- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-04-06
- Bylos Nr.
- e1-609-287/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02548-2022-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rima Razumienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.5.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo (BK 139 str. 1 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Razumienė rašytinio supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Eglės Veliulienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
G. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, teistas:
1) 2012 m. birželio 21 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimu 10 mėnesių;
2) 2012 m. rugsėjo 12 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme - laisvės apribojimu 1 metams 3 mėnesiams;
3) 2012 m. rugsėjo 14 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimu 9 mėnesiams. 2012 m. spalio 17 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi subendrinus 2012 m. rugsėjo 14 d. ir 2012 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiais paskirtas bausmes, paskirta galutinė 1 metų 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;
4) 2013 m. vasario 18 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį - 2 MGL (260 Lt) bauda, subendrinus su 2012 m. spalio 17 d. nutartimi subendrinta bausme, paskirta galutinė bausmė - 2 MGL (260 Lt) bauda ir laisvės apribojimas 1 metams 9 mėnesiams, bausmes atlikęs (2013 m. balandžio 11 d. sumokėjo baudą, 2014 m. balandžio 9 d. atliko laisvės apribojimo bausmę);
5) 2019 m. spalio 18 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį - 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštu, bausmę atlikęs;
6) 2020 m. birželio 23 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 2 dalį – viešaisiais darbais 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai išdirbti po 20 valandų visuomenės labui;
7) 2020 m. spalio 12 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį - 60 (šešiasdešimt) parų areštu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta arešto bausmė 40 (keturiasdešimčiai) parų. 2020-11-19 Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, apėmimo būdu subendrintos 2020 m. spalio 12 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta arešto bausmė 40 (keturiasdešimčiai) parų su 2020 m. birželio 23 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta viešųjų darbų bausme 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 valandų visuomenės labui, ir paskirta galutinė subendrinta arešto bausmė 40 (keturiasdešimčiai) parų; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu, į paskirtos arešto bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. liepos 14 d. 4.40 val. iki 2019 m. liepos 15 d., 11.16 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai parai arešto ir laikant, kad G. L. yra atlikęs dvi arešto paras; 2021-01-14 paleistas atlikęs arešto bausmę, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 139 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis G. L. 2021 m. liepos 7 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, laikotarpyje nuo 14.00 iki 16.00 val., (duomenys neskelbtini), norėdamas žaisti pakėlė nuo žemės, o po to išmetė ant žolės mažametį E. J., gimusį (duomenys neskelbtini), ko pasekmėje dėl neatsargumo nukentėjusiajam E. J. padarė dešinio žastikaulio chirurginį kaklo lūžį – nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo G. L. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais.
