Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2018-06-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-52-496/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-06-14
Bylos Nr.
1-52-496/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-36370-2016-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daiva Valčiukienė
Civilinis ieškovas
AB „Kelmės melioracija“
Kaltinamasis
J. S., G. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-52-496/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36370-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.10.1.; 1.2.14.1.2.2.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.4.2.; 2.3.6.4.5.2 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 14 d.Kelmė

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Daiva Valčiukienė

sekretoriaujant Ritai Valantiejienei,dalyvaujant prokurorams Birūtai Dapkuvienei, Egidijui Timoniui, Dianai Vileikienei,civilinės ieškovės AB „Kelmės melioracija“ atstovui A. J.,vertėjoms Jevgenijai Zitai Bajarūnienei, Daivai Sakalienei,kaltinamajam J. S. (J. S.), jo gynėjai Laurai Martinaitytei,kaltinamajam G. M. (G. M.), jo gynėjui Mindaugui Paukštei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. M. (G. M.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kita gyv. vieta ir deklaruojama gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, aukštojo išsilavinimo, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį;

J. S. (J. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyvenamoji ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2011-05-20 Vilniaus m. 3 - ojo apylinkės teismo, pagal LR BK 178 str. 2 d., 6 mėn. laisvės apribojimu, vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m.

2) 2012-12-10 Vilniaus m. 3 - ojo apylinkės teismo, pagal LR 140 str. 1 d. 6 mėn. laisvės apribojimu;

3) 2015-06-16 Vilniaus m. apylinkės teismo, pagal LR BK 140 str., 1 m. laisvės apribojimu, vadovaujantis LR BK 64¹ str. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 8 mėn. laisvės apribojimo bausmė, duomenų apie bausmės pabaigą nėra (b.l. 175-184, II – tomas);

4) 2017-07-10 Vilniaus m. apylinkės teismo pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, taikant BK 64¹ str. arešto bausme 30 parų, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės draudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, išieškoti 880 Eur konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, arešto bausmę atlikęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis J. S. pagrobė svetimą turtą, o būtent: laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 15 dienos iki 2016 m. kovo 15 dienos, tikslus laikas nenustatytas, bendrininkaudamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, išėmus langą įsibrovė į (duomenys neskelbtini) esantį, AB „Kelmės melioracija“ priklausantį atsarginių detalių sandėlį, iš kurio pagrobė 100 vienetų daugiakaušio ekskavatoriaus kaušo grandinės narelių, bendros 1000 eurų vertės, tuo AB „Kelmės melioracija“ padarė 1000 eurų turtinę žalą.

Kaltinamasis J. S. kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad davė išsamius parodymus ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai ir ikiteisminio tyrimo teisėjui, nieko nekeičia, juos patvirtina. Nurodė, kad dalyvavo vagiant ekskavatoriaus kaušo grandinės narelius Kelmėje, tačiau tuo metu nesuprato, kad vyksta vagystė. Jis nurodė, kad vagiant narelius nedalyvavo Gž. M.. Ikiteisminio tyrimo metu nurodytas Ž. nėra G. M.. Tai buvo kitas asmuo. Su M. buvo iš matymo pažįstami apie trisdešimt metų, 2016 metais su juo sveikindavosi, pas jį yra atlikęs statybos darbus.

Ikiteisminio tyrimo metu J. S. parodė, kad jis su pateiktu pranešimu apie įtarimą sutinka ir kaltę pripažįsta iš dalies. Jis parodė, kad 2016 metų vasario ar kovo mėnesį, tikslios datos jis neprisimena, jis Vilniuje atsitiktinai susitiko iš matymo pažįstamą Ž., kurio pavardės nežino, kur tiksliai jis gyvena nežino, jo telefono numerio neturi. Ž. jam pasiūlė kartu su juo važiuoti į kažkokį sandėlį pasiimti kažkokių detalių. Kiek jam yra žinoma Ž. užsiima įvairių daiktų pirkimu ir pardavimu. Su Ž. pasiūlymu jis sutiko ir jie dviese, Ž. priklausančiu sidabrinės spalvos automobiliu "Škoda Octavia", valst. Nr. nežino, išvažiavo į Kelmę, tikslaus adreso nežino. Atvažiavo prie kažkokios sargo būdelės apie 11.30 val., tiksliai laiko nežino. Čia juos pasitiko spec. rūbais vilkintis jam nepažįstamas vyriškis, vardu R., kuris įsėdęs pas juos į automobilį parodė kur važiuoti ir jie trise nuvažiavo prie kažkokio sandėlio. Sustojus prie sandėlio R. juos su Ž. nusivedė prie sandėlio, privedė prie lango, kurio stiklas ar visas lango rėmas, to dabar tiksliai neprisimena, buvo išimtas ir pastatytas prie sienos, o ant žemės prie lango buvo pastatyta medinė kaladė. Jiems priėjus prie lango R. pasakė, kad yra užsikirtusi sandėlio durų spyna ir kad į sandėlio vidų teks lipti per langą. R. paaiškino, kad jis per langą lips į sandėlio vidų, o jie stovės lauke prie lango ir kad jis jiems iš sandėlio vidaus padavinės maišus su kažkokiu metalu. R. vienas per langą įlipo į sandėlio vidų ir iš vidaus jam ir Ž. padavinėjo maišus su metalu. Jis nežino, kiek R. jiems maišų padavė. Mano, kad jų buvo apie penkiolika. Ž. apžiūrėjo kiekvieno maišo turinį, davė jam tuos maišus sunešti į automobilį. Sunešęs maišus į automobilį jis, niekieno neprašytas, įdėjo sandėlio langą. Neprisimena, ar įdėjo tik stiklą, ar visą lango rėmą su stiklu. Po to Ž. su R. automobilyje dar kurį laiką šnekėjosi. Apie ką, - jis nežino, nes tuo metu jis buvo lauke. Po to jie dviese su Ž. išvažiavo į Vilnių. Parvažiavus į Vilnių Ž. jam už pagalbą davė penkiasdešimt eurų ir jį paleido. Kur Ž. padėjo visus tuos maišus su juose buvusiu metalu jis nežino. Į minėtą sandėlį jis važiavo tik tą vieną kartą, ar dar, be jo, Ž. buvo ten nuvažiavęs jis nežino (t. 2, l. 111-114).

