Kauno apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. N. ieškinį atsakovams G. N., S. J. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Turto pagal būsimą sandorį įgijėjui, siekiant nepažeisti galinio kreditoriaus interesų, reikia būti apdairiam tokia apimtimi: 1) protingomis priemonėmis išsiaiškinti, ar būsima sandorio šalis nėra skolininkė; 2) konkrečioje situacijoje įvertinti, ar sandoriu nebus pažeisti skolininko kreditoriaus interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-898/2002). Atidus ir rūpestingas asmuo turėtų pasidomėti, kaip baigėsi teisminiai ginčai dėl būsimos sandorio šalies įsipareigojimų (ne tik dėl sandoriu perleidžiamo turto), ar nėra įsipareigojimų, kuriems įvykdyti būtų panaudotas turtas kaip vienintelė skolininko įsipareigojimų užtikrinimo priemonė, nors daiktinės teisės neapribotos specialia tvarka (turto areštu, įkeitimu, hipoteka). Nagrinėjantis bylą teismas nustato, ar turto įgijėjams buvo prieinama informacija apie skolininką, ar turto įgijėjai dėl savo nepakankamo atidumo, net nesidomėdami apie kitą sutarties šalį, kaip skolininkę, nesielgė neapdairiai ir dėl to, ar jie turi būti pripažinti nesąžiningais turto įgiję jais. Nustatant skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumą užtenka, kad šis reikštųsi neatsargia forma, kai skolininkas ar turto įgijėjas žino ar turi žinoti, kad toks sudaromas sandoris gali sukelti ar sustiprinti skolininko nemokumą, t. y. nebuvo tiek rūpestingi ir apdairūs, Įtiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Vertinant trečiojo asmens nesąžiningumą, kuris, palyginti su skolininko nesąžiningumu, gali būti ne taip aiškiai išreikštas, nereikalaujama, kad jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad trečiasis asmuo žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006).

Šiuo atveju S. J. neabejotinai turėjo žinoti apie G. N. įsiskolinimus, - vykdomoji byla ieškovo D. N. naudai buvo užvesta dar 2014 m. liepos 21 d., t. y. likus keliems mėnesiams iki vekselio S. J. naudai išdavimo. Taigi, jei bus laikoma, kad pinigai išrašyti ginčijamą vekselį buvo perduoti, šis vekselis pripažinimas negaliojančiu LR CK 6.66 straipsnio pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, išieškojimą pagal kreditoriaus reikalavimą nukreipiant į perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas. Pripažinus negaliojančiu vekselį ieškovas prašo leisti kreditoriui ieškovui D. N. į šias lėšas nukreipti įsiskolinimo pagal 2014 m. birželio 17 d. paprastąjį vekselį išieškojimą.

Aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu vekselis pripažintinas niekiniu taip pat ir LR CK 1.81 straipsnio nuostatomis, kaip prieštaraujantis viešajai tvarkai ir gerai moralei, nes jis sudarytas su tikslu išvengti išieškojimo iš atsakovo turto.

Nagrinėjant bylą teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė, siūlė jį tenkinti ieškinyje nurodomais motyvais ir pagrindais, bei prie ieškinio pridėtais rašytiniai įrodymais.

Atsiliepime į ieškinį atsakovas S. J. nurodė, kad jis paskolino atsakovui G. N. 120 000 Eur. Kadangi vekselis gali būti naudojamas piniginei skolai įforminti ir pats savaime patvirtina asmens skolinį įsipareigojimą, paskola tarp S. J. ir G. N. buvo įforminta surašant 2014-12-08 paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo G. N. įsipareigojo sumokėti 120 000 Eur S. J. iki 2015-08-24. Suėjus 2014-12-08 vekselio apmokėjimo terminui, S. J. pateikė G. N. 2014-12-08 vekselį apmokėjimui. G. N. nurodė, kad pinigų grąžinti negali. S. J., supratęs, kad G. N. negrąžins pinigų, kreipėsi į Vilniaus m. 45-ąjį notaro biurą su prašymu išduoti vykdomąjį įrašą pagal 2014-12-08 vekselį. 2015-09-02 Vilniaus m. 45-asis notaro biuro notarė J. K. išdavė vykdomąjį įrašą pagal 2014-12-08 vekselį dėl 120 366,61 Eur skolos išieškojimo iš G. N.. 2015-09-02 vykdomasis įrašas buvo atiduotas vykdyti į antstolės R. P. kontorą. Atsakovas S. J. nežinojo apie G. N. 2014-06-17 išrašytą vekselį D. N.. Tuo metu, kai S. J. skolino pinigus G. N., G. N. nesakė, kad turi kitų kreditorių arba yra pasirašęs vekselių kitiems asmenims.

