Kauno apygardos teismo nutartis

2020-11-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-484-348/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-24
Bylos Nr.
1A-484-348/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24276-2018-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Jaliniauskas, Svetlana Jurgaitienė, Jurgis Kiškis
Nuteistasis
A. G., D. G.
Advokatai
Linas Stanislovas Bagdonas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-484-348/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24276-2018-5Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.1 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgio Kiškio,

sekretoriaujant Sigitai Švėgždienei,dalyvaujant prokurorei Oksanai Gabrilaitienei,nuteistojo A. G. gynėjui advokatui Linui Stanislovui Bagdonui,nuteistojo D. G. gynėjai advokatei S. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. G. ir D. G. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. birželio 15 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu A. G. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis A. G. paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – 180 MGL (9000 eurų) dydžio bauda ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 88 (aštuoniems) mėnesiams ir 180 MGL (9000 eurų) dydžio bauda. Įskaityta bausmė, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nuosprendį.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, A. G. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant A. G. tęsti darbą, o jo netekus, per 2 (dviejų) mėnesių laikotarpį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

D. G. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu D. G. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir D. G. paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu D. G. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant D. G. per 1 (vieno) mėnesio laikotarpį po nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti/tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priimtas Kauno teritorinės ligonių kasos atsisakymas nuo civilinio ieškinio ir byla dalyje dėl civilinio ieškinio nutraukta.

Priimtas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atsisakymas nuo civilinio ieškinio ir byla dalyje dėl civilinio ieškinio nutraukta.

A. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuspręsta palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, nuspręsta panaikinti.

D. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą – nuspręsta palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, nuspręsta panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. G. ir D. G. nuteisti už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupe, viešoje vietoje įžūliu elgesiu sutrikdė visuomenės rimtį ir pažeidė viešąją tvarką, o būtent, 2019 m. rugpjūčio 3 d., apie 19.50 val., viešoje vietoje – ant pėsčiųjų tako prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini) , priklausančios UAB „E. p.“, veikdami bendrininkų grupėje, įžūliu elgesiu, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, nesant jokių asmeninio pobūdžio motyvų, D. G. tyčia užsimojus kumščiu tikslu suduoti nukentėjusiajam V. Č. smūgį į galvos sritį, o pastarajam nukritus ant žemės ir rankomis užsidengus galvą, rankomis ir kojomis sudavė daugybinius smūgius V. Č. į rankas, galvą ir kitas kūno vietas, A. G. koja trypiant V. Č. galvą bei spardant į įvairias kūno vietas, bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam V. Č. poodines kraujosruvas krūtinės dešinėje pusėje ir dešiniame žaste, odos nubrozdinimus dešinėje alkūnėje, dešiniame dilbyje ir dešinio kelio srityje, kuo nežymiai sutrikdė V. Č. sveikatą bei sutrikdė viešąją tvarką.

Šalies argumentai

2. Nuteistasis A. G., nesutikdamas su Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. birželio 15 d. nuosprendžiu pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžio dalį dėl jam paskirtos bausmės ir neskirti bausmės, susijusios su laisvės atėmimu.

2.1. Skunde nurodoma, kad nuteistajam A. G. paskirta bausmė yra akivaizdžiai per griežta, skirta neatsižvelgiant nei į jo realiai atliktų nusikalstamų veiksmų apimtį, nei į jo asmenybę, sureikšminant ankstesnius teistumus ir nukrypstant nuo bausmės skyrimo kriterijų, pasirenkant netinkamą materialiosios baudžiamosios teisės aiškinimą ir taikymą. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį dėl jam skirtinos bausmės, ne tik nepakankamai motyvavo šią nuosprendžio dalį, bet ir akivaizdžiai nukrypo nuo bausmės skyrimo kriterijų. Tokiu būdu buvo pažeistos materialiosios baudžiamosios teisės aiškinimas ir taikymas bausmės skyrimo dalyje, dėl šių pažeidimų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos apelianto teisės, be to, nukrypta ir nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos šios kategorijos bylose, kas sukliudė pirmosios instancijos teismui priimti teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą.