Liudytojo ir mažamečio nukentėjusiojo E. J. atstovės pagal įstatymą S. B. parodymais, kad 2021 m. gruodžio 23 d. ji su savo mažamečiais vaikais E. J., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir P. J., gimusiu (duomenys neskelbtini), svečiavosi Airijoje pas savo seserį. Iš vaikų kalbos tik tada ji ir sužinojo, kad 2021 m. vasarą, t. y. liepos mėn., jos sūnui E. J. nebuvo jokio nelaimingo atsitikimo, t. y., kad E. J. nenukrito nuo savo dviračio ir ne jis pats susižalojo ranką. Ji sužinojo, kad E. tyčia pakėlė ir metė į žoles vaikų tėvo V. J. draugas G., kad visa tai matė vaikų tėvas V. J., kad G. pagąsdino vaikus, kad šie neprasitartų apie šį įvykį, kad praėjus kelioms dienoms už tylėjimą, G. davė E. 17 eurų. Parodė, kad 2021 m. liepos 8 d., po pietų, tikslaus laiko nepamena, į namus jos buvęs vyras V. J. parvežė jų bendrus mažamečius vaikus E. ir P. Ji tada pamatė, kad E. dešinė ranka sugipsuota. Paklausė V. J. ir vaikų, kas nutiko. Jie nurodė, kad 2021 m. liepos 7 d., po pietų, jiems išėjus pasivaikščioti, pasivažinėti dviračiais, einant nuo (duomenys neskelbtini) keliuku, kuris veda palei (duomenys neskelbtini), E. nukrito nuo dviračio ir susižalojo ranką. Abu sūnūs jai tada tą patį tvirtino. Kadangi E. ranką labai skaudėjo, V. J. vėlai vakare nuvežė sūnų į Šiauliuose esančią Motinos ir vaiko kliniką, kur sūnui buvo nustatytas dešinio žastikaulio chirurginis kaklo lūžis. Parodė, kad jos sūnų E. 2021 m. liepos 7 d. sužalojo jos buvusio vyro V. J. draugas G. Iš vaikų sužinojo, kad jie visi kartu, t. y., V. su vaikais E. ir P. bei su G. ėjo pasivaikščioti. Jiems einant keliuku link (duomenys neskelbtini), G. pakėlė E. rankomis nuo žemės ir jį metė į žoles. Iš vaikų pasakojimo suprato, kad iškart G. vaikams pagrasino žodžiu, jog niekam neprasitartų, kas įvyko. Vaikai dėl to išsigando, todėl iki pat 2021 m. gruodžio 23 d. tylėjo. Pastebėjo vaikų pasikeitusį elgesį. Mano, kad tam turėjo įtakos G. psichologinė prievarta, t. y., pagąsdinimas, spaudimas žodžiu. Sužinojusi apie tai, kas nutiko sūnui vasarą, paklausė apie tai ir buvusio vyro V. J.. Klausė, jo, kodėl jis jai nieko nesakė, kodėl tai slėpė. V. jai nieko nesakė, neaiškino. Pamena, kad vasarą, liepos mėn., sūnus E. turėjo 17 eurų ir jai juos rodė, sakė, kad jam juos davė draugas, bet nesakė, nei koks draugas, nei už ką jam davė. Dabar sužinojo, kad 17 eurų jam tuo metu davė tėčio V. draugas G., kad pinigus davė praėjus kelioms dienoms po to įvykio, davė už tai, kad vaikas tylėtų ir nepasakotų, kas įvyko. Sūnus E. nesakė jai, kur jam G. padavė pinigus, sakė, kad žodžiu prigrasino, kad tiek jis, tiek jo brolis P. tylėtų ir niekam neprasitartų, apie tai, kas įvyko. Parodė, kad dėl šio įvykio jos vaikui E. buvo sukeltas fizinis skausmas, sutrikdyta sveikata. E. ranka buvo sugipsuota apie dvi savaites, po to, kai gipsą medikai nuėmė, dar mėnesį laiko ranka buvo laikoma specialiame įtvare, kas dvi savaites ji su sūnumi vykdavo į Moters ir vaiko klinikas Šiauliuose, kur peršviesdavo sužalotą vietą. Jokie medikamentai E. nebuvo išrašyti. Prašo nubausti G. įstatymų nustatyta tvarka, įpareigoti jį atlyginti patirtą žalą. Parodė, kad dėl įvykio jai turtinė žala nepadaryta, bet padaryta moralinė žala, kurios šiuo metu negali įvardinti, todėl civilinį ieškinį pateiks vėliau. (t. 1, b. l. 18-22)
Papildomos apklausos metu S. B. parodė, kad jos vaikai nėra linkę meluoti, išsigalvoti, ji neturi pagrindo vaikais netikėti, vaikai nekeičia savo pasakojimo dėl E. J. sužalotos rankos aplinkybių, iki šių dienų jie jai pasakoja tą patį. Su buvusiu vyru V. J. nebendrauja. V. draugas G. su ja nebuvo susisiekęs, ji su juo taip pat nebuvo susisiekusi. G. ji pažįsta tik iš matymo. Šiai dienai padarytos žalos nereiškia, nes negali nurodyti, pateiks vėliau. (t. 1, b. l. 23-26 )