Atsakovas S. J. nesutinka su ieškovo D. N. teiginiais, kad 2014-12-08 vekselis, kuriuo G. N. įsipareigojo sumokėti S. J. 120 000 Eur yra fiktyvus arba, kaip nurodo ieškovas, pažeidžia jo teises, dėl žemiau dėstomų argumentų. Ieškovas nurodo, kad atsakovo G. N. 2014-12-08 pasirašytas vekselis, kuriuo jis įsipareigojo sumokėti S. J. 120 000 Eur, yra pripažintinas negaliojančiu pagal LR CK 1.86 str. 1 d. kaip sudarytas tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių padarinių). Ieškovo įsitikinimu, vekselis buvo išrašytas be pagrindo, atsakovas G. N. neturėjo jokių finansinių įsipareigojimų S. J., pagal kuriuos turėjo išrašyti vekselį. Atsakovas S. J. nesutinka su šiais ieškovo nurodytais niekuo nepagrįstais argumentais. Kaip jau buvo minėta dėstant faktines aplinkybes, atsakovas S. J. paskolino atsakovui G. N. 120 000 Eur, o paskola buvo įforminta pasirašant vekselį. Kadangi galimybę paskolą įforminti vekseliu numato ir LR CK 6.878 str., todėl šalys paskolą įformindami vekselio pasirašymu, neprivalėjo sudaryti atskiros paskolos sutarties. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir kaip nurodo pats ieškovas ieškinyje, tariamas sandoris yra fiktyvus sandoris dėl šalių valios ydingumo jį sudarant nėra vykdomas. Sprendžiant, ar sandoris tariamas, turi būti tiriamas ne tik sutarties tekstas, bet ir tai, kokia buvo sandorio šalių tikroji valia, kokie buvo jų tokio elgesio motyvai ir tikslai, kaip šalys elgėsi po sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 25 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-68/2005). Įrodinėjant tariamą sandorį viena iš nustatinėjamų aplinkybių yra ta, ar sandoris vykdomas, o jeigu nevykdomas, - dėl kokių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-191/2006).

Kaip matyti iš išdėstytų aplinkybių, ieškovo teiginys, kad 2014-12-08 vekselis buvo sudarytas tik dėl akių yra akivaizdžiai neteisingas, kadangi: (i) atsakovas G. N., gavęs iš atsakovo S. J. 120 000 Eur, pasirašydamas vekselį siekė teisiniu padarinių: įsipareigojo sumokėti 120 000 Eur atsakovui S. J.; (ii) sandoris buvo realiai vykdomas: suėjus vekselio apmokėjimo terminui ir atsakovui G. N. nesumokėjus pinigų, atsakovas S. J. kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo ir vykdomasis įrašas buvo perduotas vykdyti antstoliui; (iii) sandorio dalyviai realiai įgijo civilines teises ir pareigas: atsakovas S. J. tapo atsakovo G. N. kreditoriumi, o G. N. tapo S. J. skolininku. Taigi ieškovo D. N. ieškinyje nurodytas teiginys, kad ginčijamas vekselis buvo sudarytas tik dėl akių ir yra niekinis, yra deklaratyvus ir visiškai nepagrįstas.

