- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-08-21
- Bylos Nr.
- I-3427-815/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas, Alvydas Barkauskas, Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- UAB „TELE-3“
- Atsakovas
- Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos
- Advokatai
- Zenonas Naus
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Arūno Dirvono ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Jurgitai Mazurkevičiūtei, dalyvaujant pareiškėjos – UAB „TELE-3“ atstovui advokatui Zenonui Naus, atsakovės – Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovėms – Nesąžiningos komercinės veiklos ir reklamos skyriaus vyriausiajai specialistei Rasai Pupienienei ir Teisėkūros ir teisės taikymo skyriaus vyriausiajai specialistei Gerdai Safranavičiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos – UAB „TELE-3“ skundą atsakovei – Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2008 m. kovo 27 d. nutarimo Nr. 12 – 12 A, 2008 m. kovo 27 d. nutarimo Nr. 12 – 13 A, 2008 m. balandžio 8 d. nutarimo Nr. 12 – 16 A ir 2008 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. 12 – 18 A panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
Pareiškėja – UAB „TELE-3“ (toliau – ir pareiškėja) su skundu (b. l. 3–9) ir skundo papildymu (b. l. 99–101) kreipėsi į teismą prašydama panaikinti atsakovės – Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2008 m. kovo 27 d. nutarimą Nr. 12 – 12 A (toliau – ir Nutarimas Nr. 12 – 12 A), 2008 m. kovo 27 d. nutarimą Nr. 12 – 13 A (toliau – ir Nutarimas Nr. 12 – 13 A), 2008 m. balandžio 8 d. nutarimą Nr. 12 – 16 A (toliau – ir Nutarimas Nr. 12 – 16 A) bei 2008 m. balandžio 18 d. nutarimą Nr. 12 – 18 A (toliau – ir Nutarimas Nr. 12 – 18 A).
Pareiškėja skunde nurodė, jog Tarnyba Nutarime Nr. 12 – 12 A konstatavo, kad UAB „TELE-3“ 2008 m. vasario 20 d. tarp 6 valandos ir 23 valandos per TV3 televiziją transliuodama krepšinio rungtynes Vilniaus „Lietuvos rytas“ – Salonikų „Aris TT Bank“, kurių metu ant sporto salės, kurioje vyko rungtynės, konstrukcinių elementų bei Vilniaus „Lietuvos ryto" krepšinio komandos žaidėjų marškinėlių buvo matomas „Švyturio“ alaus prekių ženklas, skleidė „Švyturio“ alaus reklamą. Be to, skleistoje „Švyturio“ alaus reklamoje tiesiogiai dalyvavo sportininkai. Tuo UAB „TELE-3“ pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kuris draudžia alkoholio reklamą Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų ir retransliuotojų transliuojamose programose nuo 6 valandos iki 23 valandos, bei 1 dalies 3 punktą, kuris draudžia alkoholio reklamą, kurioje dalyvauja sportininkai, gydytojai, politikai, meno ir mokslo įžymybės, kiti garsūs visuomenės veikėjai, naudojamas jų asmuo, vardas, atvaizdas ir pan., todėl Tarnyba skyrė UAB „TELE-3“ 2 000 Lt (dviejų tūkstančių litų) baudą. Minėtas nutarimas pareiškėjos atstovui buvo įteiktas 2008 m. balandžio 2 d. Tarnyba Nutarime Nr. 12 – 13 A konstatavo, kad UAB „TELE-3“ 2008 m. vasario 21 d. tarp 6 valandos ir 23 valandos per TV3 televiziją transliuodama krepšinio rungtynes Kauno „Žalgiris“ – Tel Avivo „Maccabi Elite“, kurių metu ant sporto salės, kurioje vyko rungtynės, konstrukcinių elementų buvo matomas „Kalnapilio“ alaus prekių ženklas, skleidė „Kalnapilio“ alaus reklamą ir tuo pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 3 punktą, todėl UBA „TELE-3“ skirta 2 000 Lt (dviejų tūkstančių litų) bauda. Šis nutarimas pareiškėjos atstovui įteiktas 2008 m. balandžio 2 d. Tarnyba Nutarime Nr. 12 – 16 A konstatavo, kad UAB „TELE-3“ 2008 m. vasario 28 d. tarp 6 valandos ir 23 valandos per TV3 televiziją transliuodama krepšinio rungtynes Vilniaus „Lietuvos rytas“ – Stambulo „Fenerbahce Ulker“, kurių metu ant Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšinio komandos žaidėjų marškinėlių buvo matomas „Švyturio“ alaus prekės ženklas, skleidė „Švyturio“ alaus reklamą. Be to, skleistoje „Švyturio“ alaus reklamoje tiesiogiai dalyvavo sportininkai, o tai yra draudžiama pagal Alkoholio kontrolės įstatymą. Nutarime Nr. 12 – 16 A Tarnyba nurodė, kad UAB „TELE-3“ Alkoholio kontrolės įstatymą pažeidė pakartotinai, todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, UAB „TELE-3“ už Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 2 dalies 3 punkto pažeidimą skirta 10 000 Lt (dešimties tūkstančių litų) bauda. Minėtas nutarimas pareiškėjos atstovui įteiktas 2008 m. balandžio 15 d. Tarnyba Nutarime Nr. 12 – 18 A konstatavo, kad UAB „TELE-3“ 2008 m. kovo 6 d. tarp 6 valandos ir 23 valandos per TV3 televiziją transliuodama krepšinio rungtynes Kauno „Žalgiris“ – Madrido „Real”, kurių metu buvo matomas sporto salės, kuriose vyko rungtynės, konstrukciniai elementai su „Kalnapilio“ prekės ženklu, skleidė „Kalnapilio“ alaus reklamą. Nutarime Nr. 12 – 18 A Tarnyba nurodė, kad UAB „TELE-3“ Alkoholio kontrolės įstatymą pažeidė pakartotinai, todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Pareiškėjai už Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 3 punkto pažeidimą skirta 10 000 Lt (dešimties tūkstančių litų) bauda. Minėtas nutarimas pareiškėjos atstovui buvo įteiktas 2008 m. balandžio 28 d.
