- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-01-06
- Bylos Nr.
- e1-179-308/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-231169-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kęstutis Lukošiūnas
- Kaltinamasis
- A. Ž.
- Kategorijos
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai (BK 54 str.)
- 1.2.14.1.2.3Automobilio vagystė (BK 178 str. 2 d.)
- 2.1.16.1.13Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
- 2.12.1.1Prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Varėna) prokurorės Reginos Juškevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:
A. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta Varėnos r. sav., teistas, teistumas išnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. Ž. pagrobė svetimą turtą - automobilį, o būtent: 2019 m. liepos mėn., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), iš sodybos kiemo tyčia pagrobė J. N. priklausantį automobilį „Peugeot 306“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 200 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam J. N. 200 eurų turtinę žalą.
Tokiais veiksmais A. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Įvykio vietos apžiūros protokolu ir fotolentelėmis, kai 2019-07-20 buvo apžiūrėta vieta (duomenys neskelbtini), A. Ž. priklausančioje sodyboje, kur prie ūkinio pastato rastas automobilis „Peugeot 306“, mėlynos spalvos, be valstybinių numerių, be dviejų galinių ratų. ( b. 16-25)
Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo V. A. 2019-07-20 tarnybiniu pranešimu, kad 2019-07-19 21.19 val. buvo gautas Alytaus apskrities VPK OVS budėtojo pranešimas apie tai, kad į Bendrąjį pagalbos centrą kreipėsi J. N., kuris pranešė, jog A. Ž. pavogė ir pardavė jam priklausantį automobilį „Peugeot 306“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo prie namo (duomenys neskelbtini). Patikrinus nustatyta, kad automobilis „Peugeot 306“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), rastas A. Ž. sodyboje (duomenys neskelbtini) (b. l. 9,14)
Nukentėjusiojo J. N. parodymais, kad jis maždaug prieš du metus nusipirko automobilį „Peugeot 306“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis buvo tvarkingas, su dokumentais. Automobilį jis laikė (duomenys neskelbtini), prie ūkinių pastatų, kuriuose yra padarytos gyvenamosios patalpos. Viename iš pastatų gyveno jo geras pažįstamas J. S., kuris, išvažiuodamas į ligoninę, paprašė, kad jis prižiūrėtų šio gyvenamąjį būstą, todėl jis persikraustė į (duomenys neskelbtini), prie to gyvenamojo būsto pastatė ir savo automobilį. 2018 m. gruodžio 6 d. dėl pablogėjusios sveikatos jį išvežė į Varėnos ligoninę, po to į Vilniuje esančią Santaros ligoninę. Kažkur 2018 m. gruodžio mėn. pabaigoje jis vėl grįžo į Varėnos ligoninės slaugos skyrių, po to 2019 m. gegužės 28 d. jį pervežė į Alytaus senelių globos namus. Per tą laiką jis nebuvo grįžęs į (duomenys neskelbtini). Maždaug prieš dvi savaites jam paskambino iš (duomenys neskelbtini) moteris, vardu J., pavardės nežino, pasakė, kad jo automobilį „Peugeot 306“ pardavė A. Ž. su S.. A. Ž. jis pažįsta, šis gyvena tuose pačiuose ūkiniuose pastatuose (duomenys neskelbtini), o S. nepažįsta. Apie vagystę jis pranešė bendruoju pagalbos numeriu. Prieš išvažiuodamas į ligoninę, jis savo automobilį paliko tvarkingą, užrakintą. Automobilis buvo su visais keturiais ratais, važiuojantis. Automobilio padangos buvo visos naujos. Prieš ligoninę jis automobiliu naudojosi, važinėjo. Automobilio užvedimo raktus ir visus automobilio dokumentus yra palikęs saugoti savo sesei M. M., gyvenančiai Varėnoje. Prieš išvažiuodamas į ligoninę, jis savo automobilio niekam nedavė naudotis, niekas neturėjo teisės šiuo važinėtis ir disponuoti. Dėl automobilio vagystės jam padaryta 200 eurų žala. ( b. l. 30-34, 39-42)