Ieškovas taip pat nurodo, kad abejonių dėl sandorio tikrumo kelia ir atsakovo S. J. finansinės galimybės paskolinti tokią didelę sumą. Ieškovas nurodo, kad S. J. finansinė padėtis turėjo būti itin gera, jei jis, pats mokėdamas palūkanas kredito įstaigai, turėjo galimybę paskolinti G. N. tokią didelę pinigų sumą. Atsakovas S. J. patvirtina, kad tuo metu, kai jis skolino 120 000 Eur G. N. bei buvo pasirašytas vekselis, S. J. turėjo pakankamai pinigų, kad galėtųjų paskolinti G. N.. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, tai yra, kad atsakovo G. N. 2014-12-08 išrašytas vekselis sukėlė teisines pasekmes bei yra realiai vykdomas, visiškai nepagrįstas ieškinio reikalavimas pripažinti 2014-12-08 vekselį negaliojančiu LR CK 1.86 str. 1 d. pagrindu.

Dėl 2014-12-08 vekselio pripažinimo negaliojančiu LR CK 6.66 str. 1 d. pagrindu.

Šiuo atveju, atsakovui G. N. pasirašius 2014-12-08 vekselį, jo mokumas nekito, kadangi prieš pasirašydamas vekselį, G. N. gavo 120 000 Eur sumą iš S. J., t. y. tokią pačią sumą, kuri yra nurodyta vekselyje. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas G. N. gavo pinigų ir tokiai pačiai sumai pasirašė vekselį, darytina išvada, kad jo turto masė, taigi ir mokumas nekito. Iš to seka išvada, kad 2014-12-08 vekselio pasirašymas neturėjo jokios įtakos atsakovo G. N. mokumui, todėl ir negali pažeisti ieškovo D. N. kaip kreditoriaus interesų. Antra, ieškovas neteisingai nurodo, kad atsakovas S. J. buvo nesąžiningas sudarydamas ginčijamą sandorį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija - kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip - CK 6.67 straipsnyje įtvirtinti konkretūs nesąžiningumo prezumpcijos atvejai, kurie traktuotini kaip bendrosios taisyklės išimtys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2013). Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja nei viena CK 6.67 straipsnyje nurodyta sąlyga, kai atsakovo S. J. nesąžiningumas yra preziumuojamas, todėl ieškovas privalo įrodyti atsakovą buvus nesąžiningu.

Faktas, kad vykdomoji byla ieškovo D. N. naudai buvo užvesta prieš 2014-12-08 vekselio išdavimą, neduoda pagrindo išvadai, kad atsakovas S. J. buvo nesąžiningas. Pirma, kaip nurodo pats ieškovas, jis buvo kreipęsis į antstolį su prašymu sustabdyti išieškojimą iš atsakovo G. N. turto, antra, net ir tuo atveju, jeigu atsakovui būtų žinoma apie vykdomą išieškojimą, tai nereiškia, kad 2014-12-08 vekselis buvo išrašytas nesąžiningai ir todėl turi būti pripažintas negaliojančiu. Faktas, jog asmuo turi kitų kreditorių, neapriboja tokio asmens teisnumo ir veiksnumo, todėl toks asmuo gali neribotai sudaryti tiek paskolos sutartis, tiek išrašyti vekselį. Vadovaujantis ieškovo nurodyta logika, pagal kurią asmuo suteikęs paskolą asmeniui, kuris turi kitų kreditorių, būtų laikomas nesąžiningu, didžioji dauguma Lietuvoje vykdomų sandorių turėtų būti pripažinti negaliojančiais LR CK 6.66 str. pagrindu. Ieškovas nenurodė jokių aplinkybių, kurias įvertinus, būtų galima daryti išvadą, kad atsakovas S. J. buvo nesąžiningas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas atsakovo nesąžiningumą grindžia tik deklaratyviais teiginiais, laikytina, kad nėra jokio pagrindo atsakovą S. J. laikyti nesąžiningu.

Nagrinėjant bylą teismo posėdžio metu atsakovo atstovas siūlė ieškinį atmesti, atsakovo poziciją grindė atsiliepime į ieškinį nurodomais motyvais ir pagrindais, bei rašytiniais įrodymais byloje, prašė priteisti iš ieškovo atsakovo turėtas atstovavimo išlaidas.

