Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. Ž. (D. Ž.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovės Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, kuri kildinama iš neteisėtų Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmų panaudojant prieš pareiškėją fizinį smurtą ir specialiąsias priemones – antrankius.

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).

6. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje nustatyta, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Valstybė turi užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12 ir kt.), 2006 m. liepos 13 d. sprendimą byloje Popov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 26853/04).

7. Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą grindžia aplinkybe, kad 2018 m. rugsėjo 27 d. prieš jį buvo nepagrįstai panaudotas fizinis smurtas, jis buvo laikomas rūsyje ir prieš jį buvo panaudotos specialios priemonės – antrankiai.

7.1. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktas), vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat nustatyti atitinkami draudimai (BVK 110 straipsnio 2 dalis). Aptartų įstatymo normų imperatyvus pobūdis reiškia, kad nuteistasis, abejodamas pareigūno reikalavimo teisėtumu, privalo reikalavimą įvykdyti, o įvykdęs, turi teisę apskųsti jo manymu neteisėtus veiksmus ar sprendimus įstatymais nustatyta tvarka. Nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis. Įstatymu nustatyta, kad už bausmės atlikimo režimo reikalavimų nesilaikymą nuteistiesiems gali būti skiriamos įstatymu numatytos nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas – užtikrinti tvarkos palaikymą bausmės vykdymo metu, būtinybė palaikyti drausmę, sukurti būtinas sąlygas normaliai pataisos įstaigų veiklai, motyvuoti nuteistuosius teisės aktus atitinkančiam elgesiui, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją (žr., pvz., 2016 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2289-575/2016; 2016 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1036-662/2016 ir kt.).

7.2. BVK taip pat numatytos ir specialiosios priemonės: antrankiai, tramdomieji marškiniai ar surišimo priemonės, lazdos, koviniai imtynių veiksmai, dujos, vandensvaidžiai, tarnybiniai šunys, šarvuočiai ir kita technika, kurios gali būti panaudotos pataisos įstaigose BVK 120–121 straipsniuose nustatytais pagrindais ir tvarka, kai reikia: apginti pataisos įstaigos darbuotojus ir kitus asmenis nuo užpuolimo, gresiančio jų gyvybei ar sveikatai, taip pat vaduoti įkaitus; sulaikyti teisėtvarkos pažeidimą padariusį nuteistąjį, kuris nevykdo pataisos įstaigos darbuotojo reikalavimų ar priešinasi jėga; atremti saugomų objektų bei transporto priemonių užpuolimą; kai prasideda riaušės ar grupiniai tyčiniai veiksmai, šiurkščiai pažeidžiantys pataisos įstaigos vidaus tvarką. Be nurodytų atvejų, antrankiai arba tramdomieji marškiniai ar surišimo priemonės naudojami šiomis aplinkybėmis: kai nuteistasis siautėja, – iki nusiraminimo; kai nuteistasis atsisako konvojavimo, sekti į karcerį, baudos ar drausmės izoliatorių, kamerų tipo patalpas, – konvojavimo arba palydos metu; kai nuteistasis bando žudytis ar susižaloti; konvojuojant nuteistąjį specialiai neįrengtomis transporto priemonėmis.

8.1. Specialistų D. P., Č. B., D. G., A. V. pasirašytame 2018 m. rugsėjo 27 d. akte „Dėl prievartos panaudojimo“ (b. l. 18) nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 27 d. apie 18³⁰ val. siekiant užkardyti neprognozuojamus pareiškėjo veiksmus prieš jį buvo panaudota fizinė jėga užsukant jo rankas už nugaros, asmens judesių ribojimo priemone (antrankiai). Antrankiai buvo uždėti 18³⁰ val., nuimti 20¹⁵ val. 2018 m. rugsėjo 28 d. 7 val. pareiškėjas buvo apžiūrėtas SPT specialisto ir atvestas atgal į kamerą Nr. 278. Šios aplinkybės patvirtintos ir Lukiškių TI-K pareigūnų Č. B. ir D. G. tarnybiniuose paaiškinimuose (b. l. 24, 25).

8.2. Pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 27 d. paaiškinime (b. l. 20) nurodė, kad nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų ir grasino susižaloti ranką, ką ir padarė. Kad pareiškėjas susipjaustė savo ranką patvirtina ir Lukiškių TI-K pareigūno paaiškinimas (b. l. 21), kuriame nurodyta, kad pareiškėjas susipjaustė savo ranką su metaliniu peiliuku ir išmetė jį į unitazą ir dėl to paspaudė iškvietimo mygtuką. Kodėl taip įvyko pareigūnas nežino. Lukiškių TI-K 2018 m. rugsėjo 27 d. sužaloto asmens medicinėje apžiūros pažymoje (b. l. 27) nurodyta, kad pareiškėjo karės rankos dilbiai supjaustyti, antrankiai pareiškėjui uždėti 18³⁰ val. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje (b. l. 28–40) aprašyti patirti kūno sužalojimai. Byloje pateikta pareiškėjo charakteristika (b. l. 26), kurioje nurodyta, kad pareiškėjas charakterizuojamas kaip reikalaujantis išskirtinio dėmesio.

8.3. Lukiškių TI-K 2018 m. spalio 4 d. raštu Nr. 9-11641 (b. l. 22) informavo Vilniaus apygardos prokuratūrą apie tai šį įvykį. Nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 27 d. 1755 val. kameroje Nr. 278 laikomas pareiškėjas sužalojo sau kairės rankos dilbį. Jis elgėsi agresyviai, grasino, kad dar kartą žalosis, į reikalavimus nusiraminti nereagavo. Siekiant užkardyti neparorganizuojamus pareiškėjos veiksmus prieš jį buvo panaudoti antrankiai. Antrankiai buvo uždėti 18³⁰ val. ir nuimti 20¹⁵ val.

9. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl 2018 m. rugsėjo 27 d. įvykio faktinių aplinkybių nėra. Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, teismas nesutinka su pareiškėjo skundo argumentais, kad jis buvo sumuštas. Kaip patvirtina byloje pateikti objektyvūs įrodymai, prieš pareiškėją buvo panaudota fizinė jėga – rankų užlaužimas – ir panaudota speciali priemonė – antrankiai – siekiant užkardyti neprognozuojamus pareiškėjo veiksmus (savęs žalojimą). Kad pareiškėjas susižalojo patvirtina ne tik objektyvūs medicininiai duomenys, bet ir paties pareiškėjo byloje pateiktas paaiškinimas. Nenustatyta, kad prieš pareiškėją būtų panaudoti smurtiniai veiksmai, kurie sukėlė jam didelį sveikatos sutrikdymą. Todėl atsižvelgus į tai ir įvertinus aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą bei byloje esančią medžiagą, nėra objektyvaus pagrindo konstatuoti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai pareiškėjo atžvilgiu naudojo smurtinius veiksmus, kurie nebuvo būtini, kad pareiškėjui būtų uždėti antrankiai. Fizinės jėgos panaudojimas siekiant nuraminti pareiškėją ir uždėti jam antrankius, pareiškėjui nevykdant pareigūnų reikalavimų, nėra draudžiamas, todėl tokie Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmai laikytini teisėtais.

10. Teismas pažymi, kad civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltei (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nagrinėjamuoju atveju teismui nenustačius neteisėtų atsakovės Lietuvos valstybės atstovo Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmų, žalos bei priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos žalos, atsakovei Lietuvos valstybei netaikytina civilinė atsakomybė, pareiškėjo prašomas žalos atlyginimas nepriteistinas (CK 6.246–6.248 straipsniai, 6.263 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo D. Ž. (D. Ž.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.