Pareiškėja skunde pateikė motyvus, dėl kurių, jos nuomone, Tarnybos Nutarimas Nr. 12 – 12 A, Nutarimas Nr. 12 – 13 A, Nutarimas Nr. 12 – 16 A bei Nutarimas Nr. 12 – 18 A naikintini.
Šalies argumentai
1. Pareiškėja nurodė, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 3 punktas (2007 m. birželio 21 d. redakcija) nustatė alkoholio reklamos draudimą Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų ir retransliuotojų transliuojamose programose nuo 6 valandos iki 23 valandos, tuo tarpu šios normos 2004 m. kovo 9 d. redakcija be to, kad kitaip reglamentavo reklamos draudimo laiką, numatė ir alkoholinių gėrimų, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 22 procentų, reklamos išlygą (Žin., 2004, Nr. 47-1548). Pareiškėja pažymėjo, kad iki 29 straipsnio 2 dalies 3 punkto 2007 m. birželio 21 d. redakcijos įsigaliojimo įstatymų vykdomosios valdžios ir įstatymų leidžiamosios valdžios atstovai viešai pateikė skirtingą Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 3 punkto aiškinimą: Tarnyba buvo nurodžiusi, kad nuo 2008 m. sausio 1 d. alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių registruotų pavadinimų (jei alkoholinių gėrimų gamintojo pavadinimas yra sudedamoji šių įmonių registruoto pavadinimo dalis) bei prekių ženklų rodymas sporto rungtynių metu nuo 6 valandos iki 23 valandos bus draudžiamas, tuo tarpu vienas iš aptariamos įstatymo pataisos iniciatorių Antanas Matulas paaiškino, kad jo inicijuota Alkoholio įstatymo pataisa to nedraudžia, taigi, buvo pažeistas teisinio apibrėžtumo principas. Pareiškėja taip pat nurodė, kad Nutarimu Nr. 12 – 12 A ir Nutarimu Nr. 12 – 16 A UAB „TELE-3“ nubausta už Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimą, t. y. už alkoholio reklamos, kurioje dalyvauja sportininkai, gydytojai, politikai, meno ir mokslo įžymybės, kiti garsūs visuomenės veikėjai, naudojamas jų asmuo, vardas, atvaizdas ir pan., draudimo pažeidimą. Pareiškėja pažymėjo, kad iš esmės analogiška teisės norma galiojo nuo 1997 m. liepos 16 d. (Alkoholio kontrolės įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 3 punkto redakcija, Žin., 1997, Nr. 67-1660), o esamas Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 3 punkte aptartas draudimas įsigaliojo nuo 2004 m. gegužės 1 d. (2004 m. kovo 9 d. redakcija, Žin., 2004, Nr. 47-1548), tačiau neatsižvelgiant į tai, kad iki skundžiamų Tarnybos nutarimų priėmimo ne kartą transliuojant sporto renginius buvo rodomi sportininkai, vilkintys apranga su alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių registruotais pavadinimais bei prekių ženklais, pareiškėja niekada nebuvo aptariamu teisiniu pagrindu patraukta administracinėn atsakomybėn. Pareiškėjos nuomone, Tarnybai pakeitus įstatymo taikymo praktiką buvo pažeisti teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai.
Pareiškėja skunde nurodė, kad teisės aktai, reglamentuojantys reklamą, nesudaro nuoseklios ir darnios sistemos. Alkoholio kontrolės įstatymo 2 straipsnio 4 dalis (2004 m. kovo 9 d. redakcija) nustato, kad alkoholio reklama – bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su įmonių komercine, ūkine bei finansine veikla, skatinanti įsigyti ar vartoti alkoholio produktus, tuo tarpu Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnyje (2006 m. liepos 11 d. redakcija) reklamos sąvokos turinio elementais papildomai nurodomi informacijos skleidimo atlygintinumas ir tokios sklaidos užsakomasis pobūdis. Nors Visuomenės informavimo įstatymo 39 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta blanketinė teisės norma, nukreipianti į Alkoholio kontrolės įstatymą, tačiau ji sietina tik su alkoholio reklamos apribojimais, o ne pačios reklamos samprata. Be to, pagal Visuomenės informavimo įstatyme pateikiamą reklamos reglamentavimą reklama skirstoma tik į reklamą, kurios skleidimui įstatymas nustato konkrečius reikalavimus (39 straipsnio 11 dalis) ir paslėptą reklamą, kuri draudžiama (39 straipsnio 5 dalis). Kitokių reklamos rūšių Visuomenės informavimo įstatymas nenumato, kas, pareiškėjos manymu, suponuoja išvadą, jog transliuojamos programos dalis, kurioje matomi alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių registruoti pavadinimai bei prekių ženklai, laikytina paslėpta reklama, nes negalima nesutikti, kad alkoholinių gėrimų gamintojų pavadinimų ar prekės ženklų patalpinimu ant sportininkų aprangos bei sporto aikštėse siekiama daryti poveikį vartotojų pasirinkimui, t. y. skatinti juos įsigyti ar vartoti tam tikrus alkoholio produktus, ir ji gali suklaidinti reklamos vartotojus dėl šios informacijos pateikimo tikrojo tikslo. Pareiškėjos nuomone, reikšminga aplinkybe laikytina tai, kad nors minėtas Visuomenės informavimo įstatyme bei analogiškas Reklamos įstatymo (2000, Žin., Nr. 64-1937) 2 straipsnio 6 dalyje, 8 straipsnyje įtvirtintas paslėptos reklamos draudimas galiojo ir iki 2008 m. sausio 1 d., visuomenės informavimo priemonės už tokios reklamos skleidimą atsakomybėn nebuvo traukiamos.