Ieškinys atmestinas.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje nustatytos tos faktinės aplinkybės, jog G. N. 2014-06-17 surašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo G. N. įsipareigojo sumokėti 74250 Eur sumą D. N. iki 2014-07-17. Šalys neginčijo, kad vekselis buvo išduotas gautos paskolos pagrindu. Iki nustatyto termino skolininkas G. N. savo įsipareigojimo neįvykdė, todėl ieškovas kreipėsi į notarą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir priverstinio skolos išieškojimo. 2014 m. liepos 21 d. Kauno rajono 1-asis notarų biuras išdavė vykdomąjį raštą, pagal kurį ieškovas įgijo reikalavimo teisę iš skolininko G. N. priverstine tvarka išreikalauti 256 370,40 Lt ir vekselio vykdomojo rašto įrašo išlaidas 774 Lt, iš viso 257 114,40 Lt sumą, kas atitinka 74 474,1 eurų sumą. Antstolis R. B., vykdydamas vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį išdavė Kauno r. 1-asis notarų biuras, turto arešto aktais areštavo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą priklausantį skolininkui G. N. ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise bei pasiūlė ieškovui D. N. kreiptis į teismą dėl skolininko G. N. turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Ieškovas D. N. kreipėsi į teismą ir Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.2-8932-191/2015 nustatė skolininko G. N. turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Atliekant vykdymo veiksmus antstolis R. B. informavo ieškovą D. N., kad atsirado dar vienas G. N. skolininkas-S. J., kuris dėl skolos išieškojimo kreipėsi į antstolę R. P.. S. J. antstolei pateikė vekselį ir vykdomąjį įrašą, pagal kuriuos G. N. įsipareigojo sumokėti S. J. 120 000 Eur sumą. Antstolis nurodė, kad šiuo metu atsakovo skolininko G. N. turto nebepakanka padengti jo turimoms skoloms, t. y. jo skolos apie du kartus viršija jo turimo turto vertę. Tokiu būdu ieškovas sužinojo apie savo teisių pažeidimą. Taip pat nustatyta, kad G. N. 2014-12-08 surašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo G. N. įsipareigojo sumokėti 120 000 Eur sumą S. J. iki 2015-08-24. Atsakovas nagrinėjamoje byloje nurodė, kad vekselis buvo išrašytas suteiktos G. N. paskolos pagrindu. Suėjus 2014-12-08 vekselio apmokėjimo terminui, S. J. pateikė G. N. 2014-12-08 vekselį apmokėjimui. G. N. nurodė, kad pinigų grąžinti negali. S. J. kreipėsi į Vilniaus m. 45-ąjį notaro biurą su prašymu išduoti vykdomąjį įrašą pagal 2014-12-08 vekselį. 2015-09-02 Vilniaus m. 45-asis notaro biuro notarė J. K. išdavė vykdomąjį įrašą pagal 2014-12-08 vekselį dėl 120 366,61 Eur skolos išieškojimo iš G. N.. 2015-09-02 vykdomasis įrašas buvo atiduotas vykdyti į antstolės R. P. kontorą.

Iškeltoje byloje ieškovas siekia nuginčyti 2014 m. gruodžio 8 d. paprastąjį vekselį, kuriuo G. N. įsipareigojo sumokėti S. J. 120 000 Eur ir pagal jį išduotą Vilniaus m. 45-ojo notarų biuro notaro vykdomąjį įrašą, reg. Nr. JK-5461, ieškinį grindžia CK 1.81 straipsnio pagrindu (sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei), papildomai CK 1.86 straipsnio 1 dalies pagrindu (sandoris tariamas, nes sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisnių pasekmių), bei CK 6.66 straipsnio pagrindu (sandoris pažeidė ieškovo kaip kreditoriaus turtinę teisę atgauti paskolintus pinigus). Atsakovas S. J. byloje pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškovo argumentais nesutiko, siūlė ieškinį atmesti, atsakovui G. N. apie pareikštą ieškinį ir iškeltą civilinę bylą pranešta, atsiliepimo į ieškinį atsakovas nepateikė.

