiais išmokėtų 938,25 Lt, Z. S. 2003 m. birželio - liepos mėnesiais išmokėtų 232,50 Lt, S. Z. 2004 m. birželio - rugsėjo mėnesiais išmokėtų 730,50 Lt, S. G. 2004 m. birželio, liepos, rugsėjo mėnesiais išmokėtų 600,75 Lt, I. P. 2004 m. gegužės - gruodžio mėnesiais išmokėtų 2326,05 Lt, V. B. 2004 m. balandžio mėnesį išmokėtų 410 Lt, A. G. 2004 m. balandžio mėnesį išmokėtų 283,71 Lt, V. M. 2004 m. balandžio mėnesį išmokėtų 475 Lt, R. M. 2004 m. sausio - balandžio mėnesiais išmokėtų 715 Lt, V. J. 2004 m. sausio - balandžio mėnesiais išmokėtų 2000 Lt, viso bendrai 2004 metais išmokėtų 8711,76 Lt, iš viso V. N. ir I. N. išmokėjo, bet UAB (duomenys neskelbtini) 2003 - 2004 metų buhalterinės apskaitos dokumentais neįformino bei apskaitoje neužfiksavo 12 051,76 Lt išmokėjimo;

- buhalterinės apskaitos dokumentais užfiksavo neįvykusią ūkinę operaciją, t. y., T. G. 2004 m. sausio - kovo mėnesiais įrašė 758,66 Lt atlyginimo išmokėjimą, nors faktiškai atlyginimo išmokėjo 420,00 Lt.

Apeliaciniu skundu nuteistieji V. N. ir I. N. prašo panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 19 d. nuosprendį ir juos išteisinti, kadangi jie nepadarė jokios veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

V. N. ir I. N. nurodo, jog jų atžvilgiu priimtas nuosprendis yra akivaizdžiai nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas šališko teismo, netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, vadovaujantis išimtinai prielaidomis bei spėjimais, kurių nepatvirtina bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai, pažeidžiant procesinės teisės normas bei nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos vienodos teisės taikymo praktikos, dėl ko turi būti panaikintas.

V. N. ir I. N. teigia, jog byloje nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) pirko statybines medžiagas iš S. B. , A. M. , D. R. , D. B. ir E. N. , visos pirkimo - pardavimo sutartys su šiais asmenimis sudarytos rašytine forma, nei vienas iš skundžiamame nuosprendyje nurodytų pirkimo - pardavimo sandorių nėra nuginčytas teismine tvarka. V. N. teigia, jog visas nurodytas sutartis spausdino įmonės darbuotoja V. M. , todėl nesuprantama, kuo vadovaudamasis pirmos instancijos teismas padarė išvadą, kad nurodytas sutartis spausdino būtent I. N. . Nurodo, jog visos minimos statybinės medžiagos pagal nurodytas sutartis buvo nupirktos ir panaudotos karvidžių rekonstrukcijai jose įrengiant grybų auginimo cechus, nes be nurodytų statybinių medžiagų nebūtų buvę net teorinės galimybės atlikti nurodytos rekonstrukcijos.

V. N. ir I. N. nurodo, jog teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai S. B. , D. R. , E. N. kategoriškai teigė, kad jie pardavė UAB (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartyse nurodytas medžiagas. Teismas šių liudytojų parodymus be pagrindo atmetė, nes jų parodymus patvirtino liudytojai A. Ž. , J. R. , O. N. . Nuteistųjų nuomone, teismas be pagrindo vadovavosi liudytojų A. M. , V. M. ir D. B. parodymais, laikydamas juos neginčijamai patvirtinančiais jų kaltę, netgi nesiaiškindamas aplinkybių, tiesiogiai susijusių su nurodytų sandorių sudarymu bei liudytojų suinteresuotumu duoti tokius akivaizdžiai melagingus parodymus. Be to, teismas nuosprendyje padarė išvadą, kad 2003-08-28 statybinių medžiagų pirkimo - pardavimo sutarties nepasirašė nei A. M. , nei V. M. , nors byloje nebuvo atlikta rašysenos ekspertizė, kas būtų leidę vienareikšmiškai konstatuoti, jog paminėti liudytojai duoda teismui melagingus parodymus, siekdami jį suklaidinti.