Pareiškėja pažymėjo, kad vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra teisinis tikrumas ir teisinis aiškumas: teisinis reguliavimas privalo būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas), kad minėtų iš Konstitucijos kylančių reikalavimų privalu paisyti ir ribojant ūkinės veiklos laisvę. Pareiškėja taip pat pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus, yra konstatavęs, kad tuo atveju, kai teisės norminiai aktai aiškios tvarkos, leidžiančios teisinių santykių subjektams aiškiai suvokti savo teises ir pareigas, dėl teisinio reglamentavimo spragų ar kitų priežasčių nenustato, atsakomybė už tokios tvarkos pažeidimą negali būti taikoma. Teisiniai draudimai ar įpareigojimai, už kurių nesilaikymą gali būti taikoma griežta atsakomybė, turi būti formuluojami nedviprasmiškai, suvokiami visiems teisinių santykių subjektams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesinius sprendimus administracinėse bylose Nr. N12–150–04, Nr. N3–1257–07). Pareiškėja taip pat nurodė, kad toks aiškinimas iš esmės atitinka Konstitucinio Teismo ne kartą pabrėžtą teisinio tikrumo principą (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d., 2007 m. liepos 5 d. nutarimai), Atsižvelgiant į tai, kad, pareiškėjos nuomone, Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintas alkoholio reklamos draudimas yra dviprasmiškas ir neišsamus, o nesant aiškaus teisinio reguliavimo, visos abejonės turi būti traktuojamos traukiamo atsakomybėn asmens naudai (in dubio pro reo), skundžiami Tarnybos nutarimai turėtų būti naikinami.
2. Pareiškėja nurodė, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 6 dalyje (2008 m. balandžio 18 d. redakcija) nustatyta, kad <...> reklama taip pat nelaikomi alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių registruoti pavadinimai ar prekių ženklai, kai šie pavadinimai ar prekių ženklai nereguliariai ir netikėtai matomi transliuojamose ar retransliuojamose programose ir kai šių pavadinimų bei prekių ženklų atvaizdai yra šalutiniai, palyginti su transliuojamos ar retransliuojamos programos vaizdais, o remiantis 2008 m. vasario 20 d. krepšinio rungtynių Vilniaus „Lietuvos rytas“ – Salonikų „Aris TT Bank“, 2008 m. vasario 21 d. krepšinio rungtynių Kauno „Žalgiris“ – Tel Avivo „Maccabi Elite“, 2008 m. vasario 28 d. krepšinio rungtynių Vilniaus „Lietuvos rytas“ – Stambulo „Fenerbahce Ulker“ ir 2008 m. kovo 6 d. krepšinio rungtynių Kauno „Žalgiris“ – Madrido „Real” vaizdo įrašais konstatuotina, kad „Švyturio“ bei „Kalnapilio“ prekių ženklai minėtose UAB „TELE-3“ transliuotose rungtynėse buvo matomi nereguliariai ir netikėtai, o „Švyturio“ bei „Kalnapilio“ prekių ženklų atvaizdai yra šalutiniai, lyginant su transliuotos programos vaizdais. Atsižvelgdama į pateiktus argumentus, pareiškėja nurodo, kad 2008 m. balandžio 18 d. Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 6 dalies redakcija panaikina veikų, už kurių atlikimą pareiškėjai pritaikytos ekonominės sankcijos, baudžiamumą.
Pareiškėja, remdamasi Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 3 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 2 dalies (2000 m. kovo 16 d. redakcija), 3 dalies (2002 m. birželio 11 d. redakcija), 4 dalies (1999 m. gegužės 11 d. redakcija), 7 dalies (2002 m. birželio 11 d. redakcija) ir dėl šio įstatymo (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) 26 straipsnio 5, 7, 14 dalių atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, nurodė, kad Konstitucinis Teismas, tirdamas Tabako kontrolės įstatymo atskirų normų atitikimą Konstitucijai, pažymėjo, jog šiame ir kituose įstatymuose nustatytos sankcijos, vadinamos „ekonominėmis sankcijomis“ pagal savo turinį ir kitus požymius yra priskirtinos administracinės teisinės atsakomybės institutui, o savo dydžiu (griežtumu) kartais prilygsta kriminalinėms bausmėms, ir tokiais atvejais iš Konstitucijos kylančios procesinės garantijos asmenims, traukiamiems administracinėn teisinėn atsakomybėn, gali būti nustatytos įstatymuose, įtvirtinančiuose tokias sankcijas, ir (arba) kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose subjektų (taip pat ir ūkio subjektų) administracinę teisinę atsakomybę, administracinį procesą (inter alia administracinių bylų teiseną). Pareiškėjos nuomone, ekonominės sankcijos už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus pagal savo prigimtį prilygintinos nuobaudoms už administracinius teisės pažeidimus, o Alkoholio kontrolės įstatyme nėra normų, nustatančių šio įstatymo taikymo taisykles, taip pat ir jo retroaktyvų taikymą, todėl, remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalimi, turėtų būti taikomos Administracinių teisės pažeidimų kodekso bendrosios dalies normos. Pareiškėja taip pat pažymėjo, kad jos atžvilgiu turėtų būti taikomas atsakomybę panaikinantis teisės aktas ir Tarnybos paskirtos ekonominės sankcijos naikintinos, remiantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 8 straipsnio 2 dalimi, kurioje įtvirtinta nuostata, kad aktai, švelninantys arba panaikinantys administracinę atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, turi atgalinio veikimo galią.
Motyvuojamoji dalis
3. Pareiškėja skunde nurodė, jog Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad institucijos, taikančios ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus, bylas nagrinėja ir baudas skiria ne vėliau kaip per mėnesį nuo pažeidimo nustatymo dienos, tuo tarpu bylos dėl UAB „TELE-3“ Alkoholio įstatymo pažeidimų buvo išnagrinėtos ir baudos skirtos praleidus Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą terminą, todėl, pareiškėjos nuomone, darytina išvada, kad skundžiami nutarimai naikintini ir dėl procedūrinių pažeidimų.
II
Atsakovė – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atsiliepime į skundą (b. l. 37–42) nurodė motyvus, dėl kurių, jos nuomone, pareiškėjos argumentai ir prašymas yra teisiškai nepagrįsti ir atmestini.
