Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Anželikai Krus - Šelginskich, Gintarei Žemaitytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovėms Č. U. ir J. B. dėl teisės įregistruoti sklypo kadastrinius matavimus pripažinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Teismo posėdžio metu ieškovės L. K. atstovas advokatas Dainius Baronas ieškinį palaikė. Nurodė, kad ieškovei atiteko dalis žemės sklypo pagal dovanojimo sutartį. Joje nurodyta, kokia konkreti dalis perduodama ieškovei. 2011-12-11 atsakovės išdavė ieškovei sutikimą statyti statinius. Ieškovė pastatė namą, tačiau negali įregistruoti, nes turi būti patikslinti žemės sklypo kadastriniai matavimai, t.y. išorinės sklypo ribos ir statinių vieta žemės sklype. Bandyta ne kartą, tačiau atsakovės kadastrinių matavimų nepasirašo, nors pastabų dėl išorinių sklypo ribų neteikia. Jei statinys pastatytas pažeidžiant statybą leidžiančius dokumentus, yra kitos procedūros tam prieštarauti, visgi jomis atsakovės nesinaudojo, į valstybės institucijas dėl neteisėtos statybos nesikreipė. Tokiu būdu yra apribotos ieškovės galimybės valdyti statinį. Pažymėjo, kad nesutarimas egzistuoja dėl žemės dalių vidinio valdymo, be to, ne tarp ieškovės ir atsakovių, o tarp pastarųjų ir ieškovės motinos. Atsiliepime į ieškinį nurodyto daržo ieškovė nesodino. Žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintas „Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisykles”. Atstatyti riboženkliai. Sudarant žemės sklypo paženklinimo aktą naudojimosi tvarka nenustatinėjama. 1999 m. vidinės ribos buvo nurodytos (kaip preliminari naudojimosi tvarka), dabar to nereikia. Jos gali būti nustatytos tik atidalinus žemės sklypo dalis arba nustačius naudojimosi tvarką. Tvora nėra registruota, tačiau ir neturi būti, todėl ir siena neturėjo buvo pažymėta plane.

5. Teismo posėdžio metu ieškovė L. K. ieškinį palaikė. Paaiškino, kad VĮ Registrų centras atsisakė registruoti namą, nes neatlikti kadastriniai matavimai. Matininkė buvo atvykusi, matavo, kalbėjosi su atsakovėmis, jos kėlė reikalavimus dėl vidinių ribų. 1999 m. atsakovės pasirašė susitarimą dėl naudojimosi tvarkos, tačiau jis neįregistruotas. Ten, kur atsakovės mini daržą, niekada pravažiavimo ir nebuvo. Ten bendro naudojimo plotas, daržas pasodintas seniai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

7. Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad 0,3181 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei (789/3181 dalys), S. B. paveldėtojams J. B. (500/3181 dalys), P. B. (500/3181 dalys), J. B. 500/3181 dalys) ir R. B. (500/3181 dalys), bei atsakovėms Č. U. (882/3181 dalys) ir J. B. (1010/3181 dalys). 1999 metais sudarytame šio sklypo plane dalys buvo išskirstytos į „A“, „B“, „C“ ir „D“ dalis, „A“ dalį paskiriant (šiuo metu jau mirusiam) S. B., „B“ dalį paskiriant J. B., „C“ dalį paskiriant Č. U., o „D“ dalį paskiriant bendram naudojimui. Pagal šį planą 2000-05-04 atlikti sklypo kadastriniai matavimai įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre.

