- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-21
- Bylos Nr.
- II-231-634/2011
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrius Endriukaitis
- Pažeidėjas
- L. Š.
Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Giedrius Endriukaitis, sekretoriaujant Astai Šliužaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui L. Š., Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos atstovui Giedriui Petrauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl nutarimo, administracinio teisės pažeidimo byloje, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos pareigūnas V. K. 2011-05-18 surašė L. Š. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad jis 2011-04-25, 21 val. 00 min., Kauno m., Marvelės g. 41, vairuodamas automobilį „Land Rover Freelander“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių ar jų turto saugumui, nesilaikė saugaus atstumo, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į priekyje važiavusią transporto priemonę, dėl ko apgadintos abi transporto priemonės, tuo savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 132 punktų reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2011-05-18 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-915340-11 L. Š. už pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., padarymą buvo paskirta administracinė nuobauda – 150 Lt bauda. Administracinėn atsakomybėn patrauktas L. Š. su 2011-05-18 priimtu nutarimu nesutiko ir kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su skundu, prašydamas Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2011-05-18 nutarimą panaikinti.
L. Š. parodė, kad savo skundą palaiko, prašo jį pripažinti nekaltu dėl autoįvykio, nes jaučiasi nekaltas. Pats autoįvykis atsitiko tada, kai jis išvažiavo į priešingą eismo juostą ir priešais jį važiavęs automobilis neleido jam jo aplenkti, užkirsdamas kelią staigiai stabdė. Automobiliui „Opel Vectra“ nebuvo jokios kliūties, kelias buvo laisvas, tam automobiliui reikėjo važiuoti dešine kelio puse, bet jis to nepadarė. Nebuvo kilę jokio konflikto, nes to „Opel Vectra“ vairuotojo nepažįsta. Tas automobilis užstojo jam kelią ir sukėlė autoįvykį norėdamas pasipelnyti iš draudimo arba dėl kitų priežasčių. Jis pats važiavo nuo Mastaičių pro LŽŪU, link Aleksoto. Automobilyje su juo buvo 5 asmenys.
Atsiliepimas
Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos atstovas Giedrius Petrauskas paaiškino, kad palaiko pareikštą atsiliepimą, mano, kad tiek vieno, tiek kito vairuotojo veiksmai buvo neteisėti, tiek vienos pusės liudytojai, tiek kitos pusės liudytojai pateikia skirtingas įvykio aplinkybes, bet konfliktas vis dėlto buvo. Iš liudytojų paaiškinimų matoma, kad nebuvo imtasi teisėtų priemonių, reikėjo pranešti policijai, o ne važiuoti paskui, pasižiūrėti kaip atrodo vairuotojas. Nei vienas vairuotojas ar automobilių keleivis nevykdė Kelių policijos funkcijų, kurios suteiktų teisę tai jiems daryti. Kaltė pripažinta abipusė, nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai, prašo pareiškėjo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Liudytojas D. J. parodė, kad važiavo su savo drauge ir pusės metų vaiku iš giminaičio, išsukinėjo iš Mastaičių gyvenvietės „Via Baltica“ keliu važiuoti link Kauno. Iš galo priartėjo visureigis ir pradėjo mirksėti ilgomis šviesomis ir garso signalu. Visureigis išvažiavo į antrą eismo juostą, prisigretino lygiagrečiai su jo vairuojamu „Opel Vectra“, keleivio pusėje sėdėjęs asmuo jam grūmojo ir pradėjo blokuoti. Jam reikėjo važiuoti į Šilainių mikrorajoną, važiuoti toliau tiesiai, tačiau buvo nusukimas link Marvelės, todėl galvojo, kad nusuks ir taip išvengs konflikto. Pastebėjo, kad visureigio vairuotojas iš antros juostos pavojingu manevru nusuko paskui jį, vėl paskui jį važiavo, vėl mirksėjo šviesomis. Sugalvojo pasukti į senąjį Marvelės kelią, tačiau visureigis vistiek važiavo paskui jį, jis vėl bandė atitrūkti, važiuodamas visureigis atsitrenkė į jo automobilį. Kai atsitrenkė jis sustojo. Nurodo, kad jis važiavo labiau gatvės viduriu, nes bandė atsiplėšti nuo visureigio. Negali pasakyti, kokiu greičiu važiavo, kuomet atsitrenkė į jį, bet greičio neviršijo.