1. Dėl teiginio, jog UAB ,,TELE-3“ skiriant baudą buvo pažeistas teisinio apibrėžtumo principas, nes teisės aktai, reglamentuojantys reklamą, nesudaro nuoseklios ir darnios sistemos.
Atsakovė nurodė, kad, remiantis alkoholio reklamos sąvoka, įtvirtinta Alkoholio kontrolės įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje, reklama yra bet kuri informacijos forma. Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 6 dalis nustato, kad reklama nelaikoma informacija apie alkoholinius gėrimus informaciniuose pranešimuose, kurie skirti tik alkoholio verslo specialistams, taip pat alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių registruoti pavadinimai (jei alkoholinių gėrimų gamintojo pavadinimas yra sudedamoji šių įmonių registruoto pavadinimo dalis) bei prekių ženklai, kai šie pavadinimai ir prekių ženklai pateikiami iškabose ant šių įmonių buveinės ar padalinio pastato bei įmonių valdomo transporto. Atsakovo nuomone, sistemiškai vertinant Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas, darytina išvada, jog kitais atvejais (t. y. ne minėtų įmonių iškabose ar ant jų valdomo transporto) pateikiami alkoholinių gėrimų prekių ženklai laikomi alkoholio reklama.
Atsakovė paaiškino, kad, remiantis Prekių ženklų įstatymo (Žin., 2000, Nr. 92-2844) 2 straipsnio 1 dalimi, prekių ženklas – bet koks žymuo, kurio paskirtis – atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų ir kurį galima pavaizduoti grafiškai. Atsakovė tai pat remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. birželio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/1999, kurioje konstatuota, kad ženklai yra labai svarbi reklaminė priemonė; per ryšį, sukurtą tarp ženklo ir prekės ar paslaugos, ženklai supažindina visuomenę su tokia preke ar paslauga, tokiu būdu, prekių ženklai padeda jų savininkams sužadinti ir išlaikyti visuomenės poreikius, tuo pat metu jie padeda informuoti vartotoją apie prekes ir paslaugas, esančias rinkoje, kad prekių ženklas (žymuo) turi reklamos požymį. Atsakovė pabrėžė, jog tam, kad žymuo būtų naudojamas kaip prekių ženklas, nėra būtina sąlyga jį įregistruoti, kad Prekių ženklų įstatymas neįpareigoja registruoti žymens, naudojamo prekėms žymėti, kad neįregistruotas žymuo taip pat gali atlikti pagrindinę prekių ženklo paskirtį – atskirti vieno gamintojo prekes arba paslaugas nuo kito gamintojo prekių arba paslaugų. Taigi, atsakovės nuomone, žymuo kaip prekių ženklas ar kaip įregistruoto prekių ženklo elementas, kuriuo vieno gamintojo prekės ar paslaugos atskiriamos nuo kito gamintojo prekių ar paslaugų, yra ne tik informacija, bet ir reklama, kurios tikslas – pritraukti kuo daugiau pirkėjų. Atsakovė remiasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. liepos 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A6 – 657/2001, kurioje konstatuota, kad, vertinant teiginius dėl reklamai būdingų požymių, kuriuos nurodė Konstitucinis Teismas 1997 m. vasario 13 d. nutarime, pažymėtina, kad minėtame nutarime nurodoma, jog ,,<...> reklamai būdingi bent du požymiai: 1) specialus jos tikslas - skatinti vartoti reklamuojamą dalyką arba vykdyti kitus reklamuotojo užsakymus, 2) atlygintinumas (už reklamą užsakovas kokiu nors būdu atsilygina)“. Tačiau minėtame nutarime Konstitucinis Teismas darė išvadą, kad ,,<...> reklama dažniausiai būna susijusi su materialine nauda: ja siekiama arba tiesiogiai didinti pelną (plečiant vartojimą, paslaugas), arba tai užsitikrinti ateityje <...>“. Tai, kad reklama dažniausiai būna susijusi su materialine nauda dar nereiškia, kad negalima reklama, kuri nėra susijusi su materialine nauda. Pažymėtina, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 2 straipsnio 4 dalis nenumato materialinės naudos, kaip būtino alkoholio reklamos požymio. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad Europos Bendrijų Teisingumo Teismas 2004 m. liepos 13 d. sprendime Bacardi France SAS byloje C-429/02 konstatavo, jog netiesioginė televizijos reklama, kai retransliuojant kitų valstybių narių teritorijoje vykstančias sporto varžybas tarp dviejų valstybių ekrane matomi alkoholinių gėrimų reklamos stendai, iš tikrųjų nelaikytina „televizijos reklama“ direktyvos 89/552 dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, susijusių su televizijos programų transliavimu, kuri perkelta į Visuomenės informavimo įstatymą (Žin., 1996, Nr. 71-1706; 2006, Nr. 82-3254), 1 straipsnio b punkto, 10 ir 11 straipsnių prasme, kadangi ji nėra išskirtinis pranešimas per televiziją, kuriuo siekiama skatinti pirkti prekes ar naudotis paslaugomis. Europos Bendrijų Teisingumo Teismas taip pat konstatavo, jog toks draudimas neprieštarauja EB sutarties 59 straipsniui (po pakeitimo – EB sutarties 49 straipsnis, reglamentuojantis paslaugų teikimo laisvę), kadangi toks alkoholinių gėrimų reklamos ribojimas turėtų būti laikomas priemonėmis, kuriomis siekiama kovoti prieš piktnaudžiavimą alkoholiu, kurios pateisinamos rūpesčiu dėl visuomenės sveikatos.
Atsakovė nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, „alkoholio reklamos“ ir „televizijos reklamos“ sąvokos negali būti absoliučiai sutapatinamos: alkoholio reklamos sąvoka, įtvirtinta Alkoholio kontrolės įstatyme, kaip specialiajame teisės akte, platesnė, nei numatytoji direktyvoje 89/552 dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, susijusių su televizijos programų transliavimu ir Visuomenės informavimo įstatyme, kadangi ji apima alkoholio reklamą ne tik televizijoje, bet ir kitais būdais.
