Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimas

2022-04-15 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A20.-240-1132/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-04-15
Bylos Nr.
A20.-240-1132/2022
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00224-2022-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Atmestas.
Teisėjas
Vilma Tamošaitienė (pirm.)
Pareiškėjas
I. A. A. A., H. S. S. S.
Suinteresuotas asmuo
BĮ Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Paulius Vinkleris
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A20.-240-1132/2022Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00224-2022-6Procesinio sprendimo kategorija 21.9.13
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 15 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vilma Tamošaitienė,sekretoriaujant Ernestai Vansevičiūtei,

dalyvaujant Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) atstovei Gabrielei Vasiliauskienei,

pareiškėjai I. A. A. A. (toliau – ir pareiškėja, užsienietė), kuri taip pat yra ir pareiškėjo H. S. S. S. atstovė pagal įstatymą, įgaliotajai atstovei advokatei Daivai Jurevičienei,

vertėjams Shayma Mustafa ir Hicham Ibrahim,

susipažinusi su užsieniečių I. A. A. A. ir H. S. S. S. asmens bylomis, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu, naudojantis vaizdo konferencijų ir pokalbių platformą „Zoom“, išnagrinėjo užsienietės I. A. A. A. įgaliotojo atstovo advokato Pauliaus Vinklerio skundą dėl Migracijos departamento 2022 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir užsieniečio H. S. S. S., atstovaujamo atstovės pagal įstatymą I. A. A. A., įgaliotojo atstovo advokato Pauliaus Vinklerio skundą dėl Migracijos departamento 2022 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Migracijos departamentas 2022 m. vasario 23 d., vadovaudamasis nuo 2022 m. sausio 1 d. galiojančios Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) redakcijos X2 skyriaus 140⁸ straipsnio 5, 6 dalimis, 113 straipsnio 5 dalimi, priėmė sprendimus (toliau – ir skundžiami sprendimai) įleisti pareiškėjus į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 (šešis) mėnesius nuo asmenų užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimti galutiniai sprendimai dėl jų teisinės padėties; apgyvendinti pareiškėjus Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 (šešis) mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Sprendimuose nurodyta, jog užsienietė su vyru ir vaiku į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje. Prieglobsčio prašymą pateikė tik kai buvo sulaikyti pareigūnų ir pristatyti į užkardą. Užsieniečiai su savimi neturėjo asmens dokumentų ar kelionės dokumentų (jų kopijų), leidžiančių nustatyti jų tapatybę, ir jų nepateikė prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu. Užsieniečiai prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų darbuotojais, skirtingais prieglobsčio prašymo tyrimo etapais teikė skirtingas pasakojimo detales, klaidinančią informaciją, tokiu būdu siekdami klaidinti pareigūnus, vilkinti prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procesą. Užsienietė apklausos nurodė, kad iš Irako išvyko į Europą, būdama Lietuvoje nežinojo kokioje šalyje yra. Tik pamačiusi Europos Sąjungos vėliavą suprato, kad pateko į Europą. Šių faktinių aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad užsieniečiai tinkamai nebendradarbiavo, siekiant nustatyti jų tapatybę, o atsisakius suteikti prieglobstį gali pasislėpti ir/ar bandyti išvykti į kitą Europos Sąjungos šalį.

Skundu pareiškėja I. A. A. A., atstovaujamas įgaliotojo atstovo advokato Pauliaus Vinklerio prašo panaikinti Migracijos departamento 2022 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl pareiškėjos laikino apgyvendinimo ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti pareiškėją netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Skundu pareiškėjas H. S. S. S., atstovaujamas atstovės pagal įstatymą – motinos I. A. A. A., ir įgaliotojo atstovo advokato Pauliaus Vinklerio, prašo panaikinti Migracijos departamento 2022 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl pareiškėjo laikino apgyvendinimo ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti pareiškėją netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Žemesnės instancijos teismas

Skunduose nurodyta, kad pareiškėjams gali būti taikoma švelnesnė ir proporcinga alternatyvi sulaikymui priemonė nenustatant judėjimo apribojimų, nes pareiškėjai nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidę migracijos įstatymų, jie bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų.