Teismas, spręsdamas šalių ginčą ieškovui įrodinėjant, jog ginčijamas sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 str. 1 d.), nustatė, jog sandorių negaliojimo instituto paskirtis – ne tik siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, taip pat siekė užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, trečiųjų asmenų apsaugą. Todėl sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu arba niekinio sandorio teisinės pasekmės gali būti taikomos tik vadovaujantis konkrečiais CK nustatytais pagrindais, juos įrodžius surinktų įrodymų visuma ir to pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis (CPK 177 str., 178 str. 185 str.). Bendrųjų teisės principų nesilaikymas (ieškovo lūkesčio grąžinti paskolą neišpildymas, pasirinkto tam tikro elgesio proporcingumo, sąžiningumo pažeidimas) gali būti pagrindas konstatuoti asmens veiksmų ydingumą plačiąja prasme, tačiau negali, kaip jau minėta, savarankiškai lemti sandorio absoliutų negaliojimą CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu. Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 str. 1 d.). Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 str. 1 d.). Sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos (CK 6.156 str.4 d.). Pagal CK 6.159 straipsnį sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma. Sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalys susitaria dėl visų esminių sąlygų (CK 6.162 str. 2 d.), o jeigu pagal įstatymą sutartis turi būti tam tikros formos, ji laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalių susitarimas pareikštas įstatymų reikalaujama forma (CK 6.181 str. 4 d.). Nagrinėjamu atveju ieškovas ginčijamo vekselio negaliojimą aukščiau nurodytu teisiniu pagrindu grindžia ta aplinkybe, jog jis sudarytas su tikslu išvengti išieškojimo iš atsakovo G. N. turto. Teismas pažymi, kad S. J. ir G. N. teigimu tarp jų sudaryta žodinė paskolos sutartis ir G. N. surašytas vekselis atitiko bendruosius sutarties laisvės, teisinio apibrėžtumo principus, pagal galiojančius įstatymus tokie sandoriai buvo leistini ir teisiškai reglamentuoti, todėl paminėti sandoriai niekaip neprieštaravo viešajai tvarkai ir gerai moralei. Esant šioms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir nurodomų motyvų pagrindu ieškovo ieškinys dėl sandorio negaliojimo CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 str.).

Teismas, spręsdamas šalių ginčą ieškovui įrodinėjant, jog ginčijamas sandoris yra tariamas, sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių padarinių (CK 1.86 str.), pažymi jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CK 1.86 straipsnį negalioja sandoris, sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių padarinių. Sudarydamos tokį sandorį šalys paprastai siekia sukurti tik išorinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdą. Toks sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, kad toks sandoris neturi teisinių padarinių. Bylose dėl sandorių pripažinimo tariamais, siekiant patvirtinti ar paneigti sandorio fiktyvumą, turi būti nustatytos dvi pagrindinės faktinių aplinkybių grupės: pirma, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai. Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorį, nereikia apsiriboti tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Gardi mėsa“ v. ŽŪB Nematekas, bylosNr. 3K-3-248-686/2015). Teismas pažymi, jog pareiga įrodyti sandorio tariamumą tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje, o ginčijamo sandorio realų vykdymą - priešingai sandorio šaliai.