Atsakovė nurodė, kad Tarnyba baudas UAB „TELE-3“ skyrė vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, atsižvelgdama į teismų suformuluotą praktiką (teisės aktų išaiškinimus), taip pat įvertinusi byloje esančią medžiagą – UAB „TELE-3” raštu bei žodžiu pateiktus paaiškinimus, rungtynių vaizdo įrašus, taip pat pažymėjo, kad UAB „TELE–3“ Tarnybai pateiktuose paaiškinimuose bei Tarnyboje vykusių bylos nagrinėjimų metu pripažino, jog bendrovė pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas.
Atsakovė pažymėjo, kad už Alkoholio kontrolės 29 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 2 dalies 3 punkto nuostatų pažeidimą sankcijos kitoms bendrovėms buvo taikytos ir anksčiau, be to, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos nutarimai viešai skelbiami „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“, todėl su jais gali susipažinti visi asmenys. Atsižvelgiant į tai, jog Alkoholio kontrolės įstatyme aiškiai įtvirtintos alkoholio reklamą reglamentuojančios sąvokos, į tai, kad teismai yra pateikę išaiškinimą, kas tai yra reklama bei alkoholio reklama, taip pat į tai, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija jau yra skyrusi ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 2 dalies 3 punkto pažeidimus, UAB „TELE-3“ teiginys, jog nėra aiškaus alkoholio reklamos reguliavimo ir taip pažeidžiamas teisinio apibrėžtumo principas bei kad teisės aktai, reglamentuojantys reklamą, nesudaro nuoseklios ir darnios sistemos, yra nepagrįstas.
2. Dėl teiginio, jog Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimai yra naikintini dėl procedūrinių pažeidimų.
Atsakovė nurodė, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos bylas nagrinėja ir baudas skiria ne vėliau kaip per mėnesį nuo pažeidimo nustatymo dienos, tačiau ne vėliau kaip per 3 metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamajam pažeidimui – per 3 metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Atsakovė remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A11 – 326/2007, kurioje konstatuota, jog „<...> pažeidimo nustatymas – tai kompetentingos institucijos pažeidimo padarymo fakto suvokimas, kurį kiekvienu konkrečiu atveju lemia atitinkamos informacijos apie tariamai padarytą nusižengimą įvertinimas <...>. Todėl nurodyto termino eigos pradžią kiekvienu konkrečiu atveju nulemia ne tik minėtas subjektyvus suvokimas (jo atsiradimo momentas), bet ir pati institucijos turima informacija apie tariamai padarytą pažeidimą <...>“.
Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo konstatavimui svarbūs ir bendrovės paaiškinimai, kuriuos ji turi teisę pateikti prieš surašant Alkoholio kontrolės įstatyme nustatyto reklamos draudimo pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse protokolą, bei transliacijų vaizdo įrašai ar kita vaizdinė medžiaga. Atsakovė nurodė, kad nuo pareiškėjos Tarnybai pateiktų paaiškinimų bei sporto rungtynių transliacijų vaizdo įrašų pateikimo dienos iki skundžiamų nutarimų priėmimo dienos kiekvienu atveju nebuvo praėjęs Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas nuo įstatymo pažeidimo nustatymo dienos, todėl pareiškėjos teiginys, kad skundžiami Tarnybos nutarimai naikintini ir dėl procedūrinių pažeidimų, yra nepagrįstas.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba prašo teismą atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.
III
Teismo posėdyje pareiškėjos – UAB „TELE-3“ atstovas advokatas Zenonas Naus iš esmės rėmėsi skundo papildyme pateiktais argumentais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovės – Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovės – Rasa Pupienienė ir Gerda Safranavičiūtė iš esmės rėmėsi atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais.
Teismas, išnagrinėjęs skundo, skundo papildymo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius ir vaizdinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus argumentus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentavusius ir reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
I
1. UAB „TELE-3“ 2008 m. vasario 20 d. tarp 6 valandos ir 23 valandos per TV3 televiziją tiesiogiai transliavo krepšinio rungtynes Vilniaus „Lietuvos rytas“ – Salonikų „Aris TT Bank“ iš Vilniaus (Tarnybos 2008 m. kovo 6 d. Lietuvos Respublikos Alkoholio kontrolės įstatymo nustatyto reklamos draudimo pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse protokolas Nr. 3-126 (b. l. 44-46) ir Tarnybos 2008 m. vasario 25 d. raštas Nr. 4-834 (b. l. 47)).
2. UAB „TELE-3“ 2008 m. vasario 21 d. tarp 6 valandos ir 23 valandos per TV3 televiziją tiesiogiai transliavo krepšinio rungtynes Kauno „Žalgiris“ – Tel Avivo „Maccabi Elite“ iš Kauno (Tarnybos 2008 m. kovo 6 d. Lietuvos Respublikos Alkoholio kontrolės įstatymo nustatyto reklamos draudimo pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse protokolas Nr. 3-127 (b. l. 58-60) ir Tarnybos 2008 m. vasario 25 d. raštas Nr. 4-835 (b. l. 61)).
3. UAB „TELE-3“ 2008 m. vasario 28 d. tarp 6 valandos ir 23 valandos per TV3 televiziją tiesiogiai transliavo krepšinio rungtynes Vilniaus „Lietuvos rytas“ – Stambulo „Fenerbahce Ulker“ iš Turkijos (Tarnybos 2008 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos Alkoholio kontrolės įstatymo nustatyto reklamos draudimo pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse protokolas Nr. 3-145 (b. l. 70-72) ir Tarnybos 2008 m. kovo 3 d. raštas Nr. 4-959 (b. l. 73)).
4. UAB „TELE-3“ 2008 m. kovo 6 d. tarp 6 valandos ir 23 valandos per TV3 televiziją tiesiogiai transliavo krepšinio rungtynes Kauno „Žalgiris“ – Madrido „Real“ iš Kauno (Tarnybos 2008 m. balandžio 8 d. Lietuvos Respublikos Alkoholio kontrolės įstatymo nustatyto reklamos draudimo pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse protokolas Nr. 3-185 (b. l. 83-85) ir Tarnybos 2008 m. kovo 12 d. raštas Nr. 4-1107 (b. l. 86)).
5. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, vadovaudamasi Alkoholio kontrolės įstatymu (2007 m. birželio 21 d. redakcija), 2008 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 12 – 12 A už Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 29 straipsnio 2 dalies 3 punkto pažeidimą skyrė UAB „TELE-3“ 2 000 Lt (dviejų tūkstančių litų) baudą.
6. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, vadovaudamasi Alkoholio kontrolės įstatymu (2007 m. birželio 21 d. redakcija), 2008 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 12 – 13 A už Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 3 punkto pažeidimą skyrė UAB „TELE-3“ 2 000 Lt (dviejų tūkstančių litų) baudą.
7. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, vadovaudamasi Alkoholio kontrolės įstatymu (2007 m. birželio 21 d. redakcija), 2008 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr. 12 – 16 A už Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 29 straipsnio 2 dalies 3 punkto pažeidimą skyrė UAB „TELE-3“ 10 000 Lt (dešimties tūkstančių litų) baudą.
8. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, vadovaudamasi Alkoholio kontrolės įstatymu (2007 m. birželio 21 d. redakcija), 2008 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 12 – 18 A už Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 3 punkto pažeidimą skyrė UAB „TELE-3“ 10 000 Lt (dešimties tūkstančių litų) baudą.
II
1. Santykius, susijusius su alkoholio produktų, maisto ir kitų produktų, kuriuose yra etilo alkoholio, reklama, rėmimu, reglamentuoja ir valstybės alkoholio kontrolės Lietuvos Respublikoje pagrindus nustato Alkoholio kontrolės įstatymas (Žin., 2004, Nr. 47-1548) (toliau – ir Įstatymas). Šio įstatymo (2007 m. birželio 21 d. redakcija) 29 straipsnio 1 dalies 3 punkte buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama visų formų alkoholio reklama, kurioje dalyvauja sportininkai, gydytojai, politikai, meno ir mokslo įžymybės, kiti garsūs visuomenės veikėjai, naudojamas jų asmuo, vardas, atvaizdas ir pan. Minėto įstatymo (2007 m. birželio 21 d. redakcija) 29 straipsnio 6 dalyje buvo nustatyta, kad „Reklama nelaikoma informacija apie alkoholinius gėrimus informaciniuose pranešimuose, kurie skirti tik alkoholio verslo specialistams, taip pat alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių registruoti pavadinimai (jei alkoholinių gėrimų gamintojo pavadinimas yra sudedamoji šių įmonių registruoto pavadinimo dalis) bei prekių ženklai, kai šie pavadinimai ir prekių ženklai pateikiami iškabose ant šių įmonių buveinės ar padalinio pastato bei įmonių valdomo transporto.“ Alkoholio kontrolės įstatymo (2007 m. birželio 21 d. redakcija) 29 straipsnio 2 dalies 3 punkte (2007 m. birželio 21 d. redakcija) buvo nustatyta, kad alkoholio reklama draudžiama Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų ir retransliuotojų transliuojamose programose nuo 6 valandos iki 23 valandos.
2. Atsakovė minėtomis Įstatymo (2007 m. birželio 21 d. redakcija) nuostatomis vadovavosi priimdama ginčijamus nutarimus – 2008 m. kovo 27 d. nutarimą Nr. 12 – 12 A, 2008 m. kovo 27 d. nutarimą Nr. 12 – 13 A, 2008 m. balandžio 8 d. nutarimą Nr. 12 – 16 A, 2008 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 12 – 18 A.
3. Šiame kontekste pažymėtina, kad nuo 2008 m. balandžio 26 d. įsigaliojo nauja – 2008 m. balandžio 18 d. Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio redakcija (Žin., 2008, Nr. 48-1771). Šia redakcija buvo pakeista 29 straipsnio 6 dalies formuluotė, nustatant, kad „reklama nelaikoma informacija apie alkoholinius gėrimus informaciniuose pranešimuose, kurie skirti tik alkoholio verslo specialistams, taip pat alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių registruoti pavadinimai (jei alkoholinių gėrimų gamintojo pavadinimas yra sudedamoji šių įmonių registruoto pavadinimo dalis) bei prekių ženklai, kai šie pavadinimai ir prekių ženklai pateikiami iškabose ant šių įmonių buveinės ar padalinio pastato bei įmonių valdomo transporto. Reklama taip pat nelaikomi alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių registruoti pavadinimai ar prekių ženklai, kai šie pavadinimai ar prekių ženklai nereguliariai ir netikėtai matomi transliuojamose ar retransliuojamose programose ir kai šių pavadinimų bei prekių ženklų atvaizdai yra šalutiniai, palyginti su transliuojamos ar retransliuojamos programos vaizdais.“ Taigi, šioje nuostatoje, be kita ko, nustatyta, jog reklama taip pat nelaikomi alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių registruoti pavadinimai ar prekių ženklai, kai šie pavadinimai ar prekių ženklai nereguliariai ir netikėtai matomi transliuojamose ar retransliuojamose programose ir kai šių pavadinimų bei prekių ženklų atvaizdai yra šalutiniai, palyginti su transliuojamos ar retransliuojamos programos vaizdais.
Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnyje (2008 m. balandžio 18 d. redakcija) pakeista ir 29 straipsnio 2 dalies 3 punkto formuluotė dėl alkoholio reklamos draudimo, nustatant, kad alkoholio reklama draudžiama Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų ir retransliuotojų transliuojamose programose nuo 6 valandos iki 23 valandos (išskyrus tiesiogiai ir ištisai transliuojamus ar retransliuojamus tarptautinius meno, kultūros ar sporto renginius).
