- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-11-21
- Bylos Nr.
- 1-2991-932/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Kaltinamasis
- A. S.
- Nukentėjusysis
- E. K.-Č.
- Advokatai
- Kazimiras Poplovuchinas
viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. S. (A. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, šiuo metu suimtas ir laikomas Lukiškių TI-K, iki suėmimo nedirbęs, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), faktiškai iki suėmimo gyvenęs (duomenys neskelbtini), teistas:
Visagino miesto apylinkės teismo 2010-01-13 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 178 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį – 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme su turto konfiskavimu;Visagino miesto apylinkės teismo 2011-12-22 nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme;Visagino miesto apylinkės teismo 2014-06-23 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme su nustatytais įpareigojimais;Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-27 nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – 20 parų arešto bausme;Visagino miesto apylinkės teismo 2014-10-22 nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2015-01-28 nuosprendžiu, pagal BK 241 straipsnio 1 dalį – 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme;Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-13 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;Visagino miesto apylinkės teismo 2014-11-25 nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Visagino miesto apylinkės teismo 2015-09-08 nutartimi ankstesni nuosprendžiai subendrinti, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 2 metus 3 mėnesius laisvės atėmimo;Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-08-29 baudžiamuoju įsakymo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 60 parų arešto bausme;Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-18 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme (nuosprendis neįsiteisėjęs),
kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S. atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis, 2017 m. rugpjūčio 27 d., apie 11.30 val., Šv. Stepono gatvėje, Vilniuje, viešojoje vietoje, ties pastatu Nr. 34A, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas tiesiogine tyčia, apgaulės būdu, t. y. užkalbinęs nepilnamečius M. P. ir J. R. Č. bei pamelavęs, jog buvo apiplėštas, apie ką turi pranešti policijai, išviliojo iš J. R. Č. nukentėjusiajai E. K. – Č. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Asus Zenfone 3 Laser“, 213 Eur vertės, su juodos spalvos dėklu, 14 Eur vertės, SD kortele, 14 Eur vertės, SIM kortele „Tele 2“, 1 Eur vertės, bendrai 242 Eur vertės turto, ir, suvokdamas, jog turi nusikaltimą pabaigti, nepilnamečiams jį sekant, jis, rankoje laikydamas telefoną „Asus Zenfone 3 Laser“, įėjo į pereinamą kiemą, kur neverbaliniu būdu demonstruodamas gresiantį pavojų, t. y., ištraukęs peilį ir pirštą pridėjęs sau prie lūpų, su telefonu įėjo į kitą kiemą ir pasišalino, taip atvirai pagrobdamas E. K. – Č. priklausantį 242 Eur vertės turtą. Šiais veiksmais A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Kadangi A. S., kuris yra kaltinamas apysunkio nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir gynėjas, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis A. S. pilnai pripažino savo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, patvirtino visas kaltinime nurodytas aplinkybes. Ne viską detaliai atsimena, kadangi tą dieną buvo abstinencijos būsenoje, neturėjo pinigų narkotikams nusipirkti, todėl buvo pasiruošęs pavogti bet ką. Paaiškino pamatęs du vaikus, nors dalinai suprato, jog vogdamas iš jų elgiasi netinkamai, tačiau noras pavartoti narkotinių medžiagų nugalėjo. Jis sutiktiems berniukams papasakojo išgalvotą istoriją, kad neva buvo apiplėštas, paprašė paskambinimui duoti mobiliojo ryšio telefoną. Realiai joks nusikaltimas prieš jį nebuvo padarytas, jis tik norėjo pagrobti telefoną, jį parduoti ir taip gauti pinigų. Galėjo būti išsitraukęs peilį (juo negrasino), berniukai sekė paskui jį, tačiau jam nuėjus į Šv. Stepono g. 37 vidinį kiemą (pro arką), berniukai paskui jį jau nebėjo. Nors kaltinamasis buvo sulaikytas