Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Šilalės rajono apylinkės teismo teisėja Lina Šakarnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui G. J. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui G. J. teismo procesiniai dokumentai įteikti pasirašytinai 2016-02-09. Atsakovas per nustatytą terminą be pateisinamos priežasties nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, ieškovės prašymu, priimtinas sprendimas už akių. (Lietuvos Respublikos CPK 142 str. 4 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).

Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato KPS atliko ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 01-1-26127-15 dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 139 straipsnio 1 dalyje. Remiantis ikiteisminio tyrimo duomenimis, nustatyti: įtariamasis G. J., nukentėjusioji B. O.. Atsakovo nusikalstamais veiksmais buvo sužalota nukentėjusioji B. O.. Dėl patirtų sužalojimų B. O. gydyta asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 1859,03 Eur. Už paslaugas iš PSDF biudžeto mokama vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 26, 27 str., Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka, taip pat sutartimis tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir teritorinės ligonių kasos. Šilalės rajono apylinkės teismas 2015-06-04 nutartimi patvirtino Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros 2015-06-04 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą atsakovą G. J. atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės, pastarajam susitaikius su nukentėjusiąja. Pažymėtina, kad nutraukus ikiteisminio tyrimo bylą minėtais pagrindais, asmuo, šiuo atveju G. J., nėra atleidžiamas nuo civilinės deliktinės atsakomybės ir privalo atlyginti savo veiksmais padarytą žalą.

Atsakovui G. J. 2015-09-03 raštu Nr. A1-4668 pateiktas raginimas savanoriškai atlyginti 1859,03 Eur žalą PSDF biudžetui. Raginimas išsiųstas tinkamai. Atsakovas į ieškovą per nustatytą terminą, ir vėliau, nesikreipė, žalos PSDF biudžetui atlyginti dalimis nepageidavo. Duomenų apie tai, kad 1859,03 Eur žala PSDF biudžetui yra atlyginta ieškovas neturi.

Už asmens sveikatos priežiūros paslaugas mokama bazinėmis kainomis vadovaujantis 2006 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1113 „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. V-436 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų specializuotų ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir bazinių kainų sąrašo patvirtinimo11, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-l 118 „Dėl giminingų diagnozių grupių sąrašo ir normatyvinės gydymo trukmės ir kainų koeficientų pagal giminingų diagnozių grupes sąrašo bei bazinės aktyviojo gydymo atvejo (gydymo etapo) kainos šiam gydymui priskiriamų paslaugų bazinėmis kainoms nustatyti tvirtinimo14 ir vėlesniais jų pakeitimais.

Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. CK 6.280 straipsnyje nustatyta, kad, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi j padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, 31 straipsnio 1 punkte. 34 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad PSDF biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio I dalies 8 punkte nurodyta, kad PSDF biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų.

Nukentėjusioji B. O. sužalota dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, todėl asmeniui padarytą žalą privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo (LR CK 6.263 str. 6.283 str.). Ieškovė, atlyginusi atsakovo padarytą žalą, įgijo regreso teisę į atsakovą dėl sumokėtos žalos atlyginimo, todėl iš atsakovo priteistinas 1859,03 Eur žalos atlyginimas ieškovės naudai (LR CK 6.280 str.). Kadangi ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl 42 Eur žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo valstybės naudai (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 1859,03 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiasdešimt devynis eurus 3 centus) žalos atlyginimą Valstybinės ligonių kasos prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos, Europos a. 1, 03505 Vilnius, į.k. 191351679, a.s. LT21 7300 0100 0248 4333, „Swedbank“, AB, b.k. 73000, naudai.

Priteisti iš G. J. 42 Eur (keturiasdešimt du eurus) žyminį mokestį valstybės naudai. Žyminis mokestis turi būti sumokėtas į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: žyminis mokestis.

Atsakovas G. J. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šilalės rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Šilalės rajono apylinkės teismą.