4. Pareiškėjos atstovas savo skundą motyvavo, be kita ko, tuo, kad, įsigaliojus Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsniui (2008 m. balandžio 18 d. redakcija), išnyko veikos baudžiamumas, nes pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnį (2008 m. balandžio 18 d. redakcija) reklama nėra draudžiama Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų ir retransliuotojų transliuojamose programose nuo 6 valandos iki 23 valandos, kai tiesiogiai ir ištisai transliuojami ar retransliuojami tarptautiniai meno, kultūros ar sporto renginiai, taip pat, kad reklama nelaikomi alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių registruoti pavadinimai ar prekių ženklai, kai šie pavadinimai ar prekių ženklai nereguliariai ir netikėtai matomi transliuojamose ar retransliuojamose programose ir kai šių pavadinimų bei prekių ženklų atvaizdai yra šalutiniai, palyginti su transliuojamos ar retransliuojamos programos vaizdais. Todėl, sprendžiant, ar ginčijami atsakovės – Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimai yra naikintini tuo pagrindu, jog išnyko veikos baudžiamumas būtina išsiaiškinti, ar rungtynės pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnį (2008 m. balandžio 18 d. redakcija) buvo transliuojamos tiesiogiai ir ištisai, ar jos buvo tarptautinės, ar prekių ženklai buvo nereguliariai ir netikėtai matomi transliuojamose ar retransliuojamose programose ir kai šių pavadinimų bei prekių ženklų atvaizdai yra šalutiniai, palyginti su transliuojamos ar retransliuojamos programos vaizdais.
5. Pažymėtina, kad teisės normos turi būti aiškinamos sistemiškai, todėl nagrinėjamoje administracinėje byloje Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnis (2008 m. balandžio 18 d. redakcija) taip pat turi būti taikomas sistemiškai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 6 dalis (2008 m. balandžio 18 d. redakcija) aiškintina tiek šio Įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 3 punkto, tiek 29 straipsnio 2 dalies 3 punkto atžvilgiu. Vadinasi, reklama nėra laikomi alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių registruoti pavadinimai ar prekių ženklai, kai šie pavadinimai ar prekių ženklai nereguliariai ir netikėtai matomi transliuojamose ar retransliuojamose programose ir kai šių pavadinimų bei prekių ženklų atvaizdai yra šalutiniai, palyginti su transliuojamos ar retransliuojamos programos vaizdais, nesvarbu, ar šie ženklai yra ant salės konstrukcijų (t. y. nesusiję su Įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 3 punktu), ar susiję su sportininkais (susiję su Įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 3 punktu).
6. Visuomenės informavimo įstatymo (2006 m. liepos 11 d. redakcija) 39 straipsnio 11 dalyje įtvirtintos nuostatos dėl reikalavimų reklamai televizijos programoje, šio straipsnio 6 punkte, be kita ko, nustatant, kad per sporto renginių, kurių metu būna pertraukos, transliacijas reklama ir (ar) teleparduotuvė yra įterpiama tarp atskirų laidos dalių arba transliuojama per minėtų renginių natūralias pertraukas. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, kad krepšinio rungtynių metu esančios pertraukos savo esme yra natūralios, todėl jų buvimas nepanaikina krepšinio rungtynių vientisumo ir nepertraukiamumo bei to, kad krepšinio rungtynių transliacija yra ištisa.
Europos konvencija dėl televizijos be sienų su pataisų protokolu (Žin., 2000, Nr. 29-805) nustato, jog „Iš atskirų dalių sudarytose laidose, sporto laidose ir tada, kai rodomi kiti panašios struktūros renginiai ar pasirodymai su pertraukomis, reklama ir televizijos parduotuvės skelbimai įterpiami tik tarp tų atskirų dalių arba per pertraukas.“ (Konvencijos 14 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į šią nuostatą darytina išvada, kad reklama, kuri yra transliuojama per sporto rungtynių pertraukas, nepaneigia sporto rungtynių vientisumo, todėl ir sporto rungtynių transliacija yra nepertraukiama, vientisa ir ištisinė.
7. Konstatuotina, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje skundžiami Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimai, kuriais paskirtos baudos dėl to, kad 2008 m. vasario 20 d. krepšinio rungtynių Vilniaus „Lietuvos rytas“ – Salonikų „Aris TT Bank“ ir 2008 m. vasario 28 d. krepšinio rungtynių Vilniaus „Lietuvos rytas“ – Stambulo „Fenerbahce Ulker“ metu buvo matomas „Švyturio“ prekės ženklas, bei dėl to, kad 2008 m. vasario 21 d. krepšinio rungtynių Kauno „Žalgiris“ – Tel Avivo „Maccabi Elite“ ir 2008 m. kovo 6 d. krepšinio rungtynių Kauno „Žalgiris“ – Madrido „Real“ metu buvo matomas „Kalnapilio“ prekės ženklas. Pažymėtina, kad visos minėtos krepšinio rungtynės buvo tarptautinės ir, remiantis Visuomenės informavimo įstatymo (2006 m. liepos 11 d. redakcija) 39 straipsnio 11 dalies 6 punktu bei Europos konvencijos dėl televizijos be sienų (su pataisų protokolu) 14 straipsnio 2 dalimi, buvo ištisinės, nepertraukiamos ir kiekvienų iš minėtų krepšinio rungtynių transliacija buvo vykdoma ištisai ir tiesiogiai. Todėl, jau vien remiantis tuo, konstatuotina, jog veikų baudžiamumas pagal Įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 3 punktą išnyko ir šiuo aspektu ginčijami nutarimai naikintini.
8. Remiantis Nutarimo Nr. 12 – 12 A ir Nutarimo Nr. 12 – 16 A turiniu, Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimai pasireiškė tuo, kad transliuojant tiesiogines rungtynes nuo 6 valandos iki 23 valandos ant krepšinio žaidėjų marškinėlių buvo matomas „Švyturio“ prekės ženklas, t. y. buvo skleidžiama alkoholio reklama, kurioje tiesiogiai dalyvavo sportininkai.