Liudytojo A. Ž. parodymais, kad 2019 m. liepos mėn., tikslaus laiko nepamena, jam paskambino pažįstamas Ž. M., gyvenantis (duomenys neskelbtini), ir pasiūlė pirkti automobilį. Sekančią dieną su dviračiu jis nuvažiavo pas Ž. M. į namus. Šis parodė savo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), esantį automobilį, kurį ruošėsi parduoti. Automobilis buvo „Peugeot 306“, mėlynos spalvos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Jis apžiūrėjo automobilį, šis jam tiko, todėl su Ž. M. sutarė, kad automobilį pirks už 35 eurus. Tą pačią dieną jis Ž. M. davė 20 eurų, pasakė, kad likusius pinigus 15 eurų atiduos sekančią dieną. Pas Ž. M. jis neklausė, iš kur pas šį tas automobilis. Ž. M. minėjo, kad automobilis be dokumentų, minėjo, kad lyg tai nurašytas. Tą pačią dieną jis automobilį parsitempė į namus ir pastatė savo kieme. Automobilio atidžiau jis neapžiūrinėjo, tik nusiėmė galinius automobilio ratus. Vieną automobilio ratą jis paskolino Ž. M.. To, kad šis automobilis yra vogtas, jis nežinojo. ( b. l. 59-62)
Liudytojo G. M. parodymais, kad 2019-07-17 apie 06.30 val. pas jį namus atėjo pažįstami A. Ž. ir V. S.. Jis namuose turėjo alaus, pasiūlė kartu išgerti. Begeriant alų, A. Ž. pasakė, kad yra automobilis, kurį reikėtų parduoti, minėjo, jog automobilis kažkokio J., kuris lyg tai šiam tą automobilį yra dovanojęs. Jis pasakė, kad gali paimti automobilį, atsilygindamas A. Ž. pavaišino alumi. A. Ž. parodė tą automobilį, tai buvo „Peugeot 306“, valstybinių numerių nepamena, mėlynos spalvos. Automobilis stovėjo (duomenys neskelbtini), prie ūkinių pastatų. Jis apžiūrėjo automobilį, automobilis buvo nerakintas. Tada jis paprašė pažįstamo D. A., kad šis automobilį partemptų su traktoriumi į jo kiemą. Partempus į kiemą, jis dar pasiūlė automobilį pirkti (duomenys neskelbtini) gyventojui J. A., kuris automobilį apžiūrėjo, fotografavo, bet iškart nepirko. Prieš tai Ž. M. jo buvo klausęs, ar jis nežino kokio parduodamo automobilio, minėjo, kad gali būti ir be dokumentų. Tada jis vėl paprašė D. A., šis su traktoriumi nutempė automobilį į (duomenys neskelbtini), pas Ž. M., kuris už automobilį pasiūlė iki 100 eurų, po to pasiūlė mainyti į žoliapjovę. Jis sutiko atlikti tokius mainus ir iš Ž. M. pasiėmė žoliapjovę, o pats šiam paliko automobilį. Ž. M. paprašė automobilio dokumentų. Jis pasakė, kad automobilio dokumentus atneš kitą kartą, kai jam atneš A. Ž.. Kadangi A. Ž. jokių automobilio dokumentų jam neatnešė, todėl jis dokumentų nenunešė ir Ž. M.. To, kad šis automobilis yra vogtas, jis nežinojo. ( b. l. 67-71)
Liudytojo Ž. M. parodymais, kad 2019 m. liepos mėn. viduryje, tiksliai dienos neprisimena, jam paskambino pažįstamas G. M. ir pasiūlė pirkti automobilį „Peugeot 306“. Jis paklausė, kelintų metų automobilis, ar šis važiuojantis, ar yra dokumentai. G. M. jam pasakė, kad automobilis tvarkoje tik nėra techninės apžiūros talono. Automobilio jam reikėjo, todėl paklausė, kiek G. M. nori pinigų už automobilį. G. M. pasakė, kad nori 300 eurų arba žoliapjovės. Jie sutarė, kad duos už automobilį žoliapjovę. Tą pačią dieną G. M. traktoriumi, kurį vairavo D. A., atitempė automobilį „Peugeot 306“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį pastatė pas jį kieme, parodė, kaip automobilis užsiveda. Automobilį užvedinėjo laideliais. Jis paprašė G. automobilio dokumentų. Šis pasakė, kad automobilio dokumentus ir užvedimo raktelius atiduos pirmadienį. Ta sąlyga tiko, todėl jis už mašiną G. M. atidavė savo turėtą naują žoliapjovę. Jos dokumentų nedavė, susitarė, kad dokumentus duos, kai šis duos mašinos raktelius ir dokumentus. Pirmadienį iš G. M. automobilio dokumentų ir raktelių jis nesulaukė. G. minėjo, kad dokumentus ir raktelius šiam turi duoti A. Ž., kuriam ir priklauso ta mašina. Kai jis klausė pas A. Ž. dokumentų, šis sakė, kad mašina „Peugeot“ padovanota savininko ir dokumentus mašinos gaus, bet negavo. Vėliau tą automobilį po kelių dienų, supratęs, kad šis netinkamas naudojimui, jis pardavė A. Ž. už 35 eurus, pasakydamas, kad dokumentus pasiims iš A. Ž.. Kad šis automobilis vogtas, jis nežinojo ir net neįtarė, todėl ir pirko. Daugiau apie šį automobilį ir vagystę jis nieko nežino, tai turėtų paaiškinti A. Ž.. ( b. l. 76 -83)