Papildomos apklausos metu S. B. parodė, kad nori pareikšti civilinį ieškinį dėl sūnui E. sužalotos rankos. Parodė, kad ji sūnui pirko įtvarą rankai, pirko kalcio vitaminus, važiavo keturis kartus į Šiaulius pas gydytojus, kelionei ir kurui išleido pakankamai pinigų. Dokumentų, pagrindžiančių padarytą turtinę žalą, ji negali pateikti, nes jų neturi, neišsaugojo, nes iš pradžių nežinojo, kad sūnui ranka sužalota tyčia. Parodė, kad didesnė žala jai padaryta moralinė, nes vaikas negalėjo važiuoti į BMX treniruotes, buvo apribotas jo judėjimas ir aktyvumas, ranka gijo daugiau kaip mėnuo laiko, todėl tuo metu vaiko poreikiai buvo ribojami. (t. 1, b. l. 29-31 )
Papildomos apklausos metu S. B. parodė, kad ji su G. L. susitarė dėl žalos atlyginimo – G. L. įsipareigojo iki šių metų, t. y., 2022 m. birželio mėn. jai atlyginti 700 eurų, todėl ji civilinio ieškinio nebereiškia. (t. 1, b. l. 35-37)
2022 m. sausio 20 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra. Protokole nurodyta, jog į įvykio vietą važiuojama (duomenys neskelbtini). Pravažiavus (duomenys neskelbtini) teritoriją, nuo informacinio kelio ženklo – išankstinė krypčių rodyklė, kuriame nurodyta (duomenys neskelbtini) pabaiga, pavažiavus apie 1,9 km atstumu, sukama į dešinėje kelio pusėje esantį keliuką, vedantį į laukus, link vėjo elektros jėgainių. Pavažiavus minėtu keliuku apie 100 metrų, matomas kelio užtvaras, toliau važiuojant apie 500 metrų lauko keliu link jėgainių, dešinėje matoma laukymė, senieji apleisti sodai, krūmynai ir link jų vedantis pramintas takas. Paėjus taku apie 100 metrų, prieinama vandens telkinį – (duomenys neskelbtini), šalia kurio ant kranto yra medinė atvira pavėsinė. Paėjus apie 200 metrų keliuku, apaugusiu krūmynais ir berželiais prieinama prie minėto vandens telkinio – (duomenys neskelbtini). Kranto dalis artėjant link pakrantės yra atvira, apaugusi žole, o aplinkui apaugusi krūmynais, berželiais ir kita augmenija, pati vandens telkinio pakrantė taip pat apaugusi vandens žolėmis – meldais, berželiais. Įvykio vietoje žemės paviršius yra ne lygus, kietas, su dolomito skaldos dalimis, kitame karjero krante matyti žemių pylimas. (t. 1, b. l. 38-47)
Mažametis nukentėjusysis E. J. parodė, kad jis su tėčiu, broliu ir dėde važiavo į (duomenys neskelbtini), kur jis su broliu maudėsi. Kai išsimaudė paskutinį kartą, dėdė jį metė ir jam lūžo ranka. Po to, dėdė jam davė pinigų ir paprašė niekam nesakyti. Vėliau pradėjo tinti ranka. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) esančią ligoninę, iš kurios važiavo į Šiaulių ligoninę. Dar kartą peršvietė ranką, ją sugipsavo. Parodė, kad dėdė jį pakėlė už liemens ir metė į tas žoles. Jis krito ant dešinio peties ir jam labai skaudėjo, jis pradėjo verkti. Atgal grįžo dviračiais. Dėdė jį metė vieną kartą. P. žaidė su G. Nežino, dėl kokios priežasties prie jo priėjo G. ir kodėl jį pakėlė. Tuo metu, kai dėdė jį metė, jis jam nieko nesakė, nes buvo išsigandęs. Išsigando, nes bijo aukščio. Jis nežaidė, nes nenorėjo žaisti, tačiau P. norėjo žaisti. Tuo metu, kai jo brolis žaidė su G., G. nuotaika buvo linksma. Taip pat G. buvo linksmas, kai jį pakėlė ir jį metė. Kaltu G. jautėsi po to, kai jį išmetė. Tėtis pamatė jį nukritusį ant žemės. Tėtis nematė, kaip G. jį metė. Prie vandens jis maudėsi, P.s žaidė, o dėdė gėrė alų ir valgė mėsą. G. pažįsta, tačiau jo pavardės nežino. Ne pirmą kartą yra jį matęs ir ne vieną kartą yra buvę kartu. Nematė, kad G. būtų metęs brolį. Ten, kur jis krito, buvo daugiau žolės. Nukrisdamas užsigavo petį. Krisdamas galėjo atsitrenkti į žolę arba į akmenį. Apie tai, kad toje vietoje galėjo būti akmuo, galvoja, nes ten buvo labai kieta. Dėdė paėmė jį už liemens. Tuo metu jis jam buvo už nugaros. Kai dėdė jį paėmė, jis buvo apsirengęs tik šortais. Jis jį metė, kai jau