J. S., 2017-05-02 apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad 2016 metų kovo mėnesį, tikslios datos neprisimena, Vilniuje susitiko iš matymo pažįstamą Ž.. Jis šiaip yra iš Baltarusijos. Jis jo pavardės nežino, taip pat nežino, kur tiksliai gyvena. Jis viską supirkinėja. Ž. pasiūlė uždirbti kelis eurus - siūlė kartu su juo pasivažinėti. Jis sutiko. Jie iš Vilniaus išvažiavo gal 8-9 val. ryte. Jie važiavo su Ž. dviese, jo vairuojama mašina „Škoda Octavia“. Mašinos valstybinio numerio jis nežino, ji buvo su didele bagažine. Pirma pasakė, kad reikia važiuoti į Kelmę, po to į Jonavą. Kelmėje nuvažiavo į Melioraciją, ten žmogus laukė jų prie apsaugos būdelės. Atrodo, kad jis buvo vardu R. ar R.. Jis įsėdo į automobilį ir rodė kur važiuoti. Privažiavus prie didelio pastato, kurio langai buvo išdaužyti, R. bandė atrakinti duris, bet nepavyko. R. pasakė, kad raktas neatrakina spynos, todėl maišus padavinėjo per langą. R. įlipo per langą į vidų ir jam padavinėjo maišus su geležiais, maišai svėrė maždaug po 30 kilogramų, jų buvo gal dešimt. Jis pagalvojo, kad R. ten dirbo, nes buvo su spec. apranga. Baigus krauti maišus, jis langą įstatė, taip ten atsirado jo pirštų atspaudai. Jie Kelmėje buvo apie 11 – 11.30 val., čia užtruko gal kokį 15 minučių, kol sukrovė maišus į mašiną. Jis manė, kad padeda krauti, tikrai nemanė, kad vogė. Po to jie važiavo į Jonavą, ten taip pat krovė. Matė tas detales, jos jam pasirodė formos kaip „batonai“, kaip „lenciūgo“ dalys nuo traktoriaus. Vėliau jam policijoje paaiškino, kokios tai detalės buvo. Po to, kai jis sukrovė maišus, Ž. ir R. sėdėjo mašinoje. Jis matė, kad jie ten atsiskaitinėjo. Grįžus į Vilnių, jam Ž. davė 50 eurų. Kraudamas jis šiek tiek matė kas maišuose buvo - kažkokie aprūdiję geležiai. Ž. sakė, kad geležius veš į Baltarusiją. Žino, kad į Jonavą važiavo pro Šiaulius. Dar prieš išvažiuojant nuvažiavo Kelmėje, kur plastikinius langus daro. Ž. nuėjo pakalbėti. Sakė, kad važiavo pakalbėti dėl staklių. Už kokių 5 – 10 minučių išėjo, nieko nepirko. Jis Raimį pažintų. Ikiteisminio tyrimo metu niekas Raimio nuotraukų nerodė. Iki tol Kelmėje nėra buvęs ir po to iki tyrimo policijoje daugiau atvažiavęs nebuvo. Jis daugiau su Ž. į Kelmę nevažiavo. Iš pokalbių suprato, kad tas Ž. čia kaip vietinis. Kai atvažiavo prie vartų, tai manė, kad R. buvo sargas. Toliau, kitoje pastato pusėje, priešingoje nuo bendrabučio, dirbo vyrai, jie juos matė. Be pirštinių krovė maišus su geležiais, nors tiksliai to neprisimena. Maišą užkeldavo ant rėmo R., o jis paimdavo. Ž. buvo prie bagažinės. Kai jie atvažiavo prie pastato, viskas buvo sukrauta į maišus. J. S. nurodė, kad buvo be pirštinių, kai įstatė vieno didelio lango rėmą į vietą, kol Ž. mašinoje kalbėjosi su R., todėl liko piršto antspaudai. Tas langas didelis, vienas stiklas buvo išimtas. Langas dviejų metrų pločio, iš kelių dalių ir baigus krauti vieną lango dalį jis įdėjo. J. S. parodė, kad jis savo telefoną yra pametęs ir Ž. numerio nebeturi. Kokia Ž. pavardė jis nežino. Kai buvo policijoje, Ž. jam neskambino. G. jis skambino, kai paleido iš Kelmės policijos, kad jį parvežtų. Turi jo telefono numerį. G. paskambino savo pažįstamam Kelmėje ir šis jam prie „Maximos“ padavė 20 eurų, kad jis galėtų parvažiuoti namo, nes visai neturėjo pinigų. K. G. pavardė nežino. Jis iš Vaidotų, jie bendrauja, per mėnesį susitinka po kelis kartus. Nežino ar G. buvo atvažiavęs į Kelmę. G. aukštesnis už jį. Visus pažįstamus vadina „mažiais“. Ž. yra apie 30 metų, 175 cm ūgio (t. 2, l. 117-118).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo J. S. kaltė įrodyta.

