- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-04-28
- Bylos Nr.
- A8.-1365-818/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01057-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius (pirm.)
- Pažeidėjas
- S. K.
- Institucija
- Valstybinė įmonė Registrų centras
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) direktoriumi, per nustatytą laikotarpį, t. y. iki 2019 m. birželio 1 d., nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui (toliau – ir Registro tvarkytojui) 2018 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1292 redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 120, 123 ir 127 punktuose, kur nurodyta, kad juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 d. nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kitaip. Šiuo savo neveikimu S. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje.
Apie teismo posėdžio vietą ir laiką administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims buvo pranešta tinkamai. S. K. ir VĮ Registrų centro atstovas teismui pateikė prašymą bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir į tai, kad administracinio nusižengimo byloje pakanka duomenų išsamiai ir teisingai išnagrinėti bylą, byla nagrinėtina iš esmės rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims (ANK 630 straipsnio 2 dalis).
Šalies argumentai
S. K. byloje esančiame paaiškinime (b. l. 24) savo kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino ir nurodė, jog 2014 m. sausio 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė darbų atlikimo sutartį su Vokietijos įmone „(duomenys neskelbtini)“ 3 metams iki 2017 metų. Su Vokietija Lietuva yra pasirašiusi sutartį dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Vokietijoje dirbo daugiau negu 9 mėnesius, todėl jos pastovi buveinė pagal dvigubo apmokestinimo įstatymą tapo Vokietijos federacinė respublika, todėl ir pelno mokesčio deklaracijas už 2014, 2015 ir 2016 metus privalėjo pateikti Vokietijoje ir sumokėti pelno mokestį. Deklaracijų pateikimo terminai skiriasi nuo Lietuvoje pateikiamų deklaracijų. Lietuvoje priduodama pasibaigus metams, iki kitų metų birželio l d., o Vokietijoje iki kitų metų pabaigos, tada mokesčių inspekcija paskaičiuoja kokius mokesčius reikia sumokėti ir atsiunčia mokėjimo nurodymus, bet ir čia reikia palaukti kokius kelis mėnesius. Dėl to ir gavosi, kad kai reikia priduoti į Registrų centrą, jie dar neturime duomenų iš Vokietijos, (priedas prie paaiškinimo (b. l. 25-40) kopijas deklaracijų, kur matosi deklaracijų pateikimo data). Kadangi Lietuvoje VMI pateiktas deklaracijas galima patikslinti, tai jas ir pridavė laiku, o Registrų centre ne, todėl laukė tikslių duomenų iš Vokietijos, ir dėl šios priežasties pavėlavo priduoti deklaracijas.
Žemesnės instancijos teismas
2020 m. balandžio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Registrų centro įgaliotos atstovės prašymas, kuriame nurodo, jog palaiko administracinio nusižengimo protokole išdėstytas aplinkybes. Paaiškino, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)" 2018 metų finansinių ataskaitų rinkinio dokumentus Juridinių asmenų registrui pateikė 2019 m. rugsėjo 16 d. Prašo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirti baudą, ne mažesnę nei numato ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijos ribos (b. l. 44).