V. N. ir I. N. nurodo, jog liudytojas D. B. negalėjo teismui paaiškinti, kodėl jis sudarė fiktyvų statybinių medžiagų pirkimo - pardavimo sandorį su mažai pažįstamais asmenimis, bei negalėjo pateikti teismui jokių įrodymų, kad jis pinigus, gautus iš UAB (duomenys neskelbtini) už parduotas statybines medžiagas, būtų grąžinęs I. N. ar kuriam nors kitam UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojui.

Taip pat V. N. ir I. N. nurodo, jog apylinkės teismas, remdamasis išimtinai tik liudytojų A. M. ir D. B. parodymais, nuosprendyje padarė niekuo nepagrįstą išvadą, kad visi asmenys, sudarę nurodytas pirkimo - pardavimo sutartis, grąžino gautus pinigus I. N. , nes tai prieštarauja ne tik byloje esantiems rašytiniams įrodymams, iš kurių matyti, jog pinigai už parduotas statybines medžiagas buvo pervesti į nurodytų asmenų sąskaitas, bet ir liudytojų S. B. , D. R. , A. Ž. , J. R. , E. N. ir O. N. parodymams, kad jie pinigų, gautų už parduotas statybines medžiagas, niekam negrąžino.

Be to, V. N. ir I. N. nurodo, jog byloje taip pat neginčijamai nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) tinkamai įvykdė statinių rekonstrukciją ir jokių nukrypimų nuo projektinės dokumentacijos nepastebėta, nors Pakruojo darbo biržos atstovai nuolat vykdė vykdomų statybos darbų ir juose sunaudojamų statybinių medžiagų kontrolę pasitelkdami tam ekspertus, todėl akivaizdu, kad teismo išvadą, jog UAB (duomenys neskelbtini) nurodytų statybinių medžiagų nepirko, paneigia 2003-12-12 ir 2004-11-22 Statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktai, nes be statybinių medžiagų rekonstruoti statinius neįmanoma.

V. N. ir I. N. teigia, jog V. N. taip pat nepagrįstai nuteistas už objektyvios tikrovės neatitinkančių duomenų apie bendrovės pelną prieš apmokestinimą įrašymą į UAB (duomenys neskelbtini) 2003 m. pelno (nuostolio) ataskaitą, o I. N. – už žinomai suklastoto dokumento, t.y., UAB (duomenys neskelbtini) 2003 m. pelno (nuostolio) ataskaitos, panaudojimą, nes pelno (nuostolio) ataskaitą paruošė įmonės buhalterė, dėl ko nesuprantama, kuo remdamasis teismas padarė išvadą, kad V. N. į nurodytą ataskaitą įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis. Be to, V. N. ir I. N. nurodo, jog pelno (nuostolio) ataskaitoje visi pateikti duomenys yra teisingi, to nepaneigė nei vienas byloje apklaustas specialistas. Tik žymiai vėliau, po nurodytos ataskaitos pateikimo Pakruojo darbo biržai, paaiškėjo, kad ne visa finansinė parama, gauta iš Pakruojo darbo biržos, turėjo būti įtraukta į UAB (duomenys neskelbtini) pelno (nuostolio) ataskaitą kaip gautos pajamos, o tik ta jos dalis, kuri proporcinga ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudoms. Įmonės buhalterė, ruošdama metinę finansinę atskaitomybę, nurodytą poziciją pataisė nepažeisdama jokių teisės aktų reikalavimų, o pateikti Pakruojo darbo biržai UAB (duomenys neskelbtini) pataisytos pelno (nuostolio) ataskaitos, pateiktos Valstybinei mokesčių inspekcijai, neįpareigojo nei sutartis, nei jokie kiti įstatymai ar norminiai aktai. Todėl V. N. ir I. N. teigia, jog V. N. , pasirašydamas įmonės buhalterės paruoštą pelno (nuostolio) ataskaitą, o I. N. , pateikdama nurodytą ataskaitą, nepadarė jokios veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, dėl ko jie turėjo būti išteisinti.

