Panevėžio apylinkės teismo nutartis

T. M., kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, jo mamai A. M. ir jo gynėjui advokatui Žygimantui Rutkauskui,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo T. M.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams perduota nagrinėti baudžiamoji byla su prokurorės nutarimu dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo T. M., kuris galimai padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje, 264 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 1 dalyje ir 146 straipsnio 2 dalyje.

Nutarime nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu gauta duomenų, kurie leidžia pagrįstai manyti, jog T. M. neteisėtai įgijo bei iki 2019 m. spalio 7 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurios nenustatytą kiekį 2019 m. spalio 7 d. apie 23 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sumaišęs su „Coca Cola“ gėrimu pasiūlė ir neatlygintinai davė vartoti nukentėjusiajai R. G., be to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, nuo 2019 m. spalio 8 d. 2 val. 14 min. iki 2019 m. spalio 9 d. 18 val. tame pačiame bute nenustatytą kiekį psichotropinės medžiagos – amfetamino – sumaišęs su „Coca Cola“ gėrimu vertė vartoti nukentėjusiąją, tokiu būdu kitaip platino psichotropinę medžiagą – amfetaminą – bei lenkė nukentėjusiąją R. G. amfetaminą vartoti ne gydymo tikslais.

Be to, nutarime nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu gauta duomenų, kurie leidžia pagrįstai manyti, jog T. M. nuo 2019 m. spalio 8 d. 2 val. 14 min. iki spalio 9 d. 18 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), suduodamas ne mažiau kaip 4 smūgius kumščiu nukentėjusiajai R. G. į galvos sritį bei kitas kūno vietas, padarė galvos sumušimą, pasireiškusį odos nubrozdinimais kaktos dešinėje pusėje ir dešinės akies apatinio voko išoriniame kampe, kraujosruvomis galvos smegenyse dešinėje momeninėje-pakaušinėje srityje, pakraujavimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais abipus momeninėse srityse, į užpakalinį tarppusrutulinį plyšį bei smegenėlių padangtės sritį, bei poodines kraujosruvas dešiniame žaste, dešinės alkūnės nugariniame paviršiuje ir kairio kelio sąnario srityje, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios R. G. sveikatą.

Be to, nutarime nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu gauta duomenų, kurie leidžia pagrįstai manyti, jog T. M. nuo 2019 m. spalio 8 d. 2 val. 14 min. iki spalio 9 d. 18 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas nukentėjusiosios R. G. bejėgiška būkle dėl prieš ją pavartoto smurto bei dėl jos apsvaigimo nuo psichotropinės medžiagos – amfetamino, prieš nukentėjusiosios valią lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja bei tenkino su ja lytinę aistrą analiniu būdu, taip išžagino bei seksualiai prievartavo nukentėjusiąją R. G..

Be to, nutarime nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu gauta duomenų, kurie leidžia pagrįstai manyti, jog T. M. nuo 2019 m. spalio 8 d. 2 val. 14 min. iki spalio 9 d. 18 val. panaudodamas prieš nukentėjusiąją R. G. fizinį smurtą bei palenkdamas ją vartoti psichotropinę medžiagą – amfetaminą, dėl ko nukentėjusiajai sutriko sąmonė, orientacija bei atmintis, tokiu būdu sukeldamas pavojų jos sveikatai, laikė nukentėjusiąją prieš jos valią bute, esančiame (duomenys neskelbtini), taip neteisėtai atėmė nukentėjusiajai R. G. laisvę.

Teismo posėdyje T. M. gynėjas, prokurorė, nukentėjusiosios atstovas, nukentėjusioji ir pats T. M. prašė vadovautis nauju ekspertizės aktu ir perduoti bylą iš naujo tirti prokuratūrai, nes nenustatyta, kad T. M. būtų nepakaltinamas.

Teismo posėdyje gynėjas taip pat prašė perdavus bylą iš naujo tirti prokuratūrai nedelsiant panaikinti T. M. taikomą procesinę prievartos priemonę – atidavimą į sveikatos priežiūros įstaigą.

Motyvuojamoji dalis

Byla perduotina iš naujo tirti.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 403 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, išnagrinėjęs bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, priima vieną iš šių nutarčių: 1) taikyti asmeniui priverčiamąją medicinos priemonę, – jeigu įrodyta, kad jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką būdamas nepakaltinamas; 2) atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę, – jeigu įrodyta, kad jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką būdamas ribotai pakaltinamas BK 18 straipsnyje nurodytu atveju; 3) bylos nagrinėjimą ar bausmės vykdymą sustabdyti ir taikyti priverčiamąją medicinos priemonę, – jeigu įrodyta, kad po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko asmens psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti; 4) nutraukti bylą ir netaikyti priverčiamosios medicinos priemonės, – jeigu įrodyta, kad pagal padarytos veikos pobūdį ir patologinę būseną asmuo nėra pavojingas visuomenei ir jam nereikia priverčiamojo gydymo; 5) perduoti bylą iš naujo tirti, – jeigu nenustatyta, kad asmuo nepakaltinamas, arba jeigu psichikos sutrikimas nėra toks, dėl kurio nebūtų galima skirti bausmės; 6) nutraukti bylą, – jeigu neįrodyta, kad asmuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, arba jeigu yra BPK 3 straipsnyje išvardytos aplinkybės, dėl kurių procesas negalimas.