ruošėsi visi eiti į namus. Pinigus padavė prie dvaro ir paprašė nesakyti mamai bei kitiems. Prašė nesakyti apie tai, kad dėdė sulaužė ranką ir kad nukrito nuo dviračio. Jis jo prašė nesakyti, nes nenorėjo turėti reikalų su policija ar kitais. Pinigus padavė tą pačią dieną. Tą dieną, kai maudėsi, važiavo su dviračiu. Tą dieną nuo dviračio nebuvo nukritęs. Dėdė jį pakėlė aukštai. Tuo metu kai dėdė jį numetė, jis verkė. Verkė, nes jam skaudėjo. Dėdė jo atsiprašė. Ligoninėje jis pasakė taip, kaip prašė dėdė, tai yra, kad buvo nukritęs. Mamai pasakė tą patį. Tikrosios aplinkybės paaiškėjo tada, kai jie buvo Airijoje, brolis pasakė mamai apie tai, kaip jam lūžo ranka. Pasakė, kad ranka lūžo ne dėl to, kad nukrito nuo dviračio, o dėl to, kad jį metė dėdė. Parodė, kad tą dieną, kai važiavo su dviračiais, dėdė gėrė alų ir valgė. Prie vandens atvažiavo per pietus. Galėjo prabūti apie tris valandas. Jį metė tada, kai jau buvo truputį sutemę, nežino kiek buvo valandų, kai jį metė. Dėdė jam davė 17 eurų. Daugiau pinigų niekas nedavė. (t. 1, b. l. 132-134)
Valstybinės teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 148/2022(04), kurioje nurodyta, kad E. J. nustatytas dešinio žastikaulio chirurginio kaklo lūžis. Nustatytas kūno sužalojimas padarytas prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ Pakruojo ligoninę 2021 m. liepos 7 d., galimai užduotyje nurodytu laiku. E. J. nustatytas kūno sužalojimas galėjo būti padarytas ir užduotyje nurodytomis įvykio aplinkybėmis. Sužalojimas, nustatytas E. J., galėjo būti padarytas netiesioginės traumos metu krentant ant rankos/alkūnės ir/ar vykstant sukamajam ir/ar lenkiamajam judesiui per peties sąnarį; sužalojimo padarymo galimybė ir tiesioginio trauminio poveikio kietu buku daiktu metu nėra pilnai atmetama. E. J. nustatytas kūno sužalojimas padarytas 1 (vieno) trauminio poveikio metu. E. J. nustatytas kūno sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl pastarojo jo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. E. J. nustatytas kūno sužalojimas pavojaus jo gyvybei nesukėlė. (t. 1, b. l. 85-86)
Mažametis liudytojas P. J. parodė, kad jo brolis buvo ligoninėje, buvo G., kuris metė brolį, brolis labai verkė. Jis matė kaip G. metė brolį. Brolis gulėjo, o tėtis priėjo ir pakėlė brolį. Važiavo ir G. broliui padavė pinigus. Jis nežino ką G. sakė broliui, kai padavė pinigus. Jo brolis jautėsi blogai. Buvo jis, tėtis, brolis ir G. Apie tai, kas atsitiko broliui, brolis papasakojo jam ir mamai. Brolis pasakojo apie tai, kaip jį metė. Daugiau niekas nematė, kaip G. metė brolį. Tėtis nematė, kaip G. metė brolį. Tuo metu, kai broliui lūžo ranka, brolį vežė į ligoninę ir jam ten sugipsavo ranką. Su G. žaidė, reikėjo muštis ir stumdytis. Jis su G. mušėsi ir stumdėsi. Tėtis su jais nežaidė. Nežino, kur tuo metu buvo tėtis. Kai brolis nukrito, brolis gulėjo ir jį nuo žemės pakėlė tėtis. Jis matė, kaip tėtis pakėlė brolį. Brolis gulėjo lauke prie vandens, ten kur galima maudytis. Prie vandens atvažiavo dviračiais. Brolis pats važiavo dviračiu, o jį vežė tėtis. Parodė, kad brolis vieną kartą buvo nukritęs nuo dviračio. Tada jis važiavo viena ranka, nes jam buvo lūžusi ranka, bet jis neverkė. Apie lūžusią ranką mamai pasakojo visą istoriją. Nežino, kodėl G. davė pinigų. Žaidžiant tiesiog reikėjo stumdytis rankomis. (t. 1, b. l. 130-131)