Liudytojo D. A. parodymais, kad 2019 m. vasarą, birželio, o gal liepos mėn., tikslios datos pasakyti jis negali, neprisimena, jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino pažįstamas G. M., paprašė iš vieno kiemo į kitą kiemą su traktoriumi pertempti automobilį. Jis sutiko, tą pačią dieną su jam priklausančiu traktoriumi jis nuvažiavo prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), tikslesnio adreso pasakyti negali, kam priklauso tas namas, nežino. Ten buvo G. M., kuris jam parodė automobilį ,,Peugeot", žalios ar mėlynos spalvos, tiksliai neprisimena, valstybinių numerių neįsidėmėjo. Automobilis stovėjo už namo. G. M. paaiškino, kad automobilį padovanojo kažkoks giminaitis, daugiau nieko nepasakojo. Kaip jis suprato, automobilis neužsivedė, nebuvo automobilio raktelių. Jokių automobilio dokumentų jis nematė, niekas jam jokių dokumentų nerodė. Jis prisikabino automobilį prie traktoriaus ir nutempė į (duomenys neskelbtini), į pažįstamo Ž. M. sodybą. Tempiant automobilį, G. M. automobilį vairavo, sėdėjo automobilio priekyje, vairuotojo vietoje. Automobilį jis paliko Ž. M. sodybos kieme. Ž. M. išėjo į kiemą, automobilį apžiūrėjo, kalbėjosi su G. M.. Jam G. M. už automobilio nutempimą sumokėjo dešimt eurų ir jis išvažiavo. Kas vyko toliau, jis nežino. Daugiau jis to automobilio nematė. Apie tai, kam tiksliai priklauso automobilis, kurį jis pertempė iš vienos sodybos į kitą, jis nežino. Apie tai, kad automobilis gali būti pavogtas, jis nieko nežinojo, niekas nebuvo sakęs. Su automobilio vagyste jis visiškai nesusijęs. ( b. l. 86-88)
Liudytojos M. M. parodymais, kad 2019 m. liepos mėn., tikslios datos pasakyti negali, neprisimena, jai telefonu paskambinęs brolis J. N. paprašė, kad ji paskambintų į policiją dėl mašinos. Paklausus, kas atsitiko, brolis paaiškino, kad jam kažkas pranešė, jog iš (duomenys neskelbtini), kažkur netoli seniūnijos, pavogė jo automobilį. Automobilio markės, spalvos ji nežino, brolis jai nesakė. Broliui ji pasakė, kad paskambinti į policiją ji negali, nes nežino jokių automobilio duomenų, nežino tikslios automobilio laikymo vietos, negalės policijai nurodyti, iš kurios tiksliai vietos automobilis buvo pavogtas. Tuo metu, kai brolis J. N. jai skambino, šis buvo Alytaus senelių globos namuose, kur jis buvo gydomas po dviejų patirtų insultų. Po kelių dienų jai telefonu paskambino socialinė darbuotoja iš Alytaus senelių globos namų, pranešė, kad pas jos brolį buvo atvykę policijos pareigūnai dėl pavogto automobilio. Dėl broliui J. N. nuosavybės teise priklausančio automobilio „Peugeot 306“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ji gali pasakyti tik tiek, kad brolis šį automobilį laikė kažkur (duomenys neskelbtini), prie seniūnijos, tai ji žino iš brolio pasakojimo. Brolis iki ligos ir sveikatos pablogėjimo pastovios gyvenamosios vietos neturėjo. Kurį laiką jis gyveno (duomenys neskelbtini), paskui kažkur (duomenys neskelbtini). Pas ką ir kur tiksliai jis gyveno (duomenys neskelbtini), ji pasakyti negali, nežino. Pas ją to automobilio nėra nei dokumentų, nei raktelių. Brolis jai šių nedavė. Visi automobilio dokumentai ir rakteliai buvo pas brolį. Kada, kas ir kokiomis aplinkybėmis paėmė J. N. priklausantį automobilį „Peugeot 306“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ji pasakyti negali, nes nieko apie tai nežino. ( b. l. 91-93)
VĮ „Regitra“ duomenimis, kad automobilis „Peugeot 306“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso J. N.. ( b. l. 95)
