Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo H. Z. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 4 d. nuosprendžio, kuriuo H. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. (dėl pasikėsinimo pagrobti E. L. automobilį) laisvės atėmimu 8 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl E. L. daiktų vagystės) laisvės atėmimu 10 mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams.

Vadovaujantis Lietuvos respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., bausmės subendrintos dalinai jas sudedant su 2006-11-20, 2007-04-03 Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str. nustatyta tvarka laisvės apribojimo bausmę pakeičiant į laisvės atėmimo bausmę, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams.

Bausmę paskirta atlikti nepilnamečių pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir S. K. , tačiau jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Tenkinant civilinį ieškinį priteista E. L. solidariai iš S. K. ir H. Z. , o šiam neturint lėšų, iš civilinių atsakovų D. Z. ir H. Z. 660 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

H. Z. nuteistas už tai, kad 2006 m. spalio 17 d. apie 20 val. 30 min., veikdamas kartu su S. K. , prie J. J. g. namo Nr. (duomenys neskelbtini), Naujojoje Akmenėje, S. K. laužtuvu atstūmus durų velkę, įsibrovė į E. L. priklausantį garažą, kuriame S. K. nulaužus keleivio pusės priekinių durelių spynelę 50 Lt vertės, sugadinus dviejų durelių spyneles po 50 Lt vertės (iš viso 100 Lt vertės) ir bagažinės spynelę 100 Lt vertės, pro bagažinę patekus į automobilį ir ten nulaužus apdailos plastmasę po vairu ir taip sugadinus signalizaciją 100 Lt vertės, pasikėsino pagrobti E. L. priklausantį automobilį ,,VW Golf“, valstybinis Nr. ,,duomenys neskelbtini" – 8200 Lt vertės, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes suveikė automobilio signalizacija ir nebuvo galima užvesti variklio jos neišjungus. Po to iš automobilio ir garažo pagrobė E. L. priklausančius daiktus – trejus akinius nuo saulės bendros 300 Lt vertės, vaistinėlę 30 Lt vertės, plastmasinę dėžutę su veržliarakčiais 20 Lt vertės, pjūklelį metalui pjauti 10 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam E. L. 710 Lt turtinę žalą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis H. Z. prašo skirti jam švelnesnę bausmę arba paleisti į laisvę. Skunde teigiama, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad jis labai gailisi padaręs nusikaltimą, turi pastovią gyvenamąją vietą, yra jauno amžiaus ir nori pabaigti mokslus, susirasti darbą, kad galėtų sumokėti visas baudas.

Nuteistasis H. Z. ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas objektyviai ištyrė visas bylos aplinkybes ir įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų, tai yra pagrįstai H. Z. pripažino kaltu už pasikėsinimą pagrobti automobilį pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., už svetimo turto vagystę iš patalpos pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. To neginčija ir apeliantas, kuris tik nesutinka su paskirta bausme.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 str., reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. H. Z. du apysunkius nusikaltimus, už kuriuos yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė būdamas nepilnamečiu, todėl be ankščiau išdėstytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į bausmės skyrimo nepilnamečiams ypatumus (BK 91 str.).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, H. Z. du apysunkius nusikaltimus padarė būdamas anksčiau teismo teistas 3 kartus, visus kartus už nusikaltimus nuosavybei pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (b. l. 54-56). Nusikaltimus, už kuriuos nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, apeliantas padarė nepraėjus nei 2 mėnesiams po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, kur jis atlikinėjo bausmę, paskirtą ankstesniu nuosprendžiu (t. 1; b. l. 59-61). Be to, H. Z. praėjus vos mėnesiui po nusikaltimų, už kuriuos nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo 2006-11-17 vėl pasikėsino pagrobti du automobilius, už ką buvo pripažintas kaltu ir nuteistas Akmenės rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu (t. 2; 208-212). Pažymėtina ir tai, kad H. Z. turi galiojančią administracinę nuobaudą už tai, kad būdamas viešoje vietoje apsvaigęs nuo alkoholio įžeidinėjo policijos pareigūnus, nepakluso jų teisėtiems reikalavimams, priešinosi sulaikomas (t. 1; b. l. 64). Ankščiau H. Z. taikyti jo atsakomybę švelninantys institutai – atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės ir įpareigojimas mokytis, bausmės vykdymo atidėjimas skiriant įpareigojimus – jam pozityvaus poveikio nepadarė. Nepavyksta pasiekti bausmės tikslų (BK 41 str.) net skiriant realią laisvės atėmimo bausmę, apeliantas toliau aktyviai ieško būdų nusikalsti. Nors apeliantas yra jauno amžiaus, tačiau nedirba, nesimoko, veda smerktiną gyvenimo būdą, yra priklausomas nuo toksinių medžiagų (t. 1; b. l. 68). Visos šios aplinkybės rodo, kad H. Z. gyvenimo būdas orientuotas ne į bendrai nusistovėjusias nepilnamečių integravimosi visuomenėje normas, jo padaryti nusikaltimai yra dėsningas viso jo ankstesnio elgesio padarinys.