Šioje byloje ikiteisminio tyrimo stadijoje buvo atlikta stacionarinė ekspertizė (ją atliko Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinis skyrius) ir 2020 m. sausio 2–27 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad: 1) T. M. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – paprastąja šizofrenija, negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų; jam taip pat nustatyta psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas, priklausomybės sindromas; 2) šiuo metu T. M. serga lėtiniu psichikos sutrikimu – paprastąja šizofrenija, negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti; jam taip pat nustatyta psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas, priklausomybės sindromas; 3) T. M. nerekomenduojama dalyvauti teismo procese, nes dėl lėtinio psichikos sutrikimo jis nebus pilnavertis teismo proceso dalyvis ir tai gali pabloginti jo psichikos būseną; 4) T. M. dėl dabartinės psichikos būsenos negali visiškai aiškiai suprasti teisiškai svarbių jam inkriminuojamos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo aplinkybių, adekvačiai suvokti su juo atliekamų veiksmų esmės; jo parodymai gali būti įtakoti lėtinio psichikos sutrikimo; 5) T. M. rekomenduojamas priverstinis gydymas – stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis, t. y. VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“ (4 t., b. l. 116–122).

Viena iš nurodytą ekspertizę atlikusių eksperčių – psichiatrė Jolanta Didžiokienė – teismo posėdyje patvirtino ekspertizės akte padarytas išvadas, kad T. M. sirgo ir serga paprastąja šizofrenija, kad negalėjo ir negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti bei kad jam rekomenduojamas priverstinis gydymas – stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

Bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs nurodytą ekspertizės aktą kaip nepakankamai išsamų ir nepakankamai pagrįstą, 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi paskyrė byloje naują stacionarinę kompleksinę teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos ekspertizę, pavesdamas ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Respublikinio teismo psichiatrijos skyriaus ekspertams (5 t., b. l. 164–169).

2020 m. gruodžio 14 d. teisme gautas naujas 2020 m. spalio 26 d.–gruodžio 4 d. ekspertizės aktas (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad: 1) T. M. tiriamų veikų metu konstatuojami psichikos sutrikimai – mišrūs asmenybės sutrikimai (F61.0), psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas, priklausomybės sindromas (F19.2). Tiriamos nusikalstamos veikos metu T. M. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; 2) šiuo metu T. M. konstatuojami psichikos sutrikimai – mišrūs asmenybės sutrikimai (F61.0), psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas, priklausomybės sindromas (F19.2). Šiuo metu jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; 3) pakartotinės stacionarinės ekspertizės metu T. M. elgesyje psichikos sutrikimo simptomų simuliacijos požymių nekonstatuojama; 4) buvęs veikos metu paprastas apsvaigimas nuo psichoaktyvių medžiagų nesutrikdė T. M. gebėjimo suvokti savo veiksmus bei juos valdyti; 5) šiuo metu T. M. pagal esamą psichinę būseną gali suprasti aplinkybes, turinčias reikšmės bylos nagrinėjime teisme, duoti parodymus ir dalyvauti teismo posėdyje; 6) T. M. taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones nereikalinga (6 t., b. l. 13–24).

Vienas iš nurodytą ekspertizę atlikusių ekspertų – psichiatras Sigitas Simanauskas – teismo posėdyje patvirtino ekspertizės akte padarytas išvadas ir jas paaiškino, nurodydamas, kad atlikdami ekspertizę vertino visus duomenis: T. M. medicininius dokumentus, baudžiamosios bylos medžiagą, į ekspertizės įstaigą buvo pristatytas ir pats tiriamasis. Ekspertizės metu T. M. nustatė ekspertizės akte aprašytas diagnozes (mišrūs asmenybės sutrikimai; psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas, priklausomybės sindromas), tačiau šizofrenijai būdingų simptomų nenustatė nei iš jo medicininių dokumentų, nei jį tiesiogiai ištyrę ir įvertinę baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje aprašyta, kaip jis elgėsi byloje tiriamu laikotarpiu.