Įtariamojo A. Ž. parodymų patikrinimo vietoje protokolu ir fotolentelėmis, kai jis parodė vietą (duomenys neskelbtini), kur stovėjo J. N. priklausantis automobilis „Peugeot 306“. (b. l. 163-168)
Įtariamojo A. Ž. papildomais parodymais, kad savo kaltę dėl automobilio vagystės pripažįsta pilnai, dėl savo poelgio jis nuoširdžiai gailisi. Parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo davęs parodymus, tačiau tada nenurodė visų aplinkybių, nepripažino savo kaltės. Duodamas parodymus, jis pasakė ne viską taip, kaip buvo, nes tuo metu buvo sutrikęs ir išsigandęs. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), lauko virtuvėje. Netoli jo, kitoje lauko virtuvėje, laikinai gyveno pažįstamas J. N.. Netoli lauko virtuvių stovėjo J. N. automobilis, ,,Peugeot“ markės, tamsios spalvos, valstybinių numerių nežino. Automobiliu naudojosi pats J. N., kelis kartus matė šį tuo automobiliu važiuojantį. Po to kurį laiką automobilis stovėjo nenaudojamas. 2019 m. J. N. pablogėjo sveikata, šis greitosios med. pagalbos automobiliu buvo išvežtas į Varėnos ligoninę, vėliau perkeltas į Alytaus senelių namus. Nuo to laiko jis J. N. nematė, su šiuo nebendravo. Išvykdamas J. N. paprašė, kad jis prižiūrėtų šiam priklausantį automobilį. Automobilio dokumentų ir automobilio užvedimo raktelių J. N. jam nedavė. Jis prižadėjo automobilį saugoti. Tarp jų susitarimas dėl automobilio saugojimo buvo žodinis. Pagal tarpusavio susitarimą jis automobilį turėjo prižiūrėti, jį saugoti. Automobilio parduoti, šį kam nors perleisti, automobiliu naudotis J. N. jam neleido. Naudotis pats automobiliu jis ir negalėjo, nes neturi vairuotojo pažymėjimo. 2019 m. birželio mėnesį, tikslios datos pasakyti negali, neprisimena, jam telefonu paskambino G. M. ir pasiūlė ateiti pas šį į namus išgerti. Jis sutiko ir iš karto nuėjo pas G., šio namuose buvo pats G. ir jam pažįstamas V. S.. Kieme visi trys išgėrė vieną plastikinį butelį alaus bei geriant alų, G. M. pradėjo jo klausinėti apie automobilį, stovintį netoli jo lauko virtuvės. Jis pasakė, kad automobilis yra jo pažįstamo, kuris gyvena senelių namuose, paaiškino, kad jis automobilį prižiūri. Gal jis dar ką nors G. pasakė, bet dabar to neprisimena. G. M. sugalvojo nueiti to automobilio pasižiūrėti. Tada jis kartu su G. M. ir V. S. visi nuėjo prie to automobilio. G. atidarė vairuotojo pusės dureles, kurios buvo neužrakintos, apžiūrėjo automobilio vidų, ieškojo raktelių ir dokumentų, bet nei raktelių, nei dokumentų automobilyje nerado. G. M. automobilis patiko. Jis pasakė, kad šis gali automobilį imti. Kodėl jis taip pasakė ir kodėl leido paimti automobilį, nurodyti negali. G. M. jam už automobilį pažadėjo nupirkti pakuotę, t. y. šešis butelius, alaus. G. M. kažkam telefonu paskambino. Po kurio laiko atvažiavo tamsios spalvos automobilis, automobiliu atvykęs jaunas vyriškis, kurio vardo ir pavardės jis nežino, prikabino J. N. priklausantį ,,Peugeot“ markės automobilį prie savo automobilio ir ištempė. Tempiant automobilį ,,Peugeot“, automobilio vairuotojo vietoje sėdėjo G. M.. Vėliau jis sužinojo, kad automobilis buvo nutemptas iki G. M. namų, o dar vėliau su traktoriumi automobilis buvo nutemptas pas Ž. M. į (duomenys neskelbtini). Kas automobilį nutempė, jis nežino. Po to jis automobilio daugiau nematė. Dėl savo poelgio, kad leido G. M. paimti J. N. priklausantį automobilį, jis nuoširdžiai gailisi. Jis suprato, kad automobilis yra vagiamas, nes J. N. jam automobilio parduoti ar kam nors perleisti neleido. G. M. jam alaus nenupirko ir nedavė. J. N. jis atsiprašys, su šiuo susitaikys. ( b. l. 159-161)