po poros valandų, tačiau pagrobtą mobilųjį telefoną buvo spėjęs priduoti į lombardą, o už gautus pinigus įsigijo narkotinių medžiagų. Savo poelgį vertina neigiamai, gailisi, supranta pasielgęs gėdingai, ypač prieš tokius jaunus asmenis. Viskas atsitiko dėl jo priklausomybės, būnant abstinencijos būsenoje sunku save valdyti. Kaltinamojo teigimu, jis ne kartą bandė gydytis nuo priklausomybės – vieną kartą Vokietijoje reabilitacijos centre, antrą kartą gydėsi atlikinėdamas bausmę, išėjęs lankė reabilitacijos kursus, bet paskui vis tiek atkrito. Šiuo metu tardymo izoliatoriuje lanko priklausomybės kursus. Su civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies (pilnai sutinka su prašoma atlyginti turtine žala, tačiau mano, kad neturtinės žalos suma yra per didelė).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. S. savo kaltę taip pat pripažino, parodė, jog 2017-08-27, apie 12.00 val., būdamas abstinencijos būsenoje, ėjo Vilniaus stoties teritorijoje ir pastebėjo du vaikinus. Pamatė, kad tai nepilnamečiai ir prie jų priėjo. Berniukams pamelavo, kad buvo apiplėštas, paminėjo, kad iš jo pavogė telefoną ir paprašė, kad šie duotų savo telefoną paskambinti į policiją ir pranešti apie nusikaltimą. Vienas iš berniukų davė telefoną. Jis, būdamas abstinencijos būsenoje, paskambino 112 ir pasakė, kad stoties rajone įvykdytas plėšimas, nurodė savo buvimo vietą. Po kiek laiko pamatė, kaip pareigūnai privažiavo prie „IKI“ prekybos centro. Berniukai vaikščiojo paskui jį per kiemus. Jis suvokė, kad turi kuo greičiau pasprukti. Vėliau ištraukė iš drabužių peilį ir, rankoje laikydamas telefoną, perėjo per kitą arką ir paspruko nuo berniukų, kurie jo nesivijo. Telefoną jis pardavė stotyje esančiame lombarde, geltonuose paviljonuose. Supranta savo kaltę. Negali paaiškinti, kodėl sprukdamas nuo berniukų ištraukė peilį (tuo peiliu negrasino), matyt, taip pasielgė, kadangi buvo abstinencijos būsenos. Už mobiliojo ryšio telefoną lombarde jam sumokėjo 62 eurus. Tą pačią dieną, po 13.00 val., Vilniaus stotyje jį sulaikė neuniformuotas pareigūnas. Kai pradės dirbti ir turės pajamų, pažada atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Labai gailisi nusikaltęs (b. l. 150-151).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip nukentėjusioji E. K. – Č. parodė, kad 2017-08-27, apie 11.30 val. jos sūnus J. R. Č. su draugu M. P. sėdėjo ant kalniuko šalia pastato, esančio Šv. Stepono 34A, Vilniuje. Prie jų priėjo vaikinas, apie 20-30 metų amžiaus, aukštas, lieknas, tamsaus gymio, galimai romas, trumpų juodų plaukų, su juodais šeriais, tamsia kepure, apsirengęs kamufliažines pilkas kelnes, tamsia striuke, pilka kuprine, avėjo tamsiais mėlynais sportbačiais. Vyras kalbėjo lietuviškai, su akcentu. Priėjęs nurodė, kad jį apiplėšė, atėmė jo telefoną ir piniginę bei paprašė, kad jos sūnus duotų paskambinti į policiją. Sūnus jam padavė savo pilkos spalvos mobiliojo ryšio telefoną „ASUS ZENFONE 3 LASER“, kurio vertė 213 eurų, su juodos spalvos dėklu, kurio vertė 14 eurų, ir SD kortele, kurios vertė 14 eurų, bei SIM kortele „TELE 2“, tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 1 euras. Jaunuolis paskambino į policiją ir pasakė, kad reikia eiti ta kryptimi, kur jį apiplėšė. Jos sūnus su draugu kartu su jaunuoliu ėjo Šv. Stepono g. link Kauno g., Vilniuje. Eidamas pakeliui jaunuolis skambino kažkokiam asmeniui, kalbėjo nesuprantama kalba. Sūnus kartu su juo atėjo iki Kauno g. 4 pastato, tada jaunuolis nurodė, kad jam skambino policija, nurodžiusi, jog Kauno g. 4 vidiniame kieme yra jį apiplėšę asmenys. Tuomet jaunuolis iš kažkur išsitraukė išlankstomą peilį ir, laikydamas jį rankoje, pro arką įėjo į kiemą. Sūnus su draugu liko stovėti Kauno gatvėje (iš gatvės pusės). Pastovėjus apie pusvalandį, sūnaus draugas pamėgino paskambinti į sūnaus telefoną, tačiau jis jau buvo išjungtas. Prie „IKI“ parduotuvės stovėjo policijos ekipažas, sūnus su draugu kreipėsi į pareigūnus dėl telefono vagystės. Kartu su pareigūnais sūnus važinėjo po stoties rajoną, priešais „McDonald‘s“ restoraną sūnus pastebėjo ant žemės gulintį telefono vagį, kurį buvo sulaikęs neuniformuotas policijos pareigūnas. Jai padaryta 242 eurų žala. Turtas nedraustas, telefono IMEI (duomenys neskelbtini) (b. l. 18-19).
Ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją kaip nukentėjusysis buvo apklaustas nepilnametis J. R. Č., kuris parodė, kad 2017-08-27, apie 11-12 val., pas jį buvo atvažiavęs jo draugas M. P., kurį jis pasitiko stotyje. Susitikę abu sėdėjo kieme, klausėsi muzikos, kuomet prie jų priėjo nepažįstamas jaunuolis, kuris buvo išsigandęs, sakė, kad iš jo du nepažįstami jaunuoliai atėmė telefoną ir paprašė, kad jis (J. R. Č.) paskambinti duotų savo telefoną. Nukentėjusiojo teigimu, nors jis ir nenorėjo duoti telefoną, tačiau negalėjo to nedaryti, kadangi tas vaikinas aiškiai matė, kad jis rankoje laiko telefoną. Nukentėjusysis pats paskambino 112, po ko jau tas vaikinas kalbėjosi, aiškino buvęs apiplėštas, t. y. jo telefoną vaikinas laikė rankoje ir jam nedavė, sakė, kad nori paskambinti draugei. Išsitraukė knygutę, susirado jos telefoną, ėjo ir kalbėjosi (atrodo, rusiškai). Jie ėjo pro stotį, vaikinas sakė, kad parodys, kur buvo apiplėštas, vaikščiojo kiemais, priėjo kažkokį kiemą. Priėjęs Kauno gatvę, sakė, kad jie eina į policijos komisariatą. Vėliau vaikinas kalbėjosi jo telefonu, sakė, kad paskambino iš policijos ir parodė pirštu į uždarą kiemą. Tada ištraukė peilį, nukreipė į juos, pridėjo pirštą prie lūpų ir atbulas įėjo į kiemą. Jis su draugu pralaukė to jaunuolio apie 20 min., tačiau pastarasis nesirodė, pabandžius paskambinti į jo (nukentėjusiojo) telefoną, šis buvo išjungtas. Vėliau J. R. Č. susirado artimiausią policininką ir papasakojo, kas nutiko. Jie vaikščiojo per kiemus, bet nieko nerado. Su policijos pareigūnais grįžo prie „IKI“ parduotuvės, atvyko dar du policijos pareigūnai. Važinėjo po rajonus ir dairėsi. Kažkuriuo metu jie sustojo prie „Mc‘Donalds“ restorano ir pamatė, kad minėtas jaunuolis gulėjo ant žemės, pareigūnas laikė jį prispaudęs. Juos nuvežė prie komisariato. Pagrobtą telefoną „Asus Zenfone 3 Laser“ jam pirko tėtis. Telefonas buvo dėkle, ant telefono buvo plėvelė, SIM ir atminties kortelės. Atminties kortelės kainos neatsimena, SIM kortelė kainavo 1 eurą, dėkliukas – 14-15 eurų, plėvelė buvo kartu su dėkliuku. Nukentėjusysis dar papildė, jog vaikinas visą laiką laikė telefoną ir skambinėjo draugams. Be to, klausė, ar sąskaitoje yra pinigų. Kaltinamasis iš pradžių kalbėjo draugiškai, sakė atvykęs lyg iš Ignalinos, aiškino, kad jį apiplėšė, grasino, niekas nedavė paskambinti. Kaltinamasis ištraukė peilį ir parodė lyg norėdamas eiti kovoti su plėšikais, atsuko peilį į juos ir išėjo, pridėjo pirštą prie lūpų, suprask, kad neišgąsdintum plėšikų. Nukentėjusysis teigė supratęs, jog vaikinas kalba nesąmones, bet pastarasis turėjo peilį ir jis nieko negalėjo padaryti. Arti nebuvo suaugusiųjų, kurie galėtų jam padėti. Jo draugas M. P. visą laiką buvo kartu su juo, buvo labai išsigandęs. Telefoną paskolino, norėdamas padėti, be to, net ir nebūtų galėjęs neduoti telefono neduoti, nes bijojo. Ilgai vaikščiojo per kiemus, nenorėjo kaltinamajam priešintis, sakė, kad palydės iki policijos (b. l. 29-32).