Civilinės ieškovės UAB „Kelmės melioracija“ atstovas A. J. parodė, kad iš bendrovės atsarginių detalių sandėlio apie 2016 m. vasario pabaigą buvo pavogti daugiakaušio ekskavatoriaus kaušo grandinės nareliai - 100 vienetų. Tada pastebėjo, kad išplėšta sandėlio spyna, iš vidaus atkabinti vartai, bet patekti į sandėlį nepavyko, nes buvo pakabinama spyna iš vidaus. Birželio pabaigoje pastebėjo, kad vėl pavogti grandinės nareliai. Dėl pirmos vagystės iš karto jis nesikreipė į policiją. Po antrosios vagystės jis pranešė policijai apie abi vagystes. Jis mano, kad vieną kartą į patalpą buvo patekta per langą, kuris buvo išimtas ir vėl įdėtas. Pirmą kartą pastebėjęs išlaužtas duris, jis langų neapžiūrėjo. Sandėlyje dar yra likusių tokių pat narelių, tik kitoje vietoje. Iki vagystės daugiakaušio ekskavatoriaus grandinės nareliais domėjosi G. M. su kitu asmeniu. G. pas jį buvo atvažiavęs tris kartus apie 2015 metų pabaigą. Jis atvažiuodavo vis su kitu asmeniu, tarp jų J. S. nebuvo. A. J. nurodė, kad jis Gž. M. pažino iš nuotraukos, kaip asmenį, kuris domėjosi daugiakaušio ekskavatoriaus nareliais. Jis tik domėjosi, bet nieko nepirko. Gž. M. su kartu atvykusiais asmenimis matė, kur yra daugiakaušio ekskavatoriaus grandinės nareliai, norėjo apžiūrėti visas įmonės patalpas, klausinėjo kokių detalių dar turi. Pavogti daugiakaušio ekskavatoriaus grandinės nareliai yra pagaminti ir įsigyti tarybiniais metais, jų buhalterinė vieno narelio vertė 10 Eurų, vieno komplekto, kurį sudaro mažiau nei 100 narelių, rinkos vertė yra apie 2500 Eur. Vagystės metu į patalpas buvo patekta per langą, prie jo buvo rastas rankų pirštų pėdsakas. Po vagystės langas buvo įstatytas atgal į rėmą. Asmuo, pasivadinęs Ž., kurį jis pažino, kaip Gž. M., jam telefonu skambindavo iki vagystės ir po jos. Pavogtos ekskavatoriaus detalės (nareliai) buvo visiškai naujos, nenaudotos. Jos yra iš ketaus, todėl buvo gerai išsilaikiusios, dėl laiko jos neprarado savo vertės. A. J. parodė, kad iki pirmosios vagystės vasario mėnesį AB „Kelmės melioracija“ sandėlyje iš viso buvo 830 narelių, po pirmosios vagystės liko 730 narelių. Pirmąją narelių vagystę jis pastebėjo kovo mėnesį, po ligos, nedarbingumo ir grįžęs iš Anglijos.

Ikiteisminio tyrimo metu A. J. buvo apklaustas keletą kartų, pirmoji jo apklausa vyko 2016 m. rugpjūčio 2 dieną (t. 1, l. 23-24), kurios metu jis parodė, kad yra AB „Kelmės melioracija“ direktorius. Iš bendrovės atsarginių detalių sandėlio (duomenys neskelbtini), kuris rakinamas pakabinama spyna, per du kartus laikotarpiu nuo 2016-02-15 iki 2016-03-15 ir laikotarpiu nuo 2016-07-25 08.00 val. iki 2016-07-30 12.00 val., buvo pavogti daugiakaušio ekskavatoriaus kaušo grandinės nareliai: pirmą kartą 100 vnt., antrą kartą - 250 vnt., kurių vertė apie 4000 eurų. Dėl pirmos vagystės jis niekur nesikreipė, nes sirgo, o dabar, pamatęs, kad dar trūksta 100 vnt. narelių kreipėsi į policiją. Sandėlyje dar yra likusių narelių, tik kitoje vietoje. Jis mano, kad prie vagystės galėjo prisidėti buvęs darbuotojas, bei asmuo iš Panevėžio norėjęs pirkti tuos narelius, nes jam reikėjo jų nors 30 vnt.

