- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-08-24
- Bylos Nr.
- 2S-1097-513/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00771-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Ieškovas
- A. S., V. R.
- Atsakovas
- L. L.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriui, UAB „Edmosima“, UAB „Juozita“
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų A. S. ir V. R. atskirąjį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų A. S. ir V. R. ieškinį atsakovei L. L., tretiesiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriui, UAB „Edmosima“, UAB „Juozita“ dėl žemės sklypų ribų nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai prašė ieškiniui užtikrinti taikyti laikinąsias apsaugos priemones: uždrausti atsakovei pačiai ar per trečiuosius asmenis valdyti ir naudotis ieškovams A. S. ir V. R. priklausančio 5,8000 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir atsakovei L. L. priklausančio 1,6103 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), persidengiančiu plotu, jame vykdyti bet kokią veiklą, taip pat įpareigoti atsakovę L. L. iš nurodyto persidengiančio žemės sklypų ploto pašalinti visus jame esančius daiktus (elektrinį piemenį, medžių šakas ir kt.), iki kol šioje byloje įsiteisės galutinis teismo sprendimas. Nurodė, kad atsakovė, dar neišsprendus ginčo, be ieškovų sutikimo persidengiančiame žemės sklypų plote ištiesė elektrinį piemenį, suarė žemės sklypų plotą, jame sumetė ir laiko nupjautas vyšnių šakas. Tokie atsakovės L. L. veiksmai yra neteisėti, nes tiek ieškovai, tiek atsakovė turi lygias teises į persidengiantį (ginčijamą) žemės sklypų plotą. Naudojimosi persidengiančiu žemės sklypų plotu tvarka nėra nustatyta, todėl, kol nėra priimtas galutinis teismo sprendimas, ieškovai nesutinka, kad atsakovė savavališkai, t. y. be ieškovų sutikimo, naudotų šią žemės sklypų dalį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šilutės rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 3 d. nutartimi ieškovų prašymą atmetė. Teismas nurodė, jog laikinąsias apsaugos priemones taiko tik atsižvelgdamas į savo nagrinėjamą bylą ir į tai, ar bus įmanoma įvykdyti teismo sprendimą, kuris bus priimtas. Ieškovų nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo tvirtinti, kad dėl atsakovės veiksmų nebus įmanomas teismo sprendimo įvykdymas, net jei teismo sprendimas bus palankus ieškovams. Vadovaudamasis ekonomiškumo ir protingumo principais, teismas ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovai pateikė atskirąjį skundą, prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-04-03 nutartį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti.Ieškovai nurodo, jog persidengiančio žemės sklypo naudojimas, kurio atsakovė neneigia, pažeidžia ieškovų teises į žemės sklypą, neatitinka šalių interesų pusiausvyros ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų. Naudojimosi persidengiančiu sklypu tvarka nėra nustatyta, todėl, kol nėra priimtas galutinis teismas sprendimas, ieškovai nesutinka, kad atsakovė savavališkai naudotųsi persidengiančia sklypo dalimi, o atsakovei nepaisant šio nesutikimo būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teisinę reikšmę turi ir tai, jog žemės sklypo plote tarp šalių nuolat vyksta konfliktai. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ne tik užtikrintų būsimo sprendimo įvykdymą, bet ir apsaugotų ginčo šalis nuo nereikalingų konfliktų.Aplinkybė, kad ginčas dėl persidengiančių žemės sklypų ribų nagrinėjamas teisme, nesudaro pagrindo laikinosiomis apsaugos priemonėmis neužtikrinti ginčo šalių nuosavybės teisių į ginčo žemės sklypą, dėl kurio ribų kilęs ginčas.Ieškovų prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės atitinka ieškinyje pareikštų reikalavimų pobūdį, tiesiogiai susijusios su ieškinio dalyku ir turi užtikrinti teismo sprendimo, jeigu jis bus palankus ieškovams, įvykdymą.Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė prašo skundą atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė teigia, jog pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su byloje esančiais dokumentais, visiškai pagrįstai atmetė ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi ieškovai nenurodė jokių aplinkybių, kodėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.Ieškovai teismui teikia visiškai nepagrįstą prašymą, kadangi byloje esantys dokumentai paneigia jų nurodytas aplinkybes. Atsakovė jau daug metų savo žemės sklype yra įsirengusi ganyklą galvijams, kurią yra aptvėrusi elektriniu piemeniu. Atmetus ieškinį kaip nepagrįstą, atsakovė būtų priversta ganyklą įsirenginėti iš naujo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.2017-06-01 gautas ieškovų prašymas pridėti prie bylos naują įrodymą: Šilalės rajono savivaldybės Kvėdarnos seniūnijos 2017-04-24 pažymą. Teismas, spręsdamas klausimą dėl apeliacinės instancijos teismui pateiktų naujų įrodymų priėmimo, pabrėžia, jog pagal bendrą Civilinio proceso kodekso 314 straipsnyje įtvirtiną taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Naujai pateiktus įrodymus atsisakytina priimti, nes ieškovai tinkamai nepagrindė jų pateikimo būtinybės (CPK 314 str.).Nagrinėjamu atveju spręstina, ar teisėta ir pagrįsta teismo nutartis, kuria atmestas ieškovų prašymas taikyti taikytas laikinąsias apsaugos priemones: uždrausti atsakovei pačiai ar per trečiuosius asmenis valdyti ir naudotis ieškovams A. S. ir V. R. priklausančio 5,8000 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir atsakovei L. L. priklausančio 1,6103 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), persidengiančiu plotu, jame vykdyti bet kokią veiklą, taip pat įpareigoti atsakovę L. L. iš nurodyto persidengiančio žemės sklypų ploto pašalinti visus jame esančius daiktus (elektrinį piemenį, medžių šakas ir kt.), iki kol šioje byloje įsiteisės galutinis teismo sprendimas.Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad pats savaime teismo sprendimas, kuriuo būtų tik patvirtinamas ieškovo ar atsakovo reikalavimų pagrįstumas, neužtikrintų tinkamo pažeistų teisių ir teisėtų interesų atkūrimo teismo tvarka. Esant realiam pavojui, kad ieškovo ar atsakovo teisės priverstinai vykdant teismo sprendimą gali būti pažeistos, laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama išlaikyti tokią padėtį, kuri leistų ieškovui ar atsakovui, priėmus teismo sprendimą jų naudai, tikėtis, kad sprendimas bus įvykdytas, nepriklausomai nuo galbūt pasikeisiančios situacijos. Laikinųjų apsaugos priemonių institutas orientuotas užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų daryti įtaką būsimo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį ar priešieškinį, tinkamam įvykdymui. Pažymėtina, kad Civilinio proceso kodeksas nedetalizuoja, kokios aplinkybės rodo galimą teismo sprendimo neįvykdymo arba sunkesnio įvykdymo pavojų.Šiuo atveju teismas, atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, jog ieškovų nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo tvirtinti, kad dėl atsakovės veiksmų nebus įmanomas teismo sprendimo įvykdymas, net jei teismo sprendimas būtų palankus ieškovams. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada. Ieškovai iš esmės neįrodė vienos iš būtinųjų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, taip pat laikinųjų apsaugos priemonių tikslingumo.Ieškovai šioje byloje reiškia reikalavimą nustatyti ieškovams A. S., V. R. priklausančio 5,8000 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribą su atsakovei L. L. priklausančiu 1,6103 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tokią, kokia yra nustatyta UAB „Edmosima“ sudarytoje situacijos schemoje; pripažinti ieškovams teisę sudaryti 5,8000 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo-parodymo aktą pagal UAB „Edmosima“ sudarytą situacijos schemą ir jį suderinti be gretimo žemės sklypo savininkės L. L. sutikimo. Atsakovė L. L. pateikė patikslintą priešieškinį, kuriame prašo ribą tarp šalims priklausančių žemės sklypų nustatyti pagal UAB „Juozita“ sudarytą žemės sklypo schemą, taip pat pripažinti jai teisę sudaryti atsakovei priklausančio žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą pagal UAB „Juozita“ parengtą žemės sklypo schemą ir jį suderinti be ieškovų sutikimo. Taigi tarp šalių kilo ginčas dėl ribos tarp jiems nuosavybės teise priklausančių sklypų: šalių reikalavimai susiję su ribos nustatymu pagal jų užsakymu parengtas schemas ir ribų paženklinimo-parodymo akto sudarymu bei jo suderinimu be gretimo sklypo savininkų sutikimo. Ieškovų prašytos taikyti laikinosios apsaugos priemonės susijusios su draudimu atsakovei naudotis persidengiančia sklypo dalimi, vykdyti joje bet kokią veiklą ir įpareigojimu pašalinti iš persidengiančio sklypų ploto visus jame esančius daiktus. Ieškovai teigia, jog naudodamasi persidengiančiu sklypo plotu atsakovė iš esmės pažeidžia ieškovų, kaip savininkų, teises. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog laikinosios apsaugos priemonės pagal siekiamą tikslą gali būti skirstomos į galutinio sprendimo įvykdymą užtikrinančias priemones, prevencines priemones bei įrodymus užtikrinančias priemones. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą. Viena iš prevencinių laikinųjų apsaugos priemonių yra CPK 145 straipsnio pirmosios dalies 6 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – draudimas atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų. Ieškovų reiškiamas reikalavimas uždrausti atsakovei naudotis persidengiančiu sklypų plotu vertintinas kaip prevencinė laikinoji apsaugos priemonė, kurios tikslas turėtų būti – laikinai, iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, sureguliuoti ginčo situaciją, kad ieškovai nepatirtų nepagrįstų ribojimų. Spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas neišsprendžia ginčo iš esmės, o šiuo konkrečiu atveju turėtų būti įvertinta, kiek ieškovų prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė yra būtina sureguliuoti ginčo situaciją, kokios pasekmės kiltų jos nepritaikius, kiek ji proporcinga ir ekonomiška ir nepažeidžia šalių teisių bei interesų pusiausvyros.Visų pirma teismas pažymi, jog atsižvelgiant į tai, kad šalys nesutaria dėl joms priklausančių sklypų ribos ir reiškia viena kitai priešpriešinius reikalavimus, nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovė savo veiksmais pažeidžia ieškovų, kaip savininkų, teises. Priešingu atveju iš esmės būtų pasisakyta dėl ieškinio ir priešieškinio reikalavimų, o laikinosios apsaugos priemonės skirtos užtikrinti būsimo sprendimo įvykdymą ir sureguliuoti ginčo situaciją, tačiau nėra priemonė ginčui iš esmės išspręsti.Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovai neįrodė, kad šiuo atveju laikinoji apsaugos priemonė yra būtina, o jos nepritaikius kiltų itin reikšmingų pasekmių. Kaip jau minėta, nėra jokio pagrindo išvadai, kad atsakovė savo veiksmais pažeidžia ieškovų, kaip savininkų, teises, nes dėl sklypų ribos bus pasisakyta išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus galutinį sprendimą. Be to, atsakovės veiksmai ieškovams nesukelia tokių suvaržymų, kurie rodytų būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Net jei būtų priimtas ieškovams palankus sprendimas ir sklypų riba būtų nustatyta pagal ieškovų užsakymu UAB „Edmosima“ sudarytą situacijos schemą, tokio pobūdžio sprendimo, t. y. sprendimo dėl teisės pripažinimo, įvykdymui neturėtų jokios įtakos tas faktas, jog nebuvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Kita vertus, ieškovai neįrodė, kuo pasireiškia jų teisių pažeidimai atsakovei naudojantis ginčytinu sklypo plotu, kokius neteisėtus veiksmus atsakovė atlieka ir kuo reikšmingos jų pasekmės. Vien tas faktas, kad atsakovė, ieškovų teigimu, naudojasi sklypo dalimi, esant ginčytinai situacijai, kam ta dalis priklauso, savaime nesuponuoja ieškovų teisių pažeidimo fakto. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes jos nėra būtinos ir tikslingos nagrinėjant tarp šalių kilusį ginčą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kaip teisėta ir pagrįsta, paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakovė pateikė įrodymus, jog patyrė 200 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, prašo jas priteisti iš ieškovų (b. l. 100). Šiuo atveju ginčas iš esmės neišnagrinėtas ir byla nebaigta, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymą atliks pirmos instancijos teismas (CPK 93, 34 str., 270 str. 4 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.