8. 2011-12-09 atsakovės J. B. ir Č. U. išdavė sutikimą, kad S. B. jam asmeninės nuosavybės teise priklausančioje žemės sklypo dalyje statytų gyvenamąjį namą bei kitus statinius, neišlaikant įstatymų nustatytų normatyvinių atstumų iki sklypo ribos, ir įregistruotų nuosavybės teises į gyvenamąjį namą bei kitus pastatus VĮ Registrų centre. 2012-09-04 S. B. 789/3181 dalį iš jo turimų 1289/3181 padovanojo ieškovei. Dovanojimo sutarties 2.1-2.2. p. numatyta, kad S. B. dovanoja žemės dalį žemės sklypo plane (M 1:500) pažymėtą indeksu „A“, turinčią 728 kv. m. ploto, ir 61 kv. m. žemės sklypo dalį, esančią bendro naudojimo žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu „D“, iš viso turinčioje 323 kv. m. 2020-10-01 Vilniaus miesto savivaldybės administracija ieškovei išdavė leidimą sklype statyti gyvenamosios paskirties vieno buto gyvenamąjį namą. Ieškovė pastatė gyvenamąjį namą, UAB “Geo Baltija” 2015-05-18 nustatė namo kadastro duomenis, parengė kadastrinių matavimų bylą, tačiau VĮ Registrų centras 2015-06-15 priėmė sprendimą atsisakyti įregistruoti nekilnojamąjį daiktą Nekilnojamojo turto kadastre ir nuosavybės teises į jį Nekilnojamojo turto registre, nes nepatikslinti žemės sklypo, kuriame stovi minėtas statinys, kadastro duomenys. Nepaisant ne kartą inicijuotos žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo procedūros, atsakovės nepasirašo ant žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto.

9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau - ir nuostatų) 15.5. p. numatyta, kad jeigu žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, kapitališkai suremontuoti pastatai ar iškasti tvenkiniai, nutiesti keliai ar įrengti kiti inžineriniai statiniai (išskyrus tuos atvejus, kai dėl rekonstruotų ar kapitališkai suremontuotų pastatų arba inžinerinių statinių žemės sklypo užstatymo plotas ir statinių forma (konfigūracija) nepasikeičia), žemės sklypo kadastro duomenys privalo būti pakeičiami ne vėliau kaip iki statinio, kurio statybos (rekonstravimo, kapitalinio remonto) darbai užbaigti, įregistravimo arba statinio kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre, išskyrus tuos atvejus, kai statinio statytojui nuosavybės teise nepriklausančiuose žemės sklypuose esantys statiniai rekonstruoti, kapitališkai remontuoti ar pastatyti nauji tenkinant viešąjį interesą – Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytoms reikmėms.

10. Ieškovė pastatė namą, vadinasi, privalo patikslinti žemės sklypo kadastro duomenis. Nuostatai numato, kad nustatant žemės sklypo kadastro duomenis nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai (nuostatų 32.1.1. p.), kartografuojamos faktinės žemės naudmenos – užstatytos teritorijos ribos (pastatų, kiemų, aikštelių užimta žemė, kita tiesioginiam statinių eksploatavimui naudojama žemė (32.1.3.1.), apskaičiuojami žemės sklypo ir žemės naudmenų plotai (32.1.5) bei kiti duomenys, reikalingi nekilnojamojo turto kadastro bylos parengimui ir įrašymui į Nekilnojamojo turto registrą. Taigi nustatoma (tikslinama) sklypo išorinė riba, parengtame sklypo plane pažymimi sklype esantys statiniai.

11. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės iniciatyva matininkė V. Š. kelis kartus atliko 3181 kv.m. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), matavimus bei sudarė sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktus. Paskutinis jų – 2020-06-08. Atsakydamos į prašymą jį pasirašyti, atsakovės 2020-07-08 pranešime nurodė, kad 2020-06-08 žemės sklypo matavimai nebuvo vykdomi, sklypo planas sudarytas diena vėliau nei surašytas aktas, žemės sklypo plano nepasirašė kiti žemės sklypo bendrasavininkiai, tarp žemės sklypo bendrasavininkių nėra nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka, kurią būtina nustatyti, kad jos pasirašytų žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą.

12. Gavusi šį atsakovių atsakymą, matininkė nusprendė žemės sklypo ribų netikslinti, nurodžiusi, kad sklypo ribos nepakitę, todėl tiesiog buvo atstatomi riboženkliai, patikslinama žemės sklypo išorinė riba. Paaiškino, kad žemės sklypo plane nurodyta data nebūtinai turi sutapti su paženklinimo – parodymo akte nurodyta data, kadangi ant plano rašoma žemės sklypo sudarymo data. Įvykus žemės sklypo ženklinimui neatvykusiems asmenims pakartotinai išsiunčiami pranešimai. Kartu su pranešimu siunčiama žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto kopija ir žemės sklypo plano fragmentas, bet ne žemės sklypo planas, nes žemės sklypo planas yra pilnai sudaromas ir pateikiamas pasirašyti suėjus 30 dienų terminui, kai visi turi teisę pareikšti pastabas. Atkreipė dėmesį, kad atliekant žemės sklypo kadastrinių matavimų atnaujinimą nėra nustatinėjama žemės sklypo naudojimosi tvarka tarp bendrasavininkių.