Ikiteisminio tyrimo metu A. J. buvo apklaustas 2016 m. lapkričio 21 d. t. 2, l. 21-22) ir parodė, kad daugiakaušio ekskavatoriaus grandinės nareliais domėjosi ir dar du asmenys, kurie prisistatė esantys baltarusiai. Tie du, apie 45-50 metų amžiaus asmenys į įmonę buvo atvažiavę 2015 metų rudenį, tikslios datos nepamena. Kalbėjo rusiškai. Įmonėje buvo du kartus. Domėjosi daugiakaušių ekskavatorių atsarginėmis detalėmis, jų kainomis, tačiau nieko nepirko. Šie asmenys matė kur yra daugiakaušio ekskavatoriaus grandinės nareliai, norėjo apžiūrėti visas įmonės patalpas, klausinėjo kokių detalių dar turi. Pavogti daugiakaušio grandinės nareliai yra deficitiniai, kadangi tokių narelių gamyklos nebegamina, jų naujų gauti nėra galimybės. Daugiau šie asmenys dėl kokių nors detalių nebuvo atvykę. J. S. jis nepažįsta. Toks asmuo įmonėje niekada nėra dirbęs, jokių reikalų su įmone niekada neturėjo ir (duomenys neskelbtini) teritorijoje ar patalpose jo negalėjo būti. Pirmos vagystės metu į patalpas buvo patekta išlaužus pakabinamą spyną. Antros vagystės metu į patalpas buvo patekta per langą nuėmus medinius langą laikančius pagaliukus iš viršaus ir dešinės pusės. Būtent prie to lango ir buvo rastas rankų pirštų pėdsakas po vagystės. Langas įvykdžius nusikaltimą buvo įstatytas atgal į rėmą, tačiau mediniai pagaliukai atgal nebuvo pritvirtinti.

Ikiteisminio tyrimo metu A. J. buvo apklaustas 2016 m. gruodžio 21 d. (t. 2, l. 23-24) ir parodė, kad 2015 metų lapkričio mėnesį pas jį į įmonę buvo atvykęs vyriškis, kuris prisistatė baltarusiu Ž.. Šis vyriškis domėjosi įvairiomis mechanizmų, statybinės technikos detalėmis, jas supirkinėjo. Iš jo įmonės šis asmuo nieko nepirko. Kiek išsiaiškino, šis asmuo taip pat tuo pačiu laikotarpiu, iš kitų apskričių melioracijos įmonių kažką pirkdavo. Jis iš kitų įmonių gavo minėto baltarusio ,Ž. telefono numerį 861188626. Jis pats 2016-12-21 paskambino šiuo numeriu ir pakalbėjo su atsiliepusiu vyriškiu. Jis prisistatė Ž.. Ž. jį pažino. Jis taip pat atsiliepusįjį pažino kaip asmenį iš Baltarusijos, vardu ,,Ž.", kuris domėjosi detalių pirkimu iš jo įmonės, tačiau nieko nepirko. AB-ėje ,,Kelmės melioracija" asmuo vardu R. nedirba ir nedirbo.

Ikiteisminio tyrimo metu A. J. buvo apklaustas 2017 m. sausio 27 d. (t. 2, l. 29-31) ir parodė, kad 2017-01-20 16.32 val., jam telefonu (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) paskambino Ž., kad tai Ž. jis atpažino iš jo balso, kuris paklausė, kodėl jis kreipėsi į policiją ir apkaltino jį vagyste, taip pat Ž. jam pasakė: "aš iš tavęs pirkau", po to jis „Ž.“ paklausė: "ką tu iš manęs pirkai“? Šis atsakė: "viskas yra užfiksuota nuotraukose". Po šitų „Ž.“ žodžių jis baigė su juo telefoninį pokalbį. Apie ką konkrečiai „Ž.“ kalba jam neįvardino. Pavogtos ekskavatoriaus detalės buvo visiškai naujos, nenaudotos, jos buvo originalios, pagamintos "Talino" ekskavatorių gamykloje, senais laikais. Minėtos detalės buvo pirktos 1980 - 1983 metais, tikslaus laiko nepamena, jokių minėtų detalių pirkimo dokumentų išlikę nėra ir jis jų pateikti negali. Asmens vardu R. jis nepažįsta, tokiu vardu joks asmuo niekada AB "Kelmės melioracija" nedirbo ir nedirba.

Ikiteisminio tyrimo metu A. J. buvo apklaustas 2017-04-11 ir parodė (t. 2, l. 36-39), kad pirmoji vagystė buvo padaryta laikotarpiu nuo 2016-02-15 iki 2016-03-15, tikslaus laiko nežino. Jos metu į AB "Kelmės melioracija" patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), t. y. į sandėlį buvo įsibrauta per sandėlio duris, išplėšus durų pakabinamą spyną. Minėtą kartą iš sandėlio buvo pavogta 100 ekskavatoriaus kaušo grandinės narelių, bendros 1000 eurų vertės. Dėl minėto nusikaltimo AB "Kelmės melioracija" buvo padaryta 1000 eurų turtinė žala, išlaužtos pakabinamos durų spynos pinigine išraiška jis nevertina ir dėl jos AB "Kelmės melioracija" turtinės žalos nepatyrė. Antroji vagystė padaryta nuo 2016-07-25 08.00 val. iki 2016-07-30 12.00 val. Iš viso Ž. pas jį buvo atvažiavęs du ar tris kartus, dabar tiksliai kartų skaičiaus neprisimena. Visi tie kartai buvo 2015 metų rudenį, tikslių datų neprisimena. Nei vieną iš šių kartų jis Ž. jokių detalių nepardavė, Ž. visiškai nieko iš jo nepirko, jie niekuo nesimainė, Ž. pats jam nieko nevežė ir jis pats nieko iš Ž. negavo. Visus tuos kartus Ž. buvo ne vienas, visada kartu su juo būdavo dar vienas vyriškis, bet kiekvieną kartą vis skirtingas. Nei vieno šių vyriškių jis nepažinojo, anksčiau jų matęs nebuvo, jų veidų neįsidėmėjo, todėl atpažinti jų tikrai negalėtų. Visus tuos kartus Ž. vaikščiodamas po patalpas jas apžiūrinėjo, klausinėjo dėl įvairių detalių.