Teismas, išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, neturi pagrindo netikėti atsakovo S. J. nurodomomis faktinėmis aplinkybėmis, jog S. J. paskolino atsakovui G. N. 120 000 Eur sumą, o šios paskolos suteikimas ir įsipareigojimas paskolą grąžinti šalių nustatytomis sąlygomis įformintas paskolos gavėjui pasirašant byloje ieškovo ginčijamą vekselį. Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs galimybę paskolą įforminti vekseliu (LR CK 6.878 str.). Teismas iš S. J. byloje pateiktų grynųjų pinigų įvežimo į Lietuvos Respubliką deklaracijų nustatė, kad finansines galimybes suteikti vekselyje nurodytą paskolą G. N. atsakovas S. J. turėjo. Todėl teismui konstatavus šias aplinkybes, darytina išvada, jog paskolos suteikimo faktą ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti paskolą atsakovas S. J. įrodė, taip paneigdamas ieškovo teiginius, jog paskola nebuvo suteikta, kad ji negalėjo būti suteikta, jog vekselis buvo išrašytas nesiekiant sukurti teisinių padarinių. Teismas atkreipia dėmesį ir į tas nustatytas aplinkybes, jog vekselio turėtojas S. J., suėjus 2014-12-08 vekselio apmokėjimo terminui, pateikė G. N. 2014-12-08 vekselį apmokėjimui. G. N. atsisakius jį apmokėti, S. J. kreipėsi į Vilniaus m. 45-ąjį notaro biurą su prašymu išduoti vykdomąjį įrašą pagal 2014-12-08 vekselį. 2015-09-02 Vilniaus m. 45-asis notaro biuro notarė J. K. išdavė vykdomąjį įrašą pagal 2014-12-08 vekselį dėl 120 366,61 Eur skolos išieškojimo iš G. N.. 2015-09-02 vykdomasis įrašas buvo atiduotas vykdyti į antstolės R. P. kontorą. Teismas todėl daro išvadą, kad teisines pasekmes sudaryti žodinės paskolos ir vekselio surašymo sandoriai sukėlė, jų pagrindu atsirado G. N. prievolė sumokėti S. J. 120 000 Eur sumą. Esant šioms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir nurodomų motyvų pagrindu ieškovo ieškinys dėl sandorio tariamumo CK 1.86 straipsnio pagrindu atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 str.,185 str.).

Teismas, spręsdamas šalių ginčą, ieškovui siekiant nuginčyti sandorį actio Pauliana instituto pagrindu, teismas pažymi, kad Actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Kreditorius, ar suinteresuotas asmuo, reikšdamas ieškinį actio Pauliana pagrindu, pirmiausia siekia vienašaliu G. N. sudarytu sandoriu-surašytu ir pasirašytu vekseliu atkurti pažeistą skolininko mokumą, t. y. panaikinti jo prievolę sumokėti S. J. 120 000 Eur sumą išduoto vekselio pagrindu. Skirtingai nei kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, actio Pauliana paskirtis – kompensacinė, nes, pripažinus pagal kreditoriaus (suinteresuoto asmens) ieškinį sudarytą sandorį negaliojančiu, turtinis reikalavimas nukreipiamas į perduotą pagal tą sandorį turtą ar jo vertę tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimams patenkinti. Taigi sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti sudarytu sandoriu pažeistą skolininko mokumą ir sugrąžinti jį į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų tinkamai patenkinti savo turimą galiojantį reikalavimą.

Teismas pažymi, kad LR CK 6. 66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Liūto vaistinė“ v. UAB „Optivita“, bylos 3K-3-105/2009; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Multiimpex“ v. UAB „Eneka“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-587/2008; kt.). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu.

Teismas pažymi, jog pagal nustatytą teisinį reglamentavimą vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnis). Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius reglamentuoja Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas, kuriame vekselis, kaip vertybinis popierius, apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad įstatymo nustatytas reikalavimas, jog vekselyje turi būti besąlygiškas įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 2 punktas, 77 straipsnio 2 punktas), reiškia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. T. y. skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Tačiau vekselio abstraktumo savybė negali būti suabsoliutinta. Neįmanoma paneigti to, kad yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryšys, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu. Taigi vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad vekselis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo išdavimo pagrindo negaliojimą, arba kai tas pagrindas išnyksta dėl kitų priežasčių (pavyzdžiui, pagal vekselio davėjo ir pirmojo vekselio įgijėjo, t. y. tiesioginių santykių, iš kurių kilusiu pagrindu vekselis buvo išrašytas, dalyvių susitarimą dėl pagrindinės prievolės pasibaigimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. G. R., bylos Nr. 3K-7-216/2007).