I. N. teigia, jog pagal LR BK 222 str. 1 d. nuteista nepagrįstai, nes iki 2004 m. sausio 6 d. dirbo parduotuvės vedėja, o nuo 2004 m. sausio 6 d. - komercijos direktore, į jos pareigas neįėjo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas, todėl ji nėra LR BK 222 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos subjektas.

V. N. ir I. N. taip pat mano, jog pagal LR BK 222 str. 1 d. yra nepagrįstai nuteisti ir todėl, kad ši nusikalstama veika neįrodyta, nes teisme apklausti liudytojai patvirtino, kad UAB (duomenys neskelbtini) be darbo sutarčių jie niekada nėra dirbę ir niekada nėra gavę jokio atlyginimo, be to, visi paminėti liudytojai patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai jų atžvilgiu vartojo įvairius neteisėtus veiksmus, dėl ko jie buvo priversti duoti neteisingus parodymus. Todėl V. N. ir I. N. teigia, jog teismas tokius liudytojų parodymus nepagrįstai laikė neginčijamai patvirtinančiais jų kaltę, nors LR BPK 20 str. 4 d. numato, jog įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, o LR BPK 301 str. 1 d. numato, kad nuosprendis gali būti grindžiamas tik bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais.

V. N. ir I. N. nurodo, jog jiems taip pat neaišku, kodėl V. N. asmeniškai pasiskolinta betono maišyklė ir už ją sumokėti asmeniniai jo pinigai turėjo būti įtraukti į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, nes liudytojas A. M. parodė asmeniškai paskolinęs maišyklę ir už tai gavęs 200 Lt, su UAB (duomenys neskelbtini) jokių reikalų neturėjęs.

Taip pat V. N. ir I. N. nurodo, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinime išdėstytas aplinkybes dėl įmonėje vykdyto nelegalaus darbo iš dalies patvirtino tik keturi iš kelių dešimčių apklaustų liudytojų - T. G. , V. M. , V. J. ir A. G. , tačiau V. M. turi psichikos sveikatos sutrikimų, ir tokio liudytojo parodymus teismas vertino kaip neginčijamai patvirtinančius jo kaltę net nepabandęs išsiaiškinti, ar paminėtas liudytojas sugeba realiai įvertinti įvykius ir juos atpasakoti. Liudytojos T. G. , kuri yra liudytojo V. J. sugyventinė, parodymai viso bylos nagrinėjimo metu kito, nebuvo nuoseklūs, liudytojo V. J. bei liudytojo A. G. parodymai yra prieštaringi ne tik rašytiniams bylos įrodymams (2003-12-12 Statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktui), bet ir kitų liudytojų – V. B. , V. V. , A. A. , A. K. – parodymams. Todėl teismas, nuteistųjų nuomone, nepagrįstai grindė nuosprendį minėtų liudytojų parodymais.