Liudytojas V. J. parodė, kad iš santuokos su S. B. turi du mažamečius vaikus: E. J. ir P. J., kurie po skyrybų gyvena su mama. 2021 m. liepos mėn. pradžioje, tikslios dienos nepamena, apie pietus, jis su savo draugu G. L. susitarė dviračiais važiuoti iki (duomenys neskelbtini) pažvejoti. Apie 13-14 val. jis kartu su savo vaikais E.ir P. dviračiais nuvažiavo prie BMX trasos, kuri yra (duomenys neskelbtini), kur jų laukė jo draugas G. E. važiavo savo dviračiu, o P. dviračiu vežė jis pats. Visi kartu dviračių taku nuvažiavo iki stovinčių vėjo jėgainių, ir pro jas laukais ar senaisiais sodais nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini). Prie vandens telkinio, nuošalesnėje vietoje, kuri apaugusi medžiais, krūmais, žolėmis, jis kartu su vaikais maudėsi, G. žvejojo, jie kūreno laužą, kepė žuvį. Pamena, kad tuo metu, kai jis su sūnumi P. maudėsi, ant kranto liko E. su G. Jis matė, kaip E. su G. bėgioja. Suprato, kad jie žaidė tarpusavyje gaudynes. Kad G. L. E. keltų, ar stumdytų, jis to nematė. Jie bendravo draugiškai. Netrukus išgirdo E. verksmą, iškart išlipo iš vandens, nuėjo prie sūnaus. Matė E. pusiau sėdomis sėdintį žolėje ir verkiantį. Link jo atėjo G. ir pasakė, kad kažkas atsitiko E., sakė, kad jie siuto ir vaikas griūdamas užsigavo ranką. Priėjęs prie sūnaus E., jis jo paklausė, kas nutiko, sūnus pradėjo sakyti, kad skauda ranką, rodė skaudamas kūno vietas - abi rankas, pečių sritį. Jis apžiūrėjo abi rankas, paprašė, kad E. jas pakeltų. Pamena, kad E. aikčiojo iš skausmo, tačiau jokių sužalojimų, sumušimų jis nematė. Jie visi tada susiruošė namų link. Apie 16 val. važiavo namo, važiavo dviračiais nuo minėto karjero link (duomenys neskelbtini), dažnai stoviniavo, nes E. skaudėjo ranką, jam buvo sunku važiuoti dviračiu, kurį vairavo viena ranka. Atvažiavus prie (duomenys neskelbtini) esančio tilto, sustojo. E. sakė, kad jam skauda ranką, kad nori pailsėti. Sūnui P. apie 16.30 val. turėjo prasidėti BMX treniruotė, todėl jie išsiskyrė – E. liko su G., o jis savo dviračiu su P. grįžo iki jo namų, kur P. persirengė treniruotei ir jis P. apie 17 val. nuvežė į BMX trasą, paliko jį ten, sutarė, kad po treniruotės jis pats grįš į namus pas močiutę. Tada jis dviračiu nuvažiavo pas E. ir G., kuriuos rado (duomenys neskelbtini). G. žvejojo, o sūnus sėdėjo ant upės kranto. Sūnaus klausė, kaip jis jaučiasi, ar skauda ranką. E. sakė, kad skauda, buvo neramus, muistėsi. Parodė, kad jis matė iš sūnaus veido išraiškos, jog sūnus jaučia skausmą. Sūnus vilkėjo trumpomis rankovėmis marškinėlius ir jis pamatė, kad dešinė ranka pradėjo tinti. Jis dar su G. kurį laiką minėtoje vietoje žvejojo. Jokio alkoholio jie nevartojo. Apie 21 val. dviračiais jis, E. ir G. nuvažiavo į Pakruojo ligoninės priėmimo skyrių, kur medikams jis pasakė, kad sūnus važiuodamas dviračiu krito ir užsigavo ranką. Ligoninėje peršvietė E. ranką ir gydytojas pasakė, kad galimai skilo žastikaulis ir E. GMP ekipažu buvo nuvežtas į Moters ir vaiko klinikas Šiauliuose, kur vaikui diagnozuotas žastikaulio chirurginis kaklo lūžis. E. sugipsavo ranką ir juos išleido gydytis ambulatoriškai. Jis naktį su vaiku grįžo į savo namus. Kiek pamena, vaikams išsimiegojus, kitos dienos popietę palydėjo abu savo vaikus iki jų namų. Dar būdamas savo namuose, E. jam pasakė, kad turi 17 eurų, kuriuos jam davė G., tačiau E. jam nesakė, už ką gavo pinigus, kur juos gavo, kas ir kada jam juos davė. Kaip jis supranta, tai pats E. mamai S. ir močiutei J. sakė, jog ranką užsigavo griūdamas nuo dviračio. Praėjus kokiai savaitei po to įvykio, jis sutiko gatvėje sūnų E., kuris jam pasakė, kad prie karjero jį metė, stūmė G., todėl sūnus susižalojo ranką. Tai išgirdęs, jis klausė ir G., kaip viskas ten vyko. G. jam paaiškino, kad jis su jo vaiku tik žaidė, užgauti nenorėjo. Parodė, kad nepaklausė G. apie 17 eurų, kuriuos jis davė sūnui. Po šio įvykio su draugu G. apie 3 savaites laiko buvo susipykę, nebendravo. Vėliau su G. susitikę apie šį įvykį nekalbėjo iki š. m. sausio 14 d., kol nepaskambino jam policijos pareigūnai ir pakvietė atvykti