Apeliaciniame skunde deklaruojami nuteistojo norai baigti mokslus, įsidarbinti ir sumokėti baudas yra pozityvūs, tačiau, dėl ankščiau išdėstytų aplinkybių jie nepaneigia realios bausmės skyrimo būtinumo.

Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Taigi, siekiant bausmės tikslų (BK 41 str.), kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai H. Z. paskyrė realiai atlikti griežčiausią iš alternatyvių bausmių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. sankcijoje – terminuotą laisvės atėmimą.

Kolegija pritaria nuteistojo argumentui, kad skirdamas jam bausmę pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Nors apylinkės teismas pastarąją aplinkybę skundžiamame nuosprendyje pripažino H. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau skirdamas bausmę atsižvelgė tik į nustatytas apelianto atsakomybę sunkinančias aplinkybes, t. y. į tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos vagystės iš E. L. garažo padarymui. Lietuvos Respublikos BK 61 str. numatytas bausmės skyrimas asmeniui, kai yra jo atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Taigi, pirmosios instancijos teismas, turėjo atsižvelgti į visas nustatytas H. Z. atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas iš nuteistojo H. Z. ir bendrininko S. K. solidariai priteisė nukentėjusiajam E. L. 660 Lt turtinės žalos atlyginimo. Neturint H. Z. lėšų, turtinę žalą apylinkės teismas priteisė iš jo tėvų – D. Z. ir H. Z. . Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad nusikalstama veika padaryta žala neatlyginta, apie žalos atlyginimą nukentėjusiajam E. L. skunde nenurodė ir apeliantas. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad iki perduodant baudžiamąją bylą nagrinėti apeliacine tvarka, civiliniu atsakovu pripažintas apelianto tėvas H. Z. atlygino nukentėjusiajam E. L. atitinkamą žalos dalį – pusę priteistos sumos – 330 Lt (t. 3; b. l. 65) (CK 6.276). Esant tokiai situacijai yra pakankamas pagrindas pripažinti dar vieną nuteistojo H. Z. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 d.). Remiantis tuo, kas išdėstyta, nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.).

Kolegija, įvertinusi byloje nustatytas ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei atsižvelgdama į nustatytą dar vieną H. Z. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, daro išvadą, kad H. Z. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės turi būti mažintinos, tačiau nežymiai, kadangi pirmosios instancijos teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir taip nėra griežtos, t. y. žymiai mažesnės, nei tokios bausmės vidurkis, numatytas BK 178 str. 2 d. sankcijoje. Todėl nuosprendis keistinas ir dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 2 p.).

Sumažinus laisvės atėmimo bausmes už atskiras nusikalstamas veikas H. Z. – jos bendrintinos iš naujo.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje neaptartas paskirtų bausmių bendrinimo būdas, tačiau skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad paskirtos bausmės bendrinamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. apėmimo būdu, nors tai akivaizdžiai prieštarauja paties teismo nustatytai subendrintai bausmei. Bendrinant bausmes apėmimo būdu griežčiausia iš paskirtų bausmių apima švelnesnę bausmę ir savo dydžiu prilygsta griežčiausiai bausmei (BK 63 str. 2 d.). Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismo paskirta subendrinta bausmė yra didesnė už paskirtą didžiausią 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Todėl kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas realiai taikė ne bausmių apėmimo, o dalinio bausmių sudėjimo būdą. Kita vertus, konkrečioje byloje nėra BK 63 str. 5 d. numatytų sąlygų, įgalinančių taikyti bausmių apėmimo bendrinimo būdą. Esant tokioms aplinkybėms, kolegija, bendrindama už atskiras nusikalstamas veikas apeliantui paskirtas bausmes taiko dalinio bausmių sudėjimo būdą keisdama pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo – BK 63 str. (BPK 328 str. 1 p.).

Kolegija atkreipia dėmesį ir į neteisingą skundžiamu nuosprendžiu bei ankstesniais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimą.

Iš byloje esančio 2007 m. balandžio 3 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad šiuo nuosprendžiu H. Z. paskirtos bausmės už dvi nusikalstamas veikas buvo subendrintos su 2006 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 6 mėnesiams (t. 2; b.l. 208-212). Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d., nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrinamos su nuosprendžiu pirmojoje byloje paskirta subendrinta bausme. Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinęs ne tik su 2007 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme, bet ir su 2006 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme, tas pačias bausmes subendrino du kartus, t. y. neteisingai pritaikė Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d. nuostatas. Todėl ir šioje dalyje nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Akmenės rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 4 d. nuosprendį pakeisti:

pripažinti H. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą nukentėjusiajam E. L. ;

H. Z. pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. dėl pasikėsinimo pagrobti E. L. automobilį paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 6 mėnesių, pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. dėl E. L. daiktų vagystės paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 8 mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., 65 str. 1 d. 1 p. ,,b“ p. p. šias bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant su 2007 m. balandžio 3 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme – laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams - ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.