13. Bylos duomenys patvirtina, kad ir gavę matininkės atsakymą atsakovės pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą atsisakė, su tuo nesutiko ir viso bylos nagrinėjimo metu, nurodydamos papildomas naujas priežastis, kurių kaip pastabų neteikė matininkei, t.y. teigė davę sutikimą namo statybai, nenurodžius, kurioje sklypo dalyje; ieškovės motina pasodino daržą, taip pažeidė atsakovių teises; naujai atliktuose kadastriniuose matavimuose nepažymėtas privažiavimas prie atsakovių sklypo dalies, tvora.

14. Pažymėtina, kad visas pastabas atsakovės turėjo teikti matininkei ir naujų neturėtų reikšti teisme. Kita vertus, nei matininkei teiktos pastabos, nei tos, kurias atsakovių atstovas nurodė bylą nagrinėjant teisme, neįrodo atliktų kadastrinių matavimų neteisėtumo. Su sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktu sutiko visi bendrasavininkiai išskyrus atsakoves. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė pastatė tvorą pažeisdama reikalavimus, kad ji registruotina ir turėjo būti pažymėta plane. Taip pat atsakovės niekuo nepagrindė savo argumento dėl plane nepažymėto privažiavimo prie jų sklypo dalies. Atkreiptinas dėmesys, kad jų dalys nėra atidalintos, nėra nustatyta naudojimosi sklypu tvarka, ką jos pripažįsta ir pačios, todėl nurodyti privažiavimą prie konkrečių nenustatytų dalių nėra galimybės. Argumentai dėl ieškovės motinos veiksmų pasodinant daržą apskritai neturi jokios reikšmės sprendžiant dėl sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto, nes šiuos veiksmus atliko ne ieškovė, daržo sodinimas – sezoninis darbas, kuris kitais metais gali būti neatliekamas, sudarant parodymo - patikrinimo aktą ši aplinkybė nevertinama.

15. Esminis motyvas, dėl ko atsakovės nesutiko pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto yra nepasirašyta naudojimosi sklypu tvarka. Pažymėtina, ieškovė posėdžio metu patvirtino, kad tam neprieštarauja ir ją pasirašyti galėtų. Kita vertus, naudojimosi žemės sklypu tvarkos nebuvimas nėra kliūtis žemės sklypo kadastriniams duomenims patikslinti ir nėra priežastis, pateisinanti atsakovių atsisakymą pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą, nes juo nėra nustatinėjamos bendrasavininkių dalys sklypo viduje, o išorinės sklypo ribos nepakito ir ginčo dėl to nėra. Duomenų, kad matininkė būtų neteisingai pažymėjusi plane namą, taip pat nėra, jų nenurodė bei niekaip nepagrindė ir atsakovė. Ieškovė patvirtino, kad matininkė buvo atvykusi į sklypą ir jo ribas tikslino. Matininkės atvykimą atsiliepime į ieškinį patvirtino ir pačios atsakovės. Darytina išvada, kad kadastriniai matavimai buvo atliekami (tikslinami), nėra jokių objektyvių priežasčių neleisti ieškovei pabaigti žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo procedūros pagal jos iniciatyva parengtą žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą.

16. Pagal CK 4.72 str. 1 d. kiekvienas bendraturtis turi teisę valdyti, naudoti bendraturčiams priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Kadangi gali būti ne vienas nuosavybės teisės objekto savininkas, bet savininkų daugetas, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas gali būti valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama tik visų bendraturčių sutarimu, nepriklausomai nuo jų turimos bendrosios nuosavybės dalies dydžio. Tai reiškia, kad bet kokiu bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimu bendraturčiai turi susitarti. Vis dėlto jeigu bendro susitarimo bendraturčiams pasiekti nepavyksta, tarp bendraturčių kilęs ginčas dėl bendro daikto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarkos gali būti išsprendžiamas teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-695/2019).