apklausai. G. girdėjo jo pokalbį telefonu su pareigūnu, sakė jam laikytis pirminės versijos, t. y. kad sūnus E. ranką susižalojo griūdamas nuo dviračio. Mano, kad E. galėjo sužaloti G., bet jis pats to nematė. Taip galvoja, nes G. jo prašė meluoti apie patirtos traumos aplinkybes. Parodė, kad jo sūnus E. nelinkęs meluoti, nemano, kad jis tai galėjo išsigalvoti. Parodė, kad 2021 m. gruodžio mėn. pabaigoje jo vaikai E. ir P. kartu su mama buvo išvykę į Airiją pas S. seserį D. B.. Jam paskambino S. ir pasakė, kad vaikai papasakojo, kas nutiko vasarą prie (duomenys neskelbtini), ir kad grįžusi į Lietuvą ji kreipsis į policiją dėl sūnaus E. rankos sužalojimo. Parodė, kad medikams pamelavo sūnaus sužalojimo aplinkybes tik todėl, kad nenorėjo turėti jokių rūpesčių su kitomis institucijomis dėl galimai netinkamos vaiko priežiūros. (t. 1, b. l. 50-54)
Liudytoja E. K. parodė, kad ji yra Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Pakruojo rajone patarėja. 2022 m. sausio 11 d. į Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių Pakruojo rajone kreipėsi S. B., kuri pranešė, kad 2021 m. liepos mėnesį sūnui E. J. svečiuojantis pas tėvą (buvusį sutuoktinį) V. J., tėvo draugas G. (pavardės nežino) metė vaiką ant žemės, dėl ko vaikui lūžo ranka. Apie šį įvykį jai papasakojo sūnus E. J. tik 2021 m. gruodžio mėn., kadangi jam buvo liepiama meluoti, jog pats nugriuvo nuo dviračio. S. B. pateikė E. J. ambulatorinio apsilankymo aprašymą, kuriame nurodyta, jog E. J. nustatytas žastikaulio chirurginio kaklo lūžis. S. B. nurodė, kad jos sūnus P. 2021-12-23 papasakojo, jog vasarą jis buvo kartu su tėčiu V. J., broliu E. ir dėde G. Visi vyko žvejoti ir maudytis, tikslios vietos nenurodė. P. jai pasakė, kad dėdė G. priėjęs prie brolio E. jį pakėlė į viršų ir metė ant žemės. Tą patį papasakojo ir E. Motina teigė, kad tuo metu, kai tai įvyko, jos abu sūnūs viešėjo pas močiutę, kuri gyvena kartu su jos buvusiu sutuoktiniu V. Tą kartą E į namus grįžo sugipsuota dešine ranka. Parodė, kad 2022-01-11 skyriaus patalpose ji bendravo su mažamečiu E. J., kuris papasakojo, jog praeitą vasarą (tikslaus laiko nenurodė) kelias dienas viešėjo pas tėtį. Vieną dieną dviračiais važiavo kartu su tėčiu V, broliu P. ir dėde „G.“ į (duomenys neskelbtini) žvejoti. Berniukas nurodė, kad tada, kai nusimaudė, jis sėdėjo ant žemės ir dėdė G. nieko nesakęs prie jo priėjo, pakėlė jį į viršų ir metė ant žemės. Vaikas teigė, kad nežino, kodėl dėdė taip padarė, vaikas nesuprato, ar dėdė norėjo pajuokauti. E. papasakojo, kad po to, kai jį dėdė numetė ant žemės, jam labai pradėjo skaudėti dešinę ranką. Kai ranka pradėjo tinti, dėdė G. ir tėtis pasakė, kad važiuos į ligoninę, tačiau prieš važiuojant G. davė 17 eurų ir kartu su tėčiu liepė niekam nesakyti apie tai, kas įvyko. Berniukas teigė, kad dėdė ir tėtis liepė sakyti, kad jis važiavo dviračiu ir atsitrenkęs parke į medį griuvo ir nukrito ant rankos. Grįžęs namo E. J. pasakė, kad griuvo nuo dviračio, dėl ko susilaužė ranką. Bendraujant su mažamečiu P., jis patvirtino, kad matė, kaip tėtės draugas „G.“ pakėlė brolį ir numetė, sakė, kad brolis tada verkė. (t. 1, b. l. 57-60)
Prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pridėta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Pakruojo rajone pateikta informacija, kuri gauta specialistėms bendraujant su E. ir P. J. bei jų mama S. B.. (t. 1, b. l. 90-101)
2022 m. sausio 19 d. pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, jog telefonu buvo bendrauta su D. B. bei A. P., kurie paaiškino, jos pas juos į Airiją buvo atvykę pasisvečiuoti P. ir E. J., kurie papasakojo, jog E. ranka lūžo ne dėl nugriuvimo nuo dviračio, o dėl to, kad tėčio draugas E. numetė ant žemės. (t. 1, b. l. 64-66)