2.2. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas neteisingai pasielgė tiek nuteistajam A. G., tiek ir kitam nuteistajam D. G. paskirdamas laisvės atėmimo bausmes jų vykdymą atidedant 1 (vieneriems) metams. Nurodo, jog veika, už kurią A. G. buvo nuteistas, numato alternatyvias bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu. Pažymima, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos nuteistasis prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, pilnai atlygino padarytą žalą, dėl jo padarytos nusikalstamos veikos niekam neliko pasekmių, jis yra dirbantis, augina 2 nepilnamečius vaikus. Tačiau pirmosios instancijos teismas į tai visiškai neatsižvelgė ir nuosprendžio dalyje dėl bausmės skyrimo nieko nepasisakė dėl galimybės skirti A. G. bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Pažymima, kad valstybinį kaltinimą palaikiusi prokurorė prašė skirti jam laisvės apribojimo bausmę.

2.3. Nuteistasis nurodo, kad nors pirmosios instancijos teismas ir įžvelgė jo veikoje dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes, tačiau pažymi, kad pagal BK 59 straipsnio 2 dalį teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas BK 59 straipsnio 1 dalyje nenumatytas aplinkybes. Be to, lengvinanti aplinkybė, jog apeliantas savo noru atlygino žalą, pirmosios instancijos teismo nebuvo vertinta. Nuteistasis remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmę, nevertino BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo galimybės. Pažymi, kad šio straipsnio 2 dalies taikymas galima tik tuo atveju, kai nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta žala, jeigu ji padaryta, ir yra bent viena iš alternatyvių sąlygų, numatytų šio straipsnio 1-6 punktuose. Tik konstatavęs šių sąlygų visumą, teismas gali svarstyti BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo tikslingumą. Nurodo, kad tokių sąlygų visuma egzistavo skundžiamo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu, taip pat ši aplinkybė egzistuoja ir dabar.

2.4. Nuteistasis A. G. apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad jo manymu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę - BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą aplinkybę. Teigia, kad įstatymų leidėjas suteikė diskreciją, pagal kurią teismas neprivalo pripažinti tokios aplinkybės sunkinančia. Vertinant A. G. indėlį į nusikalstamos veikos visumą, mano, kad jo vaidmuo neabejotinai nebuvo pirmaeilis, jis neplanavo veikos, jai iš anksto nesiruošė, neaprūpino bendrininkų priemonėmis. Be to, pirmosios instancijos teismas ne tik sureikšmino ankstesnius A. G. teistumus, bet padarė ir kitų, itin šiurkščių motyvavimo ir teisės aiškinimo klaidų. Mano, jog teismo argumentas, kad nuteistojo atžvilgiu nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, yra grubus nekaltumo prezumpcijos pažeidimas.

3. Nuteistasis D. G. skundžia Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. birželio 15 d. nuosprendį, prašo jį pakeisti dalyje dėl jam paskirtos bausmės ir neskirti bausmės, susijusios su laisvės atėmimu.

3.1. Apeliantas nurodo, kad jam paskirta bausmė yra akivaizdžiai per griežta, skirta neatsižvelgiant nei į jo atliktų nusikalstamų veiksmų apimtį, nei į jo asmenybę, sureikšminant ankstesnius teistumus ir nukrypstant nuo bausmės skyrimo kriterijų, pasirenkant netinkamą materialiosios baudžiamosios teisės aiškinimą ir taikymą. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį dėl jam skirtinos bausmės, ne tik nepakankamai motyvavo šią nuosprendžio dalį, bet ir akivaizdžiai nukrypo nuo bausmės skyrimo kriterijų. Tokiu būdu buvo pažeistos materialiosios baudžiamosios teisės aiškinimas ir taikymas bausmės skyrimo dalyje, dėl šių pažeidimų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos apelianto teisės, be to, nukrypta ir nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos šios kategorijos bylose, kas sukliudė pirmosios instancijos teismui priimti teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą.

3.2. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas neteisingai pasielgė tiek nuteistajam D. G., tiek ir kitam nuteistajam A. G. paskirdamas laisvės atėmimo bausmes jų vykdymą atidedant 1 (vieneriems) metams. Nurodo, jog veika, už kurią D. G. buvo nuteistas, numato alternatyvias bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu. Pažymima, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos nuteistasis prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, pilnai atlygino padarytą žalą, dėl jo padarytos nusikalstamos veikos niekam neliko pasekmių. Tačiau pirmosios instancijos teismas į tai visiškai neatsižvelgė ir nuosprendžio dalyje dėl bausmės skyrimo nieko nepasisakė dėl galimybės skirti D. G. bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Pažymima, kad valstybinį kaltinimą palaikiusi prokurorė prašė skirti jam laisvės apribojimo bausmę.