17. LR žemės ūkio ministro žemės ūkio ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų „Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 22 p. numatyta, kad jei žemės sklypas priklauso ar priklausys keliems savininkams (bendraturčiams), žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą pasirašo visi žemės sklypo (esamieji arba būsimieji) savininkai (bendraturčiai).

18. Bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus. Šie suinteresuoti asmenys turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti teisinę registraciją, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš kadastrinių matavimų darbų nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje Panevėžio apygardos teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-282-425/2019).

19. Nagrinėjamu atveju žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei, atsakovėms ir kitiems asmenims, todėl žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą turi pasirašyti ir kiti sklypo bendrasavininkiai. Ginčo nėra, kad atsakovės gavo šį aktą, su juo susipažino ir jo nepasirašė, nurodydamos matininkei priežastis, kurios teismo nepripažintos svarbiomis. Nesutikdamos pasirašyti sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto atsakovės nepagrįstai varžo ieškovės teises, trukdo tinkamai įgyvendinti jos nuosavybės teisę į namo ir žemės sklypo dalį. Atsakovių teisių pažeidimo dėl kadastrinių matavimų patikslinimo nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, ieškinys tenkinamas leidžiant ieškovei be atsakovių sutikimo pateikti suderinimui Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriui matininkės V. Š. parengtą 0,3181 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą su plane pažymėtomis ribomis ir plotu ir leisti pateikti įregistravimui Nekilnojamojo turto kadastre matininkės V. Š. parengtoje kadastrinių matavimų byloje nustatytus kadastrinius duomenis be atsakovių prašymo.

20. Tenkinus ieškinį ieškovei priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str). Ieškovė patyrė 75 Eur žyminio mokesčio išlaidų ir 1 936 Eur atstovavimo išlaidų. Bylinėjimosi išlaidos pagrįstos į bylą pateiktais įrodymais. Atstovavimo išlaidos, įvertinus suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir bylos sudėtingumą, laikytinos objektyviomis, jos atitinka LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ numatytus dydžius, todėl lygiomis dalimis priteisiamos iš atsakovių. CPK 93 str. 4 d. numato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1,2,3, dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Nukrypti nuo proporcingumo principų tenkintų ieškinio reikalavimų daliai teismas gali tik atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas priežastis, tačiau atsakovių atstovas prašo priteisiant bylinėjimosi išlaidas atsižvelgti į tai, kad atsakovė J. B. pensininkė, per mėnesį gauna tik 402 Eur pensiją, atsakovė Č. U. taip pat pensininkė, turi neįgalumą. Minėti duomenys galėtų turėti reikšmę sprendžiant dėl atstovavimo išlaidų mokėjimo išdėstymo, bet atsakovių atstovas to neprašė, o atstovavimo išlaidų priteisimui/nepriteisimui ar mažinimui tai reikšmės neturi, juo labiau, kad pati ieškovė taip pat turi neįgalumą, jai neterminuotai nustatytas net 60 proc. netektas darbingumas. Kitų priežasčių mažinti priteistinas bylinėjimosi išlaidas teismas nenustatė, nes jos susidarė išimtinai dėl atsakovių elgesio, t.y. kategoriško nesutikimo su ieškinio reikalavimais, net ieškovei ir sutikus dėl taikaus ginčo sprendimo tenkinant esminę prieštaravimo ieškiniui sąlygą, t y. sutikus pasirašyti naudojimosi žemės sklypu tvarką.

21. Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (5,58 Eur) sudaro didesnę nei 5 Eur sumą, tačiau jas dalijant po lygiai abiems atsakovės, gaunama mažesnė nei 5 Eur suma, todėl pagal CPK 95 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), pašto išlaidos valstybei nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės ieškinį tenkinti.

Leisti ieškovei L. K. pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriui suderinimui matininkės V. Š. parengtą 0,3181 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą be atsakovių sutikimo su plane pažymėtomis ribomis ir plotu.

Leisti ieškovei L. K. pateikti įregistravimui Nekilnojamojo turto kadastre matininkės V. Š. parengtoje kadastrinių matavimų byloje nustatytus kadastrinius duomenis be atsakovių prašymo.

Priteisti ieškovei L. K., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovių Č. U., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. B., (duomenys neskelbtini), po 1 005,50 Eur (tūkstantį penkis eurus, 50 ct) bylinėjimosi išlaidų iš kiekvienos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.