V. N. ir I. N. mano, jog jie nepagrįstai nuteisti ir pagal LR BK 182 str. 1 ir 2 d., nes iš bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų matyti, kad jie nurodytų pinigų iš įmonės sąskaitos nepaėmė, ir jau vien ši aplinkybė patvirtina, jog jie nerealizavo LR BK 182 str. 1 ir 2 d. numatytų nusikalstamų veikų objektyviosios pusės, dėl ko jie visiškai nepagrįstai pripažinti kaltais nurodytų nusikalstamų veikų padarymu. V. N. ir I. N. nurodo, jog bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir Pakruojo darbo biržos buvo pasirašyta sutartis, abi šios sutarties šalys pilnai įvykdė savo įsipareigojimus pagal nurodytą sutartį, ką bylos nagrinėjimo teisme metu pripažino ir Pakruojo darbo biržos atstovai, nes vykdant sutartį Pakruojo darbo biržos atstovai atliko visą eilę patikrinimų, buvo surašyta keletas patikrinimo aktų ir nei viename iš jų nebuvo nurodyta, kad padaryti kokie nors pažeidimai, o atliktų darbų priėmimo - perdavimo akte konstatuota, jog Vietinių užimtumo iniciatyvų projekto tikslai ir uždaviniai įgyvendinti 100 procentų. V. N. ir I. N. teigia, jog bylos nagrinėjimo teisme metu Pakruojo darbo biržos atstovai patvirtino, kad jokių pretenzijų UAB (duomenys neskelbtini) neturi, nes abu projektai įgyvendinti 100 procentų, bei paaiškino, jog civilinį ieškinį šioje baudžiamojoje byloje pareiškė tik vykdydami FNTT Šiaulių skyriaus pareigūnų nurodymus. Mano, jog šios aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad nei UAB (duomenys neskelbtini), nei jie neatliko jokių veiksmų, kuriais būtų suklaidinta Pakruojo ir Lietuvos darbo birža, ir kurie būtų leidę jiems apgaule užvaldyti svetimą turtą, dėl ko akivaizdu, jog už nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 182 str. 1 d. ir 2 d., padarymą jie yra nuteisti visiškai nepagrįstai.

V. N. ir I. N. nurodo, jog visos jų skunduose išdėstytos aplinkybės patvirtina tai, kad teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą ir priimdamas nuosprendį, visiškai neatskleidė kaltinimo esmės ir neanalizavo jo pagrįstumo, o priimtame nuosprendyje paprasčiausiai atkartojo kaltinamąjį aktą, nors visa bylos eiga ir bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai kelia akivaizdžias abejones tokio kaltinimo pagrįstumu bei logiškumu, kas leidžia manyti, jog apylinkės teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą, buvo šališkas, dėl ko nuosprendis negali būti laikomas nei teisėtu, nei pagrįstu, ir turi būti panaikintas.

Nuteistieji ir jų gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje esančiame teismo nuosprendyje po bylą išnagrinėjusios teisėjos pavarde ir parašu yra prierašas „Surašant nuosprendį, nuosprendžio 21 puslapyje įvyko techninė klaida ir po žodžio „nusprendžia“ buvo neteisingai įrašytas kaltinamojo V. N. vardas. Ši klaida vadovaujantis LR BPK 302 str. 3 d., ištaisyta“. Po prierašu taip pat yra nurodyta bylą išnagrinėjusios teisėjos R. Razumienės pavardė ir parašas. Tačiau, nuosprendžio 21 puslapyje po žodžio „nusprendžia“ yra nurodyta kaltinamojo V. N. vardas ir pavardė, iš ko matyti, jog minėtas nuosprendžio puslapis yra perrašytas, taip pat perrašytas ir sekantis (paskutinis) nuosprendžio puslapis, nes minėtas prierašas paskutiniame nuosprendžio lape parašytas kompiuteriu. Be to, iš nuosprendžio bei jame esančio prierašo nematyti, kokia klaida nuosprendyje buvo padaryta ir kada ši klaida buvo ištaisyta, t.y., kada buvo perrašyti du paskutiniai nuosprendžio puslapiai. Iš bylos 7 tome 96, 97 puslapiuose esančių dokumentų matyti, jog nuteistiesiems V. N. ir I. N. nuosprendžio nuorašai buvo įteikti pasirašytinai 2007-03-19, t.y., nuosprendžio paskelbimo dieną. Apeliacinio bylos nagrinėjimo metu nuteistieji pateikė dvi skirtingas 2007-03-19 nuosprendžio kopijas ir paaiškino, jog buvo paskelbtas nuosprendis, kurio rezoliucinėje dalyje kaltu pripažintas E. N. ir būtent tokio nuosprendžio kopija jiems buvo įteikta po teisiamojo posėdžio. Kitą nuosprendžio kopiją, kurioje rezoliucinėje nuosprendžio dalyje kaltu pripažintas V. N. , posėdžių sekretorė jiems įteikė tą pačią dieną, tačiau vėliau. Tokiu būdu, visuma paminėtų aplinkybių rodo, jog byloje nėra to nuosprendžio, kurį teismas paskelbė išnagrinėjęs bylą, o byloje esančio teismo nuosprendžio du paskutiniai puslapiai yra parašyti po nuosprendžio paskelbimo. Toks nuosprendis negali būti laikomas teisėtu ir priimtu nešališko teismo, nes nuo nuosprendžio paskelbimo prasideda apeliacinio ir kasacinio jo apskundimo terminas, nuosprendis tampa procesiniu aktu, kurį pakeisti galima tik įstatymo nustatyta tvarka.