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas M. P. parodė iš Šiaulių vienas atvažiavęs traukiniu į Vilnių, kur susitiko su savo draugu J. R. Č. Abu nuėjo prie autobusų stoties į kiemelį, tikslaus adreso nežino, sėdėjo, klausėsi muzikos ir kalbėjo. Buvo po pietų, tikslaus laiko nepamena, iš stoties pusės atėjo nepažįstamas vyras, tamsaus gymio, vilkėjo mėlynos spalvos striukę, pilkos spalvos kamufliažines kelnes, avėjo mėlynais sportiniais bateliais, buvo užsidėjęs mėlyną megztą kepurę. Minėtas vaikinas atrodė labai išsigandęs, priėjęs prie jų paprašė duoti pasiskambinti. Jie nenorėjo duoti telefono, paklausė, kodėl jam reikia paskambinti. Tuomet vyras pasakė turintis paskambinti policijai, nes prie stoties iš jo pavogė telefoną ir piniginę. Jie nelabai tuo patikėjo, bet suvedė 112 ir J. padavė savo telefoną, telefono modelio nepamena. Tas vyras prisistatė vardu iš „S“ raidės, kaip vėliau sužinojo, kad jo tikrasis vardas yra A. S. Vyras kalbėjosi su policija ir pasakė, kad jam prie stoties pavogė telefoną, nurodė pareigūnams atvažiuoti prie autobusų stoties. Toliau vyras jų paprašė pasiskambinti draugei, jie tuo metu tikėjo juo, tikėjo, kad jis nepavogs telefono, todėl leido paskambinti. Vyras išsitraukė užrašų knygutę ir, susiradęs kažkokį numerį, suvedė į telefoną, kalbėjo rusiškai, tarpsniais lietuviškai. Vyras jiems pasakė eiti su juo, aiškino parodysiąs, iš kur pavogė telefoną. Jie sutiko eiti, norėjo padėti rasti netoliese gal kokią kamerą. Pamena, kad kai vyras kalbėjo, jis girdėjo daug rusiškų keiksmažodžių, buvo kalbama apie tai, kad pavogė telefoną. Jie su juo ėjo per Vilniaus senamiestį, tas vyras J. telefoną laikė rankose. Tarpsniais iš J. telefono vis kažkam skambino (pokalbių turinio neatsimena). Nuvedęs juos į kažkokį kiemą (adreso nežino), vyras pasakė, kad būtent šitoje vietoje pavogė telefoną. Jie visi ėjo atgal laukti policijos. Einant pastebėjo ant vyro rankos, negali nurodyti kurios, žaizdą, kuri nebuvo šviežia, tada pagalvojo, kad galbūt tas vaikinas yra narkomanas. Tuo metu kažkas paskambino vyrui į jo rankose laikytą J. telefoną, jis (M. P.) girdėjo, kad kažkas pasakė, jog rado, kas pavogė jo telefoną ir liepė ateiti. Jie ėjo iki Vilniaus centro, tikslaus adreso nežino, įėjo į kažkokį kiemą (adreso nežino), tas vyras pasakė, kad eina pasiimti telefono ir liepė palaukti. J. telefonas tebebuvo vyro rankose, jis J. pasiūlė eiti kartu, bet pastarasis pasakė geriau pasiliksiantis. Vyras pradėjo eiti tuneliu, J.vyrui pasakė atiduoti telefoną, o pastarasis atsakė, kad tuoj jis atsiims savo telefoną ir atiduos. Matė, kaip tas vyras nuėjęs iki kiemo pro tunelį, žiūrėjo į juos ir gestu, laikydamas ranką prie burnos, liepė tylėti, tada išsitraukė