Liudytojas A. A. 2017-08-04 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jo įmonė užsiima prekyba žemės ūkio technika. Jis pažįsta Gž. M., bendrauja su juo telefonu, šis porą kartą yra buvęs jo įmonėje. M. vadina Ž. arba G.. 2017 m. prieš naujuosius metus paskambino M. paprašė jo draugui paskolinti 20 eurų, nes tam asmeniui reikia grįžti į Vilnių. Jis sutiko. Po to susisiekė telefonu bei susitiko su kitu kaltinamuoju (J. S.) ir šiam davė 20 eurų. To asmens anksčiau jis nepažino.

Liudytojas A. K. 2017-08-04 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis pažįsta J. S., jo pravardė yra M.. Liudytojas parodė, kad parodymus yra davęs ikiteisminio tyrimo metu. Perskaičius jo parodymus, jis nurodė, kad juos patvirtina.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. K. parodė (t. 2, l. 85-88), kad J. S., kurio pravardė "M.", jis gerai pažįsta apie trejus ar ketverius metus. , J. S. užsiima statybų darbais. G. M. jis nepažįsta. Su J. S. jis jokių bendrų reikalų niekada neturėjo. Kelmėje jis yra buvęs apie keturis ar penkis kartus darbo reikalais, o būtent vyko apžiūrėti ar pirkti automobilių. Paskutinį kartą jis Kelmėje buvo 2015 metų rudenį ar žiemą, tikslios datos ir laiko tikrai neprisimena. Tą kartą jis pirko automobilį "Škoda Octavia", valst. Nr. neprisimena. Su J. S. jis Kelmėje niekada nebuvo, su juo jokių detalių ar kokių kitokių krovinių nevežė. J. S. yra sakęs, kad dėl kažko buvo uždarytas Kelmės policijoje, kad kažkur policijos pareigūnai rado jo pirštų antspaudus.

Liudytojas D. P. 2017 m. spalio 23 dieną teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis G. M. gerai pažįsta, jie kartu važinėja po Lietuvą, perka lengvąsias ir sunkiąsias transporto priemones, detales tarybinėms mašinoms. Jie su Gž. M. kartu yra buvę Kelmėje tris kartus, buvo užsukę pas A. J., ten kiekvieną kartą apžiūrinėjo skirtingas detales. Jis sandėlyje matė guolius, bet ekskavatoriaus grandinės narelių šiame sandėlyje nėra matęs. Gž. M.. pravardės neturi, jo telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Į Kelmę jie važiavo Audi mašina.

2017-08-02 įvykio vietos apžiūros metu (t. 1, l. 25-27, 32-48) užfiksuota, kad kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Apžiūrima teritorija yra aptverta 1,5 metro aukščio metaline ir betonine tvora. Teritorijoje yra dviejų aukštų, baltų plytų mūrinis pastatas. Šalia pastato yra 4 metrų aukščio tvora su iš vidaus užrakintas vartais. Vartai į teritoriją rakinami pakabinama spyna. Teritorijoje yra įvairios technikos, melioracinių vamzdžių. Į teritorijoje esantį pastatą patenkama per į išorę atidaromas medines, pakabinama spyna užrakinamas, duris. Spyna yra. Šalia durų yra langas, 180x102 m. dydžio, jis padalintas į tris dalis, mediniu rėmu. Langas yra iš dviejų stiklų. Pirmas stiklas įrėmintas, tačiau šonuose nėra sutvirtinamųjų pagaliukų. Stiklo šonuose matosi rankų atspaudai. Apžiūrint įvykio vietą paimti rankų atspaudai.

2016-10-12 specialisto išvadoje Nr. 40-(G1-168)-IS1-791-(13.2) nurodyta, kad du rankos pirštų pėdsakai, paimti 2016-08-02 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), identifikavimui tinkami (t. 1, l. 56-59).

2017-02-15 specialisto išvadoje Nr. 40-(G1-2)-IS1-139-(13.2) nurodyta, kad rankų pirštų pėdsakai (žr. 2016-10-12 specialisto išvadą Nr. 40-(G1-168)IS1-791-(13.2), nuotraukos Nr. 1, 2) palikti įtariamojo J. S. dešinės rankos didžiuoju ir bevardžiais pirštais. (t. 1, l. 66-69).

2017-01-03 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole (t. 1, l. 170-172) užfiksuota, kad A. J. atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 4 (Gž. M.). Nurodė, kad šis asmuo prisistatė kaip Baltarusijos pilietis Ž., jis naudojasi telefono Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atvykęs į AB „Kelmės melioracija“ patalpas, domėjosi įvairių detalių pirkimu, tačiau nieko nepirko. 2017-03-08 Tarnybiniame pranešime dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės (t. 1, l. 141) nurodyta, kad pagal teisėjo nutartie buvo vykdoma įtariamųjų J. S. ir G. M. elektrininių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė. Užfiksuoti pokalbiai 2016-12-22 dieną nuo 10.31.24 val. iki 10.34.30 val. bei nuo 11.21.52 val. iki 11.27.39 val. tarp G. M. bei J. S., kuriuose jie rusų kalba kalbasi apie vagystę. Taip pat užfiksuoti pokalbiai, kai Gž. M. skambina A. J. 2017-01-20 dieną nuo 16.30.43 val. iki 16.31.22 val., bei D. P. 2017-01-20 16.56.14 val. iki 16.59.58 val. bei kalba apie bylos aplinkybes.