Įvertinus minėtų rungtynių vaizdo įrašą (b. l. 119, skaitmeninė laikmena), darytina išvada, kad ant sportininkų marškinėlių esantis „Švyturio“ logotipas buvo matomas netikėtai ir nereguliariai ir „Švyturio“ prekės ženklo atvaizdas ant sportininkų marškinėlių buvo šalutinis, lyginant su transliuotos laidos – tarptautinių krepšinio rungtynių tikslu, todėl „Švyturio“ logotipas ant sportininkų marškinėlių nelaikytinas alkoholio reklama. Taip pat pažymėtina, kad 2008 m. vasario 28 d. krepšinio rungtynės Vilniaus „Lietuvos rytas“ – Stambulo „Fenerbahce Ulker“ vyko Turkijoje, ir šių rungtynių metu „Švyturio“ prekės ženklas buvo tik ant sportininkų marškinėlių, ant sporto salės konstrukcinių elementų „Švyturio“ prekės ženklo nebuvo, todėl konstatuotina, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostata taip pat nebuvo pažeista.
9. Remiantis Nutarimo Nr. 12 – 12 A, Nutarimo Nr. 12 – 13 A ir Nutarimo Nr. 12 – 18 A turiniu, Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 3 punkto pažeidimai pasireiškė tuo, kad transliuojant tiesiogines rungtynes nuo 6 valandos iki 23 valandos buvo skleidžiama alkoholio reklama.
Pažymėtina, kad 2008 m. vasario 21 d. krepšinio rungtynės Kauno „Žalgiris“ – Tel Avivo „Maccabi Elite“ ir 2008 m. kovo 6 d. krepšinio rungtynės Kauno „Žalgiris“ – Madrido „Real“ buvo tarptautinės. Įvertinus rungtynių vaizdo įrašą (b. l. 119, skaitmeninė laikmena), darytina išvada, kad jų metu ant salės konstrukcinių elementų matytas „Kalnapilio“ prekės ženklas (logotipas) buvo matomas netikėtai, nereguliariai ir nedažnai ir „Kalnapilio“ prekės ženklo atvaizdas ant sporto salės konstrukcinių elementų buvo šalutinis, lyginant su transliuotos laidos – tarptautinių krepšinio rungtynių tikslu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad „Kalnapilio“ logotipas ant sporto salės konstrukcinių elementų nelaikytinas alkoholio reklama.
Konstatuotina, kad 2008 m. vasario 20 d. krepšinio rungtynių Vilniaus „Lietuvos rytas“ – Salonikų „Aris TT Bank“ metu „Švyturio“ prekės ženklas buvo matomas ant sporto salės konstrukcinių elementų: ant krepšinio aikštelę juosiančių sienelių bei ant krepšinio aikštelės grindų. Pažymėtina, kad ant krepšinio aikštelę juosiančių sienelių „Švyturio“ logotipas buvo matomas nereguliariai ir nedažnai, tačiau ant krepšinio aikštelės grindų esantys du „Švyturio“ logotipai buvo matomi reguliariai ir dažnai. Aiškinant Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnį sistemiškai konstatuotina, kad šio straipsnio prasme „Švyturio“ prekės ženklas ant krepšinio aikštelę juosiančių sienelių bei ant krepšinio aikštelės grindų nelaikytinas alkoholio reklama, kadangi, kaip minėta, remiantis Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 3 punktu (2008 m. balandžio 18 d. redakcija) alkoholio reklamos draudimui yra nustatyta išlyga, t. y., alkoholio reklama draudžiama Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų ir retransliuotojų, išskyrus tiesiogiai ir ištisai transliuojamus ar retransliuojamus tarptautinius meno, kultūros ar sporto renginius, transliuojamose programose nuo 6 valandos iki 23 valandos.
10. Pažymėtina, kad baudos skyrimas pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 6 dalies nuostatas už padarytus Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnyje numatytų draudimų pažeidimus pagal savo prigimtį yra administracinė sankcija „konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 3 d. nutarimas). Pareiškėjos – UAB „TELE-3“ skundžiami Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimai pareiškėjos atžvilgiu nėra įvykdyti. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje turi būti taikomas veikos baudžiamumą naikinančių teisės aktų atgalinio veikimo principas. Šio principo taikymas nėra aptartas Alkoholio kontrolės įstatyme, tačiau pagal analogiją (Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalis) taikytina Administracinių teisės pažeidimų kodekso 8 straipsnio 2 dalies (2000 m. vasario 17 d. redakcija) nuostata.
11. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2008 m. balandžio 26 d. įsigaliojo Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio (2008 m. balandžio 18 d. redakcija) pakeitimai, švelninantys atsakomybę už Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 2 dalies 3 punkto pažeidimus, pareiškėjos – UAB „TELE-3“ skundas dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2008 m. kovo 27 d. nutarimo Nr. 12 – 12 A, 2008 m. kovo 27 d. nutarimo Nr. 12 – 13 A, 2008 m. balandžio 8 d. nutarimo Nr. 12 – 16 A ir 2008 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. 12 – 18 A panaikinimo tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 8 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalimi, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 ir 129 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjos – UAB „TELE-3“ skundą atsakovei – Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2008 m. kovo 27 d. nutarimo Nr. 12 – 12 A, 2008 m. kovo 27 d. nutarimo Nr. 12 – 13 A, 2008 m. balandžio 8 d. nutarimo Nr. 12 – 16 A ir 2008 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. 12 – 18 A panaikinimo patenkinti ir panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2008 m. kovo 27 d. nutarimą Nr. 12 – 12 A byloje Nr. 12 A dėl UAB „TELE 3“ Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo nustatyto reklamos draudimo pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse, 2008 m. kovo 27 d. nutarimą Nr. 12 – 13 A byloje Nr. 13 A dėl UAB „TELE 3“ Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo nustatyto reklamos draudimo pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse, 2008 m. balandžio 8 d. nutarimą Nr. 12 – 16 A byloje Nr. 16 A dėl UAB „TELE 3“ Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo nustatyto reklamos draudimo pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse bei 2008 m. balandžio 18 d. nutarimą Nr. 12 – 18 A byloje Nr. 18 A dėl UAB „TELE 3“ Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo nustatyto reklamos draudimo pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.