Šioje byloje siekiant pašalinti abejones dėl T. M. pakaltinamumo buvo paskirtos ir atliktos dvi teismo psichiatrijos ekspertizės, nes asmens psichikos sveikatos būklės tyrimas reikalauja specialių žinių. Šių ekspertizių išvados dėl T. M. psichikos sveikatos būklės skiriasi, nes pirmąją ekspertizę atlikę ekspertai konstatavo T. M. nepakaltinamumą, o naują ekspertizę atlikę ekspertai jį pripažino pakaltinamu. 2020 m. sausio 2–27 d. ekspertizės akte (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad T. M. 2019 m. spalio 7–9 d. ir ekspertizės atlikimo metu sirgo paprastąja šizofrenija, jam taip jam nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas, priklausomybės sindromas, konstatuota, kad jis negalėjo ir negali suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti. 2020 m. spalio 26 d.–gruodžio 4 d. ekspertizės akte (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad T. M. konstatuojami psichikos sutrikimai – mišrūs asmenybės sutrikimai (F61.0), psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas, priklausomybės sindromas (F19.2). 2019 m. spalio 7–9 d. ir šiuo metu T. M. galėjo ir gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, buvęs veikos metu paprastas apsvaigimas nuo psichoaktyvių medžiagų nesutrikdė T. M. gebėjimo suvokti savo veiksmus bei juos valdyti.

Teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartyje paskirti naują ekspertizę buvo nurodyti argumentai, kodėl 2020 m. sausio 2–27 d. ekspertizės aktas (duomenys neskelbtini) įvertintas kaip nepakankamai išsamus ir nepakankamai pagrįstas (5 t., b. l. 164–169). 2020 m. spalio 26 d.–gruodžio 4 d. ekspertizės akte (duomenys neskelbtini) detaliai atskleista, dėl kokių priežasčių T. M. buvo nustatyti būtent tokie psichikos sutrikimai, kokie nustatyti, padarytos išvados logiškai susietos tiek su T. M. medicininiuose dokumentuose esančiais duomenimis, tiek su jo ištyrimo metu gautais rezultatais, tiek ir su kitais bylos įrodymais, susijusiais su T. M. būsena ir elgesiu. Naujame ekspertizės akte įvardyti stebėti T. M. asmenybės sutrikimo požymiai (ekspertizės akto 18 puslapis), nurodyta, kad nestebėta lėtiniam šizofreninio spektro sutrikimui būdingų simptomų (ekspertizės akto 21, 23 puslapiai), kad 2016 m. kitoje byloje atlikus ekspertizę konstatuotas tik laikinas psichikos sutrikimas ir T. M. medicininiuose dokumentuose nepakanka duomenų apie lėtinę psichikos ligą – šizofreniją (ekspertizės akto 22 puslapis), kad pirminės stacionarinės ekspertizės metu T. M. būklė aprašyta, nurodant, jog jo mąstymas nuoseklus, emocijos gyvos, labilios, suvokimo sutrikimų nestebėta, o valios sutrikimų neaprašyta. Be to, naujame ekspertizės akte pašalintas pirmosios ekspertizės trūkumas, susijęs su T. M. apsvaigimo nuo psichoaktyvių medžiagų įvertinimu, pažymint, kad T. M. psichikos ir elgesio sutrikimai buvo nulemti narkotinių ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimo, o ne lėtinio psichikos sutrikimo (ekspertizės akto 23 puslapis).

Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas vadovaujasi būtent 2020 m. spalio 26 d.–gruodžio 4 d. ekspertizės aktu (duomenys neskelbtini) ir jame padarytomis ekspertų išvadomis apie T. M. psichikos sveikatos būklę, nes vertina šį ekspertizės aktą kaip išsamų ir pagrįstą, kuriame pašalinti pirminės ekspertizės akto trūkumai.

Byloje nenustatyta, kad T. M. 2019 m. spalio 7–9 d. ar šiuo metu būtų nepakaltinamas, ribotai pakaltinamas, 2020 m. spalio 26 d.–gruodžio 4 d. ekspertizės akte (duomenys neskelbtini) jam diagnozuoti psichikos sutrikimas nėra tokie, dėl kurių nebūtų galima skirti bausmės, dėl to yra BPK 403 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas pagrindas perduoti bylą prokuratūrai iš naujo tirti. Šiai teismo nutarčiai įsiteisėjus, T. M. taikoma procesinė prievartos priemonė – atidavimas į sveikatos priežiūros įstaigą, panaikintina (BPK 141 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamasis procesas šiuo procesiniu sprendimu neužbaigiamas, kiti klausimai (žalos, proceso išlaidų atlyginimo, daiktinių įrodymų likimo) byloje nespręstini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 141 straipsniu ir 403 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas

nutaria:

Baudžiamąją byla dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo T. M. perduoti prokuratūrai iš naujo tirti.

Šiai teismo nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti T. M. taikomą procesinę prievartos priemonę – atidavimą į sveikatos priežiūros įstaigą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą. T. M., kurio laisvė suvaržyta, terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo jam dienos.