Atsiliepimas

Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo skundų netenkinti ir nurodė, kad užsieniečių atžvilgiu nėra priimti sprendimai dėl jų sulaikymo, užsieniečių atžvilgiu buvo priimti sprendimai įleisti juos į Lietuvos Respubliką ir juos apgyvendinti, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečių atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymo priemonę, kadangi užsieniečiai nėra sulaikyti. Pagal Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalį, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, jeigu nustatomas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas. Kadangi tyrimo metu toks pagrindas nustatytas nebuvo, užsieniečių atžvilgiu priimtas sprendimas dėl jų įleidimo ir apgyvendinimo, vadovaujantis Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 ir 6 dalimis. Pareiškėjų tapatybė nėra nustatyta, t. y. pareiškėjai su savimi neturėjo kelionės dokumentų, leidžiančių nustatyti jų tapatybę ir jų nepateikė prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu. Taip pat nepateikė ir kelionės dokumentų kopijų. Prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais, skirtingais prieglobsčio prašymo tyrimo etapais teikė skirtingas pasakojimo detales, klaidinančią informaciją, tokiu būdu siekdami klaidinti pareigūnus ir vilkinti prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procesą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų atžvilgiu nėra priimti sprendimai dėl sulaikymo, pareiškėjų atžvilgiu buvo priimti sprendimai įleisti juos į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, į tai, kad pareiškėjai į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyti pareigūnų ir pristatyti į užkardą, su savimi neturėjo kelionės ar asmens dokumentų, leidžiančių nustatyti jų tapatybę ir jų nepateikė prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, šios nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja realią ir pagrįstą galimybę, kad pareiškėjai gali pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę, todėl pareiškėjų buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl pareiškėjų teisinės padėties.

Šalies argumentai

Pareiškėja teismo posėdžio metu skundus palaikė, prašė juos tenkinti.

Pareiškėjos įgaliotoji atstovė teismo posėdžio metu skundus palaikė ir prašė juos tenkinti.

Atsiliepimas

Migracijos departamento atstovė teismo posėdžio metu skundą prašė atmesti atsiliepime nurodytais motyvais ir papildomai paaiškino, kad šiuo metu jau yra įsiteisėjęs Migracijos departamento sprendimas nesuteikti pareiškėjams prieglobsčio. Be to 2022 m. kovo 30 d. Valstybės sienos apsaugos tarnyba priėmė sprendimą apgyvendinti visą pareiškėjos šeimą VSAT nesuteikiant teisės laisvai judėti, 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, t. y. nuo 2022 m. kovo 30 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas Migracijos departamento sprendimas dėl pareiškėjos šeimos išsiuntimo, todėl skundžiami sprendimai nėra aktualūs.

Motyvuojamoji dalis

Skundai atmestini.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“, visoje šalyje nuo 2021 m. liepos 4 d. yra paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, taigi sprendžiant dėl skundžiamo Migracijos departamento sprendimo dalies, kuria nuspręsta užsienietį laikinai apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, teisėtumo ir pagrįstumo taikomos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos.

Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.

To paties straipsnio 6 dalyje be kita ko nustatyta, jog jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, ir Migracijos departamentui priėmus sprendimą įleisti užsienietį į Lietuvos Respubliką, kartu priimamas sprendimas prieglobsčio prašytoją apgyvendinti Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos. Alternatyvių apgyvendinimo priemonių taikymas galiojančiame įstatyme nėra numatytas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1846-525/2022).

Iš skundžiamų sprendimų matyti, kad sprendimų dalys apgyvendinti užsieniečius Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės jiems laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, priimti nustačius, jog yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktuose nurodytos aplinkybės. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 1 punktą sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir panašiai). Pagal Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 10 punktą sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais.

Pažymėtina, kad pareiškėjų atžvilgiu nebuvo priimti sprendimai dėl sulaikymo, pareiškėjų atžvilgiu buvo priimti sprendimai įleisti į Lietuvos Respubliką ir juos apgyvendinti, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai nėra sulaikyti, todėl nėra pagrindo pareiškėjų atžvilgiu taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymui priemonę.