3.3. Nuteistasis nurodo, kad nors pirmosios instancijos teismas ir įžvelgė jo veikoje dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes, tačiau pažymi, kad pagal BK 59 straipsnio 2 dalį teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas BK 59 straipsnio 1 dalyje nenumatytas aplinkybes. Be to, lengvinanti aplinkybė, jog apeliantas savo noru atlygino žalą, pirmosios instancijos teismo nebuvo vertinta. Nuteistasis remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmę, nevertino BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo galimybės. Pažymi, kad šio straipsnio 2 dalies taikymas galima tik tuo atveju, kai nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta žala, jeigu ji padaryta, ir yra bent viena iš alternatyvių sąlygų, numatytų šio straipsnio 1‑6 punktuose. Tik konstatavęs šių sąlygų visumą, teismas gali svarstyti BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo tikslingumą. Nurodo, kad tokių sąlygų visuma egzistavo skundžiamo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu, taip pat ši aplinkybė egzistuoja ir dabar.

3.4. Nuteistasis D. G. apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad jo manymu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę - BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą aplinkybę. Teigia, kad įstatymų leidėjas suteikė diskreciją, pagal kurią teismas neprivalo pripažinti tokios aplinkybės sunkinančia. Vertinant A. G. indėlį į nusikalstamos veikos visumą, mano, kad jo vaidmuo neabejotinai nebuvo pirmaeilis, jis neplanavo veikos, jai iš anksto nesiruošė, neaprūpino bendrininkų priemonėmis.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų į nuteistųjų skundus negauta.

5. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti, nuteistųjų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti juose nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų A. G. ir D. G. apeliaciniai skundai atmetami.

6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš pateiktų apeliacinių skundų matyti, jog nuteistieji A. G. ir D. G. neginčija kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikacijos, skunde keliamas klausimas tik dėl paskirtos bausmės.

7. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Šios pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies prasmę, teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

8. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir motyvuotai, remdamasis teisme ištirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais, pagrįstai pripažino A. G. ir D. G. kaltais padarius BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką. Teismo padarytos išvados visiškai atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamieji įstatymai nuteistiesiems pritaikyti tinkamai. Nuosprendis surašytas nepažeidus BPK reikalavimų. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad skundžiama nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo nuteistiems yra teisėta bei pagrįsta. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems A. G. ir D. G. motyvavo skiriamų bausmių rūšį ir dydį, atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – apibūdinančias tiek nuteistųjų asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, bei paskyrė jiems teisingas bausmes – laisvės atėmimą, kuri nėra aiškiai per griežta bei jos vykdymą atidėjo.

9. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą, teismas pirmiausia skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

10. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, baudžiamasis įstatymas numato alternatyvias bausmės rūšis: viešuosius darbus arba laisvės apribojimą, arba baudą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. G. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos motyvus ir jo asmenybę. Byloje nustatyta, kad A. G. padarė nesunkią tyčinę nusikalstamą veiką, veikdamas tiesiogine tyčia, kuri padarinių atžvilgiu buvo neapibrėžta, veika padaryta viešoje vietoje, dėl menkavertės priežasties, smurtinio pobūdžio, taip pat pažeidžiant viešąją tvarką ir rodant nepagarbą aplinkiniams. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad A. G. anksčiau teistas keturis kartus, anksčiau jo atžvilgiu buvo taikytos bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, administracine tvarka baustas, nuobaudos galiojančios, paskirtos baudos dalinai sumokėtos. Skundžiamame nuosprendyje taip pat nurodyta, kad A. G. atžvilgiu nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, tačiau priešingai nei teigia nuteistasis, tai nelaikytina nekaltumo prezumpcijos pažeidimų, šiuos duomenis teismas nurodė tik kaip charakterizuojančius nuteistąjį ir vien ši aplinkybė neįtakojo apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtos bausmės. Tas pats pažymėtina ir apie nuteistojo D. G. asmenybę, o būtent, nuteistasis niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, anksčiau teistas du kartus, administracine tvarka baustas, nagrinėjamu atveju nuteistasis padarė nesunkią tyčinę nusikalstamą veiką, veikdamas tiesiogine tyčia, kuri padarinių atžvilgiu buvo neapibrėžta, veika padaryta viešoje vietoje, dėl menkavertės priežasties, smurtinio pobūdžio, taip pat pažeidžiant viešąją tvarką ir rodant nepagarbą aplinkiniams. Atsižvelgiant į nuteistuosius charakterizuojančias aplinkybes jų atžvilgiu, buvo parinkta ne per griežta bausmė, pirmosios instancijos teismas, atidėdamas apeliantas bausmės vykdymą suteikė galimybę pakeisti savo gyvenimo būdą ir pasitaisyti, ir pagrįstai sprendė, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Be to, pažymima ir tai, kad abiejų nuteistųjų atžvilgiu pirmosios instancijos teismas sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamą veiką jie padarė veikdami bendrininkų grupėje. Taigi tokie bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad bausmės rūšies, nesusijusios su laisvės atėmimu, paskyrimas nėra pakankamas nuteistųjų nusikalstamiems polinkiams pakeisti. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistiesiems paskirta bausmė – laisvės atėmimas jos vykdymą atidedant atitinka jų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir jų asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Paskirtos bausmės leidžia įgyvendinti teisingumo principą ir pasiekti kitus BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus, t. y. sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

11. Nėra pagrindo nesutikti su skundų teiginiais, kad A. G. ir D. G. savo noru atlygino padarytą žalą. Pagal teismų praktiką BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygina ar pašalina visą žalą (tiek turtinė, tiek neturtinę) iki nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Šioje baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo buvo pareiškusi Kauno teritorinė ligonių kasa (1 t., b. l. 67-69) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius (1 t., b. l. 79-84). Iš mokėjimo nurodymų (1 t., b. l. 96; 1 t., b. l. 97) matyti, kad dar iki bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme D. G. atlygino ligonių kasai nukentėjusiojo gydymo išlaidas bei valstybinio socialinio draudimo fondui nukentėjusiajam išmokėtas Valstybinio socialinio draudimo lėšas dėl patirto sužalojimo ir nedarbingumo. Įvertinus aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija šią aplinkybę (pats savo noru atlygino padarytą žalą) pripažįsta nuteistųjų A. G. ir D. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

12. Tačiau pažymėtina, kad BK 62 straipsnio 1 dalis taikoma tuomet, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Iš bylos matyti, kad nagrinėjamu atveju nėra BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyse numatytų būtinų sąlygų, kurioms esant būtų galima spręsti dėl švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo nuteistiesiems. Nors šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos abu nuteistieji prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, taip pat apeliacinės instancijos teismas jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jie savo noru atlygino padarytą žalą, tačiau abu nuteistieji iš įvykio vietos pasišalino, policijos pareigūnams apie nusikalstamą veiką jie nepranešė ir patys savo noru neatvyko. Todėl nėra visų BK 62 straipsnio 1 dalyje numatytų būtinų sąlygų ir taikyti šio BK straipsnio 1 dalies nuostatas nėra pagrindo.

Dėl proceso išlaidų priteisimo

13. Kauno apygardos teisme gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuriose nurodyta, kad A. G. ir D. G. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidos D. G. sudaro 131,28 eurų, o A. G. 72,00 eurus. Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atveju). Nei nuteistasis A. G. nei nuteistasis D. G. nepateikė jokių duomenų, kad jų materialinė padėtis yra bloga, tačiau teisėjų kolegija mano, kad iš nuteistųjų A. G. ir D. G. prašomos išieškoti sumos yra nedidelės ir nuteistųjų turtinės padėties žymiai nepaveiks, šios sumos už jiems suteiktas atstovavimo paslaugas yra adekvačios. Atsižvelgiant į tai, iš jų priteistinos valstybės turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų A. G. ir D. G. apeliacinius skundus atmesti.

Iš nuteistojo A. G. priteisti 72,00 eurus valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Iš nuteistojo D. G. priteisti 131,28 eurus valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasSvetlana JurgaitienėJurgis Kiškis