2019-12-23 pranešimu įtariamajam A. Ž. buvo pranešta apie prokuroro ketinimą kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir laisvės apribojimo bausmės, įpareigojant pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neatlygintinai išdirbti 100 valandų per 6 mėn. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis. Įtariamasis A. Ž. sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutiko su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, sprendžia, kad kaltinamojo A. Ž. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.
Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.
Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad A. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, nes jis, iš sodybos kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), tyčia pagrobė J. N. priklausantį automobilį „Peugeot 306“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 200 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam J. N. 200 eurų turtinę žalą.
Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu.
Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už A. Ž. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Pareiškime, kurį pasirašė kaltinamasis, buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, ir jas suprato. Kaltinamasis sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, dėl siūlomos paskirti bausmės rūšies ir dydžio.
Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Nukentėjusysis byloje civilinio ieškinio nepareiškė, kadangi automobilis „Peugeot 306“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo grąžintas nukentėjusiajam J. N..
Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.). Kaltinamojo A. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo A. Ž. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Bylos duomenimis nustatyta, kad A. Ž. praeityje teistas, teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, nėra duomenų, kad paskirtos baudos būtų sumokėtos (b. l. 135-142), niekur nedirba, darbo biržoje neregistruotas (b. l. 132-134), į psichikos ir priklausomybės ligų įskaitą neįrašytas.
Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, į padarytų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltinamojo asmenybę, vertinant tai, kad automobilis „Peugeot 306“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo grąžintas nukentėjusiajam J. N.. Nukentėjusysis civilinio ieškinio nepareiškė, prieštaravimų prokuroro sprendimui užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu negauta, todėl, siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį prevenciškai pataisyti, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti A. Ž. paskyrus BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytas ir prokuroro siūlomas bausmės rūšis – A. Ž. skiriant laisvės apribojimo bausmę 1 m., įpareigojant jį pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neatlygintinai išdirbti 100 valandų per 6 mėn. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam A. Ž. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ( b. l. 170-172) paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Kaltinamajam išaiškinta teisė reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, kaip tai numato BPK 422 straipsnio 1, 2 dalis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams, įpareigojant pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neatlygintinai išdirbti 100 valandų per 6 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. Ž. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant jį pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neatlygintinai išdirbti 100 valandų per 6 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą A. Ž., teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.
Išaiškinti A. Ž., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei A. Ž. šia teise nepasinaudos, teismo įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Išnagrinėjęs bylą teisme ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.