Skundą nagrinėjantis teismas taip pat pažymi, kad pareiškėjams taikoma priemonė savo faktiniu turiniu atitinka ne sulaikymą Įstatymo 113 straipsnio prasme, bet Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos ir pareiškėjos paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, matyti, kad pareiškėjams suteikiamos tinkamos gyvenimo sąlygos, jie turi galimybę judėti teritorijoje, bendrauti su kitais ten apgyvendintais asmenimis, taip pat turi galimybę susitikti su jų interesus atstovaujančiu advokatu, naudotis ryšio priemonėmis, gauti medicinos paslaugas, neribotai su socialinio darbuotojo pagalba apsipirkti parduotuvėje, nekliudomai grįžti į saugią jiems šalį. Byloje nėra duomenų, kad būtų pažeidžiamos jų teisės susiję su sveikatos priežiūra, materialiniu ir buitiniu aprūpinimu, draudimų ir apribojimų taikymu, užimtumo organizavimu, apsilankymų ir pasimatymų centre organizavimu. Vien pareiškėjos nurodyta aplinkybė apie nepakankamą judėjimą, nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjų teisės yra pažeidžiamos ir pareiškėjams netaikytinas judėjimo laisvės apribojimas. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad pareiškėjams skundžiamais sprendimais taikytas laikinas apgyvendinimas, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra tinkama ir proporcinga priemonė, siekiamiems tikslams.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pereidami Lietuvos Respublikos valstybės sieną ne per pasienio kontrolės punktą, neturėdami teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių ar suteikiančių jiems teisę atvykti, būti ar vykti per Lietuvos Respubliką tranzitu, dokumentų, prieglobsčio prašymą pateikė tik kai buvo sulaikyti pareigūnų ir pristatyti į užkardą – tam, kad išvengtų sulaikymo už valstybės sienos kirtimą. Byloje nėra pagrindo spręsti, kad, paskyrus pareiškėjų prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę, būtų pasiekti Įstatymo numatyti tikslai – operatyviai ir tinkamai išspręsti užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą ir priimti bei įvykdyti atitinkamą sprendimą, nes, atsižvelgiant į pareiškėjų atvykimo aplinkybes, taip pat į tai, kad pareiškėjai nebėra prieglobsčio prašytojai, šiuo metu sprendžiamas klausimas dėl jų išsiuntimo į kilmės valstybę, galima manyti, kad pareiškėjai, turėdami galimybę laisvai judėti, gali išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes. Esant šioms aplinkybėms, daroma išvada, kad Migracijos departamentas pagrįstai nustatė, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktuose numatyti pagrindai leidžiantys manyti, kad užsieniečiai, gali pasislėpti kitose Europos Sąjungos šalyse ir tokiais veiksmais vengti grąžinimo į kilmės šalį. Skunduose nurodyti teiginiai, kad pareiškėjai nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidę migracijos įstatymų, bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų, nelaikytini išimtiniais ir nesudaro pagrindo paskirti prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę. Kitų duomenų, kurie sudarytų pagrindą taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą alternatyvią sulaikymui priemonę, pareiškėjai nepateikė.

Be kita ko pažymėtina, kad skundžiami sprendimai įleisti pareiškėjus į Lietuvos Respubliką nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje nebegalioja ir nėra vykdomi, nes įsiteisėjus Migracijos departamento sprendimams nesuteikti pareiškėjams prieglobsčio, pasikeitė pareiškėjų teisinė padėtis, minėtus sprendimus pavesta vykdyti VSAT, todėl 2022 m. kovo 30 d. VSAT priėmė sprendimą apgyvendinti pareiškėjus VSAT nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje šešių mėnesių laikotarpiui nuo 2022 m. kovo 30 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl pareiškėjų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, minėtas sprendimas pareiškėjams buvo įteiktas 2022 m. balandžio 8 d.

Pažymėtina, kad nagrinėjant skundus pagal Įstatymą, apylinkės teismas parenka teisinį režimą, kuriame užsieniečiai bus apgyvendinti Lietuvos Respublikoje iki bus išspręstas jų teisinės padėties klausimas, o konkrečias apgyvendinimo sąlygas pagal apylinkės teismo parinktą režimą turi užtikrinti apylinkės teismo sprendimą vykdanti institucija.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad skundžiamų Migracijos departamento 2022 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalys yra teisėtos ir pagrįstos, jų naikinti bei taikyti prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę skunduose nurodytais motyvais nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo, todėl skundai atmetami.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties 140⁸ straipsniu 9 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nusprendžia:

Atmesti I. A. A. A. įgaliotojo atstovo advokato Pauliaus Vinklerio skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalies panaikinimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Atmesti H. S. S. S., atstovaujamo atstovės pagal įstatymą – motinos I. A. A. A., įgaliotojo atstovo advokato Pauliaus Vinklerio skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalies panaikinimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.

Teisėja Vilma Tamošaitienė