Liudytojas A. L. parodė, kad balandžio 25 d. apie 21 val. jis, jo žmona, L. Š., A. Č. ir G. M. važiavo automobiliu „Land Rover“ „Via Baltica“ keliu nuo Alytaus pusės. Neprivažiavus LŽŪU jis pajuto, kad L. Š. vairuojamas automobilis sujudėjo ir iš dešinės pusės pamatė šviesios spalvos „Opel Vectra“ automobilį, kurio vairuotojas rodė kažkokius neaiškius gestus juos pralenkdamas, prieš juos darė įvairius manevrus be posūkių, jiems tiesiog užkišdamas, stabdymas ir provokuodamas įvykį. Taip tęsėsi iki Nemuno tilto. Prieš tiltą „Opel“ automobilį jie aplenkė ir nusileido į apačią, bet „Opel“ juos pasivijo, aplenkė ir vėl prasidėjo tie veiksmai, „Opel“ vairuotojas tiesiog provokavo autoįvykį ar norėjo pasirodyti. Susidūrimas įvyko priešingoje eismo juostoje, jau pasukus į seną Marvelės kelią. Važiuodami jie pasuko į dešinę, norėjo pažiūrėti, kur jis gyvena ir tuo metu „Opel“ vairuotojas užkišo savo automobilį ir taip įvyko susidūrimas. Susidūrimas įvyko priešingoje eismo juostoje, visureigis dešiniu priekiniu kampu, o „Opel Vectra“ kairiu priekiniu kampu, nes „Opel“ vairuotojas grubiai užkirto jiems kelią. Jie nusuko į seną Marvelės kelią, norėjo pasižiūrėti kas ten per žmogus, galvojo gal jis ten gyvena, o paskui galvojo paskambinti policijai. Pats asmeniškai skambinti policijai net nepagalvojo.
Liudytoja A. Č. parodė, kad 2011 m. balandžio 25 d. pavakare jie važiavo „Land Rover“ automobiliu link Kauno, „Via Baltica“ keliu. Jiems važiuojant antrąja eismo juosta, prisivijo šviesios spalvos automobilis, kuris mirksėjo ilgosiomis šviesomis, naudojo garsinį signalą. Jie, suprasdami, kad vairuotojas kažkur skuba, pasitraukė į pirmą eismo juostą, leisdami juos pralenkti. Tada vėl persirikiavo į antrą eismo juostą. Juos aplenkęs automobilis neleido nei jiems jo pralenkti nei pats važiavo greičiau, nuolat stabdė taip sukeldamas avarines situacijas ne tik jiems, bet ir kitiems eismo dalyviams. To automobilio vairuotojas per langą rodė visokius nepadorius gestus. Važiuodami privažiavo kelią, vedantį link Marvelės ir juo pasuko. Pasuko ir „Opel“. Į senąjį Marvelės kelią pasuko pavažiavę toliau, už kolonėlės. Nežino, kodėl jie ten pasuko, ji nevairavo, nežino kur tas kelias toliau būtų nuvedęs. Pasukę į seną Marvelės kelią dar kartą bandė lenkti ir tada įvyko eismo įvykis. Buvo toks važiavimas, kad tai „Opel“ lenkė, tai stabdė, todėl atsiradus palankioms sąlygoms jie norėjo aplenkti automobilį. Nežino, kodėl vairuotojas dėl tokio elgesio neskambino į policiją, pati policijai neskambino.
Liudytojos G. M., D. L. davė parodymus, analogiškus liudytojos A. Č. parodymams.
Liudytojas S. L. parodė, kad yra policijos pareigūnas, budėdamas gavo iškvietimą, kad senojoje Marvelės gatvėje yra eismo įvykis, buvo minėta, kad buvo kažkoks apsistumdymas. Nuvykę į įvykio vietą rado du automobilius, kurie ten buvo susidūrę, kažkuris iš vairuotojų aiškino, kad konfliktas buvo nuo „Via Baltica kelio“, kad užkišinėjo, persekiojo, todėl suko į Marvelės gatvę, vienas norėjo aplenkti, kitas blokavo, todėl ir atsitrenkė į galą.
Liudytojas A. P. parodė, kad yra policijos pareigūnas, iš budėtojo gavo pranešimą, kad yra avarija ir apsistumdymas, nuvykę į įvykio vietą, nubraižė schemą. Įvykyje dalyvavo džipas ir lengvoji mašina. Kiek pamena, lengvosios mašinos vairuotojas pasakojo, kad džipas jį persekiojo, o džipo vairuotojas sakė, kad paprasčiausiai lenkė automobilį ir viskas, apie jokį konfliktą jis nepasakojo. Jie nubraižė schemą, vairuotojai su ja sutiko, neprieštaravo.