Įtariamasis G. L. parodė, kad V. J. yra jo draugas. Jie pažįstami nuo darželio laikų. Pamena, kad vasarą, t. y. 2021 m., liepos mėn. 7 d., nuo ryto, valandos nepamena, jis kartu su V. J. ir jo dviem vaikais P. ir E. dviračiais iš (duomenys neskelbtini), kuris yra netoli elektros malūnų. Ten jis su V. žvejojo, maudėsi, kepė žuvį, valgė vištieną, vaikai žaidė, visą laiką buvo kartu su jais. Alkoholio nei jis, nei V. nevartojo. Nepamena, kur tiksliai buvo V. su P., bet vienu momentu jis žaidė kartu su E. - gaudė vienas kitą, siuto, ir vienu momentu E. pargriuvo ant žemės, ant ten esančios žolės. Jis bandė jį pakelti, bet vaikas jam tarp rankų muistėsi, kažkaip jam iš rankų išslydo ir griuvo ant šono. Nepamena, ant kurio šono griuvo. Parodė, kad E. jis aukštai nekėlė, tik bandė jį pastatyti ant žemės. Kai E. parkrito, iš karto pradėjo verkti, sakė, kad jam skauda petį. Prie jų priėjo V., su kuriuo jie kartu E. pakėlė nuo žemės, pasodino prie laužo. E. vis sakė, kad skauda petį. Jie apžiūrėjo E. ranką, kažkokių sužalojimų nesimatė, ranka tuo metu netino, todėl pagalvojo, kad susitrenkė, kad greitai jam skausmas praeis. Gerokai po pietų, valandos nepamena, E. apsiramino, nebesakė, kad jam skauda ranką. Jie visi tada kartu dviračiais važiavo į (duomenys neskelbtini), nes P.reikėjo į BMX treniruotę. E. pats važiavo su savo dviračiu, tik dviratį vairavo viena ranka. Vairavo ta ranka, kuri jam neskaudėjo. V. su P. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) esančią BMX trasą, kur vyksta treniruotės, o jis su E. pasiliko laukti V. prie mūrinio tilto per (duomenys neskelbtini). Tuo momentu jis E. pinigų nedavė. Nepamena, ką jie kalbėjo. Grįžus V., jis nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) esančią parduotuvę, iš kurios nusipirko sau cigarečių, o E. guminukų ir atsigerti. Tada visi nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) teritorijoje vėl žvejojo. Ten bebūnant jis su V. pamatė, kad E. pradėjo ranka tinti. Suprato, kad tai ne tik paprastas sumušimas, bet atsitiko kažkas rimto. Iš karto nusprendė, kad reikia važiuoti į Pakruojo ligoninės priėmimo skyrių. Visi su dviračiais nuvažiavo į priėmimo skyrių. E. vėl su dviračiu važiavo pats, tik viena ranka laikė vairą. Priėmimo skyriuje jis visą laiką buvo kartu su V. ir E. E peršvietė ranką, nustatė rankos lūžį, bet (duomenys neskelbtini) nėra vaikų chirurgo, todėl buvo nuspręsta E. vežti į Šiaulius. V. turėjo važiuoti kartu su sūnumi. Parodė, kad jis žinojo, jog V. neturi pinigų, todėl V. davė 10 eurų, kad šis turėtų už ką grįžti į namus. Parodė, kad V. nematant, jis E. davė kažkiek pinigų, pamena, kad davė 10 eurų kupiūrą ir dar kažkiek smulkių pinigų. Norėjo ir jis kartu su jais važiuoti, bet jam medikai pasakė, kad važiuoti greitosios automobilyje gali tik artimi asmenys. Kai davė E. pinigų, jis jam pasakė, kad tėvui jis nesakytų, jog jis jam davė pinigų, nes V. yra geriantis, todėl nenorėjo, kad šis iš vaiko paimtų jo duotus pinigus. E. nieko nesakė ir neliepė apie tą įvykį nepasakoti, pats V. tą patį vakarą sakė, kad jis pats nenori, jog kas nors sužinotų apie E. nukritimą ir rankos susilaužymą, kad jam prižiūrint vaikus kažkas atsitiko, kad nesikištų vaikų teisės. Kažkada V. yra turėjęs reikalų su vaikų teisėmis. Parodė, kad tiek su V., tiek ir su E.i jis dar ne kartą po šio įvykio buvo susitikęs, visi bendraudavo, niekas jam jokių pretenzijų niekada nereiškė. Parodė, kad jo veiksmuose jokios tyčios nebuvo, jis tikrai be jokios priežasties nemetė vaiko ant žemės ir niekaip kitaip jo neskriaudė, jis pats griuvo žaidimo metu. Žino, kad V. ir buvusi jo sugyventinė, vaikų motina, tarpusavyje nesutaria, todėl mano, kad ji kreipėsi dėl vaiko sužalojimo, nes taip ji gali bandyti pakenkti V., kuris jai nemoka alimentų, be to jie vienas kito nemėgsta, mano, kad vaikai gali būti primokyti pasakoti, jog jis E. tyčia užgavo. (t. 2, b. l. 19-22)