Kauno apygardos teismas šiame teismo sprendime jau yra konstatavęs, jog ginčijamas vekselis buvo išduotas S. J. suteiktos G. N. paskolos pagrindu, t. y kaip skolos dokumentas ir teismo konstatuota, jog šis sandoris negali būti pripažintas negaliojančiu kaip prieštaraujantis viešajai tvarkai ir gerai moralei, jis negali būti tariamas, nes šalių buvo įvykdytas ir sukėlė teisines pasekmes. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju Actio Pauliana institutas negali būti aiškinamas taip, kad sudarytų prielaidas ieškovui abstrakčiai ginčyti skolininko sudarytą sandorį-pasirašytą vekselį, įrodinėjant pagrinde tą aplinkybę, kad sandoris sumažino atsakovo mokumą, neatsižvelgiant į tai, kiek iš to sandorio kilusi ieškovo teisė pažeista ir kiek tą pažeidimą nustato įstatymas.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje yra nustatyta, jog ieškovas D. N. turi neginčijamą reikalavimo teisę į atsakovą G. N. - G. N. jam yra skolingas 74 465,48 Eur, dėl šios skolos išieškojimo yra užvesta vykdomoji byla antstolio R. B. kontoroje. Teismas nustatė, kad ieškovas ginčija nurodomą ieškinyje sandorį ir šiam sandoriui ginčyti nėra suėjęs vienerių metų terminas. Tokiu būdu ieškovas įrodė dvi pirmąsias būtinas Actio Pauliana taikymo sąlygas: ieškovas (kreditorius) turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą G. N.; nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas.

Vertinant ieškovo argumentus, jog sudarius ginčijamą sandorį (skolininko surašytą ir pasirašytą vekselį) iš esmės sumažėjo G. N. mokumas, tokiu būdu sumažinta kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą, teismas nustatė, kad ginčijamas sandoris (skolininko surašytas ir pasirašytas vekselis) galimai sumažino G. N. mokumą, nes iš jo turimo nekilnojamojo turto vykdomi du priverstiniai išieškojimai-antstolio R. B. kontoroje ieškovo naudai ir antstolės R. P. kontoroje atsakovo S. J. naudai. Tačiau teismas įvertina ir tas faktines aplinkybes, jog nėra jokių faktinių ir teisinių pagrindų konstatuoti, jog G. N., sudaręs ginčijamą sandorį, tapo nemokus. Teismas atsižvelgia į tą aplinkybę, kad išieškojimas vykdomas iš fizinio asmens, kuris galimai turi ar ateityje turės pajamų iš veiklos, todėl spręsti, kad išieškojimas ieškovo turimos reikalavimo teisės pagrindu iš atsakovo G. N. tapo negalimas, pagrindo nėra. Todėl prielaidų vertinti, kad G. N. išduotas vekselis iš esmės pažeidė ieškovo turtines teises ir atėmė galimybę patenkinti jo turimą reikalavimą, nėra.

Teismas taip pat nustatė, kad sudarydami paskolos sutartį ir to pagrindu išdavus G. N. vekselį ieškovui D. N. dėl skolos sumokėjimo, susitariančios šalys nenustatė draudimo G. N. nesudarinėti sutarčių su trečiaisiais asmenimis, taip prisiimant įsipareigojimus pastariesiems. Galiojant įstatymo leidėjo įtvirtintam sutarčių laisvės principui (CK 6.156 str. 1 d.), teismas sprendžia, jog nepasitvirtino ieškovo nurodomos aplinkybės, kad G. N. neprivalėjo sudaryti paskolos sutarties ir pasirašyti vekselio dėl 120 000 Eur sumos grąžinimo.