Į bylą yra pateiktos minėtų garso įrašų pokalbių išklotinės su vertimu į lietuvių kalbą (t. 1, l. 149-164). Pokalbių metu J. S. pasakoja Gž. M. apie jo apklausą Kelmėje, policijos komisariate, jis pasakoja, ką pasakė pareigūnams apie vagystę, kad yra surasti jo pirštų atspaudai įvykio vietoje, šiek tiek užsimena apie jo veiksmus vagystės metu – apie lango įdėjimą. Gž. M. klausosi, labai mažai įsiterpdamas klausimais ar jaustukais. Pokalbyje J. S. klausia „mes gi buvome vasarį arba kovą, ar ne?“. Į tai atsako „na, kažkur, taip...“ (t. 1, l. 157).

Remiantis anksčiau aptartais įrodymais teismas pripažįsta įrodytu, kad kaltinamasis J. S., bendrininkaudamas su kitu asmeniu, kuris nėra nustatytas, pro išimtą langą įsibrovė į AB „Kelmės melioracija“ sandėlį ir iš jo pagrobė 100 vienetų daugiakaušio ekskavatoriaus kaušo grandinės narelių, todėl ši jo veika atitinka BK 178 straipsnio 2 dalies dispoziciją. Tai, kad J. S. aiškina, jog jis nebuvo įlipęs per langą į sandėlio vidų, jo atsakomybės nešalina, nes bendrininkai buvo pasidalinę vaidmenimis – vienas iš sandėlio per langą padavinėjo turtą, o kitas jį priiminėjo ir dėjo į automobilį. Nors kaltinamasis J. S. aiškina įvykio vietoje nesupratęs, kad vagia geležinius daiktus iš sandėlio, tačiau nusikaltimo padarymo eiga paneigia tokį kaltinamojo aiškinimą. Remiantis specialisto išvadomis ir kaltinamojo J. S. paaiškinimais yra įrodyta, kad vagiami daiktai buvo iškelti pro išimtą sandėlio langą, ir joks asmuo negali suprasti, kad tokiu būdu į pastatą patenka pats pastato savininkas. Aiškinimas, kad vagystė padarytą dieną, šviesoje, nepaneigia to, kad kaltinamasis galėjo ir turėjo suprasti, kad daro nusikaltimą, nes pastatas yra nuošalioje vietoje, beveik nenaudojamas, aplink jį asmenų paprastai nebūna, tuo labiau žiemos metu. Dėl pavogtų narelių kiekio nėra patikimų buhalterinių dokumentų, tik civilinės ieškovės aiškinimas bei kaltinamojo J. S. kiekio pripažinimas, kai jis perdavė A. J. 100 narelių. Teismas pripažįsta pavogtų narelių kiekį – 100 vienetų - įrodytu.

Dėl Gž. M. pareikšto kaltinimo.

G. M. yra kaltinamas, kad jis pagrobė svetimą turtą, o būtent: laikotarpiu nuo 2016-02-15 iki 2016-03-15, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bendrininkaudamas su J. S. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, išėmus langą įsibrovė į (duomenys neskelbtini), esantį AB „Kelmės melioracija“ priklausantį atsarginių detalių sandėlį, iš kurio pagrobė 100 vnt. daugiakaušio ekskavatoriaus kaušo grandinės narelių, bendros 1000 eurų vertės, tuo AB „Kelmės melioracija“ padarė 1000 eurų turtinę žalą.

Kaltinamasis Gž. M. kaltės visiškai nepripažino ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, jis paaiškino, kad su A. J. yra bendravęs apie dvidešimt kartų, yra pirkęs detalių. Pas A. J. buvo atvažiavęs su P., bet ne su J. S.. G. M. nurodė, kad jo vardo trumpinys Ukrainoje yra G., o Ž. jo niekas nevadina, taip jis neprisistato.

Gž. M. yra pateikęs mokėjimo kvitus, kad laikotarpiu nuo 2016-02-23 iki 2016-03-25 mokėjo už viešbutį Lenkijoje (t. 3, l. 180 – 187).

Baudžiamosios atsakomybės pagrindas yra nusikalstamos veikos sudėties požymių nustatymas kaltinamo asmens veiksmuose (BK 2 straipsnio 4 dalis). Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir remiantis įstatymo reikalavimais įvertintų įrodymų visuma.