iš kišenės peilį, tuo metu buvo apie 5 metrų atstumu nuo jų. Jis nelabai suprato, ką vyras norėjo tuo parodyti ir padaryti, šis tiesiog nuėjo į kiemą ir jo daugiau nematė. Jie laukė pastarojo, tačiau šis vis nesirodė, tada liudytojas pasakė savo draugui J., kad jį galimai apgavo ir pavogė telefoną. Nuėjus į tą kiemą, į kurį nuėjo vyras, buvo tuščia. Tada jie bėgo iki autobusų stoties ir suprato, kad telefoną pavogė. Prie autobusų stoties stovėjo policijos pareigūnų mašina, priėję prie pareigūnų papasakojo visą istoriją, apibūdino, kaip atrodė tas vyras. Su kitais pareigūnais važinėjo apžiūrėdami lombardus, siekiant išsiaiškinti, ar tas asmuo nepardavė telefono. Apvažiavo kelis lombardus, bet nieko nerado. Važiuojant pamatė prie stotelės gulintį surakintą minėtą vyriškį, pavogusį iš J. telefoną. Jie pareigūnams nurodė, kad būtent tas asmuo pavogė telefoną. Pareigūnai pasakė pas jį telefono neradę, bet minėjo, kad vyras prisipažino, nurodė pridavęs telefoną į lombardą (tik nenurodė, į kurį) (b. l. 47-48).
E. K. – Č. 2017-08-27 pareiškime nurodyta, jog 2017-08-27, apie 12.00 val., nepažįstamas jaunuolis iš jos sūnaus J. R. Č. pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Asus Zenfone 3 Laser“, kurio vertė 213 eurų, su juodos spalvos dėklu, kurio vertė 14 eurų, SD kortele, kurios vertė 14 eurų, bei SIM kortele, kurios vertė 1 euras. Jai padaryta 242 eurų žala. Mobiliojo ryšio telefonas nedraustas (b. l. 4).
Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 3kuopos 4 būrio vyr. patrulio A. P. 2017-08-27 tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2017-08-27, 12.00 val., buvo gautas pranešimas, kad Sodų g. prieš 10-15 minučių iš pranešėjo nepažįstami asmenys atėmė mobiliojo ryšio telefoną, pranešėjas laukia prie „IKI“ parduotuvės. Nuvykus nurodytu adresu į policijos pareigūnus niekas nesikreipė, telefonu neatsiliepė. Vėliau buvo gautas pranešimas, kad iš J. R. Č. nepažįstamas asmuo pavogė jo mobiliojo ryšio telefoną „ASUS ZENFONE 3 LAZER“, pilkos spalvos su juodu dėklu. Asmuo, pavogęs telefoną, buvo su tamsios spalvos kuprine, pilkos spalvos juodomis dėmėmis išmargintomis kelnėmis. Kartu su nukentėjusiuoju ieškant nusikalstamą veiką įvykdžiusį asmenį buvo gautas pranešimas, kad Geležinkelio g. prieš greito maisto restoraną „McDonald‘s“ kriminalinės žvalgybos pareigūnams reikalinga pagalba. Nuvykę į minėtą vietą, policijos pareigūnai pastebėjo ant žemės gulintį, nurodytus požymius atitinkantį asmenį (kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo A. S.). A. S. laikė kriminalinės žvalgybos pareigūnas, kuris paaiškino minėtą pilietį pastebėjęs traukinių stotyje, jį atpažino kaip ieškomą asmenį. A. S. turėjo nešioti apykoję, kurią buvo nusiėmęs, įvykio vietoje pastarasis prisipažino pavogęs mobiliojo ryšio telefoną, kurį nunešė į stoties rajone esantį lombardą (b. l. 11).