Be to, bylą išnagrinėjusio teismo šališkumą patvirtina ir kitos aplinkybės. Kaip pagrįstai nurodė apeliantai savo skunduose, nagrinėdamas bylą ir priimdamas nuosprendį, teismas neatskleidė kaltinimų esmės ir neanalizavo jų pagrįstumo, o priimtame nuosprendyje paprasčiausiai atkartojo kaltinamąjį aktą. Tokią išvadą kolegija daro atsižvelgdama į tai, kad, pažeisdamas LR BPK 305 str. 1 d. reikalavimus, teismas apkaltinamajame nuosprendyje visiškai neanalizavo, ar pagal einamas pareigas nuteistoji I. N. gali būti laikoma LR BK 222 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos subjektu, pripažino įrodytomis kaltinamajame akte nurodytas nusikalstamų veikų aplinkybes, kurių nepatvirtina arba net paneigia byloje ištirti ir apkaltinamajame nuosprendyje išdėstyti įrodymai, t.y., jog būtent I. N. atspausdino suklastotas sutartis (liudytoja V. M. parodė, jog sutartis spausdino ji), jog V. N. įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis į įmonės 2003 m. pelno(nuostolio) ataskaitą (liudytoja J. N. parodė, jog šią ataskaitą surašė ji) ir kt., be to, pažeisdamas LR BPK 109, 115 str. nuostatas, patenkino Darbo biržos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinius net nespręsdamas klausimo, ar ieškovams nuteistųjų nusikalstamais veiksmais buvo padaryta žala, nors Darbo biržos atstovė ir liudytojais apklausti kiti Darbo biržos darbuotojai nurodė, kad žala biržai nebuvo padaryta, kadangi sutartys buvo pilnai įvykdytos, o Valstybinė mokesčių inspekcija prašė priteisti nesumokėtus mokesčius, kurie negali būti laikoma nusikaltimu padaryta žala ir yra išieškomi mokestinių įstatymų nustatyta tvarka.

Sutinkamai su Baudžiamojo proceso kodekso 58 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjas negali dalyvauti procese, jei yra kitų, LR BPK 58 str. 1 d. 1-3 punktuose nenumatytų aplinkybių, keliančių pagrįstų abejonių teisėjo nešališkumu. Šioje nutartyje išanalizuotos aplinkybės akivaizdžiai kelia abejonių bylą išnagrinėjusios teisėjos nešališkumu, teismo padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai sukliudė išsamiai išnagrinėti bylą, todėl, vadovaujantis LR BPK 326 str. 1 d. 4 p. numatytu pagrindu pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti teismui.

Apeliacinės instancijos teismas negali daryti jokių išvadų dėl skundžiamo nuosprendžio, nes vien dėl nurodytų baudžiamojo proceso pažeidimų nuosprendis yra neteisėtas ir negali būti ištaisytas apeliacine tvarka, todėl šioje nutartyje teismas neanalizuoja kitų apeliacinio skundo argumentų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 4 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakruojo rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 19 d. nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Pakruojo rajono apylinkės teismui.