Spręsdamas dėl Gž. M. atsakomybės už ekskavatoriaus grandinės narelių vagystę teismas įvertina visus anksčiau aptartus įrodymus ir sprendžia, kad nėra nė vieno tiesioginio, patikimo jo kaltės įrodymo, o jo kaltė grindžiama spėjimais. Nė vienas asmuo nenurodė apie jo dalyvavimą darant nusikaltimą, įvykio vietoje nėra rasta jo pėdsakų, nėra surasti pavogti daiktai – nareliai. Tai galėjo sąlygoti ir labai pavėluotas AB „Kelmės melioracija“ atstovo kreipimasis į policiją (tik 2016-08-02), pranešant apie nusikaltimo padarymą. Tai, kad Gž. M. iki vagystės yra lankęsis AB „Kelmės melioracija“ sandėlyje, kad jis yra bendravęs su A. J. neįrodo jo kaltės dėl vagystės. Pirmojoje apklausoje A. J. nurodė, kad nusikaltimą galimai padarė visai kitas asmuo iš Panevėžio ar buvęs darbuotojas. Akivaizdu, kad ieškodamas parduodamų detalių, sandėlyje su A. J. yra lankęsis ne vienas asmuo. Prokurorė teisingai nurodo, kad J. S. išleistas iš Kelmės policijos, davęs parodymus dėl vagystės iš AB „Kelmės melioracija“ iš karto paskambino Gž. M. ir pasakojo sulaikymo aplinkybes ir duotus parodymus, o vėliau Gž. M. suorganizavo, kad J. S. būtų perduoti pinigai, reikalingi grįžti į Vilnių. Tačiau pokalbio metu nebuvo aptariamos nusikaltimo padarymo aplinkybės, savo vertinimus pasakojo tik J. S., o Gž. M. klausėsi ir reagavo klausimais ar garsais, kurie reiškia tik tai, kad pokalbis nenutrūko. Pagalba perduodant pinigus kelionei taip pat neįrodo kaltės dėl nusikaltimo. Prokurorė nurodė, kad Gž. M. prašė P. patvirtinti alibi. Ir nurodė, kad „nedalyvavęs asmuo neprašinėtų“. Minimame pokalbyje Gž. M. pasakoja ne apie vagystės padarymo aplinkybes ir neprašo patvirtinti, kad jis nedalyvavo darant nusikaltimą, bet prašo patvirtinti apie tai, kad jis anksčiau, iki vagystės buvo su P. nuvykę į sandėlį bei pirko, ar nepirko kažkokias detales. Šio pokalbio negalima vertinti kaip kaltės įrodymo, negalima juo grįsti apkaltinamojo nuosprendžio, nes šis pokalbis gali sukelti tik spėjimą, o apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas tik abejonėmis ir spėjimais. Kaltinamojo Gž. M. neigimas, kad jis buvo vadinamas Ž. taip pat gali sukelti abejonių, tačiau nepatvirtina dalyvavimo nusikaltimo padaryme. Visos abejonės nuosprendyje turi būti vertinamos kaltinamojo naudai.

BPK 303 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teismas priima išteisinamąjį nuosprendį, jeigu: 1) nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; 2) neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

G. M. išteistinas dėl nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje padarymo, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, neįrodžius, jog jis padarė inkriminuotą nusikalstamą veiką. Teismas nustatė, jog kaltinamajame akte nurodyta nusikalstama veika yra padaryta, ją padarė J. S. ir nenustatytas asmuo, tačiau nenustatyta, kad ją padarant dalyvavo kaltinamasis Gž. M..

Civilinis ieškinys ir bausmės skyrimas

Civilinės ieškovės akcinės bendrovės Kelmės melioracija atstovas A. J. yra pareiškęs 4000 Eur civilinį ieškinį (t. 1, l.17) dėl dviejų nusikaltimų padarymo – 2016 metais laikotarpiu nuo vasario 15 dienos iki kovo 15 dienos ir nuo liepos 25 dienos iki liepos 30 dienos. Pagal pateiktą kaltinimą šioje byloje yra sprendžiama dėl 100 vienetų ekskavatoriaus kaušo grandinės narelių, įvertintų 1000 Eur vagystės. Kitoje dalyje, dėl 2016 m. liepos 25-30 dienos laikotarpiu padarytos vagystės ikiteisminis tyrimas šių kaltinamųjų atžvilgiu buvo nutrauktas (t. 2, l. 138-142), todėl kitoje dalyje civilinis ieškinys yra nesprendžiamas. Civilinės ieškovės atstovas nurodė, kad pavogti nareliai buvo įsigyti labai seniai, jie buvo buhalterinėje apskaitoje dar 2000 metais. Atstovas nurodė, kad šiuo metu mažiausia vieno narelio kaina yra 10 Eurų, o vertinant viso komplekto (iki 100 vienetų) kaina būtų 2500 Eur. Pavogti nareliai buvo pagaminti labai seniai, iki 2000 metų Talino gamykloje. Bylos nagrinėjimo matu kalinamasis J. S. pripažino pavogęs ekskavatoriaus narelius, neginčijo jų kiekio, kartu su gynėjais atvežė ir perdavė A. J. 100 vienetų daugiakaušio ekskavatoriaus grandinės narelių su žyma MTZ (t. 3, l.146). Civilinės ieškovės atstovo iniciatyva buvo atliktas tyrimas, gauta specialisto išvada (t. 3, l. 173), kurioje nurodyta, kad detalės MTZ atsparumas mechaniniam poveikiui (tempimui) yra daugiau kaip 2,5 kartų mažesnis, negu detalės „4-90“, dėl to ir detalės ilgaamžiškumas mažesnis. Už tyrimo atlikimą AB „Kelmės melioracija“ sumokėjo 280,72 Eur. Civilinės ieškovės atstovas prašo priteisti 280,72 Eur už specialisto tyrimą bei 174,85 Eur transporto išlaidų pristatant bandomuosius daiktus į UAB „Konstrukcijų bandymo centras“. Pateikė Sąskaitas faktūras (t. 3, l. 177-178).