2017-08-27 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios Kauno g. 4, Vilniuje apžiūra. Prie apžiūros protokolo pridėtos dvi fotonuotraukos (b. l. 6-8).
2017-11-10 teismo posėdžio metu nukentėjusioji E. K. – Č. pateikė civilinį ieškinį 58 eurų dydžio turtinei žalai ir 800 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo posėdyje tiesiogiai ištirtus įrodymus, konstatuoja, jog pilnai pasitvirtino A. S. inkriminuotas kaltinimas dėl atviros svetimo turto vagystės. Vagystė laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, kurie nėra atvirosios vagystės bendrininkai, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą; kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, bet ignoruoja šią aplinkybę. Nagrinėjamu atveju A. S. neneigia atvirai pagrobęs mobiliojo ryšio telefoną iš nukentėjusiojo. Įgyvendinant nusikalstamą sumanymą, nukentėjusysis buvo užkalbintas, apgautas dėl neva prieš kaltinamąjį padarytos nusikalstamos veikos (iš jo tariamai pavogto mobiliojo ryšio telefono), prašant, kad nukentėjusysis paskolintų savo telefoną, kuriuo kaltinamasis galėtų paskambinti policijai. Nukentėjusysis pasielgė kaip prašomas ir tariamam skambučiui padavė telefono aparatą. Kaltinamasis pripažįsta supratęs, jog daro vagystę, t. y. atvirai, nukentėjusiajam ir jo draugui matant, paėmė telefoną, vėliau visą laiką laikė šį telefoną rankose, disponavo juo. Nurodydamas melagingą informaciją, kaltinamasis kartu su nukentėjusiuoju ir pastarojo draugu vaikščiojo po stoties rajoną, neva ketindamas parodyti vietą, kurioje pats buvo apiplėštas, kol įėjo į pereinamą kiemą, ištraukęs peilį ir pridėjęs pirštą sau prie lūpų, nešinas telefonu įėjo į kitą kiemą, iš kurio taip ir nebeišėjo. Pabandžius paskambinti į nukentėjusiojo telefoną, šis buvo išjungtas. Nors nukentėjusysis pats padavė kaltinamajam telefoną, tačiau, kaip matyti iš nepilnamečio nukentėjusiojo J. R. Č. parodymų, realiai jis to nenorėjo daryti, tačiau pabijojo priešgyniauti kaltinamajam, buvo stoties rajone, aplink suaugusiųjų nesimatė, be to, telefoną atidavė nežinodamas tikrųjų kaltinamo ketinimų. Tokiu būdu darytina išvada, jog telefonas iš nukentėjusiojo buvo paimtas prieš pastarojo valią, t. y. nukentėjusysis neišreiškė valios savo telefoną atiduoti A. S., kad šis galėtų juo pilnai disponuoti ir kaltinamasis jį paėmė, neturėdamas tam jokio teisinio pagrindo. Kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė baigtą nusikaltimą, nukentėjusioji E. K. – Č., būtent kuriai realiai ir priklausė telefonas, šį turtą prarado ir telefonas jai nebuvo grąžintas. A. S. kaltė įrodyta jo paties ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu duotais parodymais, taip pat nukentėjusiųjų J. R. Č., E. K. – Č., liudytojo M. P. parodymais, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais ir jais vadovaujasi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. A. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvina tai, kad pastarasis prisipažino įvykdęs įstatymo uždraustą veiką bei nuoširdžiai gailisi dėl jos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kaltinamojo A. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas A. S. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad A. S. įvykdė tyčinį apysunkį nusikaltimą, veika baigta, įvykdyta tiesiogine tyčia, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nekonstatuota, taip pat įvertinami A. S. asmenybę charakterizuojantys duomenys: anksčiau ne kartą teistas, daugiausia už nusikaltimus nuosavybei (b. l. 73-120), administracine tvarka baustas, taip pat ir už nusižengimus nuosavybei, turi visą eilę galiojančių nuobaudų (b. l. 121-125), nedirbantis (t. 1, b. l. 70), darbo biržoje neregistruotas, priklausomas nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, duomenų apie psichikos/psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra.
Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam A. S. griežčiausią BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jo dydį nustatant ženkliai mažesnį už galimos skirti šios bausmės rūšies vidurkį. Kaltinamojo asmenybė neigiama, praeityje teistas net 8 kartus, daugiausia už analogiškas nusikalstamas veikas (dar vienas teismo nuosprendis yra neįsiteisėjęs), naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus ankstesniam teistumui, dėl ko konstatuotinas nusikaltimų recidyvas. Kaltinamasis baustas administracine tvarka, taip pat ir už smulkias vagystes. A. S. niekur nedirba, neturi jokio legalaus pragyvenimo šaltinio, teismo posėdyje neslėpė turintis priklausomybę narkotinėms medžiagoms, nurodė, jog nusikalstamų veikų darymą paskatina patiriama itin sunki abstinencijos būklė, kurios metu kaltinamasis yra pasiryžęs pavogti bet ką. Visa tai leidžia teigti esant didesnį kaltinamojo polinkį nusikalsti, kas atitinkamai rodo ir didesnį pavojingumo visuomenei laipsnį. Teismas neturi pagrindo manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti skyrus švelnesnę bausmę nei terminuotas laisvės atėmimas.
Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu. Ši bausmė su paskutiniu nuosprendžiu paskirta nebendrintina, kadangi šiai dienai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-18 nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs (byla nagrinėjama apeliacine tvarka).
Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji E. K. – Č. pateikė civilinį ieškinį 58 eurų dydžio turtinei žalai ir 800 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
E. K. – Č. nurodė, jog turtinė žala kilo dėl pavogto mobiliojo ryšio telefono. Didesnę dalį telefono vertės atlygino draudimas, o likusi nepadengta telefono vertė yra 58 eurai, kuriuos ji ir prašo priteisti iš kaltinamojo. Kaltinamasis civilinio ieškinio dėl turtinės žalos priteisimo neginčijo, su žalos dydžiu nurodė sutinkantis (ginčijo tik nukentėjusiosios prašomą priteisti neturtinės žalos dydį), todėl E. K. – Č. civilinis ieškinys dėl 58 eurų turtinės žalos priteisimo tenkintinas visiškai.
Kita civilinio ieškinio dalimi nukentėjusioji prašo neturtinės žalos atlyginimo, kurią ji įvertina 800 eurų suma. E. K. – Č. teigimu, patirtą neturtinę žalą sudaro jų šeimos patirta žala dėl prarastų daržovių, sugaišto laiko, sutrikdytų planų, taip pat jos sūnaus patirti neigiami išgyvenimai ir dėl to kilusios neigiamos pasekmės. Nukentėjusiosios teigimu, dėl įvykio turėjo mesti darbus sodyboje ir skubiai grįžti į Vilnių, dėl ko liko nebaigti darbai, prapuolė daržovės, kurias jie buvo suplanavę skinti tą dieną. Taip pat nurodė, jog buvo sugadinta diena jos sūnui, taip pat iš Šiaulių į Vilnių atvykusiam sūnaus draugui, sugriauti visos šeimos planai, numatyti tai dienai. Taip pat pažymėjo, jog sūnus J. R. Č. dėl kaltinamojo įvykdytos atviros vagystės patyrė stiprų išgąstį, ypač dėl pademonstruoto peilio, kurį berniukas suprato kaip grėsmę savo sveikatai ir gyvybei. Dėl apgavystės sūnus junta nepasitikėjimą žmonėmis. J. R. Č. stengėsi padėti į nelaimę patekusiam žmogui, tačiau buvo apgautas, nebepasitiki žmonėmis, laikydamas, kad jie yra pavojingi, abejoja, ar ateityje norės kitiems padėti, dėl ko ji nori, kad sūnus apsilankytų pas psichologą, kuris galimai padėtų sūnui atgauti pasitikėjimą kitais žmonėmis. Jos ir vyro pokalbiai su sūnumi nebuvo pakankami, kad sūnus išsivaduotų nuo baimių ir abejonių.
Pažymėtina, jog neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas kriterijų sąrašas yra nebaigtinis, be to, šioje normoje nepateikiama joje išvardytų kriterijų taikymo taisyklių ar prioritetų, todėl reikšmingas aplinkybes teismas turi nustatyti pats, nagrinėdamas konkrečią bylą. Kadangi kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo vertinti ne tik įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, įskaitant ir tuos, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2012).