Atsakovo G. N. nesąžiningumą sudarant ginčijamą sandorį, ieškovas grindė teiginiais, jog G. N. yra sakęs, kad padarysiąs taip, kad D. N. neatgautų skolos, kad jis žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus D. N. teises, apsunkins galimybę atgauti skolą. Atsakovo S. J. nesąžiningumą sudarant ginčijamą sandorį, ieškovas įrodinėjo tomis aplinkybėmis, jog S. J. privalėjo pasidomėti būsimo skolininko turtine padėtimi, pasidomėti, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kitų kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai, ar patikima kita sandorio šalis, ar ji elgiasi sąžiningai tačiau šios prievolės S. J. nevykdė. Šie teiginiai išnagrinėjus bylą teisme nepasitvirtino. Teismas atkreipia dėmesį į tas aplinkybes, kad G. N. niekada neginčijo ir neneigė prievolės ieškovui, šalys tarėsi dėl skolos grąžinimo geruoju, pats ieškovas buvo dėl to sustabdęs išieškojimą. Ieškovas apart teiginių apie atsakovo G. N. nesąžiningumą, jokių leistinų įrodymų šiems teiginiams pagrįsti nepateikė. Teismas taip pat sprendžia, kad ieškovas nepagrindė įrodinėjamos aplinkybės, kad vekselio turėtojas S. J. buvo nesąžiningas sudarant ginčijamą sandorį. Nagrinėjamu atveju neegzistuoja nei viena CK 6.67 straipsnyje nurodyta sąlyga, kai atsakovų nesąžiningumas galėtų būti preziumuojamas, todėl ieškovas privalėjo įrodyti savo teiginius, tačiau nustatytos prievolės neįvykdė (CPK 178 str.).

Teismas, įvertinęs bylos surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad ieškovas nagrinėjamu atveju neįrodė būtinų Actio Pauliana taikymo sąlygų: kad ginčijamas sandoris iš esmės pažeidė kreditoriaus teises; kad skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; kad skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; kad trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas (CPK 178 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nustatęs, jog sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant visų actio Pauliana sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos iš sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės teisėjų sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DNB Nord v. A. M, D. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P- 311/2012). Kadangi ieškovas neįrodė esant visoms actio Pauliana sąlygoms, todėl jo ieškinys dėl 2014-12-08 vekselio pripažinimo negaliojančiu atmetamas (CPK 178 str., 185 str., CK 6.66 str.).

Atmetus ieškinį, panaikintinos laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Kauno apygardos teismo 2016 04 21 nutartimi, antstolės R. P. vykdomo išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0183/15/02461 pagal Vilniaus m. 45-ojo notarų biuro 2015-09-02 išduotą vykdomąjį įrašą reg. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininko G. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išieškotojo S. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai (antstolės R. P. 2016-03-20 patvarkymu Nr. S-16-183-1315 prisijungta prie antstolio R. B. vykdomo išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) sustabdymas (CPK 150 str. 2 d.).

Atmetus ieškinį, atsakovui S. J. iš ieškovo D. N. yra priteistinos jo turėtos 1200 Eur atstovavimo išlaidos teisme (LR CPK 93 str., 98 str.).

Nustatyta, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme valstybė turėjo 2,50 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos valstybei nepriteisiamos, nes nesudaro poįstatyminiais aktais nustatytos minimalios priteistinos 3 eurų sumos (LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2014 09 23 Įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Nustatyta, kad ieškovas yra sumokėjęs dalį žyminio mokesčio už ieškinį, nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ieškovas yra atleistas Kauno apygardos teismo 2016 04 12 nutartimi.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 265, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovo D. N. ieškinį atmesti.

Įsiteisėjus šiam teismo sprendimui, panaikinti ieškovo reikalavimų užtikrinimui Kauno apygardos teismo 2016-04-21 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - antstolės R. P. vykdomo išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0183/15/02461 pagal Vilniaus m. 45-ojo notarų biuro 2015-09-02 išduotą vykdomąjį įrašą reg. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininko G. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išieškotojo S. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai (antstolės R. P. 2016-03-20 patvarkymu Nr. S-16-183-1315 prisijungta prie antstolio R. B. vykdomo išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) sustabdymą.

Priteisti S. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš D. N. (duomenys neskelbtini) 1200 Eur turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą pateikiant Kauno apygardos teismui.