2020 m. balandžio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pažeidėjo paaiškinamasis raštas su priedais dėl finansinių ataskaitų pavėluoto pateikimo VĮ registrų centrui. Minėtame rašte S. K. savo rašytiniame rašte nurodė, kad dokumentus pavėlavo pateikti dėl šių priežasčių: 2014 m. sausio mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė darbų atlikimo sutartį su Vokietijos įmone „(duomenys neskelbtini)“. Su Vokietija- Lietuva yra pasirašiusi sutartį dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Vokietijoje dirbo daugiau negu 9 mėnesius, todėl jos pastovi buveinė pagal dvigubo apmokestinimo įstatymą tapo Vokietijos Federacinė Respublika, todėl ir finansines atskaitomybes už darbus, atliktus Vokietijoje, turėjo teikti į Vokietijos mokesčių inspekciją. Kadangi dalis darbuotojų dirbo ir Lietuvoje, tai turėjo finansines ataskaitas teikti ir Lietuvoje ir Vokietijoje. Metinių finansinių ataskaitų pateikimo terminai Vokietijoje ir Lietuvoje skiriasi. Jeigu už 2018 metus Lietuvoje finansines ataskaitas reikėjo pateikti iki 2019 m. birželio 1 d., tai Vokietijoje iki 2019 m. gruodžio 31 d. ir dar reikia laukti kol Mokesčių inspekcija priskaičiuos kiek reikia mokėti pelno mokesčio, kadangi skiriasi ir mokesčių tarifai. Dėl to ir laukė iš Vokietijos mokesčių inspekcijos atsakymo. VĮ registrų centrui skirtingai nei VMI pateiktų metinių finansinių ataskaitų tikslinti negalima, todėl, nenorėdamas pateikti klaidingų duomenų, laukė atsakymo iš Vokietijos mokesčių inspekcijos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuo 2011 m. Niekada nebuvo bausta už jokius pažeidimus. Tvarkingai ir laiku pateikia deklaracijas VMI ir kitoms institucijoms. Pripažįsta, kad pažeidė įstatymą ir gailisi, bet jeigu būtų pateikęs klaidingus duomenis, nesulaukus atsakymo iš Vokietijos mokesčių inspekcijos, taip pat būtų pažeistas įstatymą. Prašo atsižvelgti į paaiškinimus ir pagal galimybes nebausti, kadangi, turint nuobaudų, bus sudėtinga dalyvauti viešuosiuose pirkimuose (b. l. 49-54).
Motyvuojamoji dalis
Be paties traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš S. K. surašyto administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad jame užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 2). Protokole nurodytas faktines aplinkybes patvirtina ir kita rašytinė bylos medžiaga. Iš byloje pateikto Juridinių asmenų registro 2020 m. kovo 17 d. išplėstinio išrašo 7 punkto matyti, kad juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu veikia ir jam vienasmeniškai vadovauja juridinio asmens vadovas, kuriuo yra S. K. paskirtas (išrinktas) 2011 m. vasario 25 d. (5.2.1. punktas) (b. l. 3-7). Iš minėto registro išplėstinio išrašo su istorija 9 punkto taip pat matyti, kad Bendrovės finansinių metų pradžia yra sausio 1 d., finansinių metų pabaiga yra gruodžio 31 d. (t. y. bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais). Bendrovė Registro tvarkytojui 2018 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinį yra pateikusi tik 2019 m. rugsėjo 16 d..
Žemesnės instancijos teismas
ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neteisingų juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui arba juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.
CK 2.66 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1292 redakcija) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų 120, 123 ir 127 punktuose įtvirtinta, kad juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 d. nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kitaip.
Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 9 punktą bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina narių susirinkimas, kuris, pagal minėto įstatymo 24 straipsnio 1 dalį turi įvykti ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu ir Nuostatų 38 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas.
Taigi, Bendrovės 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registrui ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ir Nuostatų 38 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, konstatuotina, jog S. K. yra tinkamas subjektas atsakyti ANK 223 straipsnio 2 dalies prasme bei būdamas bendrovės vadovu, nepateikė Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinio Registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka, todėl padarė ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
S. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino pilnai ir gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymas užtraukia baudą juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims nuo 200 Eur iki 3 000 Eur.
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes – iš bylos medžiagos matyti, kad nusižengimas padarytas ne piktybiškai siekiant nuslėpti bendrovės finansinę padėtį, o dėl to, kad pavėluotai gavo įmonės dokumentus, ir nors ši aplinkybė nešalina asmens administracinės atsakomybės, tačiau teismui leidžia svarstyti klausimą dėl skirtinos administracinės nuobaudos individualizavimo. Skirdamas nuobaudą, teismas taip pat atsižvelgia į administracinėn atsakomybėn traukiamo S. K. asmenybę – duomenų apie teistumą ir baustumą nepateikta, dirbantis, taip pat į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą.
Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertindamas byloje S. K. rašytiniame paaiškinime nurodytas aplinkybes, nulėmusias pavėluotą 2018 m. finansinės atskaitomybės dokumentų pateikimą Registro tvarkytojui, taip pat aplinkybę, kad šie dokumentai buvo pateikti keletą mėnesių, t. y. pažeidimas ištaisytas, ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, kad yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti S. K. švelnesnę administracinę nuobaudą (t. y. įspėjimą), negu numatyta ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
S. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, paskirti jam administracinę nuobaudą – įspėjimą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.