Spręsdamas dėl civilinio ieškinio teismas atsižvelgia į civilinės ieškovės atstovo nuomonę, pagrįstą specialisto išvada, kad jam atvežti nareliai yra mažiau patvarūs už pavogtus narelius ir sprendžia, kad civilinė ieškovė turi teisę nepriimti atvežtų detalių ir neužskaityti jų, kaip žalos atlyginimo. Pripažinus, kad kaltinamasis J. S. dalyvavo vagiant civilinei ieškovei priklausančius daugiakaušio ekskavatoriaus grandinės narelius, iš jo civilinei ieškovei priteistinas 1000 Eur turtinės žalos atlyginimas. Kaltinamųjų atstovai nurodė, kad pateikti nareliai MTZ Baltarusijoje kainavo tik po 3 Eur, todėl ginčija vieno pavogto narelio vertę. Teismas sprendžia, kad kaltinamieji nurodo mažiau atsparios detalės kainą, be to 3 Eur kaina nurodoma esanti kitoje šalyje, Baltarusijoje, todėl tokia kaina Lietuvoje negali būti pripažįstama pagrįsta, ieškinys dėl 1000 Eur turtinės žalos atlyginimo (10 Eur už vienetą) yra tenkintinas visiškai. Taip pat yra tenkintinas civilinis ieškinys dalyje dėl tyrimo atlikimo 280,72 Eur sumai, nes šis tyrimas buvo reikalingas sprendžiant dėl turtinės žalos atlyginimo. Tačiau yra atmetama civilinio ieškinio dalis 174,85 Eur sumai už autotransporto panaudojimą nuvežant detales specialistams. Nuvežimo kaina 174,85 Eur iš Kelmės į Vilnių yra labai didelė ir nėra pagrįsta jokiais įrodymais, o tik išrašyta pačios AB „Kelmės melioracija“ sąskaita faktūra. Nesuprantama, kodėl vienos valandos kaina nurodyta 26,90 Eur, jei atstovas yra nurodęs, kad bendrovėje jis dirba vienas ir gauna labai mažą darbo užmokestį. Iš viso civilinis ieškinys tenkintinas 1280,72 Eur sumai. Turtinės žalos atlyginimas priteisiamas iš vieno kaltinamojo J. S., nes kitas kaltinamasis išteisinamas dėl nusikaltimo padarymo.

Kaltinamojo J. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta. Kaltinamasis kaltę pripažino tik priremtas įrodymo – pirštų atskaudo ir nenurodė kitų nusikaltimo padaryme dalyvavusių asmenų.

Kaltinamasis J. S. yra teistas, atlikęs arešto bausmę, kitų bausmių – teisės naudotis specialia teise atėmimo, turto konfiskavimo nėra atlikęs, teistumas jam nėra išnykęs, padarė vieną apysunkį nusikaltimą, todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, atidedant jos vykdymą. Atsižvelgiant į tai, kad pagrobto turto vertė nėra didelė, kad jis siekė atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, jam skirtina mažesnė nei vidutinio dydžio laisvės atėmimo bausmė. Skiriama laisvės atėmimo bausmė kaltinamajam nėra bendrintina su minėtomis neatliktomis bausmėmis, nes jų vykdymas kontroliuojamas pagal 2017-07-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamajam J. S. yra paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir tada panaikintina.

Kaltinamasis J. S. buvo laikinai sulaikytas 2016 m. gruodžio 20 d. 16:33 val. Jis buvo paleistas 2016 m. gruodžio 22 dieną 8.55 val. (t. 2, l. 96-99), t. y. buvo sulaikytas dvi paras. Šis laikas įskaitytinas į paskirtos bausmės laiką, prilyginant dviem laisvės atėmimo dienoms (BK 66 str.).

J. S. turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir turtinės žalos atlyginimo.

Kaltinamąjį G. M. išteisinant, jam paskirtos kardomosios priemonės naikintinos. Taip pat naikintinos laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Gž. M. turtui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301 – 308 straipsniais,

nusprendė:

J. S. (J. S.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir nuteisti laisvės atėmimo bausme 8 (aštuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2016 m. gruodžio 20 d. 16:33 val. iki 2016 m. gruodžio 22 dienos 8.55 val., t. y. dvi laisvės atėmimo dienas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per 8 (aštuonis) mėnesius atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą.

J. S. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, ją panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti Akcinei bendrovei „Kelmės melioracija“ iš J. S. 1280,72 Eur (vieną tūkstantį du šimtus aštuoniasdešimt eurų 72ct.) turtinės žalos atlyginimo.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės 2017 m. gegužės 2 d. nutarimu taikyto, bei Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 metų sausio 31 dienos, 2018 m. balandžio 23 dienos nutartimis pratęsto laikino nuosavybės teisės apribojimo į kaltinamajam J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas 1000 Eur sumai, esančias AB DNB banke sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), terminą pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir civilinio ieškinio atlyginimo dienos.

G. M. (G. M.) išteisinti dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje padarymo, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, neįrodžius, jog jis padarė inkriminuotą nusikalstamą veiką.

G. M. panaikinti kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą - įsiteisėjus nuosprendžiui.

Panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės 2017 m. gegužės 17 d. nutarimu, pratęstas Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 metų sausio 31 dienos, balandžio 23 dienos nutartimis – panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į kaltinamajam G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį turtą 1000 Eur sumai: į pinigines lėšas, esančias AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), į automobilį Fiat Ducato, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), į asmeninės nuosavybės teise priklausantį 1/8 pastatą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe su S. M. priklausantį 386/3084 žemės sklypą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Teisėja Daiva Valčiukienė