Įtariamasis G. L., įteikus jam galutinį pranešimą apie įtarimą, kaltę pripažino visiškai ir papildomai parodė, kad 2021 m. liepos mėn. 7 d., dienos metu, (duomenys neskelbtini) jis žaidė su E. ir tikrai netyčia, to nenorėdamas, metimo metu galėjo užgauti vaiką, tai pripažįsta. Negali tiksliai paaiškinti, kaip viskas vyko, bet specialiai sužaloti E. jis tikrai nenorėjo. Dėl savo poelgio jis visiškai prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi. (t. 2, b. l. 36-38)
Kaltinamojo G. L. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 139 straipsnio 1 dalį, nes jis dėl neatsargumo sužalojo mažametį E. J. ir jam padarė dešinio žastikaulio chirurginį kaklo lūžį – nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Atsižvelgiant į tai, jog BK 139 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, įtariamajam pagrįstai pasiūlyta baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, apie tai buvo surašytas pranešimas (t. 2, b. l. 42-43), kuriame nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę ir sutinka užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.
Prokurorė už nusikaltimą, numatytą BK 139 straipsnio 1 dalyje G. L. siūlė skirti 9 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 val. per mėnesį visuomenės labui. Taikyti BK 64¹ straipsnį ir bausmę sumažinti vienų trečdaliu ir paskirti 6 mėnesius viešųjų darbų įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 valandų visuomenės labui.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.
Kaltinamasis G. L. teistas, teistumas neišnykęs (t. 1, b. l. 147-164; 165-177; 178-185; 186-187; 188-194), padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nustatyta jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, turi galiojančių administracinių nuobaudų (t. 2, b. l. 1-6), nedirba (t. 2, b. l. 7-8), Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas (t. 2, b. l. 9). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) G. L. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą numatytą BK 139 straipsnio 1 dalyje prokurorės siūlomos rūšies ir trukmės bausmę – 9 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 val. per mėnesį visuomenės labui (BK 46 straipsnis).
Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltę pripažino, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
G. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 39-41) paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Kompaktinis diskas (1 vnt.) su mažamečių apklausų įrašais paliktinas saugoti baudžiamoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,
nusprendžia:
G. L. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje ir jį nubausti viešaisiais darbais 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti G. L. galutinę bausmę – viešuosius darbus 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Kaltinamajam išaiškinti, kad viešieji darbai vykdomi tik tuo atveju, jei nuteistasis sutinka. Jeigu dėl objektyvių priežasčių nuteistasis negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones.
Jeigu nuteistasis vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu nuteistasis ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
G. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Kompaktinį diską (1 vnt.) su mažamečių apklausų įrašais palikti saugoti baudžiamoje byloje.
Kaltinamasis, nesutikdamas su viešųjų darbų bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas BPK nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.