Liudytoja G. L. parodė, kad balandžio 25 dieną su draugu su D. J. ir dukra važiavo automobiliu „Opel Vectra“ „Via Baltica“ keliu. Išgirdo garso signalą ir pamatė mirksėjimą šviesomis. Važiuojantis iš paskos automobilis džipas susigretino su jais, išvažiavęs į antrą eismo juostą džipo keleivis jiems grūmojo, rodė įvairius gestus. Jie bandė atitrūkti, važiavo link Šilainių, bet pasuko link Marvelės, nes galvojo, kad pavyks atitrūkti. Paskui džipas vis tiek juos pasivijo, link Marvelės pasukdamas iš antros eismo juostos. Jie pasuko į dešinę, į seną Marvelės gatvę, nes tikėjosi, kad džipas tikrai ten nevažiuos. Pavažiavus pajuto smūgį, susidūrimas buvo važiuojant savo juosta, jiems įvažiavo į automobilio galą. Nurodo, kad nebuvo taip, kad jie stabdė, nes vyras nerizikuotų jos ir vaiko gyvybe.
Ištirtų teismo posėdyje įrodymų pagrindu galima daryti išvadą, kad tarp abiejų šio eismo įvykio dalyvių L. Š. ir D. J. prieš eismo įvykį kelyje kilo konfliktas. Teismas, nagrinėdamas skundą, nesprendžia, kuris iš vairuotojų buvo šio konflikto iniciatorius, o tik įvertina, ar skundą padavęs asmuo savo veiksmais nepažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimų, ar teisėtai ir pagrįstai jam buvo paskirta administracinė nuobauda.
Pagal eismo įvykio dalyvių paaiškinimus, liudytojų parodymus galima daryti išvadą, kad tiek vienos tiek kitos transporto priemonės vairuotojai atliko neteisėtus veiksmus vienas kito atžvilgiu. Pareiškėjas nurodė, kad jo atžvilgiu kitos transporto priemonės vairuotojas D. J. savo veiksmais kelyje sudarė pavojingą situaciją - staigiai stabdė, neleido aplenkti. D. J. nurodė, kad L. Š. pavojingai persekiojo jo vairuojamą automobilį.
Įvertinus apklaustų teismo posėdyje asmenų parodymus, galima daryti išvadą, kad jie yra prieštaringi ir jų pagrindu tegalima konstatuoti, kad tarp vairuotojų kilo konfliktas. Tačiau objektyviai nustatyta, jog L. Š. savo vairuojamu automobiliu dėl kilusio konflikto persekiojo D. J. vairuojamą automobilį. Atmestini L. Š. parodymai, kad to nebuvo, nes jis tiesiog važiavo į Aleksotą, t.y. jam buvo pakeliui. Objektyvūs bylos duomenys patvirtina, kad D. J. pasuko dešinėn į Marvelės gatvę, t.y. priešinga Aleksotui kryptimi. L. Š. pasuko iš paskos, taigi sąmoningai važiavo paskui D. J. vairuojamą automobilį. Tai patvirtina ir liudytojo A. L. parodymai, kad „jie nusuko į seną Marvelės kelią, norėjo pasižiūrėti kas ten per žmogus, galvojo gal jis ten gyvena, o paskui galvojo paskambinti policijai“.
Kelių eismo taisyklių 19 punktas nustato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Kelių eismo taisyklių 132 punktas reikalauja, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.
Esant konfliktinei situacijai L. Š., vykdydamas minėtus aukščiau KET reikalavimus, turėjo sumažinti greitį ar visiškai sustoti, siekiant išvengti neteisėtų kito eismo dalyvio veiksmų ir apie pažeidimus informuoti policiją. Tačiau pareiškėjas taip nepasielgė, priešingai bandė pats išspręsti kilusį konfliktą, dėl ko pažeidžiant KET 9, 132 punktų reikalavimus, kilo eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintos transporto priemonės.
Pažymėtina, kad D. J. veiksmai taip pat buvo įvertinti, skiriant jam administracinę nuobaudą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.
Pažeidimas pagrįstai kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., nuobauda paskirta sankcijos ribose. Pripažintina, kad Kauno apsk. VPK KPV pareigūno 2011-05-18 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 300 str., 301 str., 302 str. 1 d. 1 p., 4 d. – 6 d., teismas
nutaria:
Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2011-05-18 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-915340-11 palikti nepakeistą ir L. Š. skundo netenkinti.
Nutartis per 20 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno miesto apylinkės teismą