Nagrinėjamu atveju teismas neabejoja, jog dėl nusikalstamų veiksmų buvo sugriauti E. K. – Č. šeimos dienos planai, o nukentėjusysis J. R. Č. išgyveno neigiamas emocijas, patyrė išgąstį. J. R. Č. yra jaunas žmogus, šiuo metu dar tik formuojasi jo gyvenimiškos nuostatos, todėl neabejotina, jog nusikalstama veika turi įtakos jo pasaulio suvokimui, galimai sukėlė nepasitikėjimą svetimais žmonėmis, tačiau pastarojo patirti išgyvenimai negali būti laikytini tokio laipsnio, kurie iš esmės galėjo pakeisti jo gyvenimą. Nors E. K. – Č. teigimu, jos sūnus J. R. Č. patyrė stiprų išgąstį, ypač dėl pademonstruoto peilio, kurį berniukas suprato kaip grėsmę savo sveikatai ir gyvybei, tačiau iš paties J. R. Č. apklausos protokolo matyti, jog J. R. Č. nurodė, jog kaltinamasis peilį ištraukė ir parodė, lyg norėdamas eiti kovoti su plėšikais, atsuko peilį į juos ir išėjo, pridėjo pirštą prie lūpų, suprask, kad neišgąsdintum plėšikų. Tokiu būdu matyti, jog nepilnametis J. R. Č. kaltinamojo parodyto peilio nesuprato kaip tiesioginės grėsmės savo gyvybei, nemanė, kad kaltinamasis grasina būtent jiems (J. R. Č. ir jo draugui), o manė, kad kaltinamasis ištrauktą peilį planuoja panaudoti prieš tariamus plėšikus. Nepaisant to, kad ištraukto peilio nukentėjusysis nepalaikė tiesiogine grėsme savo sveikatai ar gyvybei, tačiau, be abejo, tai sukėlė jam neigiamas emocijas, baimę. Teismas neturi pagrindo abejoti esant poreikį nepilnamečiui J. R. Č. apsilankyti pas psichologą, kuris nukentėjusiajam galėtų padėti susidoroti su neigiamomis emocijomis ir nuostatomis, likusiomis po prieš jį įvykdytos nusikalstamos veikos. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, jog nusikalstama veika įvykdyta 2017 m. rugpjūčio pabaigoje, tačiau iki šiol nukentėjusioji E. K. – Č. psichologo pagalbos savo sūnui neieškojo. Teismo vertinimu, nukentėjusiosios E. K. – Č. neturtinė žala bus atlyginta, priteisiant iš kaltinamojo nukentėjusiajai E. K. – Č. 550 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Ikiteisminio tyrimo metu A. S. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2017-08-27, 13.45 val. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-08-29 nutartimi A. S. 2 mėnesiams paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, šios kardomosios priemonės terminą skaičiuojant nuo 2017-08-29. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-26 nutartimi pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 2 mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2017-10-29. Laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime suėmime išbūtas laikas (iki nuosprendžio priėmimo ir paskelbimo) įskaitytinas į bausmę. Kaltinamajam A. S. paskirta kardomoji priemonė-suėmimas paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – du kompaktiniai diskai su nepilnamečių J. R. Č. ir M. P. apklausomis, paliktini saugoti kartu su baudžiamąja byla (b. l. 156, 157).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsnio 5 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,
nusprendžia:
A. S. (A. S.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. S. (A. S.) paskirti galutinę 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime suėmime išbūtą laiką nuo 2017-08-27, 13.45 val., iki 2017-11-21, 14.00 val., vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2017 m. lapkričio 21 d.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. K. – Č. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. S. (A. S.) civilinei ieškovei E. K. – Č. 58 (penkiasdešimt aštuonis) eurus turtinei žalai ir 550 (penkis šimtus penkiasdešimt) eurų neturtinei žalai atlyginti.
A. S. (A. S.) paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – du kompaktinius diskus su nepilnamečių J. R. Č. ir M. P. apklausomis palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.